Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkotvarkos sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aplinkotvarkos sprendimai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aplinkotvarkos sprendimai“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12.3. Terminas pasirengti bylos nagrinėjimui jau buvo pratęstas teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi. Taigi atsakovė turėjo pakankamai laiko teismui teikti bylos nagrinėjimui aktualius dokumentus, tačiau likus keletui dienų iki paskirto teismo posėdžio pateikė prašymą terminą dokumentams pateikti pratęsti, nors JANĮ 25 straipsnyje pakartotinio termino pratęsimo galimybė nenumatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei (atsakovei) UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pareiškėja VMI su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ 2025 m. rugpjūčio 8 d. prašymo ir VMI 2025 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. RNA-24261 kopijas.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai teikiamų dokumentų turinį, daro išvadą, kad šie nauji įrodymai iš esmės yra sudaryti jau pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme, tačiau gali būti reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą, ar apeliantei UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ pagrįstai iškelta bankroto byla, apeliantei šie dokumentai yra žinomi (apie juos iš esmės yra kalbama atskirajame skunde), todėl juos priima.

Dėl procesinių dokumentų apeliantei įteikimo ir prašymo pratęsti terminą

17. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl netinkamo apeliantės informavimo apie jos atžvilgiu inicijuotą bankroto bylos iškėlimo procesą. Apeliantės teigimu, jai nebuvo tinkamai pranešta apie šį teisminį procesą, nes faktiškai teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, o apie prasidėjusį teisminį procesą apeliantė sužinojo tik iš teisines paslaugas teikiančių ir savo paslaugas siūlančių asmenų (kokių – apeliantė neįvardino). Be to, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepratęsė termino atsiliepimui ir finansiniams dokumentams pateikti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

18. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123 straipsnis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte yra išaiškinęs, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat aptariamos nutarties 29–30 punktuose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, jog įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y. nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

20. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR); juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 28 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019 18 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo kartu su 2025 m. birželio 12 d. nutartimi ir pareiškėjos VMI pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 13 d. išsiuntė apeliantės UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir vadovo J. P. gyvenamosios vietos adresu, nurodytu UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ JAR išplėstiniame išraše su istorija ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 2–5). Abiem atvejais procesiniai dokumentai grįžo teismui su žyma, kad neatsiimta pašte per siuntos saugojimo laiką. Ant apeliantei adresuoto teismui grįžusio voko parašyta pastaba „netikslus adresas“ (1 t., b. l. 13–19, 21–22). Patikslinus apeliantės buveinės adresą ((duomenys neskelbtini)), 2025 m. liepos 7 d. procesiniai dokumentai išsiųsti pakartotinai (1 t., b. l. 23–24), tačiau taip pat grįžo neįteikti su žyma, jog neatsiimta pašte per saugojimo terminą (1 t., b. l. 26–27). Pirmosios instancijos teismas dar kartą 2025 m. liepos 24 d. išsiuntė apeliantei procesinius dokumentus jos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau 2025 m. rugpjūčio 9 d. dokumentai grįžo neįteikti su žyma, jog neatsiimta pašte per saugojimo laiką ir pastaba, kad „netikslus adresas“ (1 t., b. l. 28–29, 31). Nepaisant to, apeliantės vadovas J. P. 2025 m. rugpjūčio 8 d. pirmosios instancijos teismui per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – EPP) į užvestą bankroto bylą pateikė prašymą dėl termino pratęsimo (1 t., b. l. 30).

22. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įstatyme nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nepaisant to, jog byloje nėra žymos apie faktinį procesinių dokumentų įteikimą apeliantei, jos vadovui J. P. dar iki paskirto teismo posėdžio dienos (2025 m. rugpjūčio 12 d.) buvo žinoma apie inicijuotą civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai patvirtina tiek apeliantės vadovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog apie prasidėjusį teisminį procesą apeliantės vadovas sužinojo iš teisines paslaugas teikiančių ir savo paslaugas siūlančių asmenų (kokių – neįvardyta), tiek jo pirmasis prisijungimas prie EPP (2025 m. rugpjūčio 8 d. 13:00 val.), tiek prašymo dėl termino pratęsimo pateikimas 2025 m. rugpjūčio 8 d., tiek jame įvardyta teismo posėdžio data.

23. Kitas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepratęsė JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir atitinkamai nesudarė apeliantei galimybės pateikti teismui dokumentus ir duomenis, reikalingus svarstant klausimą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

24. Apeliantės vadovas J. P. 2025 m. rugpjūčio 8 d. pirmosios instancijos teismui per EPP į užvestą bankroto bylą pateikė prašymą dėl termino pratęsimo (1 t., b. l. 30), kuriame nurodė: kad dėl bendrovės buhalterės pasikeitimo nėra galimybės iki 2025 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateikti dokumentus ir duomenis, reikalingus svarstant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovei; šiai dienai bendrovės valdymo organai skubos tvarka organizuoja finansinės atskaitomybės ir kitų duomenų parengimą, kuriuos reikia pateikti teismui; dokumentų parengimui reikia daugiau laiko; bendrovė pateikė prašymą atsakovei (pareiškėjai) dėl skolos išmokėjimo dalimis pagal suderintą grafiką, siekia taikos sutartimi užbaigti šią bylą, todėl reikia daugiau laiko skolų išmokėjimo dalimis grafiko suderinimui su pareiškėja. Nurodydamas šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų, apeliantės vadovas pirmosios instancijos teismo prašė, vadovaujantis JANĮ 25 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje esantį terminą pratęsti 30 dienų. Šis prašymas teismui pateiktas per EPP 2025 m. rugpjūčio 8 d. 13:01:36 val. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kartu su prašymu jokių dokumentų, pagrindžiančių prašymo pratęsti terminą argumentus, pateikta nebuvo. Šią aplinkybę, be kita ko, akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.

25. Pažymėtina, kad JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos VMI pareiškimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo priimtas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi, todėl JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas būtų pasibaigęs 2025 m. liepos 12 d. (šeštadienį), tačiau pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pasirengimo nagrinėti apeliantės UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ bankroto bylą teisme terminą pratęsė iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 12 d. 8:30 val.

26. Taigi JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas jau buvo pratęstas, o pakartotinio pratęsimo galimybė, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įstatyme nenumatyta. Negana to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės 2025 m. rugpjūčio 8 d. prašymas VMI dėl mokesčių įmokų išdėstymo apeliantės vadovo pasirašytas tik 2025 m. rugpjūčio 11 d. (pirmadienį) 17:06:19 val. (dokumento registracijos Nr. DOK-19133 (VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą 1 priedas)), o apeliantės prašymas teismui dėl termino pratęsimo, kuriame nurodoma, kad bendrovė yra pateikusi VMI prašymą dėl skolų išmokėjimo dalimis pagal suderintą grafiką, siekia taikos sutartimi užbaigti šią bylą, pateiktas 2025 m. rugpjūčio 8 d. 13:01:36 val. Tai reiškia, kad prašymo dėl termino pratęsimo pateikimo metu apeliantė dar nebuvo kreipusis į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymo VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo pateikimo metu apeliantė turėjo 51 710,33 Eur mokestinę nepriemoką (2025 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis, https://rekvizitai.vz.lt/imone/aplinkotvarkos_sprendimai/skolos-sodrai/; CPK 179 straipsnio 3 dalis). VMI, 2025 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. RNA-24261 atsakydama apeliantei į jos prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis, nurodė, kad prašymas nebus nagrinėjamas (nes pateiktas elektroniniu paštu, o ne elektroniniu būdu – per VMI portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI), o dėl 49 671,10 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo mokestinės paskolos sutartis nebus sudaroma, nes dėl šios mokestinės nepriemokos 2025 m. kovo 13 d. ir 2025 m. gegužės 15 d. priimti mokesčių administratoriaus sprendimai Nr. (23.31-08) 483-84854 ir Nr. (23.31-08) 483-136217 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie yra perduoti antstoliui vykdyti CPK nustatyta tvarka.

28. Vadovaujantis Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VA-83, 12 punktu, mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas negali būti atidedamas ir (ar) išdėstomas, jei prašoma atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinė nepriemoka ar išdėstyti bauda už administracinį nusižengimą yra perduota antstoliui išieškoti CPK nustatyta tvarka. Taigi didžiosios dalies apeliantės turimos mokestinės nepriemokos išdėstymas dalimis dar iki byloje paskirto teismo posėdžio tapo objektyviai negalimas. Dėl to pirmosios instancijos teismui net ir atidėjus 2025 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdį ir suteikus apeliantei papildomą laiką, prašymu dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis siekto rezultato apeliantė vis tiek nebūtų pasiekusi. Dėl šios priežasties termino nepratęsimu pirmosios instancijos teismas apeliantės procesinių teisių nepažeidė ir (ar) neapribojo.

29. Iš pirmiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo dar kartą pratęsti JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir pagrįstai pagal jam pareiškėjos pateiktus ir pačiam teismui prieinamus duomenis iš įvairių registrų ir informacinių sistemų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), skundžiamoje nutartyje atliko apeliantės (ne)mokumo įvertinimą.

Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą

30. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

31. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

33. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

34. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Taigi pripažįstamas viešojo intereso bankroto byloje buvimas neatleidžia apeliantės nuo pareigos įrodyti jos mokumą ir gyvybingumą.

35. Apeliantė UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“, nesutikdama su nutartimi iškelti jai bankroto bylą, cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kuria remiantis bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodyta teismų praktika, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bendrovė nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie, jos vertinimu, leistų padaryti išvadą, jog bankroto byla apeliantei iškelta nepagrįstai.

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir surinktus įrodymus konstatavo, kad nėra duomenų, kurie rodytų atsakovės galimybes išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Teismas nustatė, kad UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, didžiąją apeliantės 2022 metų balanse (aktualesni duomenys JAR nebuvo pateikti) turto dalį sudaro atsargos, tačiau apeliantė nepateikė duomenų apie nurodytų atsargų sudėtį, likutinę jų vertę, todėl nėra galimybės spręsti apie jų likvidumą, net tuo atveju, jeigu atsargos yra realiai išlikusios. Apeliantė turi didelį mokestinį įsiskolinimą, kurio nesumoka daugiau nei vienerius metus, yra pradėtas jo priverstinis išieškojimas, be to, yra ir pradelstas įsiskolinimas VSDFV biudžetui – 754,06 Eur, o darbuotojų (apdraustųjų asmenų) apeliantė neturi. Pažymėtina, kad įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ar patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas padaryti kitokią išvadą neturi pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimą, ir pagrįstai nusprendė, jog apeliantė UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, kadangi atsakovė neįrodė esanti moki ir gyvybinga, todėl apeliantei pagrįstai iškėlė bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu nebuvo paneigtas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumas ir teisingumas, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.