Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl žemės sklypo savininko pažeistų nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp nurodytų sklypų yra atsakovo pastatyta segmentinė (šviesai pralaidi) tvora.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, jį grįsdama nuosavybės teisių pažeidimu.

Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 straipsnis). Savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikšti negatorinį ieškinį.

Pažymėtina, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, pabrėžė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas. Statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalis). Statytojo ir greta statinio esančių sklypų savininkų teisių apsaugą įtvirtina ne pavienės teisės normos, bet jų sistema, nustatanti nuoseklų visų su statyba susijusių veiksmų planavimą, derinimą, atlikimą tokiu būdu, kad būtų apsaugotos tiek statybos dalyvių, tiek trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, taip pat viešasis interesas. Tokią sistemą sudarančios teisės normos išdėstytos ne tik Statybos, bet ir kituose įstatymuose bei jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kuriais privaloma vadovautis atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad atsakovo pastatyta tvora yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vietomis įsiterpusi nuo 3 cm iki 7 cm, tokiu atveju atsakovas prieš statydamas tvorą privalėjo gauti ieškovės sutikimą, sutikimo tvoros statybai ieškovė nėra davusi.

Analogiškas aplinkybes byloje nurodė ir liudytoja apklausta A. L..

Nagrinėjamoje byloje aktualius atstumus tarp pastatų ir kitų statinių bei sklypų ribų reglamentuoja Statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinti Statybos techninių reikalavimų reglamentai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyta metalinė segmentinė tvora su metaliniais stulpeliais, kurios ilgis apie 25,50 m, aukštis apie 1,56 m ir iš betono trinkelių įrengta aikštelė, kurios ilgis apie 19 m, plotis apie 5,10 m. Dėl šių aplinkybių bei sklypų ribų byloje ginčo nėra.

Pagal 2016 m. spalio 27 d. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3.1. punkte nurodytus techninius parametrus atsakovo pastatyta tvora priskiriama I kategorijos nesudėtingų statinių kategorijai.

2016 m. gruodžio 12 d. STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkte numatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingo statinio statybai. Nagrinėjamu atveju atsakovo statomai tvorai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.

Statybos įstatymo 14 straipsnyje numatytos statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės. Nurodyto straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 7 priede Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai numatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);

1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):

1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);

1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Sistemiškai vertinant nurodytą reglamentavimą darytina išvada, jog atsakovas statyti šviesai pralaidžią segmentinę tvorą be statybą leidžiančio dokumento ir ant sklypo ribos be ieškovės sutikimo teisę turėjo. Tai patvirtina ir atsakovo pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos konsultacija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 7 priede numatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą). Taigi darytina išvada, jog ieškovės sutikimas statant šviesai pralaidžią segmentinę tvorą ant šalių sklypų ribos būtų reikalingas tuo atveju, jeigu tvora peržengtų atsakovo sklypo ribas. Ieškovės teigimu atsakovo pastatyta tvora yra įsiterpusi į ieškovės žemės sklypo ribas nuo 3 cm iki 7 cm, t. y. peržengia sklypo ribas, todėl jos sutikimas statant tvorą buvo reikalingas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkte įtvirtinta nuostata, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendru riboženkliu koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Vertinant nurodyto norminio akto nuostatas, darytina išvada, jog miestų teritorijose yra leistinos 10 cm paklaidos, todėl atsakovo tvoros įsiterpimas į ieškovės žemės sklypą nuo 3 cm iki 7 cm įeina į leistinų paklaidų ribas. Teismo nuomone atsakovo pastatytai tvorai įsiterpiant į ieškovės sklypo ribas leistinose paklaidų ribose negalima teigti, kad tvora yra pastatyta konstrukcijoms peržengiant sklypo ribas, todėl ieškovės sutikimas tvoros statybai reikalingas nebuvo.

Teismui konstatavus, kad atsakovo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, nenustačius aplinkybės, jog statinys pastatytas peržengiant sklypo ribas bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 180 straipsnis).

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Taip pat byloje ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl ieškovės teisių pažeidimo atsakovui dirbtinai pakėlus savo žemės sklypo paviršių bei įrengiant aikštelę – kiemo trinkeles, kas sudarė apie 25 cm aukščio skirtumą tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, atsakovo žemės sklypą iškeliant virš ieškovės žemės sklypo. Bylos eigoje reikalavimo dėl, ieškovės teigimu, atsakovo padarytų pažeidimų ieškovė atsisakė, šios aplinkybės byloje tirtos nebuvo, todėl teismas dėl jų taip pat nepasisako.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovo atstovė prašė paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atstovo atstovė nurodė, kad ieškovė pateikdamas ieškinį melavo nurodydama faktines aplinkybes, kurių nebuvo, elgėsi nesąžiningai reikšdama pretenzijas dėl mažareikšmio pažeidimo, be to pretenzijas pradėjo reikšti tik tvorą pastačius.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

CPK 95 straipsnio 2 dalies nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, o iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Iš šių normų turinio išplaukia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu.

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, jog ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį ir jos ieškinys netenkinamas, savaime negali būti pagrindu pripažinti jog ji piktnaudžiavo procesu. Ieškovo, kaip ir kiekvieno kito asmens, teisė, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, yra įtvirtinta Konstitucijoje, Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose. Todėl nagrinėjamu atveju pripažinti, kad teikiant teismui nepagrįstą ieškinį ieškovė piktnaudžiavo procesu, teismo nuomone, nėra pagrindo.

Teismui nenustačius, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ieškovės procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas šioje byloje patyrė 3 480 Eur bylinėjimosi išlaidas. Advokatės Agnės Gulbinaitės 2020 m. liepos 22 d. prašyme nurodytos atsakovo patirtos 3 360 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti bei kitos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu pripažintinos pagrįstomis, neviršijančiomis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Tačiau išlaidos advokato atstovavimo teisme 2020 m. sausio 16 d. posėdyje viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad teismo posėdis truko palyginti trumpai (9,37 min), jame nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, teismas sprendžia, kad atsakovui priteistinos advokato atstovavimo nurodytame teismo posėdyje išlaidos mažintinos iki 65 Eur, todėl viso atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 425 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta atsakovui iš ieškovės priteistinos 3 425 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 5,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus valstybei iš ieškovės priteisiamos 5,11 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3 425 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.