Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. Skolininkas A. B., 2. Skolininko sutuoktinė G. B., 3. Antstolė E. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė E. R. pateikė teismui tik vykdomąją bylą, be savo nuomonės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės E. R. kontora vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno m. 16-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojai UAB „Gelvora“. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininko A. B. sutuoktinė G. B. gauna nuolatines pajamas. Antstolis vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka pasiūlė skolininkui A. B. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. 2019 m. lapkričio 13 d. antstolis priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir jį pateikė išieškotojai (pareiškėjai) siūlydamas kreiptis į teismą dėl skolininko A. B. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine G. B. dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinės G. B. gaunamas pajamas. Teismas neturi duomenų apie G. B. ir A. B. vedybų sutarties sudarymą, bei turto tarp jų padalijimo. Suinteresuoti asmenys A. B. ir G. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos, taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-487/2011).

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007). Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos. Tačiau šį prezumpcija ir nesant nutrauktai santuokai tarp sutuoktinių gali būti paneigta. Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininko sutuoktinė nesutikdama su pareiškėjos prašymu teigė, kad jos gaunamos pajamos nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi šiuo metu sutuoktinio indėlio į šios nuosavybės sukūrimą nėra, su skolininku A. B. kartu negyvena jau keletą metų.

Teismas sutinka su skolininko sutuoktinės paaiškinimais, kadangi pastarasis dabartiniu momentu beveik neprisideda prie bendros jungtinės nuosavybės sukūrimo, nes nedirba, negauna jokių pajamų įskaitant darbo užmokestį ir pan. Pastebėtina ir tai, jog nors sutuoktinių santuoka nėra nutraukta arba nėra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, irgi nesudaro besąlygiško teisinio pagrindo laikyti, kad sutuoktinių atžvilgiu tuomet taikytina minėta prezumpcija.

Kiekvienu atveju, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais bei materialiosios teisės normomis, sutuoktinių gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija tik esant tai patvirtinantiems įrodymams.

Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Kaip jau minėta iš byloje esančių duomenų teismui nėra teisinio pagrindo daryti išvada, kad skolininkas yra nedarbingas ar gauna nedideles mėnesines išmokas, kurios neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio, todėl kitas sutuoktinis privalo teikti išlaikymą pastarajam. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą vienas kitą remti. Tokiu atveju teismas gali nustatyti, kad darbingo sutuoktinio darbo užmokesčio dalyje yra ir paramos reikalingam sutuoktiniui jo turto dalis. Analogiška situacija galima ir tuomet, kada vienas iš sutuoktinių augina ir prižiūri abiejų sutuoktinių vaikus, dėl ko jis negali dirbti, tuomet teismas irgi gali nustatyti, kad kito dirbančio sutuoktinio darbo užmokestyje yra ir nedirbančio sutuoktinio turto dalis Atskirai pastebėtina, kad pasikeitus vienos iš šalių socialiniam statusui ar turtinei padėčiai, teismo nustatytas turto dydis gali būti peržiūrėtas.

Be to pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju esama skolininko skola kreditoriui, laikytina jo asmenine pinigine prievole šiam kreditoriui. Pirmiausia, ši asmeninė turtinė prievolė atsirado dėl vienasmenių skolininko veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo jo sutuoktinė, o be to ši prievolė nėra susijusi su šeimos poreikiais. Antra, šios prievolės pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tik tarp skolininko ir kreditoriaus, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditorių, bet negali būti sietinos su sutuoktine ir jos gaunamomis pajamomis. Todėl skolininkas A. B. už šios prievolės įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3 d.). Todėl kaip jau anksčiau minėta skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos nelaikytinos bendrąja jungtine pastarosios ar sutuoktinio nuosavybės dalimi į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, išaiškino, kad prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Skolininko sutuoktinė G. B. pateikė teismui santuokos liudijimą patvirtinantį, kad santuoka taip jos ir A. B. sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jie susilaukė sūnaus M. B.. A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) namuose. Šiaulių apskrities VPK pranešime nurodyta, kad 2019-09-13 gautas patvarkymas pateikti vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dėl A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Raseinių r., (duomenys neskelbtini), kuriam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. (duomenys neskelbtini), 7.30 val., A. B. buvo sulaikytas ir vėliau konvojuotas į Šiaulių apskrities VPK areštinę. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namų pranešime nurodyta, kad A. B. nuteistas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2 metų laisvės atėmimo bausme į Marijampolės pataisos namus atvyko (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismo informacinės duomenų sistemos LITEKO byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kas patvirtina, kad G. B. su skolininku neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai (skyrium). Iš A. B. ir G. B. santuokos liudijimo matyti, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik dešimčiai mėnesių po Kauno m. 16-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo, kuriuo pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko A. B.. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini), tai yra G. B. dar nebūnant susituokus su A. B.. Skolininkas A. B. paskolą ėmė ne šeimos poreikiams su G. B. tenkinti, iš šios paskolos lėšų nepagerino šeimos gerbuvio ir nesukūrė palankesnių sąlygų šeimai gyventi. Todėl pripažintina, kad toks 1. Suinteresuoto asmens sudarytas sandoris šiuo metu prieštarauja jo šeimos interesams ir šį įstatyminė garantija skirta apsaugoti šeimos ir jos narių turtą nuo kreditorių išieškojimo. Kita šiame santykyje svarbi ir aplinkybė, jog teisės normos reglamentuojančios šeimos ir jos narių turto teisinį statusą yra imperatyvios. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas su suinteresuotu asmeniu neveda bendro ūkio, kartu negyvena ir niekada negyveno ir jo įnašas bendroje jungtinėje veikloje, siekiant sukurti bendrąją dalinę dalyvių nuosavybę šioje santuokoje nenustatytas.

CK 3.88 1 d. 5 p. numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.110 str. 1 d. iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies.

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl skolininko ir kreditoriaus santykio, o tik dėl skolininko atsakomybės pagal esamą prievolę. Teismas laiko, kad skolininko sutuoktinė įrodė, kad jos gaunamos pajamos, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir konkrečiu atveju nėra pagrindo nustatyti skolininko A. B. turto dalį, esančioje bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi skolininko prievolė atsirado iki santuokos su G. B. įregistravimo, LR CK 3.110 straipsnis.

Byloje bei vykdomojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. B. skola dėl kurios išieškojimo yra išduotas Kauno 16-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), ir antstolės E. R. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė skolininko A. B. prievolė atsiradusi iki santuokos tarp A. B. ir G. B. sudarymo.

Skolininko sutuoktinei įrodžius, kad jos pajamos yra asmeninė jos nuosavybė, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog skolininko A. B. dalis bendroje jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktine G. B. turte yra 1/2 dalis sutuoktinės gaunamų pajamų netenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis). Tokiai teismo išvadai įtakos turi ir tą aplinkybė, kad 2. Suinteresuotas asmuo šiuo metu viena augina nepilnametį sūnų, kurio tėvas atlieka laisvės atėmimo bausme ir jos gaunamos pajamos, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo teisių bei interesų apsaugos ir gynybos principą, motinos gaunamos pajamos negali būti panaudotos tėvo skolų apmokėjimui (CK 3.3 str.). Todėl atliekant tėvo skolos pagrindu išieškojimus pareiškėjui iš vaiko motinos pajamų, būtų padaryta tiesioginė žala vaiko, neturinčio ir trejų metų interesams, nes byloje nėra duomenų, jog 1. Suinteresuotas asmuo teiktų tinkamo dydžio išlaikymą sūnui (CK 3.85 straipsnio 3 dalis).

Nutarčiai įsiteisėjus antstoliui grąžintina teismui pateiktą vykdomoji byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Gelvora“ , kodas 125164834, prašymo dėl skolininko A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalies, esančios bendrojo jungtinėje sutuoktinių nuosavybe su skolininko sutuoktine G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gaunamose pajamose, netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.