Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmos instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas

Procesinio dokumento kategorija 30.9.1, 30.10, 99.9, 121.14, 121.21

2012 m. vasario 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko, Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo ir trečiojo asmens B. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-07 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Š. M., G. M., tretiesiems asmenims B. M., Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo ir pagal trečiojo asmens B. M. ieškinį ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atsakovams Š. M., G. M., trečiajam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo ir bendrasavininkio teisių apsaugos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.19-23) prašė įpareigoti atsakovus Š. M. ir G. M. per teismo numatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas.

Tretysis asmuo B. M. ieškiniu (t.3, b.l.1-3) prašė: 1) įpareigoti atsakovus Š. M. ir G. M. per teismo numatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas; 2) įpareigoti atsakovus atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) namo dalį; 3) įpareigoti atsakovus paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančiąsias pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti; 4) įpareigoti atsakovus sutvarkyti statybvietę; 5) priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-07-15 sprendimu (t.3, b.l.90-96) ieškinį tenkino: 1) įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje; 2) šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius, suteikė teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų Š. M. ir G. M. patirtas išlaidas; 3) priteisė iš Š. M. ir G. M. solidariai 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų B. M. ir 104,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-07 papildomu sprendimu (t.3, b.l.148-149): 1) įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą, atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę; šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikė teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų Š. M. ir G. M. patirtas išlaidas; 2) ištaisė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo rezoliucinėje dalyje pavardę iš „M.“ į „M.“; 3) priteisė iš Š. M. ir G. M. solidariai papildomai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų B. M. ir papildomai 11,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; 4) likusioje dalyje trečiojo asmens B. M. ieškinį atmetė.

4) skundo argumentai apie B. M. įsirengtą mansardą neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl savavališkos gyvenamojo namo rekonstrukcijos 2007-04-27 atsakovui Š. M. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 07/02, kuriame nustatyta, kad statytojas yra atsakovas, o ne B. M.;

5) skundo teiginiai, jog teismas nepasiekė CPK 2 str. įtvirtinto tikslo - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių ir atėmė galimybę šalims susitarti dėl namo rekonstrukcijos, yra visiškai nepagrįstas. Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2007-12-29, o ginčijamas teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2011-07-15, todėl namo bendraturčiams buvo pakankamai laiko susitarti dėl namo rekonstrukcijos.

Atsiliepime į atsakovės G. M. apeliacinį skundą (t.3, b.l.205-207) tretysis asmuo B. M. prašė atsakovės G. M. apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės G. M. su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, dėl šių motyvų:

1) skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus, apklausus liudytojus, teisės normos aiškintos ir taikytos tinkamai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas pasiekė CPK 2 str. įtvirtintus tikslus -tinkamai pritaikė įstatymus ir taip apgynė byloje savarankiškus reikalavimus pareiškusio B. M. teises ir teisėtus interesus;

2) apeliaciniu skundu atsakovė siekia teisiškai įteisinti savo savavališkai vykdytą pastato rekonstrukciją. G. M., neturėdama namo bendraturčio B. M. notariškai patvirtinto sutikimo, rekonstrukcijos projekto ir statybos leidimo, savavališkai vykdė jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 23 str. 1 p. bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. reikalavimus. Savavališkos rekonstrukcijos vykdymo metu galiojęs Statybos įstatymas numatė, kad leidimas vykdyti statinio rekonstravimą yra privalomas (23 str. 1 d.). Statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Rekonstrukcijos leidimui gauti statytojas savivaldybės administracijos direktoriui turėjo pateikti nustatytos formos prašymą; žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, žemės sklypo bendraturčių sutikimą; sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu; rekonstrukcijos projektą; statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą, kai statinys rekonstruojamas. Tačiau nei vieno iš šių reikalavimų, vykdydama statinio rekonstrukciją, atsakovė neįvykdė. 2006 m. birželio mėnesį atsakovės savavališkai statomas priestatas su antstatu, kurių bendras plotas sudaro 72 kv. m, faktiškai buvo baigti statyti ir uždengti ekologiška eternito danga. Tik 2006-07-31 atsakovė įgaliojo savo sūnų Š. M. atlikti veiksmus, susijusius su statinio statybos darbais, t. y. gauti leidimus iš Apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos statybos projektavimo ir vykdymo darbams atlikti, priduoti pastatus, atstovauti atsakovę architektūros ir urbanistikos skyriuje ir pan. Savavališkai vykdytos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos faktą patvirtina 2007-04-24 Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Alytaus miesto vyriausiojo inspektoriaus A. R. atsakovui (statytojui) Š. M. surašytas savavališkos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2007-05-04 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.07/03 skirti Š. M. 1500 Lt baudą, vadovaujantis ATPK 287 str. 1 d. 1 p. 2007-11-28 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas raštu (t.1, b.l.6) kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas neišduoti Š. M. statinio projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo iki tol, kol statytojas nepateiks statybos valstybinę priežiūrą vykdančio pareigūno raštiško patvirtinimo, kad žemės sklype, kur buvo nustatyta ir aktu užfiksuota savavališka statyba, savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Statybos įstatymas numato, kad pristatant prie pastato priestatą, jo visų aukštų, taip pat rūsio, antstatų plotų suma negali būti didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu paskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Vadovaujantis išdėstyta aplinkybe ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklausančios gyvenamosios namo dalies bendras naudingas plotas sudaro 38 kv. m, darytina išvada, jog pristatomo priestato dydis negalėjo būti didesnis nei 3,8 kv. m, jeigu atsakovė pastato rekonstrukciją būti vykdžiusi teisės aktų nustatyta tvarka;

3) nors skunde teigiama, jog nuo 2010-10-01 įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado galimybė savavališkas statybas įteisinti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog savavališkų statybų (vykdytos rekonstrukcijos) įteisinimas yra įmanomas tik išimtiniais atvejais, kai statyba neprieštarauja esminiams statinio reikalavimams: statinio mechaniniam stabilumui, atsparumui ir pastovumui, apkrovos poveikiams, gaisrinei saugai, saugaus naudojimo (eksploatacijos) reikalavimams ir pan. Ginčo gyvenamojo namo savavališkai vykdyta rekonstrukcija negali būti įteisinta, kaip neatitinkanti esminių statinio reikalavimų ir projektinių sprendimų, ką patvirtina 2010-04-28 Statinio dalinės ekspertizės aktas. Ekspertas konstatavo, kad ginčo gyvenamojo namo konstrukcijos turi statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ avarinės būklės požymių, B. M. priklausančios namo dalies konstrukcijos netenkina STR 2.01.01(1 ):2005 „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimų, statinio konstrukcijos netenkina STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų;

4) inžinierius-konstruktorius K. K. teismui pateiktame Aiškinamajame rašte (t.2, b.l.176-178) išdėstė siūlymą, kaip nuo gyvenamojo namo nukrauti priestato ir antstato apkrovas. Tai patvirtina jo sutikimą su statinio dalinės ekspertizės akto nuostatomis. Vis dėlto jis pats pripažino, jog tai yra koncepciniai pasiūlymai, o priėmus sprendimą išlaikyti pastatytą priestatą su antstatu, atskiru techniniu projektu reikėtų parinkti vidinio metalinio karkaso profilius ir jų sujungimo būdus. Šios K. K. pripažintos aplinkybės patvirtina, jog gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija buvo atlikta neteisėtai, pažeidžiant esminius statinio projektinius sprendimus, pirmiausia, statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, t. y. nepaskaičiuotos ir neįvertintos apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir pastato naudojimo metu;

5) atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad visos ekspertizės akto išvados yra padarytos apžiūrėjus tik B. M. priklausančio gyvenamojo namo dalį. Ekspertas V. Liutkus gyvenamojo namo konstrukcijų ekspertizę atliko turėdamas galimybę iš B. M. gyvenamojo namo dalies palėpės apžiūrėti ir atsakovės savavališkai pastatytą priestatą su antstatu iš vidaus. Kadangi priestatas su antstatu yra karkasinis, viduje visos konstrukcijos buvo ir šiai dienai yra atviros, todėl buvo akivaizdžiai matoma, kaip laikančiosios konstrukcijos yra išdėstytos, kaip ir kur jos remiasi, kaip to pasėkoje pasiskirsčiusios apkrovos ir pan. Statinio dalinės ekspertizės akte yra tinkamai įvertinta statinio būklė, savavališkai įrengus patalpas, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, kaip turinčiu neginčijamą įrodomąją reikšmę;

6) skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi netyrė byloje esančio inžinieriaus-konstruktoriaus K. K. rekonstrukcijos ištaisymo projekto. Aiškinamajame rašte K. K. pateikti pasiūlymai yra tik koncepciniai, vadinasi tai yra tik prielaidos, kurias teismas atitinkamai ir įvertino. Gyvenamojo namo rekonstrukcijai atlikti privalo būti parengtas rekonstrukcijos projektas, kuriam turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Rekonstrukcijos projektas nebuvo parengtas ir patvirtintas, tačiau skunde Aiškinamasis raštas jau įvardijamas kaip rekonstrukcijos ištaisymo projektas;

7) skundo teiginiai, jog atliekant stogo remonto darbus, B. M., neturėdamas rašytinio G. M. sutikimo, įsirengė mansardą, yra akivaizdžiai melagingi. Iš statinio dalinės ekspertizės akte pateiktų nuotraukų matyti, jog B. M. priklausanti gyvenamojo namo stogo dalis yra dengta asbestiniu šiferiu, kuris vietomis jau apaugęs samanomis. Atsakovės savavališkai pastatytas priestatas su antstatu 2006 m. birželio viduryje buvo uždengti ekologiška eternito danga. Jokių stogo remonto darbų ar pastato statybos (rekonstrukcijos) darbų B. M. neatliko, seno asbestinio šiferio nauja ekologiška stogo danga nepakeitė, o atsakovės minima mansarda yra neatskiriama jos savavališkai pastatyto priestato su antstatu dalis, nes atsakovė, statydama priestatą su antstatu, užstatė dalį namo bendrasavininkiui priklausančios palėpės;

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.111-118) tretysis asmuo B. M. su papildomu teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė panaikinti papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir toje dalyje priimti naują sprendimą: 1) solidariai iš atsakovų Š. M. ir G. M. trečiojo asmens B. M. naudai priteisti teismo nepagrįstai sumažintą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 1635 Lt, dalį; 2) solidariai iš atsakovų Š. M. ir G. M. trečiojo asmens B. M. naudai priteisti 1 000 Lt jo patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, dėl pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą ir atstovavimą teisme; 3) solidariai iš atsakovų Š. M. ir G. M. trečiojo asmens B. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu, dėl šių motyvų:

1) skundžiamame papildomame sprendime teismas nepagrindžia ir nemotyvuoja, kuo vadovaujantis B. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos 1635 Lt suma. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog B. M. patyrė 3 835 Lt bylinėjimosi išlaidų: 1000 Lt išlaidų advokato V. Pliaugos (t.1, b.l.95) ir 1500 Lt advokato pad. L. Jarmalavičienės už ieškinio dėl nuosavybės teisės gynimo ir bendrasavininkio teisių apsaugos parengimą (t.3, b.l.8); 1200 Lt atstovavimo byloje išlaidų (t.2, b.l.168) (4 teismo posėdžiai, pasirengimas bylos nagrinėjimui, vykimo iš Vilniaus į Alytų išlaidos); 135 Lt žyminis mokestis (t.3, b.l.10). Papildomu sprendimu nepriteisdamas B. M. iš atsakovų 1635 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos, teismas pažeidė CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.;

2) teismas nepagrįstai priteisė B. M. tik 500 Lt jo patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (už pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą bei atstovo dalyvavimą teismo posėdyje), iš turėtų 1500 Lt išlaidų. Teismas 2011-07-15 sprendimu privalėjo išspręsti visus reikalavimus, dėl kurių šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje B. M., kaip pareiškęs byloje savarankiškus reikalavimus ir tuo pagrindu įgavęs visas ieškovo teises ir pareigas, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kadangi B. M. dėl ligos teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas papildomo sprendimo priėmimo klausimas, dalyvauti negalėjo, jo atstovo - advokato padėjėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, siekiant tinkamai atstovauti B. M..

Atsiliepime į trečiojo asmens B. M. apeliacinį skundą (t.3, b.l.174-175) ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė trečiojo asmens apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėti teismo nuožiūra, teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, o taip pat LAT praktika (LAT 2009-05-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Atsiliepime į trečiojo asmens B. M. apeliacinį skundą (t.3, b.l.185-187) atsakovė G. M. prašė trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai iš B. M. bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu, dėl šių motyvų:

1) papildomu sprendimu yra ištaisomos teismo padarytos procesinės klaidos (CPK 277 str.), todėl reikalauti iš atsakovų atlyginti dėl to patirtas išlaidas nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovai neatsakingi, kad 2011-07-15 sprendimas buvo priimtas su trūkumais;

2) kadangi tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, apskritai neturi reikalavimo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, skundo motyvas, jog B. M. advokato dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, nes jis pats dėl ligos posėdyje dalyvauti negalėjo, yra teisiškai nereikšmingas. B. M. interesus teisme pagal įgaliojimą atstovavo jo dukra R. A.. Atsižvelgiant į nagrinėto klausimo pobūdį, advokato dalyvavimas nebuvo būtinas;

3) skundo argumentai, jog papildomu sprendimu nepriteisdamas B. M. 1 635 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos, teismas pažeidė CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. bei nemotyvavo, kokiu pagrindu patirtos išlaidos yra mažinamos šia suma, yra nepagrįsti. Teismas 2011-10-07 nurodė, kad išlaidos mažinamos atsižvelgiant į bylos apimtį, reikalavimų sudėtingumą, o taip pat tai, kad B. M. savo pretenzijas atsakovams parėjo reikšti ne nuo namo rekonstrukcijos darbų pradžios, o tik iškilus tarp jų konfliktui dėl žemės. Taigi, teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka visus CPK 270 str. reikalavimus bei susiformavusią teismų praktiką, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į B. M. atstovo advokato Antano Pliaugos atliktus procesinius veiksmus šioje byloje ir į tai, kad visi teismo posėdžiai, kuriuose jis dalyvavo, buvo atidėti, akivaizdu, kad trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos yra nepagrįstai didelės ir viršijančios teisingumo ministro įsakymu nustatytus dydžius. Todėl teismas pagrįstai jas sumažino;

4) trečiojo asmens prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį yra nepagrįstas. Įstatyme nenumatyta galimybė bylos šaliai, kuri prašo papildomo sprendimo, reikalauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimo, kurias ji patyrė pateikdama teismui tokį prašymą, bei kitų su tuo susijusių išlaidų. B. M. savo noru pradėjo apeliacinį procesą, todėl laikytina, kad jis tai atliko savo rizika. Tuo tarpu G. M. turi teisę reikalauti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kadangi ji buvo priversta ginti savo interesus dėl B. M. pradėto apeliacinio proceso.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog atsakovė G. M. ir tretysis asmuo B. M. nuosavybės teise Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) turi po ½ dalį gyvenamojo namo ir atitinkamai 400/899 ir 499/899 dalis 0,0899 ha žemės sklypo (3 t. b.l. 4-7). Atsakovas Š. M. yra atsakovės G. M. sūnus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Alytaus miesto vyriausiasis inspektorius A. R. 2007-04-24 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 07/02 (t.1, b.l.14) dėl savavališkai rekonstruojamo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, statytojui Š. M., kuriame nustatė, kad statytojas stato 2 aukštų karkasinį priestatą, kurio dydis 4.30x7.90, aukštis 7.50 m.. Inspektorius minėtu aktu įpareigojo statytoją tuojau pat sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir iki 2007-06-30 nugriauti savavališkai pastatytą pastato dalį, atstatyti nugriautą namo dalį ir sutvarkyti statybvietę. 2007 08 16 Alytaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. (1.4)-ST-124, kuriuo pareikalavo, jog Š. M. per du mėnesius nuo įsakymo gavimo dienos nugriautų prie gyvenamojo namo savavališkai pastatytą priestatą, atstatytų nugriautą namo dalį ir sutvarkytų statybvietę (1 t. b.l. 10). 2007-04-24 Š. M. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 07/02 (t.1, b. l.13), kadangi jis, neturėdamas notariškai patvirtinto bendraturčio sutikimo, rekonstrukcijos projekto ir statybos leidimo, savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir tuo pažeidė LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 p. bei Statybos techninio reglamento STR1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. ir tuo padarė nusižengimą, numatytą LR ATPK 159 straipsnio 1 dalyje. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-05-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07/03 atsakovui Š. M. buvo paskirta 1500 Lt bauda (t.1, b.l.12).

Nustatyta, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Alytaus miesto vyriausiojo inspektoriaus A. R. 2007-04-24 reikalavimo iki 2007-06-30 nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą, atstatyti nugriautą namo dalį ir sutvarkyti statybvietę, nei Alytaus apskrities viršininko 2007-08-16 įsakymo Nr. (1.4.)-ST-124 per 2 mėnesius nugriauti prie gyvenamojo namo savavališkai pastatytą priestatą, atstatyti nugriautą namo dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovas Š. M. įstatymo nustatyta tvarka neskundė, tačiau ir neįvykdė (t.1, b.l.7, 11).

Todėl ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.19-23) prašė įpareigoti atsakovus Š. M. ir G. M. per teismo numatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas.

Tretysis asmuo B. M. ieškiniu (t.3, b.l.1-3) prašė: įpareigoti atsakovus Š. M. ir G. M. per teismo numatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas; įpareigoti atsakovus atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) namo dalį; įpareigoti atsakovus paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančiąsias pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti; įpareigoti atsakovus sutvarkyti statybvietę.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-07-15 sprendimu (t.3, b.l.90-96) ieškinį tenkino: 1) įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje; 2) šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius, suteikė teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų Š. M. ir G. M. patirtas išlaidas; 3) priteisė iš Š. M. ir G. M. solidariai 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų B. M. ir 104,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-07 papildomu sprendimu (t.3, b.l.148-149): 1) įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą, atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę; šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikė teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų Š. M. ir G. M. patirtas išlaidas; 2) ištaisė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo rezoliucinėje dalyje pavardę iš „M.“ į „M.“; 3) priteisė iš Š. M. ir G. M. solidariai papildomai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų B. M. ir papildomai 11,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; 4) likusioje dalyje trečiojo asmens B. M. ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovai apeliaciniu skundu skundė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 07 15 sprendimą, skundo motyvai iš esmės susiję su teismo sprendimo nepagrįstumu dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo (LR CK 4.103 str.), neteisėtumu dėl procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo vertinant įrodymus. Tretysis asmuo skundė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 10 07 teismo sprendimą, apeliacinio skundo motyvai susiję su tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teismas byloje nustatė visas reikšmingas ginčo faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino (LR CPK 185 str.), teisingai aiškino ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrasavininkių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (LR CK 4.75 str.), statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus pažeidimo konstatavimo procedūras ir civilinės teisinės atsakomybės už tai nustatymo ribas ir pasekmes (LR CK 4.103 str.). Dėl to buvo teisingai išnagrinėta byla, kadangi teismo sprendimo (papildomo sprendimo) išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas (papildomas sprendimas) paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo motyvą, jog šiuo metu galiojančiame LR CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytas toks teisinis savavalinės statybos teisinis reguliavimas, pagal kurį atsirado galimybė savavališkas statybas įteisinti, nes nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nugriauti rekonstruotą priestatą yra grindžiamas tik formaliais motyvais, o teismas nagrinėjame atveju negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti (skundo 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsigaliojus 2010 07 02 liepos 2 dienos įstatymo Nr. XI – 993 redakcijai, kuriuo pagal LR CK 4.103 straipsnio 3 dalį buvo naujai reglamentuota savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka, tačiau tik tais atvejais, kai statomas statinys ir statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti statybos taisyklių pažeidimai ir to pagrindu atsiradusios statybos pasekmės objektyviai gali būti ištaisomi nenugriaunant ar neperstatant statinio. Teisėjų kolegija sutinka su ta atsakovų apeliacinio skundo konstatacija, jog esant įsigaliojusioms naujos redakcijos Statybos įstatymo nuostatoms ir LR CK nuostatoms, savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nagrinėjamų šioje byloje ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir priestato statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos), įteisinimas negalimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieškovo reikalavimas ir trečiojo asmens ieškovo pusėje pareikštas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes-nugriauti atsakovų pastatytą statinį ir atstatyti buvusį iki savavališkos statybos statinį grindžiamas neformaliais motyvais, o objektyviais įrodymais byloje. Byloje esantis 2010-04-28 VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ aktas (t.2, b.l.105-108) įrodo, jog atsakovams vykdant savavališką pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus m., rekonstrukciją buvo nuardytas vienas šlaitas stogo, išmesta pusė gegnių ir 1/2 frontonų, dėl ko buvusi stogo konstrukcijų dalis neteko stabilumo. Aukštoji savavališkos statybos dalis patraukta nuo pastato vidurio 30 cm, ji pastatyta už dūmtraukio. Kaminas paaukštintas kreivai, nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų. Konstrukcijos pastato viduje remtos bet kur, į nelaikančias perdangos lentas. Gyvenamojo namo antstatas pastato galinėse sienose remtas ant gyvenamojo namo sienų, perdangos balkiai remti į skydinio pastato sieną, supjaustant jas laikančias konstrukcijas. Dėl papildomų apkrovų atsirado plyšiai B. M. priklausančiose gyvenamosiose patalpose, pasislinko siena, ji neteko stabilumo, atšoko tinkas, atsirado plyšiai kampuose ir lubose. Pertvara tarp patalpų yra stipriai susilpninta, ant jos papildomai atremta siena ir stogo dalis. Akte konstatuota, jog nelaiko gyvenamojo namo skydų konstrukcijos, o apšiltinus sienas ir stogą, tai sutraiškytų esamą žiogrinį namą. Akte konstatuota, kad savavališkos rekonstrukcijos pasėkoje tolesnis pastato (namo) naudojimas yra nesaugus. Statinio tyrimo akte konstatuota, kad minėto gyvenamojo namo konstrukcijos turi STR „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ avarinės būklės požymių, dėl kurių gali būti neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas. Statinio konstrukcijos netenkina STR „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų. B. M. priklausančios gyvenamojo namo dalies konstrukcijos netenkina STR „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimų, ko pasėkoje būtina skubiai nuardyti žiogrinio namo savavališkai pastatytą antstatą, atstatyti į pirminę padėtį laikančiąsias konstrukcijas, jas sutvirtinti, tam paruošus projektą. Akte nurodoma, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorinis skyrius turi imtis skubių priemonių, griaunant savavališkai pastatytą antstatą ir priestatą, taip pat imtis priemonių B. M. priklausančios dalies namo avarinės būklės požymiams likviduoti.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, galima padaryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovų pareikšti reikalavimai atsakovui yra pagrįsti objektyviais įrodymais, jie įrodyti, o trečiojo asmens M. turtinės teisės ir įstatymo saugomi interesai dėl savavališkos statybos padarinių pažeidžiami iš esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino atsakovų pateikto K. K. teismui Aiškinamojo rašto (t.2, b.l.176-178) siūlymų (skundo 3 p.). Teismas skundžiamame apeliacine teismo sprendime įvertino įrodymų visumą byloje, kuri leido padaryti teisingą išvadą, kad savavališkai pastatytas statinys turi būti privalomai nugriautas. Minėtame Aiškinamajame rašte konstatuota (2 t. b.l. 176), jog pastačius medinį karkasinį priestatą su antstatu ant esamo gyvenamojo namo, nuo papildomų apkrovų atsirado įtrūkimų namo sienose, per angas žiemą pripustė sniego, kuriam tirpstant drėko seno namo perdanga. Būtent šiame aiškinamajame rašte nurodyta būtinybė iš esmės rekonstruojant gyvenamąjį namą įrengti pamatus, sumontuoti vietoj medinių karkasinių konstrukcijų metalines laikančias konstrukcijas (kolonas, sijas), permontuoti priestato pirmojo aukšto perdangą ir tik tada tvirtinti ant jos antstato antrojo aukšto grindis. Tokie darbai nenugriovus gyvenamojo namo priestato nėra galimi, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareikšti reikalavimai nugriauti statinį pagrįsti ir įrodyti, o teismo įpareigojimas jį nugriauti atstatyti iki rekonstrukcijos buvusį statinį teisingas (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija todėl vertina, kad atsakovai nepateikė byloje objektyvių įrodymų, jog paneigti ieškovo ir trečiojo asmens argumentus, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovai įstatymo nustatyta tvarka siekė įteisinti savavališkai pastatytą statinį (Statybos įstatymo 28 str. 4 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovų apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (skundo 2, 3 p.). Skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime (papildomame sprendime) teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo ir vertinimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims klausimus (LR CPK 178 str., 185 str.,), skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime ir papildomame sprendime išsamiai nurodė, kuriais įrodymais byloje vadovaudamasis priima sprendimą, kuriuos įrodymus atmeta ir dėl kokių priežasčių. Todėl atsakovų apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atmeta taip pat atsakovų apeliaciniame skunde nurodomus motyvus, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 07 15 sprendimas yra abstraktus ir neaiškus, o jo vykdymas yra praktiškai neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė bylos iš esmės (LR CPK 259 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 07 15 sprendimas atitinka įstatymo leidėjo keliamus teismo sprendimui formos ir turinio reikalavimus (LR CPK 270 str.), jo rezoliucinė dalis aiški ir konkreti. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovai turėjo teisę ir galimybę pateikti teismui prašymą dėl priimto sprendimo išaiškinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo (CPK 278 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog 2011 07 15 teismo vykdymas yra praktiškai neįmanomas. Skunde nenurodomos jokio aplinkybės ir faktiniai duomenys, kodėl negali būti vykdomas teismo įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo Alytuje, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio atsakovų apeliacinio skundo motyvo plačiau nepasisako.

Nors šalių apeliaciniuose skunduose nebuvo keliamas absoliučių Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimų byloje negaliojimo pagrindų buvimo klausimas, teisėjų kolegija, bylą nagrinėdama apeliacine tvarka, ex officio patikrino Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimus ir šiuo aspektu (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys), tame tarpe ir LR CPK 329 str. 2 d. 4 punkte numatytą. Teisėjų kolegija nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 10 07 sprendimu papildė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 07 15 sprendimą, abiejuose teismo sprendimuose buvo sprendžiama dėl to paties ieškiniuose nurodomo dalyko ir ieškiniuose dėstomo faktinio ieškinių pagrindo, esminiai teismo sprendimų motyvai dėl faktinio ieškinių pagrindo ir ieškinio dalykų yra išdėstyti 2011 07 15 d. teismo sprendime, tačiau 2011 07 15 teismo sprendime rezoliucinėj dalyje nenusprendus dėl trečiojo asmens visų reikalavimų, šie reikalavimai išspręsti 2011 10 07 teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, trumpai nurodant apie tai 2011 10 07 teismo sprendimo motyvuose. Teisėjų kolegija todėl išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamų Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atsakovų apeliacinis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 07 15 sprendimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Sprendžiant dėl trečiojo asmens B. M. apeliacinio skundo (3t. b.l.161-162) pagrįstumo, kuriuo apeliantas skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 10 07 teismo sprendimo pagrįstumą paskirstant bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nustatė, jog B. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 4 835 Lt bylinėjimosi išlaidų: 1000 Lt išlaidų advokato V. Pliaugos paslaugoms apmokėti (t.1, b.l.95) ir 1500 Lt advokato padėjėjai L. Jarmalavičienei už ieškinio dėl nuosavybės teisės gynimo ir bendrasavininkio teisių apsaugos parengimą (t.3, b.l.8); 1200 Lt atstovavimo byloje išlaidų (t.2, b.l.168); 135 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti (t.3, b.l.10) ir 1000 lt atstovavimo byloje ir procesinio dokumento surašymui turėtų išlaidų (3 t. b.l. 128). Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 07 15 sprendimu priteisė iš Š. M. ir G. M. solidariai 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų B. M., o 2011 10 07 papildomu sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė iš Š. M. ir G. M. B. M. solidariai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. B. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 10 07 papildomo teismo sprendimo dalį, kuria jam nėra priteista 1635 lt bylinėjimosi išlaidų dalis.

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria dalinai patenkintas trečiojo asmens reikalavimas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, yra motyvuota, teismas turi teisę mažinti šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, bylos sudėtingumą, tai yra teismo diskrecijos teisė, kuria teismas pagrįstai pasinaudojo. Todėl apelianto B. M. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas atsakovai ir apeliantas B. M. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo išlaidų žyminiam mokesčiui už skundą sumokėti, taip pat advokato išlaidų už procesinių dokumentų ruošimą. Teismas šių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, nes abu apeliaciniai skundai teisėjų kolegijos yra atmesti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 07 15 sprendimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 10 07 papildomą sprendimą palikti nepakeistus.