- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1285-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02698-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- A. Š., R. Š.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemones paliktos nepakeistos, civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas M. Š. pateikė teismui prašymą panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų R. Š. ir A. Š. reikalavimų įvykdymui užtikrinti nustatytą laikiną įvažiavimą į A. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoginta“ matininko G. R. 2019 m. gegužės 29 d. parengtą servituto schemą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Nurodė, kad ieškovai turi galimybę patekti į savo sklypą bendrojo naudojimo keliu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. apeinant atsakovo sklypą. Šią aplinkybę patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. raštas, kuriame nurodyta, kad projektuojant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), numatytas privažiavimo kelias per atsakovo žemės sklypą, tačiau atsakovui priklausančio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose, minėtas kelias iš bendro žemės ploto išskaičiuotas nebuvo, servitutas nenustatytas, žemės sklypo dalyje nuo (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo 4 m pločio kelias, kuris išskaičiuotas iš žemės sklypo bendro ploto, kuriuo galimas privažiavimas prie žemės sklypo. Kadangi yra alternatyvus kelias, jis (atsakovas) užtvėrė per savo kiemą einantį kelią, kuriuo ieškovai savavališkai naudojosi. Ieškovai kelis kartus kvietė policijos pareigūnus, kurie išaiškino ieškovams galimybę važiuoti kitu keliu. Kelias, kuriuo naudojasi ieškovai, atskiria jo (atsakovo) namą nuo pagalbinių statinių. Prašomas 4 m pločio servitutas užimtų beveik visą plotą tarp gyvenamojo namo ir lauko virtuvės, dėl ko transporto priemonės ar gyvuliai judėtų prie pat gyvenamojo namo ir lauko virtuvės išorinių sienų. Važinėjant ieškovams keliuku tarp namo ir lauko virtuvės, būtų trikdoma tarnaujančiojo sklypo savininko ramybė, keliamas pavojus iš namo į lauko virtuvę ar priešinga kryptimi einančių žmonių gyvybei bei sveikatai, keliamas triukšmas ir vibracija namo viduje, namas bei langai pastoviai būtų aptaškomi purvu. Todėl jis nesutinka su tokiu važinėjimu tarp namo ir pagalbinių statinių. Prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai siekia ne normaliomis sąnaudomis naudoti jiems priklausantį sklypą, o naudotis atsakovo įrengtu įvažiavimu kaip patogesne alternatyva. Ieškovai nesuinteresuoti kito kelio padarymu. Kuomet jis remontavo savo keliuką, ieškovai kažkaip patekdavo į savo sklypą, todėl ir dabar turėtų nevažiuoti per jo kiemą.
Šalies argumentai
2. Ieškovai su atsakovo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai daugelį metų į savo žemės sklypą patekdavo per gretimą atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pažymėtas 4 metrų pločio kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) kelią Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Šiuo keliu ieškovai niekieno nevaržomi ir nekliudomi daugelį metų patekdavo į savo žemės sklypą. Prieš ketverius metus atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas, kad ieškovai naudojasi minėtu keliu. Gražiuoju šalims susitarti dėl tolimesnio naudojimosi minėtu keliu ar dėl kelio įrengimo kitoje vietoje nepavyksta. Atsakovas uždraudė ieškovams naudotis minėtu keliu ir ieškovai neteko vienintelės galimybės patekti į savo žemės sklypą. Jie išmėgino visus būdus įsirengti atskirą nuovažą ir kelią. Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, kad žemės sklypų savininkų nesutarimai nesudaro pagrindo naujos nuovažos nuo krašto kelio įrengimui ir pasiūlė šį ginčą spręsti nustatant kelio servitutą M. Š. žemės sklype sandoriu ar teismo sprendimu. Atsakovas klaidingai teigia, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi nuovažą nuo (duomenys neskelbtini) kelio ir atitinkamai ribojasi su ieškovams priklausančiu ginčo sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai gali naudotis nuovaža, kuri eina tiesiai per ieškovo R. Š. dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą. Tačiau minėta nuovaža nepatenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą, atsakovo minimas žemės sklypas taip pat neturi nuovažos bei kelio į atsakovas priklausantį žemės sklypą. Be to, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso trims asmenims, jis nėra tarp bendrasavininkų atidalintas. Iki ieškovų žemės sklypo, per minėtą žemės sklypą patekti jokios realios galimybės nėra. Kai atsakovas remontuodavo keliuką, tai ieškovai į savo sklypą patekdavo eidami minėtu keliuku pėsčiomis. Atsakovas, prašydamas naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad ieškovai turi kitą patekimą į savo žemės sklypą.
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovo prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Atsakovas M. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kurio pagrindu Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagal atsakovo M. Š. prašymą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo M. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė atsakovo M. Š. prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
5. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovų A. Š. ir R. Š. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatytas laikinas įvažiavimas į ieškovams A. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal UAB „Geoginta“ matininko G. R. 2019 m. gegužės 29 d. parengtą servituto schemą, iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ieškovai yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai daugelį metų į savo žemės sklypą patekdavo važiuodami per gretimą atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Keliuką sukūrė ieškovų ir atsakovo seneliai. Kai atsakovas tvarkė nuovažą, ieškovai negalėjo važiuodami patekti į savo žemės sklypą, todėl palikdavo automobilį ant kelio ir į savo žemės sklypą patekdavo pėsčiomis. Iš žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktų, abrisų, kuriuos 1995 m. kovo 22 d. parengė inžinierius R. S., matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas keturių metrų pločio kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) kelią Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Kitų sklypų nuovažų nuo (duomenys neskelbtini) kelio nėra. 2019 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus rašte Nr. 2SD-4706-(14.2.7.) nurodyta, kad patikrinus teritorijų planavimo dokumentų sprendimus, t. y. žemės reformos žemėtvarkos projektų planus, kuriuose projektuojant žemės sklypus, numatomas privažiavimo kelių tinklas, gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo dokumentus, nustatyta, kad projektuojant žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), numatytas privažiavimo kelias per M. Š. žemės sklypą, tačiau M. Š. priklausančio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose, minėtas kelias iš bendro žemės sklypo ploto išskaičiuotas nebuvo, servitutas nenustatytas. Tiek ieškovai, tiek ir atsakovo liudytojai R. K. ir J. Š. patvirtino, kad šiai dienai pravažiuoti į savo žemės sklypą, kaip tik per atsakovo sklypą, ieškovams nėra galimybės.
7. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad šiuo metu kito kelio nei per atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pravažiuoti ieškovams į jiems priklausantį žemės sklypą galimybės nėra, į teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir protingumo principus, sprendė, kad yra pagrindas atsakovo prašymą panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-314-835/2020 atmesti, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo interesai šiuo atveju labiau nei iki šiol nėra pažeisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovas M. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – 2019 m. gruodžio 2 d. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - laikino įvažiavimo nustatymą, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nenurodė, kokiu mastu atsakovo interesai yra pažeisti „iki šiol“, be to, teismas nepateikė paaiškinimo, kodėl ankstesnis atsakovo teisių pažeidimas suteikia teisę ir toliau pažeidinėti atsakovo teises. Toks interesų vertinimas, kai visoje nutartyje iš esmės analizuojami tik ieškovų poreikiai, o apie atsakovo poreikius pasisakoma vienu abstrakčiu sakiniu nelaikytinas atitinkančiu teisingumo ar proporcingumo principus.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė nei vieno atsakovo nurodyto nepatogumo - triukšmo, nesaugumo, kelio dangos gadinimo, privatumo sumažėjimo ir pan.
1.3. Teismas nevertino ieškinio perspektyvos, nepasisakė dėl tikimybės, kad bus priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas ir netgi apskritai nesiejo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su ieškinio užtikrinimu, nenurodė, kokiu būdu taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
1.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek ieškovai, tiek ir atsakovo liudytojai R. K. ir J. Š. patvirtino, kad šiai dienai pravažiuoti į savo žemės sklypą, kaip tik per atsakovo sklypą, ieškovams nėra galimybės, neatitinka faktiškai duotų paaiškinimų.
1.5. Teismas liudytojų paaiškinimų skundžiamoje nutartyje neaptarė, juolab nevertino, kuris teisinis gėris gintinas labiau - atsakovo nuosavybės teisė ar nepatogumai ieškovams išsižvyruoti kelią.
1.6. Esamų galimybių įsirengti kitą kelią išnaudojimas priklauso ne nuo atsakovo, o būtent nuo ieškovų, dėl ko nesuprantamas teismo sprendimas leisti ieškovams naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu dėl to, kad patys ieškovai yra pasyvūs ir neišnaudoja galimybių įsirengti kelią ne per atsakovo sklypą.
Atsiliepimas
9. Ieškovai A. Š. ir R. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo M. Š. atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktinėmis aplinkybėmis, be to, jame, kaip ir kituose atsakovo byloje teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nenurodomas joks kitas esamas kelias, kuriuo šiai dienai ir kol byla bus išnagrinėta teisme, ieškovai galėtų faktiškai patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovams priklausantys statiniai ir, kuriame ieškovas R. Š. su savo šeima gyvena ir ūkininkauja nuolat, o ieškovas A. Š. su šeima augina bites, daržoves, vaisius, uogas ir juos prižiūrint, dažnai sodyboje lankosi.
2.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai išmėgino visus būdus įsirengti atskirą nuovažą ir kelią, kad teikė pasiūlymus atsakovui kilusį ginčą spręsti taikiai, kad ieškovai yra linkę su atsakovu tartis ir ieškoti abiem šalims patogaus patekimo į ieškovų žemės sklypą. Tačiau atsakovas visais įmanomai būdais klaidina teismą ir siekia tik jam vienam palankaus teismo sprendimo, savo siekį grindžiant tik tuo, kad ieškovai galėtų įsirengti kelią per kitų kaimynų žemės sklypus.
2.3. Atsakovo išgalvotos aplinkybės apie patekimą į ieškovų žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę, per kaimyno R. K. žemės sklypą, per J. Š. ir R. Š. bendrą žemės sklypą, iki šiol nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovas klaidina teismą, teigiant, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (sklypo žymėjimas plane „(duomenys neskelbtini)“), turi nuovažą nuo (duomenys neskelbtini) kelio (sklypo žymėjimas plane „(duomenys neskelbtini)“) ir atitinkamai ribojasi su ieškovams priklausančiu ginčo sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo žymėjimas plane „(duomenys neskelbtini)“), todėl ieškovai gali naudotis nuovaža, kuri eina tiesiai per ieškovo R. Š. dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą.
2.4. Atsakovas nepagrindė, kad jo teisės bus ar yra labiau pažeistos, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas objektyviais įrodymais nepagrindė, kuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ženkliai pažeidžia jo teises. Byloje be ieškovų pateiktų dviejų projektinių kelio servituto pasiūlymų, nebuvo pateikta daugiau servitutinio kelio nustatymo galimų variantų. Atsakovas jų neteikė, tik nurodė į planuose esančius kitų kaimynų žemės sklypus, teigdamas, kad ieškovai tegu važiuoja per kitus kaimynus, nors planuose aiškiai matyti, kad pas kitus kaimynus jokio pravažiuojamo kelio iki ieškovų sodybos nėra.
2.5. Vien tai, kad atsakovas savaip interpretuoja bylos aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, liudytojų parodymus, teisėjos žodžius ir skundžiamos teismo nutarties aprašomąją bei motyvuojamąją dalis, bei nepagrįstai kaltina teismą šališkumu, nesudaro pakankamo pagrindo naikinti iš esmės teisingą, motyvuotą ir pagrįstą 2020 m. birželio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį.
2.6. Atsakovo atskirajame skunde pateikti ieškinio perspektyvos subjektyvūs vertinimai, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavimo į ieškovų žemės sklypą nėra. Atsakovo interpretacijos kaip tai galima padaryti akivaizdžiai pažeidžia mažiausiai trijų žemės sklypų savininkų interesus, nes atsakovo nurodomas neva galimas kelio įrengimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, eitų mažiausiai per tris skirtingus žemės sklypus. Atsakovo nurodomas servitutinio kelio įrengimas per liudytoju apklausto R. K. žemės sklypą negalimas, nes iki jo privažiuojant, reikėtų pravažiuoti ne mažiau nei du kaimyninius žemės sklypus, kurių sutikimo dėl kelio servituto nustatymo byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo M. Š. prašymas panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
13. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668/236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
14. Šiuo atveju, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad teismas nevertino ieškinio perspektyvos, nepasisakė dėl tikimybės, kad bus priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas ir netgi apskritai nesiejo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su ieškinio užtikrinimu, nenurodė, kokiu būdu taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, yra vertinamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vertina ar dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakartotinai spręsti klausimo dėl ieškovams palankaus teismo sprendimo įmanomumo. Be to, iš atsakovo atskirojo skundo turinio nenustatyta, jog byloje būtų pasikeitusius aplinkybės, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kuri kaip minėta yra įsiteisėjusi.
16. Nepagrįsti atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad: 1) teismas liudytojų paaiškinimų skundžiamoje nutartyje neaptarė, juolab nevertino, kuris teisinis gėris gintinas labiau - atsakovo nuosavybės teisė ar nepatogumai ieškovams išsižvyruoti kelią; 2) teismas nenurodė, kokiu mastu atsakovo interesai yra pažeisti „iki šiol“, be to, teismas nepateikė paaiškinimo, kodėl ankstesnis atsakovo teisių pažeidimas suteikia teisę ir toliau pažeidinėti atsakovo teises; 3) nesuprantamas teismo sprendimas leisti ieškovams naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu dėl to, kad patys ieškovai yra pasyvūs ir neišnaudoja galimybių įsirengti kelią ne per atsakovo sklypą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas dėl servituto atsakovo žemės sklype nustatymo, t. y. ar reikia, ar nereikia nustatyti servitutą, bei kokio masto jis turi būti, yra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, o tik sprendžiama dėl laikino ginčo situacijos sureguliavimo.
17. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek ieškovai, tiek ir atsakovo liudytojai R. K. ir J. Š. patvirtino, kad šiai dienai pravažiuoti į savo žemės sklypą, kaip tik per atsakovo sklypą, ieškovams nėra galimybės, neatitinka faktiškai duotų paaiškinimų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu liudytojai R. K. ir J. Š. patvirtino, jog kelio šiai dienai pravažiuoti į savo žemės sklypą, kaip tik per atsakovo sklypą, ieškovams nėra galimybės. Liudytojai nurodė, jog yra tik galimybė įsirengti kitą kelią iki ieškovų žemės sklypo, tačiau, kaip jau minėta, ieškovų galimybė patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir kitu keliu yra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė nei vieno atsakovo nurodyto nepatogumo - triukšmo, nesaugumo, kelio dangos gadinimo, privatumo sumažėjimo ir pan., jog toks interesų vertinimas, kai visoje nutartyje iš esmės analizuojami tik ieškovų poreikiai, o apie atsakovo poreikius pasisakoma vienu abstrakčiu sakiniu nelaikytinas atitinkančiu teisingumo ar proporcingumo principus. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo dalimi ieškovų susisiekimui su savo žemės sklypu buvo naudojamasi ilgą laiką iki ieškovų ir atsakovo ginčo pradžios. Ieškovams įrodinėjant, jog nesinaudojant nurodyta atsakovo žemės sklypo dalimi kaip privažiavimo keliu, jie negali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, atsakovui atitinkamai šį ieškovų teiginį ginčijant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu buvo taikytos laikinam ginčo situacijos sureguliavimui. Be to, šiuo atveju teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. suteikiant ieškovams teisę naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi kaip pravažiavimu į ieškovų žemės sklypą, nesiekiama apriboti atsakovo teisės naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau yra prašoma atsakovą nesiimti veiksmų, t. y. užtverti pravažiavimą ar kitomis priemonėmis trukdyti naudotis šia sklypo dalimi siekiant, jog ieškovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai rėmėsi faktiniu proceso dalyvių naudojimusi ginčo asmeninio žemės sklypo dalimi, o skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo atsakovo atžvilgiu paliktos nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsaugą ir ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog dėl skundžiama teismo nutartimi jo atžvilgiu paliktų nepakeistų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria didelių nepatogumų. Kaip jau buvo minėta atsakovo žemės sklypo dalimi ieškovų susisiekimui su savo žemės sklypu buvo naudojamasi ilgą laiką iki ieškovų ir atsakovo ginčo pradžios. Pažymėtina, jog atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo išlaikyti tiek ekonomiškumo, tiek šalių interesų pusiausvyros principai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais asmens teisių ribojimais.
20. Įstatymų leidėjas proceso įstatyme yra įtvirtinęs priemones, skirtas žalos, sukeltos taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, kompensavimui. Jeigu atsakovas patirs realių ir pagrįstų nuostolių dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galės kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Taip pat atsakovas gali prašyti teismo įpareigoti ieškovus pateikti jiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kylančių nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis).
21. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui dėl pasikeitusių bylos aplinkybių, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimams, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.