- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-329-773/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02698-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- A. Š., R. Š.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemones paliktos nepakeistos, civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas M. Š. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. panaikinti ieškovų R. Š. ir A. Š. reikalavimų įvykdymui užtikrinti nustatytą laikiną įvažiavimą į A. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal UAB „Geoginta“ matininko G. R. 2019 m. gegužės 29 d. parengtą servituto schemą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla (1 t., e. b. l. 68-74). Nurodė, kad ieškovai turi galimybę patekti į savo sklypą bendrojo naudojimo keliu nuo Sodžiaus gatvės, t. y. apeinant atsakovo sklypą. Šią aplinkybę patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. raštas, kuriame nurodyta, kad projektuojant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), numatytas privažiavimo kelias per atsakovo M. Š. žemės sklypą, tačiau atsakovui M. Š. priklausančio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose, minėtas kelias iš bendro žemės ploto išskaičiuotas nebuvo, servitutas nenustatytas ir informuojama, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje nuo Sodžiaus gatvės yra bendro naudojimo kelias (4 m pločio), kuris išskaičiuotas iš žemės sklypo bendro ploto, kuriuo galimas privažiavimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, kad yra alternatyvus kelias, atsakovas M. Š. užtvėrė per jo kiemą einantį kelią, kuriuo ieškovai savavališkai naudojosi. Po to, ieškovai kelis kartus kvietė policijos pareigūnus, kurie, atsakovo žiniomis, taip pat išaiškino ieškovams galimybę važiuoti kitu keliu ir sankcijų atsakovui netaikė. Atkreipė dėmesį, kad kelias, kuriuo naudojasi ieškovai, atskiria atsakovo namą nuo pagalbinių statinių, t.y. lauko virtuvės, ūkinio pastato, kuriame laikomi gyvuliai, ir pan. Be to, prašomas 4 m. pločio servitutas užimtų beveik visą plotą tarp gyvenamojo namo ir lauko virtuvės, dėl ko transporto priemonės ar gyvuliai judėtų prie pat gyvenamojo namo ir lauko virtuvės išorinių sienų. Nustačius kelio servitutą tarp namo ir lauko virtuvės, būtų ne tik trikdoma tarnaujančiojo sklypo savininko ramybė, bet ir keliamas pavojus iš namo į lauko virtuvę ar priešinga kryptimi einančių žmonių gyvybei bei sveikatai, keliamas triukšmas ir vibracija namo viduje, namas bei langai pastoviai būtų aptaškomi purvu. Todėl atsakovas nėra linkęs sutikti su tokiu servitutu ar apskritai važinėjimu tarp namo ir pagalbinių statinių. Šiuo atveju leidimas laikinai naudotis svetimu žemės sklypu, neišnagrinėjus bylos ir nepriėmus galutinio sprendimo, iškreipia šalių interesų pusiausvyrą ir suteikia nepagrįstą pranašumą šaliai, kurios naudai taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio dalyku, nors ieškovai nėra pareiškę prevencinio ieškinio, ginčas nėra išspręstas galutiniu sprendimu, be to, rizikos teismo sprendimo įvykdymui nėra. Pažymėjo, kad prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai siekia ne normaliomis sąnaudomis naudoti jiems priklausantį sklypą, o naudotis atsakovo įrengtu įvažiavimu kaip patogesne alternatyva.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetė atsakovo M. Š. prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (1 t., e. b. l. 33-35).
3. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo NŽT Alytaus skyrius, tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatė laikiną įvažiavimą į ieškovams A. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geoginta“ matininko G. R. 2019 m. gegužės 29 d. parengtą servituto schemą, iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla.
4. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikinas ginčo objekto apsaugos mechanizmas. Laikinosios apsaugos priemonės galios tik iki galutinio šio ginčo išsprendimo. Teismas konstatavo, kad duomenų, jog ieškovai naudojasi kitu keliu, o nesinaudoja esamu keliu, atsakovas nepateikė. Duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo teises, atsakovas taip pat nepateikė. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, teismas sprendė, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo laikytinas nepakankamai pagrįstu ir jį atmetė (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas M. Š. atskiruoju skundu prašo prijungti naujus įrodymus, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones (1 t., e. b. l. 148-152). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, nes neįvertinti atsakovo argumentai, kuriais remiantis buvo prašoma panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Nutartyje nenurodyta nei kokiu konkrečiu būdu taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina galimai palankaus sprendimo įvykdymą, nei kaip tai proporcinga atsakovo atžvilgiu, kurio nuosavybės teisės yra varžomos, nesant įsiteisėjusio sprendimo.
1.2. Ieškovo pasirinkimas, kuriuo keliu naudotis, nėra ir negali būti pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, ypač kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtojęs nuoseklią praktiką, jog servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas, tačiau esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje. Nr. 3K-3-259/2014).
1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino atsakovo argumentų dėl jo patiriamų nepatogumų dėl nustatyto servituto, nors kelias, kuriuo naudojasi ieškovai, atskiria sklypo savininko namą nuo pagalbinių statinių ir prašomas 4 m pločio servitutas užimtų beveik visą plotą tarp gyvenamojo namo ir lauko virtuvės, dėl ko transporto priemonės ar gyvuliai judėtų prie pat gyvenamojo namo ir lauko virtuvės išorinių sienų ir nemotyvuotai konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų kaip taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo teises.
1.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo kartu su prašymu panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones pateiktų įrodymų, kad ieškovai turi kitą galimybę įvažiuoti į jiems priklausantį žemės sklypą. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės būtent pritaikytos tuo pagrindu, kad duomenų, jog ieškovai turėtų galimybę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, byloje nėra. Dėl tokio nutarčių prieštaringumo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės taikytos, t. y. ar kad nėra kito kelio, ar kad ieškovai kitu keliu nesinaudoja.
1.5. Atsakovui tik rašant atskirąjį skundą tapo žinoma, kad su jo sklypu besiribojantis sklypas, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui R. Š., todėl atsakovas prašo prijungti naują įrodymą – pažymą apie gretimų sklypų savininkus. Kaip matyti iš ieškovui R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastro žemėlapio, šis sklypas turi nuovažą nuo Gardino kelio (sklypo žymėjimas plane „206“) ir atitinkamai ribojasi su ieškovams priklausančiu ginčo sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo žymėjimas plane „6“). Taigi, ieškovai gali naudotis nuovaža, kuri eina tiesiai per ieškovo R. Š. dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą, tačiau siekia servituto per svetimą namų valdą. Ši aplinkybė nepalieka abejonių, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, vienas iš ieškovų turi nuovažą į ginčo sklypą per kitą savo nuosavybės teise valdomą sklypą ir atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo riboti atsakovo nuosavybes teises.
Atsiliepimas
7. Ieškovai A. Š. ir R. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą (1 t., e. b. l. 171-175). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovai daugelį metų į savo žemės sklypą patekdavo per gretimą atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 164), esantį (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktų, abrisų, kuriuos 1995 m. kovo 22 d. parengė inžinierius R. S., bei kitų bylos dokumentų matyti, kad atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 164), yra pažymėtas 4 metrų pločio kelias, jungiantis Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė (Gardino kelias) kelią Nr. 129 su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Šiuo keliu ieškovai niekieno nevaržomi ir nekliudomi daugelį metų patekdavo į savo žemės sklypą. Prieš ketverius metus atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas, kad ieškovai naudojasi minėtu keliu. Gražiuoju šalims susitarti dėl tolimesnio naudojimosi minėtu keliu ar dėl kelio įrengimo kitoje vietoje nepavyksta. Galiausiai atsakovas uždraudė ieškovams naudotis minėtu keliu ir ieškovai neteko vienintelės galimybės patekti į savo žemės sklypą.
2.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai išmėgino visus būdus įsirengti atskirą nuovažą ir kelią. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. balandžio 5 d. rašte, nurodyta, kad kelias Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė kelias Nr. 129 yra krašto reikšmės, o tokiuose keliuose, pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 “Automobilių keliai“ 165 punktą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų ir šiuo atveju patekimas į ieškovų žemės sklypą yra galimas per atsakovui M. Š. priklausantį žemės sklypą. Šis išaiškinimas grindžiamas Alytaus rajono Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu http://www.nzt.lt/go.php/lit/Punios skelbiamame Alytaus rajono (savivaldybės) Punios seniūnijos Punios kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane. Esant tokiai situacijai Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad žemės sklypų savininkų nesutarimai nesudaro pagrindo naujos nuovažos nuo krašto kelio įrengimui ir pasiūlė šį ginčą spręsti nustatant kelio servitutą M. Š. žemės sklype sandoriu ar teismo sprendimu. Visi byloje pateikti, tiek ieškovų, tiek atsakovo, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypų planai patvirtina, kad iš Sodžiaus gatvės kelio iki ieškovų žemės sklypo nėra ir niekada nebuvo, lygiai taip pat patvirtina, kad nėra ir jokio kito kelio, kuriuo ieškovai galėtų patekti į savo žemės sklypą.
2.3. Atsakovas klaidina teismą, teigiant, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (sklypo žymėjimas plane „206“), turi nuovažą nuo Gardino kelio (sklypo žymėjimas plane „206“) ir atitinkamai ribojasi su ieškovams priklausančiu ginčo sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo žymėjimas plane „6“), todėl ieškovai gali naudotis nuovaža, kuri eina tiesiai per ieškovo R. Š. dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą. Tinkamai įsižiūrėjus į paties atsakovo minimus pateiktus atsiliepimo priedus (planus) matyti, kad minėta nuovaža nepatenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (sklypo žymėjimas plane „206“), ribas ir plotą, atsakovo minimas žemės sklypas taip pat neturi nuovažos bei kelio į atsakovas priklausantį žemės sklypą, todėl šie atsakovo teiginiai laikytini nepagrįstais. Be to, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (sklypo žymėjimas plane „206“), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso trims asmenims, jis nėra tarp bendrasavininkų atidalintas, nėra parengti jo geodeziniai planai ir teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, šios aplinkybės nieko nekeičia, nes iki ieškovų žemės sklypo, per minėtą žemės sklypą patekti jokios realios galimybės nėra.
2.4. Atsakovas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Savo interesus pasirinko ginti teikiant prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau savo prašymo nepagrindė ir neįrodė, kad ieškovai turi kitą patekimą į savo žemės sklypą ir kad galimą teismo sprendimą bus galimybė tinkamai vykdyti. Priešingai, atsakovas tik dar aiškiau išreiškė savo poziciją, siekiančią bet kokiomis priemonėmis užkirsti ieškovams galimybę patekti į žemės sklypą ne tik šiuo metu, bet ir ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsakovas M. Š. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, grindžia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovas M. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikė pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad jie teikiami siekiant paneigti byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą. Kadangi šie dokumentai susiję su atsakovo atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Aplinkybė dėl visiško motyvų nebuvimo nustatoma įvertinus, ar teismas sprendime pateiktas išvadas motyvavo ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas M. Š. prašymą panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną įvažiavimą į ieškovams A. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą per atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – grindė neproporcingu jo nuosavybės teisių varžymu dėl jam sukeliamų nepatogumų ir pavojaus žmonių sveikatai bei ieškovų galimybe naudotis kitu įvažiavimu į jiems priklausantį žemės sklypą. Atsakovas pateikė įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, t.y. NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. raštą (1 t., e. b. l. 83-84), atsakovo M. Š. įgaliotos atstovės 2019 m. liepos 22 d. pakartotinį prašymą pateikti informaciją apie esamus ar galimus kelius (nuovažas) Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos (1 t., e. b. l. 79-80), NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo bei kompensavimo už ploto skirtumą Nr. 2SK-2108-(14.2.110.) (1 t., e. b. l. 89) ir kitus įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas argumentuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas panaikinti šioje byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
12. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šią CPK normą, yra nurodęs, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1671-236/2018).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).
14. Nagrinėjamu atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės nustatant laikiną įvažiavimą per atsakovui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą varžo atsakovo M. Š. nuosavybės teises. Atsakovui M. Š. nurodžius sukeliamus nepatogumus dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių esant galimybei ieškovams kitaip pateikti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, privalėjo aiškintis šias atsakovo nurodomas aplinkybes ir ištirti atsakovo pateiktus įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti ir vertinti atsakovo pateiktus įrodymus dėl kitų galimybių ieškovams patekti į jiems nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą realumo iki bus iš esmės išnagrinėta civilinė byla dėl servituto nustatymo, aiškintis atsakovo nurodomus patiriamus nepatogumus nustačius laikiną įvažiavimą. Tuo tarpu iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos spręsdamas prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo M. Š. pateiktų įrodymų visiškai netyrė ir nevertino, nepasisakė net dėl NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. rašto vertinimo, o motyvuojamoje nutarties dalyje apsiribojo abstrakčiu laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų aprašymu. Tai visiškai neatitinka aukščiau nurodytos tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą, tiek Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos dėl proporcingumo ir teisingumo principų taikymo įvertinant ieškovų ir atsakovo teisėtus interesus nė vienam iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto. Tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo atsakovo M. Š. pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo M. Š. nuosavybės teises, nes įvažiavimas į ieškovų žemės sklypą yra nustatytas per atsakovo žemės sklypo dalį, o kilęs ginčas yra tarp šalių susiklosčiusių konfliktiškų santykių pasekmė, todėl būtinas atidus ir tikslus klausimo dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant, jog atsakovo M. Š. pateiktų įrodymų nepakanka operatyviai ir efektyviai išspręsti prašymą, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šioje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, varžančių atsakovo nuosavybės teises, pobūdį, turėjo būti aktyvus ir pareikalauti papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Aplinkybėms patikslinti taip pat galėjo būti skiriamas posėdis žodinio proceso tvarka (CPK 8 straipsnis, 14 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nei vieno iš aukščiau nurodytų veiksmų nesiėmė ir priėmė visiškai nemotyvuotą nutartį atmesti atsakovo M. Š. prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip atlikdamas esminius procesinių teisės normų pažeidimus (CPK 147 straipsnio 5 dalis, 7 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis naikinama CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t.y. nustačius, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai be motyvų (CPK 338 straipsnis). Panaikinus skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų ir nustačius, kad visiškai neatskleista sprendžiamo klausimo esmė, klausimas dėl šioje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagal atsakovo M. Š. prašymą perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 338 straipsniu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagal atsakovo M. Š. prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.