- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-274-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-03211-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-85-767/2011, 4.1., 4.2. ir 4.3. punktus, t. y. ar šiais punktais teismas nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, ar pripažino ieškovės O. V. ir atsakovo V. V. nuosavybės teisę į atskiras gyvenamojo namo patalpas (kambarius, koridorius). Prašė išaiškinti, kokia tvarka, kokiu teisiniu pagrindu VĮ Registrų centras turėtų įregistruoti šalių nuosavybės teises į gyvenamojo namo atskiras patalpas, jei teismas išaiškintų, kad 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo 4.1., 4.2., 4.3. punktais buvo pripažinta šalių nuosavybės teisė į atskiras gyvenamojo namo patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo V. V. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė, priteisė iš V. V. O. V. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo pagrindu šalims po ½ dalį įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, daržinę, pirtį bei kiemo statinius, todėl spręstina, kad teismo sprendimas yra įvykdytas. Duomenų, kad VĮ Registrų centras atsisakė vykdyti teismo sprendimą, kaip nurodė pareiškėjas, byloje nėra.
4. Taip pat teismas pažymėjo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu teismas patvirtino pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pats nespręsdamas dėl bylos esmės ginčo teisenos tvarka. Tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jos tekstas buvo perkeltas į sprendimo rezoliucinę dalį. Sudarydamos sutartį, šalys pačios susitarė dėl turto padalinimo klausimų, aptarė juos sutartyje. Sutartis buvo patvirtinta abiejų šalių parašais. Teismas sprendė, kad sprendimo išaiškinimas tokiu būdu, kaip prašo pareiškėjas, t. y. iš esmės keičiant šalių sudarytos sutarties nuostatų formuluotes, esant ginčui tarp šalių, pažeistų jų teises ir teisėtus interesus, o tokiu sprendimo išaiškinimu būtų išeita už byloje išspręstų klausimų ribų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį bei išaiškinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-85-767-11, t. y. ar sprendimo 4.1, 4.2, 4.3. dalyse teismas nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarką, ar pripažino O. V. ir V. V. nuosavybės teisę į atskiras šio gyvenamojo namo patalpas (kambarius, koridorius). Prašo išaiškinti, kokia tvarka, kokiu teisiniu pagrindu VĮ „Registrų centras“ turėtų įregistruoti šalių nuosavybės teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atskiras patalpas, jei teismas išaiškintų, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011- 05-27 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-85-767-11, 4.1, 4.2, 4.3. dalyse pripažino šalims nuosavybės teisę į atskiras gyvenamojo namo patalpas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino ginčo situaciją, dėl to padarė neteisingas išvadas. Pareiškėjas neprašė keisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo turinio, nenurodė naujų aplinkybių, bet prašė išaiškinti neaiškų teismo sprendimą, kuris dar neįvykdytas taip, kaip nurodyta sprendimo 4.1.- 4.3. dalyse.
5.2. Šią sprendimo dalį šalys suvokia skirtingai, dėl to kyla nesutarimai naudojantis gyvenamuoju namu. Be to, sprendimas neleistinai suformavo dvilypę situaciją, nulemiančią visiškai skirtingas teisines pasekmes. Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo matyti, kad teismas, patvirtindamas šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatė šalims nuosavybės teisę į atskiras gyvenamojo namo patalpas, kaip į atskirus nekilnojamojo turto objektus. Tokiu atveju galima suprasti, kad gyvenamasis namas tarp šalių buvo atidalintas, po ko nebeliko bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau toks vertinimas prieštarauja nekilnojamojo turto režimą reglamentuojančioms teisės normoms, todėl labiau tikėtina, kad teismas nustatė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Tuo atveju, jei teismas nustatė šalims nuosavybės teises į atskiras patalpas, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, tuomet atskirų patalpų, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, savininkai neturi teisės reikalauti nustatyti ar tuo labiau pakeisti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos. Jei teismas sprendimu nustatė šalims bendrai priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, tuomet bendraturčiai, pasikeitus esminėms aplinkybėms, turi teisę prašyti pakeisti bendro turto naudojimosi tvarką.
5.3. Gyvenamajame name patalpų perskirstymas šalims susijęs tik su naudojimosi tvarkos nustatymu. Toks sprendimo išaiškinimas niekaip nepažeis šalių teisių bei neišeis už bylos ribų. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo išaiškinimas pašalintų šio sprendimo prieštaringas interpretacijas bei palengvintų jo vykdymą.
5.4. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ankstesnis teismo sprendimas įvykdytas, dėl to nebegalima jo aiškinti. Nagrinėjamu atveju Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas taip, kaip jis surašytas dalyse 4.1, 4.2, 4.3, nėra įvykdytas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė O. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1.Pareiškėjas iš esmės prašo išaiškinti ne teismo sprendimą, o sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas, dėl kurių jis pats susitarė ir pasirašė, todėl toks prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalies.
6.2.Sudarydamos ir pasirašydamos bei pateikdamos teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys susitarė, kokiu būdu jos pasidalina santuokoje įgytą turtą, savo elgesį modeliavo taip, kaip jis išdėstytas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. šalys susitarė dėl turto padalijimo, o ne naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.
6.3. Prašomas teismo sprendimo išaiškinimas pakeistų sutarties dėl santuokos nutraukimo esmę ir turinį, pažeistų pareiškėjos O. V. teises ir teisėtus interesus, išeitų už išspręstų klausimų ribų.
6.4.Prašomo išaiškinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo rezoliucinės dalys yra aiškios ir jų aiškinti CPK 278 straipsnio pagrindu nereikia, teismo sprendimo vykdymas yra aiškus. Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos atitiko šalių interesus, abiem šalims suprantamos ir aiškios.
6.5. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo šalys suvokia skirtingai, dėl to kyla nesutarimai naudojantis gyvenamuoju namu.
6.6. Nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, kad „sprendimas neleistinai suformavo dvilypę situaciją, nulemiančią visiškai skirtingas teisines pasekmes“. Pats apeliantas neteisingai aiškina santuokoje įgyto turto padalijimą reglamentuojančias teisės normas.
6.7.Prašymas neatitinka CPK 278 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, t. y. teismo sprendimas yra įvykdytas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad VĮ „Registrų centras“ negali įregistruoti teismo sprendimo dėl to, kad jis neaiškus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-85-767/2011 buvo nutraukta V. V. ir O. V. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinant jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad padalijamas bendrąja daline nuosavybe kiekvienam po 1/2 dalį priklausantis O. V. ir V. V. asmeninis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).: 4.1. O. V. pripažįstama nuosavybės teisė į šias gyvenamojo namo patalpas: priestate esančias patalpas 1-1 (3,79 kv.m.), 1-2 (2,89 kv.m.), 1-3 (1,96 kv.m.), gyvenamajame name esančias patalpas 1-4 (12,42 kv. m.), 1-10 (19,51 kv.m.) ir 1-11 (10,12 kv.m.), pasidalijimo plane pažymėta žalia spalva; 4.2. V. V. pripažįstama nuosavybės teisė į šias gyvenamojo namo patalpas: 1-5 (4,72 kv.m.), 1-6 (10,65 kv.m.), 1-7 (8,11 kv.m.), 1-8 (19,99 kv.m.), 1-9 (6,62 kv.m.), 1-12 (3,33 kv.m.), pasidalijimo plane pažymėta oranžine spalva; 4.3. Šalys susitarė, kad V. V. iki savo gyvos galvos turės teisę naudotis V. O. nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis gyvenamojo namo priestate: 1-1 (3,79 kv.m.), 1-3 (1,96 kv.m.).
10. 2020-12-16 pareiškėjas V. V. pateikė teismui prašymą išaiškinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-85-767/2011, 4.1., 4.2. ir 4.3. punktus, t. y. ar šiais punktais teismas nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, ar pripažino ieškovės O. V. ir atsakovo V. V. nuosavybės teisę į atskiras gyvenamojo namo patalpas (kambarius, koridorius). Pareiškėjas prašo išaiškinti, kokia tvarka, kokiu teisiniu pagrindu VĮ Registrų centras turėtų įregistruoti šalių nuosavybės teises į gyvenamojo namo atskiras patalpas, jei teismas išaiškintų, kad 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo 4.1., 4.2., 4.3. punktais buvo pripažinta šalių nuosavybės teisė į atskiras gyvenamojo namo patalpas.
11. CPK 278 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas (CPK 278 str. 1 d.). Taigi, sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015). Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį sprendimą leidžiama išaiškinti, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino ginčo situaciją, dėl to padarė neteisingas išvadas. Apeliantas neprašė keisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo turinio, nenurodė naujų aplinkybių, bet prašė išaiškinti neaiškų teismo sprendimą, kuris dar neįvykdytas taip, kaip nurodyta sprendimo 4.1.- 4.3. dalyse.
13. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, sudarydami ir pasirašydami bei pateikdami teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarė, kokiu būdu jie pasidalina santuokoje įgytą turtą. Sutartis buvo patvirtinta abiejų pareiškėjų parašais. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu teismas patvirtino pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pats nespręsdamas dėl bylos esmės ginčo teisenos tvarka. Tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jos tekstas buvo perkeltas į sprendimo rezoliucinę dalį.
15. Kaip jau minėta nutarties 11 punkte, teismo sprendimo aiškinimas yra galimas tik tuo atveju, jei jis yra neaiškus. Nagrinėjamu atveju Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama bei tiksli.
16. Taip pat pažymėtina, kad iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo pagrindu šalims po ½ dalį įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, daržinę, pirtį bei kiemo statinius, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo sprendimas yra įvykdytas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo išaiškinimo institutą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. V. prašymą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo išaiškinimo atmetė kaip nepagrįstą.
18. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo išaiškinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.