- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-17-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05573-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- A. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-848/2020 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl žemės sklypo savininko pažeistų nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. G. (toliau ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. M. (toliau ir atsakovas) per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti metalinę segmentinę tvorą su metaliniais stulpeliais, kurios ilgis apie 25,50 m, aukštis apie 1,56 m, nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtus plane ties posūkio taškais Nr. 6-9, ir sutvarkyti statybvietę; skirti atsakovui A. M. 150 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad ginčijama metalinė segmentinė tvora su įbetonuotais metaliniais stulpeliais yra įrengta ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose ir be jos sutikimo.
Šalies argumentai
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė pati pripažino, jog atsakovo tvora į jos žemės sklypo ribas patenka tik labai nežymiai, t. y. nuo 3 iki 7 cm. Pažymėjo, jog atliekant matavimus yra leistinos paklaidos, todėl toks nežymus atsakovo tvoros įsiterpimas į ieškovės žemės sklypą tikėtinai įvyko dėl galimos matavimų paklaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S. G. atsakovui A. M. 3425 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp nurodytų sklypų atsakovas yra pastatęs segmentinę (šviesai pralaidžią) tvorą.
6. Pagal 2016 m. spalio 27 d. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3.1. punkte nurodytus techninius parametrus, atsakovo pastatyta tvora priskiriama I kategorijos nesudėtingų statinių kategorijai. 2016 m. gruodžio 12 d. STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkte numatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingo statinio statybai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo statomai tvorai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.
7. Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nurodytą reglamentavimą, atsakovas statyti šviesai pralaidžią segmentinę tvorą be statybą leidžiančio dokumento ir ant sklypo ribos be ieškovės sutikimo teisę turėjo. Tai patvirtina ir atsakovo pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos konsultacija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. liepos 16 d. raštas Nr. (15.2)-2D-9802.
8. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktą, teismas pažymėjo, kad miestų teritorijose yra leistinos 10 cm paklaidos, todėl atsakovo tvoros įsiterpimas į ieškovės žemės sklypą nuo 3 cm iki 7 cm įeina į leistinų paklaidų ribas. Anot teismo, atsakovo pastatytai tvorai įsiterpiant į ieškovės sklypo ribas leistinose paklaidų ribose, negalima teigti, kad tvora pastatyta jos konstrukcijoms peržengiant sklypo ribas, todėl konstatavo, kad ieškovės sutikimas tvoros statybai buvo nereikalingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė S. G. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pirmojo reikalavimo, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: ,,Taip pat byloje ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl ieškovės teisių pažeidimo atsakovui dirbtinai pakėlus savo žemės sklypo paviršių bei įrengiant aikštelę – kiemo trinkeles, kas sudarė apie 25 cm aukščio skirtumą tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, atsakovo žemės sklypą iškeliant virš ieškovės žemės sklypo. Bylos eigoje reikalavimo dėl, ieškovės teigimu, atsakovo padarytų pažeidimų ieškovė atsisakė, šios aplinkybės byloje tirtos nebuvo, todėl teismas dėl jų taip pat nepasisako“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR) 7 priedo 1.2.2. punkte numatyta, kad užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą). Atsakovas visiškai nederinęs su ieškove įrengė tvorą su cokoliu, kuri patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Susiklostė tokia situacija, kai atsakovo piktybiškai pastatyta tvora su cokoliu kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo ieškovės žemės sklypo, o tiesioginis to trukdis yra būtent cokolis. Esant tokiam pavojui, kai tvora su cokoliu kliudo paviršiniam vandeniui nutekėti nuo gretimo žemės sklypo, atsakovas privalėjo susitaręs su ieškove ir gavęs jos sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, tačiau to nepadarė iki šiol. Esant tokiai situacijai, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė STR nuostatas.
9.2. Faktinių aplinkybių protokole aiškiai įvardyta, kad atsakovas įrengdamas tvorą su cokoliu žemės sklype ties posūkio taškais, pažymėtais plane Nr. 6-9, užgrobė dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo. Teismas sprendime nenustatinėjo, ar matininkui atliekant matavimus ir antstolei konstatuojant faktines aplinkybes buvo atsižvelgta į paklaidas. Priešingai, byloje nesant kitų matavimų dėl paklaidos, teismas nepagrįstai kvestionavo matininko ir antstolės nustatytas faktines aplinkybes, darydamas nepagrįstą išvadą, kad atsakovo tvora neperžengė leistinų paklaidų ribas.
9.3. Teismas sprendime nurodė „Taip pat byloje ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl ieškovės teisių pažeidimo atsakovui dirbtinai pakėlus savo žemės sklypo paviršių bei įrengiant aikštelę – kiemo trinkeles, kas sudarė apie 25 cm aukščio skirtumą tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, atsakovo žemės sklypą iškeliant virš ieškovės žemės sklypo. Bylos eigoje reikalavimo dėl, ieškovės teigimu, atsakovo padarytų pažeidimų ieškovė atsisakė, šios aplinkybės byloje tirtos nebuvo“. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, kadangi nuo minėto reikalavimo ieškovė niekuomet neatsisakė, todėl prašo šiuos teismo teiginius pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Pažymėjo, kad ieškinio patikslinimas nereiškia, jog buvo atsisakyta reikalavimo dėl ieškovės teisių pažeidimo atsakovui dirbtinai pakėlus savo žemės sklypo paviršių bei įrengus aikštelę – kiemo trinkeles, kadangi ieškinio atsisakymas yra atskiras CPK reglamentuojamas institutas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, teisingai nustatė, kad statant šviesai pralaidžią užtvarą (tvorą) ant sklypo ribos yra reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas tik tuo atveju, jei šviesai pralaidžios užtvaros konstrukcijos peržengia sklypo ribą. Tuo atveju, jei šviesai pralaidžios užtvaros (tvoros) konstrukcijos neperžengia sklypo ribos, tai gretimo žemės sklypo savininko sutikimas statyti tokią užtvarą (tvorą) nėra reikalingas. Atsakovas ant žemės sklypo ribos buvo pasistatęs segmentinę, t. y. visiškai šviesai pralaidžią tvorą. Tai matyti iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 29 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, remiantis teisiniu reglamentavimu ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konsultacija, kuri pateikta į byloje, atsakovui nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas tam, kad jis galėtų pastatyti segmentinę šviesai pralaidžią tvorą ant savo žemės sklypo ribos.
10.2. Ieškovė savo apeliaciniame skunde remiasi STR 7 priedo 1.2.2 punktu, tačiau šis punktas yra taikomas tik statant riboto pralaidumo užtvarą (tvorą) (kai kiaurymių plotas mažesnis kai 25 proc. viso užtvaros ploto) ir nėra taikomas statant visiškai šviesai pralaidžią užtvarą (tvorą). Kadangi atsakovo pastatyta užtvara (tvora) buvo segmentinė, t. y. visiškai šviesai pralaidi, todėl STR 7 priedo 1.2.2 punktas netaikytinas ir yra neaktualus ginčo situacijai.
10.3. Atsakovo pastatyta tvora neturi cokolio (pamato), kuris galėtų trukdyti nutekėti paviršiniam vandeniui. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2019 m. lapkričio 29 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtos nuotraukos. Nors ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo pastatyta tvora trukdo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo ieškovės žemės sklypo, tačiau byloje nėra jokio įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ieškovės žemės sklype dėl atsakovo įrengtos tvoros laikosi vanduo. Priešingai nei teigia ieškovė savo apeliaciniame skunde, atsakovas savo žemės sklype yra įrengęs paviršinio vandens surinkimo sistemą, vanduo jo žemės sklype nesilaiko, o juo labiau nebėga į ieškovės žemės sklypą.
10.4. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tvora nepažeidžia jos teisių (2020-07-22 posėdžio garso įrašo 19:39 min.), kad tvora pažeidžia jos dukros, kuri nėra turto savininkė, teises (2020-07-22 posėdžio garso įrašo 16:29 min.), kad pretenzijos atsakovui ji nerašė (2020-07-22 posėdžio garso įrašo 18:23 min.), kad bylą inicijavo jos dukra, kuri nėra turto savininkė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nebuvo jokių pagrindų tenkinti ieškinio, kadangi nebuvo jokio ieškovės teisių pažeidimo fakto.
10.5. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovo tvoros įsiterpimas nėra leistinų paklaidų ribose, o yra didesnis. Teismas neturėjo teisės tokių įrodymų rinkti už ieškovę, kadangi ši byla nėra tos kategorijos, kurioje teismas turi būti aktyvus. Pati ieškovė teismui buvo pateikusi įrodymus, kad atsakovo tvoros įsiterpimas į ieškovės žemės sklypą yra tik 3-7 cm. Tokiais duomenimis ir vadovavosi teismas priimdamas sprendimą.
10.6. Reikalavimus, kuriuos prašoma pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, ieškovė buvo pareiškusi pradiniame ieškinyje, o patikslintame ieškinyje šiuos reikalavimus pašalino. Aukščiau nurodytų reikalavimų pašalinimas negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip tik pradiniame ieškinyje buvusių reikalavimų atsisakymas.
10.7. Ginčo situacijoje ieškovė yra nesąžininga, kadangi siekia apginti savo tariamai pažeidžiamas teises. Ieškovė nori ne apginti savo teises, o nubausti atsakovą dėl jo laimėtos bylos prieš ieškovę Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017, kurioje 2017 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas nepalankus ieškovei sprendimas. Po šios bylos ieškovė bando visais įmanomais būdais pakenkti atsakovui. Savo tvorą į atsakovo pusę apdengė žaliu skuduru ir spygliuota viela, kad atsakovui būtų prastas estetinis vaizdas, skundžia atsakovą visoms institucijoms, tame tarpe ir teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo
12. Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus du atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantės atstovas pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjas V. S., apeliacinės instancijos teismui pateikdamas 2020 m. lapkričio 13 d. rašytinius paaiškinimus, kartu su jais prašė prijungti prie bylos ir papildomus įrodymus – 2015 m. liepos 29 d. nuotekų išvežimo ir jų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovės pranešimą kauniečių aptarnavimo centrui ,,Mano Kaunas“; 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB ,,Kauno vandenys“ raštą ,,Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Rašytiniuose paaiškinimuose atstovas nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. ieškovė S. G. ir UAB ,,Kauno vandenys“ sudarė nuotekų išvežimo ir jų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė kauniečių aptarnavimo centrui ,,Mano Kaunas“ pranešimą, nurodydama, kad ji negali vykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, kadangi realybėje atstumas nuo namo sienos iki tvoros su tujų gyvatvore yra tik 1,5 metro ir UAB ,,Kauno vandenys“ speciali transporto priemonė negali patekti į ieškovės kiemą, o vykdyti tvoros griovimo bei perkėlimo darbus, tujų kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus, ieškovei buvo uždrausta 2019 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019. Remdamasis UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakymu į 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovės atstovo prašymą, kuriame nurodyta, kad „Jus dominanti informacija išdėstyta Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 Gatvės ir virtinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, kuris patvirtintas LR aplinkos ministro 2011 m. gruodžio d. įsakymu Nr. D1-933, bei dokumente Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės, kuris patvirtintas LR susisiekimo ministro 20202 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66“, atstovas be kita ko teigė, kad, vadovaujantis minėtais teisės aktais, vietinės reikšmės kelio plotis turi būti 2,5 metro, o ieškovės kiemo kelio plotis yra tik1,5 metro. Kadangi asenizacinės mašinos plotis yra 2,5 metro, todėl akivaizdu, kad tokia mašina pro ieškovės kelią nepravažiuotų.
15. Atsakovo atstovė prašė rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų nepriimti, kadangi prašymą pateikė advokato padėjėjas, kuris neturi teisės atstovauti klientų apeliacinės instancijos teisme, rašytiniai paaiškinimai iš esmės yra apeliacinio skundo papildymas, o to neleidžia daryti CPK nuostatos, prašomi prijungti prie bylos įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
16. Teisėjų kolegija su atsakovo atstovės argumentais sutinka. Visų pirma, kaip jau nurodyta, procesinį dokumentą (rašytinius paaiškinimus) ir prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui pateikė advokato padėjėjas, kuris, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Todėl laikytina, kad prašymą padavė neturintis tam įgaliojimų asmuo. Antra, iš rašytinių paaiškinimų turinio akivaizdu, kad tai yra ieškovės apeliacinio skundo papildymas naujomis ir pirmosios instancijos teisme nenagrinėtomis aplinkybėmis. Todėl tokio dokumento pateikimas negalimas ir vadovaujantis CPK 323 straipsnio nuostatomis. Trečia, iš Sutarties dėl nuotekų išvežimo (2015 m. liepos 29 d.), 2019 m. gruodžio 2 d. kauniečių aptarnavimo centrui ,,Mano Kaunas“ pranešimo datų matyti, kad šie dokumentai, kaip ir suinteresuotų institucijų atsakymai, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, prašyme neatskleista šių dokumentų pateikimo būtinybės esmė, jų sąsajumas su nagrinėjama byla, nes pats pareiškėjas nurodo, kad ieškovė teises aptartu klausimu varžo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2574-962/2019.
17. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui ieškovės (apeliantės) vardu teiktus rašytinius paaiškinimus ir nujus įrodymus.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei S. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. M. – gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
19. Pradiniu 2019 m. kovo 27 d. ieškiniu ieškovė pareiškė atsakovui tokius reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti metalinę segmentinę tvorą su metaliniais stulpeliais, kurios ilgis apie 25,50 m, aukštis apie 1,56 m, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane ties posūkio taškais Nr. 6-9; 2) įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti statybvietę atkuriant iki savavališkų inžinerinių įrenginių pastatymo buvusią padėtį, t. y. atkuriant prieš tai įrengtą ieškovei nuosavybės teise priklausančią betoninių trinkelių kiemo aikštelės dalį, paviršinio vandens nutekėjimo sistemą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) skirti atsakovui 150 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas(1 t., b. l. 1-6).
20. Patikslintu 2019 m. lapkričio 18 d. ieškiniu ieškovė prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti metalinę segmentinę tvorą su metaliniais stulpeliais, kurios ilgis apie 25,50 m, aukštis apie 1,56 m, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane ties posūkio taškais Nr. 6-9 ir sutvarkyti statybvietę; 2) skirti atsakovui 150 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 178-183).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė antrojo pradinio ieškinio reikalavimo atsisakė, todėl šios aplinkybės byloje tirtos nebuvo ir teismas dėl jų nepasisako.
22. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutiko ir apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo antrojo materialaus teisinio reikalavimo niekuomet neatsisakė, todėl prašė šiuos teismo teiginius pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Nurodė, kad ieškinio patikslinimas nereiškia, jog buvo atsisakyta reikalavimo dėl ieškovės teisių pažeidimo atsakovui dirbtinai pakėlus savo žemės sklypo paviršių bei įrengus aikštelę – kiemo trinkeles, kadangi ieškinio atsisakymas yra atskiras CPK reglamentuojamas institutas.
23. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, kad po atsakovo atsiliepimo į ieškinį padavimo ir ieškovei byloje pateikus dubliką (1 t., b. l. 122-125), atsakovas savo triplike, be kita ko, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių atsikirtimų bei papildomų įrodymų, kuriais atsakovas atsikirto į antrąjį ieškovės reikalavimą (žemės sklypo pakėlimo ir paviršinio vandens nutekėjimo), taip pripažindama faktą, kad šioje reikalavimų dalyje ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti (1 t., b. l. 131-138). Kaip minėta nutarties 20 punkte, ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, iš kurio pašalino pradinio ieškinio antrąjį materialųjį reikalavimą, tačiau faktinis ieškinių pagrindas išliko iš esmės toks pats (1 t., b. l. 178-183). Atsižvelgdamas į atsakovo 2019 m. lapkričio 20d. pareiškimą dėl ieškovės patikslinto ieškinio, teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, nutartyje, be kita ko, konstatuodamas, kad patikslinto ieškinio pagrindas turi atitikti ieškinio dalyką, nes patikslintu ieškiniu ieškovė pašalino vieną (antrąjį) iš atsakovui reiškiamų reikalavimų (1 t., b. l. 188-189). Šalindama trūkumus ieškovė 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškime nurodė, kad „Ieškovė į bylą pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reiškia reikalavimą, kuris iš esmės jau buvo pareikštas pradiniu ieškiniu - įpareigoti atsakovą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti metalinę segmentinę tvorą su metaliniais stulpeliais, kurios ilgis apie 25,50 m, aukštis apie 1,56 m, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane ties posūkio taškais Nr. 6-9 ir sutvarkyti statybvietę. Šiam reikalavimui ieškovė išdėstė ieškinio pagrindą jau pradiniu ieškiniu, kuris protokoline nutartimi Kauno apylinkės teismo buvo priimtas bei nustatytas terminas atsakovui pateikti atsiliepimui į ieškinį“.
24. Taigi, ieškovei patikslinus savo poziciją ir nesuformulavus savarankiško reikalavimo dėl betoninių trinkelių kiemo aikštelės, dėl paviršinio vandens nutekėjimo sistemos, dėl žemės sklypo sužeminimo ir pan., pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išsprendė pagal ieškovės pirmąjį reikalavimą ir jam išnagrinėti nurodytas faktines bylos aplinkybes (patikslinto ieškinio pagrindą), apeliantės nurodytų CPK reikalavimų teismas nepažeidė, todėl tenkinti šį apeliacinio skundo reikalavimą nėra teisinio pagrindo (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 141 straipsnis).
Dėl tvoros statybos (ne)teisėtumo ir jos nugriovimo
25. Antstolės G. A. 2018 m. liepos 5 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tvoros stulpai įeina į S. G. sklypo teritoriją (duomenys neskelbtini), tvora pasislinkusi nuo 3 cm iki 7 cm. Tvoros išorinis kraštas apie 3 cm įeina į S. G. sklypo teritoriją. Matininkas A. G. 2020 m. vasario 11 d. rašte teismui nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. buvo atlikta tvoros geodezinė kontrolinė nuotrauka, esančioms tvoroms pamatuoti ir užimamiems plotams apskaičiuoti (1 t., b. l. 39-44).
26. Ieškovės žemės sklypo 2019 m. gegužės 31 d. ribų paženklinimo–parodymo akte pažymėti šalims priklausančių besiribojančių žemės sklypų riboženkliai ties tvoros stulpais. Ieškovės žemės sklypo ribos sutampa su atsakovo pastatytos tvoros stulpais (žiūrėti akto 6 punktą). Šį aktą yra pasirašiusi ieškovės atstovė A. L..
27. Kaip teisingai nurodė bylą išnagrinėjęs teismas, nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktualūs statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalis). Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Pagal 2016 m. spalio 27 d. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3.1. punkte nurodytus techninius parametrus atsakovo pastatyta tvora priskiriama I kategorijos nesudėtingų statinių kategorijai. Todėl pagal 2016 m. gruodžio 12 d. STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punktą atsakovo statomai tvorai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.
29. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 7 priede numatyti atvejai, kada rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, t. y. statant užtvarą (tvorą):
1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): 1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
30. Atsižvelgiant į ieškovės žemės sklypo 2019 m. gegužės 31 d. ribų paženklinimo–parodymo akte nustatytas faktines besiribojančių žemės sklypų atskyrimo ribas (tvoros stulpais) ir minėtą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo teisę statyti šviesai pralaidžią segmentinę tvorą be statybą leidžiančio dokumento ir ant sklypo ribos be ieškovės sutikimo.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkte įtvirtinta nuostata, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendru riboženkliu koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės.
32. Pagal kasacinio teismo praktiką, nukrypimai nuo sklypo ribų yra teisiškai reikšmingi, jeigu jie viršija leistinas paklaidas. Tuo tarpu leistinų matavimo paklaidų neviršijantys faktiniai nukrypimai nuo sklypo ribų nėra teisiškai reikšmingi, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistos gretimo sklypo savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007).
33. Atsižvelgiant į Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 minėtas nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, atsakovo tvoros įsiterpimas į ieškovės žemės sklypą nuo 3 cm iki 7 cm įeina į leistinų paklaidų ribas, todėl, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis neteikia pagrindo išvadai, kad tvoros statyba buvo neteisėta.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ko jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma priteisti suma surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovo prašymas laikytinas pagrįstu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą plikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.