- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eA-25-520/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00871-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos kriminalinės policijos biuro
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir atsakovas, Biuras) 2022 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 38-TE-24 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. vasario 26 d., tačiau baigtas tik 2021 m. gegužės 25 d. (praėjus beveik 90 dienų), t. y. nuobauda paskirta pareiškėjui praleidus teisės aktuose nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktą tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos. Šiuo atveju tarnybinis nusižengimas buvo tirtas pažeidžiant Aprašo imperatyvius reikalavimus, pažeistas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, per kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda (nuobauda paskirta praėjus daugiau nei metams nuo galimo tarnybinio nusižengimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.), todėl Įsakymas yra neteisėtas.
2.2. Įsakymas priimtas nenustačius jokio pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo. Iš 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 38-IS-1 „Dėl A. P. veiksmų vykdant duomenų peržiūras registruose ir naudojamų trumpinių paieškai“ (toliau – ir Išvada) matyti, kad pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad jis neva ne tarnybos tikslais 2020 m. gegužės 12 d. jungėsi prie Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko (toliau – ir VRIS CDB) ir tikrino savo asmens duomenis ir deklaruotas gyvenamąsias vietas. Tačiau pareiškėjas šią informaciją rinko tarnybiniais tikslais ikiteisminiame tyrime, kurio duomenų, kol nėra gautas tyrimui vadovavusio prokuroro sutikimas, jis negali pateikti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Biuras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Apraše nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo 30 dienų terminas, atsižvelgiant į laikotarpius, kai pareiškėjas dėl teisėtų priežasčių nebuvo darbe, nebuvo pažeistas. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl senaties tarnybinei nuobaudai skirti, kadangi atliktas tarnybinis patikrinimas kaip tik patenka į Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, kai tarnybinė nuobauda gali būti skiriama per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, kadangi pažeidimas paaiškėjo atlikus auditą.
4.2. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre pagal savo asmens kodą tikrino savo asmens duomenis, taip pat duomenis apie deklaruotą savo gyvenamąją vietą. Duomenų banko naršyklėje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenų modulyje atliko užklausas pagal duomenų paieškos kriterijų – duomenys apie asmens darbovietes ir draudimo įmokas. Pareiškėjas duomenų paieškos pagrindą nurodė – kitas tarnybinis naudojimas; ten, kur nurodomi papildomi duomenys, nurodė – duomenų tikslinimas.
4.3. Pareiškėjas turi jam suteiktą unikalų prisijungimo vardą, leidžiantį dirbti su registrais, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 patvirtintose VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklėse (toliau – ir VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklės) ir vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-165 patvirtintose VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklėse (toliau – ir VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklės) įtvirtintas nuostatas, yra VRIS CDB vartotojas ir registrų naudotojas. Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su VRIS CDB duomenų tvarkymu ir tai, kad yra įspėtas, kad už pasižadėjimo nesilaikymą turės atsakyti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.
4.4. Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas, naudodamasis VRIS CDB registru, suprato savo atsakomybę ir pasekmes, galinčias kilti dėl teisės aktų, reglamentuojančių naudojimąsi žinybiniais registrais, nesilaikymo. Pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tarnybos metu (2020 m. gegužės 12 d. 11:29 val.) VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre pagal savo asmens kodą tikrino savo asmens duomenis, taip pat duomenis apie deklaruotas savo gyvenamąsias vietas. VRIS CDB naršyklėje Sodros duomenų modulyje atliko užklausą pagal duomenų paieškos kriterijų – duomenys apie asmens darbovietes ir draudimo įmokas. Duomenų paieškos pagrindą nurodydamas – kitas tarnybinis naudojimas, o ten, kur nurodomi papildomi duomenys, nurodė – duomenų tikslinimas, t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo nurodė tikrovės neatitinkantį tikrinimo tikslą ir pagrindą. Tikrinti duomenys nesusiję su pavestų tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnybiniu būtinumu, pareigūnui niekas nedavė tokio pavedimo, todėl laikytina, kad duomenys buvo tikrinami dėl asmeninio suinteresuotumo ar kitų priežasčių. Pareiškėjo teikti paaiškinimai, kad jis jungėsi prie registrų, kadangi reikėjo įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuoja turto tyrime gautas pajamas pagal Sodros teikiamus duomenis, nepagrindžia jo neteisėto naudojimosi registrų duomenimis.
4.5. Pareiškėjas nesilaikė VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2, 3 ir 12.3 punktų, VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo 1.1 ir 1.5 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-964 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės) 3 ir 6.2 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (2020 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-449 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (toliau – ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklės) 11.4 ir 12.1 punktų reikalavimų.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino, t. y. panaikino Įsakymą.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas eina Biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo (toliau – ir SONT) 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Biuro SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja A. N. 2021 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu informavo Biuro SONT 4-osios valdybos viršininką, kad atliekant Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 5-S-18514 pateiktą duomenų peržiūros informaciją, nustatyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. 11.29 val. pareiškėjas atliko paiešką VRIS naršyklėje pagal savo asmens kodą, kaip duomenų paieškos pagrindą nurodydamas „kitas tarnybinis naudojimas“, o kaip papildomus paieškos pagrindo duomenis nurodė – duomenų tikslinimas. Buvo peržiūrėti asmens anketinių duomenų bei Sodros duomenys.
6.2. Biuro SONT 4-osios valdybos viršininkas A. G. 2021 m. vasario 24 d. tarnybiniu pranešimu informavo Biuro viršininką, kad 2020 metais, vadovaujantis Kovos su korupcija policijoje 2018–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. liepos 23 įsakymu Nr. 5-V-580, buvo patikrinti bei išanalizuoti pavaldume esančių pareigūnų asmens duomenų peržiūros VRIS CDB ir Policijos valdomose informacinėse sistemose, žinybiniuose registruose, posistemiuose ir kitose informacinėse sistemose (toliau – ir POLIS) teisėtumo ir pagrįstumo prisijungimo bei tikrinimo auditas. Tarnybiniu pranešimu pateikta informacija apie pažeidimus, nustatytus atlikus pareiškėjo VRIS CDB, POLIS teisėtumo ir pagrįstumo prisijungimų auditą.
6.3. Biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybai 2021 m. vasario 26 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimų pažeidimų naudojantis VRIS CDB, POLIS ir galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 13 d. paaiškinime nurodė, kad nesutinka su pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išdėstytais kaltinimais; 2021 m. balandžio 20 d. paaiškinime nurodė, kad visi tikrinimai duomenų bazėse buvo naudojami turint teisinį pagrindą arba pagal valdybos vadovo žodinį nurodymą, o trumpinimai buvo naudojami dėl laiko stokos. Visi naudojami trumpiniai sudaro galimybę atsekti, kokiu pagrindu ir dėl ko buvo tikrinamas vienas ar kitas asmuo. Savo asmens tikrinimas duomenų bazėje buvo susijęs su turto tyrimais, nes reikėjo įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuoja gautas pajamas turto tyrimuose pagal Sodros teikiamus duomenis. Tai buvo galima atlikti tik sulyginus savo duomenis, esančius Sodros duomenų bazėje. Siekiant tiksliai apskaičiuoti tiriamųjų gaunamas pajamas, pareiškėją Sodros duomenų bazėje tikrino A. N.. Tai buvo padaryta siekiant įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuoja gautas pajamas turto tyrimuose pagal Sodros teikiamus duomenis.
6.4. 2021 m. balandžio 23 d. Biuro SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, A. N. tarnybiniame pranešime Nr. 38-PR2-382 paaiškino, kad 2020 metais pareiškėjas atlikinėjo fizinių asmenų turto tyrimus pagal atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, skyriuje buvo diskutuojama apie duomenis, pateikiamus VRIS naršyklės Sodros registre ir ypatumus apskaičiuojant asmens gautas pajamas, kadangi registre pateikiamos išmokėtos ir įmokėtos sumos, o turto tyrimo pažymos atitinkamoje grafoje turi būti nurodoma faktinė asmens gautų pajamų suma; nurodė, kad tikrinti savo asmeninių duomenų pareiškėjui nurodymo nedavė ir, kaip vyriausioji tyrėja, negalėjo duoti; ar pareiškėjas savo asmeninius duomenis Sodros registre tikrino šiame kontekste ir kada, tiksliai įvardyti negali.
6.5. Administracinių teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais buvo panaikintas Nepriklausomos profesinės pareigūnų sąjungos 2021 m. birželio 3 d. atsakymas Nr. 15-2(1.4), kuriame išreikštas nesutikimas, jog būtų skirta tarnybinė nuobauda šios profesinės sąjungos pirmininkui pareiškėjui.
6.6. Biuro viršininkas 2021 m. gegužės 24 d. patvirtino Išvadą, kuria pasiūlyta: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) už VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto, VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2, 3 ir 12.3 punktų, VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo 1.1 ir 1.5 punktų, Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 3, 6.2 punktų, Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4 ir 12.1 punktų nesilaikymą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Biuro viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Aprašo 32 punktu bei atsižvelgdamas į Išvadą, Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
7. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, teismas vadovavosi Statuto 38 ir 39 straipsniais, pažymėjo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus.
8. Vadovaudamasis Aprašo 23 punktu, įvertinęs laikotarpius, kai pareiškėjas nebuvo darbe dėl atostogų, nedarbingumo, teismas konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas, įtvirtintas Aprašo 23 punkte, nebuvo pažeistas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta praleidus metų terminą, skaičiuojamą nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Teismas konstatavo, kad Biuro 4-oji valdyba, atlikdama pareigūnų patikrinimą, šiuo atveju laikytina patikrinimą atliekančia kompetentinga institucija, o patikrinimo atlikimo faktas, audito duomenų gavimas yra pagrindas taikyti specialųjį – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti.
10. Teismas nurodė teisės aktuose, kuriuos atsakovas pripažino pareiškėją pažeidus, įtvirtintą teisinį reguliavimą. Įvertinęs Išvados turinį teismas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo inkriminuotos šios veikos: 1) neleistinų trumpinių POLIS II, VRIS CDB naršyklėse nurodymas atliekant duomenų užklausas; 2) neleistinas asmeninių duomenų tikrinimas VRIS CDB. Teismo vertinimu, Išvadoje, viena vertus, nurodyta, kad vertinant pareiškėjo veiksmus atliekant duomenų užklausas, pareiškėjas nurodė teisingus duomenų paieškos pagrindus, tačiau nurodyti papildomi duomenys neišsamūs, netikslūs ir tai daroma sistemingai. Išvadoje atsakovas duomenų tikrinimo atvejus, kai netiksliai nurodomi papildomi duomenys, laikė VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4 punkto formaliu pažeidimu. Teismas nurodė, kad už minėtų teisės normų nesilaikymą pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Atsižvelgęs į Išvados turinį, teismas sprendė, kad pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti už abiejų veikų padarymą.
11. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog atsižvelgiama į Išvadą, tačiau nedetalizuota, už kokį konkrečiai padarytą pažeidimą pareiškėjui skiriama pastaba. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad nors pats atsakovas pirmąją padarytą veiką (neleistinų trumpinių POLIS II, VRIS CDB naršyklėse nurodymas atliekant duomenų užklausas) vertino kaip formalų pažeidimą, tačiau tarnybinę nuobaudą paskyrė ir už jį. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas, vertinant jį kartu su Išvada, yra prieštaringas ir nepakankamai aiškus. Teismas tai laikė esminiu procedūriniu pažeidimu, kadangi nebuvo aišku, už kokius atliktus veiksmus pareiškėjas patrauktas atsakomybėn.
12. Pasisakydamas dėl asmeninių duomenų tikrinimo VRIS CDB (antrasis pažeidimas), teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog audito metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d.: 1) 11:29:36 val. VRIS CDB naršyklėje pateikęs užklausą pagal asmens kodą programinėje priemonėje „Asmens anketiniai duomenys“ Gyventojų registre tikrino savo asmens duomenis; Duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“; 2) 11:29:39 val. VRIS CDB naršyklėje pateikęs užklausą pagal asmens kodą programinėje priemonėje „Asmens anketiniai duomenys“ Gyventojų registre tikrino savo asmens duomenis (gyvenamąsias vietas); duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“; 3) 11:29:47 val. VRIS CDB naršyklėje Sodros duomenų modulyje pateikęs užklausą pagal asmens kodą (A. P.) tikrino duomenis apie draudėjus, „esamas darbovietes“; duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“; 4) 11:29:53 val. VRIS CDB naršyklėje Sodros duomenų modulyje tikrino duomenis apie draudėjo (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos) įmokas. Duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“; 5) 11:31:06 val. VRIS CDB naršyklėje Sodros duomenų modulyje tikrino duomenis apie draudėjo (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), pavadinimas Vilniaus miesto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“) įmokas; duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“.
13. Teismas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tarnybos metu (2020 m. gegužės 12 d. 11:29:39 val.) VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre pagal savo asmens kodą tikrino savo asmens duomenis, taip pat duomenis apie deklaruotas savo gyvenamąsias vietas; pareiškėjas VRIS CDB naršyklėje SODROS duomenų modulyje (2021 m. gegužės 12 d. 11:29:53, 11:31:06 val.) atliko užklausas pagal duomenų paieškos kriterijus – „duomenys apie asmens darbovietes“ ir „draudimo įmokos“, duomenų paieškos pagrindą nurodydamas – kitas tarnybinis naudojimas, o ten, kur nurodomi papildomi duomenys, nurodė – duomenų tikslinimas, t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo, pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkantį tikrinimo tikslą ir pagrindą.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjas neginčijo tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad tikrino asmeninius duomenis VRIS CDB, tačiau akcentavo, kad šis tikrinimas buvo susijęs su turto tyrimais, nes reikėjo įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuoja gautas pajamas turto tyrimuose pagal Sodros teikiamus duomenis, ir tai buvo galima atlikti tik sulyginus savo duomenis, esančius Sodros duomenų bazėje. Teismas konstatavo, kad šie pareiškėjo paaiškinimai nėra paneigti, kadangi iš A. N. tarnybinio pranešimo buvo matyti, kad skyriuje buvo diskutuojama apie duomenis, pateikiamus VRIS naršyklės Sodros registre ir ypatumus apskaičiuojant asmens gautas pajamas.
15. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui niekas nedavė pavedimo tikrinti savo asmens duomenis VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre ir Sodros duomenų modulyje, darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog šie jo veiksmai sukėlė kokias nors teisines pasekmes. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės sužinojo tuos duomenis, kuriuos turi teisę žinoti, t. y. informaciją apie savo gyvenamąją vietą, darbovietes.
16. V Įvertinęs byloje nustatytas su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, teismas sprendė, kad pažeidimas realių neigiamų pasekmių nesukėlė, nusižengusio asmens kaltės laipsnis nedidelis. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai buvo vienkartinis pažeidimas, padarytas tą pačią dieną, be to, teismo vertinimu, tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir už tokio pobūdžio pažeidimą tarnybinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai neatitiktų tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslų, kadangi tarnybinės nuobaudos (pastabos) paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas tik abstrakčiai nurodė, jog pareiškėjo neteisėtų veiksmų kaltės forma – netiesioginė tyčia, tačiau nepasisakė dėl pasekmių, neanalizavo priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių ir tokiu būdu nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, dėl ko ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir šiuo aspektu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, ir jį tenkino, t. y. panaikino Įsakymą.
III.
18. Atsakovas Biuras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
19. Dėl teismo išvados, kad neaišku už kokius atliktus veiksmus pareiškėjas patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, kad nedetalizuota, už kokį konkrečiai padarytą pažeidimą pareigūnui skirta pastaba, atsakovas nurodė, kad ši išvada nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo pareiškėjui buvo inkriminuoti du pažeidimai (neleistinų trumpinių POLIS II, VRIS CDB naršyklėse nurodymas atliekant duomenų užklausas ir neleistinas asmeninių duomenų tikrinimas VRIS CDB). Todėl apie pareiškėjo padarytus tarnybinius nusižengimus buvo sprendžiama įvertinus visus surinktus įrodymus, atliekant tarnybinį patikrinimą, ir tarnybinė nuobauda buvo paskirta už visus tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus.
20. Pasisakydamas dėl teismo vertinimo, kad pareiškėjas jungėsi prie registrų tarnybos tikslais, kad kolektyve buvo diskutuojama apie duomenis, pateikiamus VRIS naršyklės Sodros modulyje, ir ypatumus apskaičiuojant asmens gautas pajamas, atsakovas atkreipia dėmesį, kad tarnybiniame pranešime A. N. taip pat nurodė, kad nedavė (negalėjo duoti) nurodymo pareiškėjui tikrinti asmeninius duomenis.
21. Atsakovas pabrėžia, kad yra susiformavusi praktika, jog iškilus klausimams dėl mokesčių apskaičiavimo ar kitais klausimais, susijusiais su turto tyrimo atlikimu, visada galima kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Sodros specialistus arba į Kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus specialistus. Pareiškėjas CDB naršyklėje tikrino savo asmens duomenis, duomenis apie deklaruotas savo gyvenamąsias vietas, o VRIS CDB Sodros duomenų modulyje atliko užklausą apie asmens darbovietes ir draudimo įmokas. Atsakovo vertinimu, duomenų tikrinimas apie savo deklaruotas gyvenamąsias vietas negalėjo pareigūnui suteikti kokių nors duomenų apie Sodros modulyje nurodytas draudimo įmokas. Aptarta aplinkybė paneigia ir pareiškėjo, ir teismo teiginius, kad duomenis reikėjo tikrinti dėl atliekamo turto tyrimo. Atsakovo vertinimu, diskusija kolektyve nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas ginčo atveju prie tarnybinių registrų prisijungė turėdamas teisinį (teisėtą) pagrindą. Be to, A. N. tarnybinis pranešimas patvirtina tai, kad toks nurodymas pareigūnui nebuvo duotas ir negalėjo būti duotas, todėl teismo teiginiai, kad nėra paneigti pareiškėjo paaiškinimai, yra nepagrįsti.
22. Atsakovas akcentuoja VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį ribojami tikslai, kuriems naudojami VRIS CDB duomenys. Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklėse aiškiai įtvirtinta, kad naudotojas privalo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindą, kad naudotojui griežtai draudžiama naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais. Atsakovas pabrėžia, jog minėtose taisyklėse aiškiai ir suprantamai įtvirtinti reikalavimai, kurių privalu laikytis kiekvienam pareigūnui, dirbančiam su registrais ir informacinėmis sistemomis. Taisyklėse nėra numatyta išimčių, kad pareigūnas gali asmeniniais tikslais tikrinti savo asmens duomenis, o asmuo gali gauti informaciją apie save kitais būdais (pvz., naudojantis elektronine bankininkyste prisijungti prie asmeninės Sodros paskyros).
23. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nustačius, jog pareigūnas neteisėtai ir ne tarnybos tikslais tikrino savo asmens duomenis, pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareigūno neteisėtas prisijungimas prie policijos naršyklių ir registrų laikomas mažareikšmiu, formuoja ydingą precedentą, kad policijos pareigūnas gali elgtis priešingai nustatytiems reikalavimams ir taisyklėms ir jų nepaisyti.
Atsiliepimas
24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas susijęs asmens duomenų teisine apsauga, kuriai keliami itin dideli reglamentavimo bei naudojimo standartai, todėl atsakomybė už tokius pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Atsakovas pažymi, jog vienas iš esminių statutinių pareigūnų atsakomybės ypatumų yra tas, kad ji atsiranda už įstatymų pažeidimą ir tarnybinės drausmės nesilaikymą, kai atliekamos arba netinkamai atliekamos tarnybinės priedermės. Pareigūno kaltė atsiranda, kai jis nusižengia savo tarnybai. Tai, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą neginčijo ir teismas, be to, pareiškėjui buvo skirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.
25. Pareiškėjas A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, kad Išvada ir Įsakymas turi esminių prieštaravimų, kadangi asmuo negali tuo pačiu metu būti ir baudžiamas, ir atleidžiamas nuo atsakomybės (vertinant jo veiksmus kaip teisėtus). Kadangi Įsakymu buvo skirta viena drausminė nuobauda už dvi Išvadoje nurodytas veikas (jos Įsakyme nebuvo išskirtos), kurių viena nebuvo vertinama kaip pažeidimas, tai teismas ir neturėjo teisinės galimybės panaikinti Įsakymą tik iš dalies, todėl teismo sprendimas panaikinti visą Įsakymą yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovas apeliaciniame skunde šių išvadų nepaneigė.
27. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos galimybės, jog duomenų apie save pareiškėjui reikėjo darbo tikslais ir kitu būdu nebuvo galimybės juos gauti greitai ir neatidėliotinai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad poreikis rinkti ir tikrinti nurodytą informaciją buvo; pareiškėjas turėjo teisę prisijungti bei patikrinti savo duomenis, todėl prisijungimas teismo pagrįstai buvo laikomas teisėtu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei A. N. savo tarnybiniame pranešime, nei atsakovo atstovė teismo posėdyje nepaneigė pareiškėjo nurodyto fakto, jog pareiškėjui buvo pavestas tiesioginis darbas, susijęs su asmenų turtinės padėties aiškinimusi ir atitinkamos informacijos rinkimu.
28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad A. N. buvo Biuro SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus, kuriame dirba pareiškėjas, viršininkė, tad net ir jos pasiūlymai ar svarstymai tokiu klausimu galėjo būti ir buvo suprasti pareiškėjo kaip nurodymas atlikti tam tikrą užduotį. Todėl pareiškėjo veiksmai vykdant tiesioginio viršininko nurodymus negali būti laikomi neteisėtais ir tuo labiau užtraukiantys drausminę atsakomybę. Pareiškėjas siekė savo skundo aplinkybes, susijusias su A. N. įsakymais ir pavedimais, tikrinant informaciją iš VRIS duomenų bazių, papildomai įrodinėti kviečiant šią pareigūnę į teismą liudyti, tačiau teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino. Todėl apeliacinės instancijos teismas visus neaiškumus, susijusius su pareiškėjo viršininko duoto pavedimo įvykdymu, dėl šios priežasties turi vertinti palankiai pareiškėjui.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis prašė teismo išreikalauti duomenis iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie atliktus pareiškėjo duomenų patikrinimus, kad galėtų įrodyti, jog prieš tai tokius pačius duomenis, kuriuos jis tikrino apie save, iš Sodros dėl tų pačių atliekamų tyrimų apie pareiškėją rinko ir pati A. N., tačiau teismas šio prašymo irgi netenkino. Dėl to akivaizdu, jog pareiškėjo prisijungimas prie VRIS duomenų bazių buvo pagrįstas ir teisėtas.
30. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas yra visiškai neteisus teigdamas, jog neva pareiškėjui visiškai nereikėjo tikrinti savo deklaruotų gyvenamųjų vietų. Kaip matyti iš byloje esamų įrodymų, pareiškėjas pirma patikrino savo deklaruotas vietas siekdamas tik įsitikinti, ar sistemoje apie jį yra užfiksuoti visi naujausi duomenys, o vėliau tuo pagrindu jungėsi prie VRIS duomenų bazės Sodros modulio. Todėl visi prisijungimai buvo pagrįsti ir, atsižvelgiant į tai, kad buvo susiję su vykdoma darbo užduotimi, teisėti.
31. Nors pareiškėjas ir neskundė teismo sprendimo dėl to, jog atliktas patikrinimas dėl pareiškėjo buvo laikomas tariamu auditu ir dėl to buvo atsisakyta taikyti metų terminą nuobaudai skirti, tačiau pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pasisakyti ir šiuo aspektu, kadangi termino praleidimas yra esminis tarnybinės atsakomybės taikymo elementas. Pareiškėjo įsitikinimu, auditu paprastai laikomas planinis ir ar periodinis atitinkamų objektų patikrinimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju tariamas pareiškėjo prisijungimų prie tarnybinių registrų patikrinimas įvyko išimtinai reaguojant į Biuro SONT 4-osios valdybos viršininko A. G. 2021 m. vasario 24 d. tarnybinį pranešimą dėl tariamo pareiškėjo darbo neatlikimo, kas pareiškėjo yra laikoma kerštu už pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos pirmininko, veiklą. Kad duomenys apie pareiškėjo įvykdytus prisijungimus, dėl kurių jam buvo neteisėtai skirta drausminė nuobauda, buvo rasti ne audito metu, bet atsakovui kryptingai ieškant visų galimų pareiškėjo pažeidimų, todėl nuobauda buvo skirta akivaizdžiai praleidus metų terminą.
32. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kokia tvarka ir kokiu periodiškumu atliekami auditai dėl naudojimosi VRIS CDB, POLIS ir kitomis informacinėmis sistemomis, todėl pagrįstai manytina, kad pareiškėjui inkriminuoti tariami pažeidimai buvo nustatyti ne planinio audito, bet kryptingai dėl pareiškėjo atliekant tarnybinį tyrimą, vertinant jo prisijungimo prie duomenų bazių teisėtumą, todėl nuobauda turėjo būti skirta per vienus metus.
33. Jei teismas paskirtų žodinį bylos nagrinėjimą, pareiškėjas prašo kviesti liudytojais Biuro SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkę A. N. ir M. D., taip pat išreikalauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis apie tai, kas ir kada tikrino VRIS CDB, POLIS informaciją apie pareiškėją (įskaitant gyvenamosios vietos deklaravimo, Sodros duomenis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Biuro viršininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 38-TE-24 skirti pareiškėjui A. P. (LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui) tarnybinę nuobaudą – pastabą, pagrįstumas ir teisėtumas.
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto, VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2, 3 ir 12.3 punktų, VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo 1.1 ir 1.5 punktų, Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 3 ir 6.2 punktų, Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4 ir 12.1 punktų pažeidimą, nes jis 2020 m. gegužės 12 d.: 11:29:36 val. VRIS CDB naršyklėje pateikęs užklausą pagal savo asmens kodą programinėje priemonėje „Asmens anketiniai duomenys“ Gyventojų registre tikrino savo asmens duomenis (duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“); 11:29:39 val. VRIS CDB naršyklėje pateikęs užklausą pagal savo asmens kodą programinėje priemonėje „Asmens anketiniai duomenys“ Gyventojų registre tikrino savo asmens duomenis (gyvenamąsias vietas) (duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“); 11:29:47 val. VRIS CDB naršyklėje Sodros duomenų modulyje pateikęs užklausą pagal savo asmens kodą tikrino duomenis apie draudėjus, „esamas darbovietes“ (duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“); 11:29:53 val. VRIS CDB naršyklėje Sodros duomenų modulyje tikrino duomenis apie draudėjo (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos) įmokas (duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“); 11:31:06 val. VRIS CDB naršyklėje Sodros duomenų modulyje tikrino duomenis apie draudėjo (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), pavadinimas Vilniaus miesto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“) įmokas (duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų tikslinimas“). Pažymėtina, kad iš Išvados matyti, jog pareiškėjas yra Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir Vilniaus miesto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ir vienintelis darbuotojas (apdraustasis).
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal bylos duomenis pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta ir dėl to, jog pareiškėjas, atlikdamas duomenų užklausas, nurodė teisingus duomenų paieškos pagrindus, tačiau nurodyti papildomi duomenys neišsamūs, netikslūs ir tai daroma sistemingai, t. y. pažeidė VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punktą ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4 punktą, nors pats atsakovas tai laikė formaliu pažeidimu.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Išvadoje nurodytą minėto pažeidimo vertinimą (formalus pažeidimas), į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodomos jokios teisiškai pagrįstos aplinkybės, dėl kurių šioje byloje turėtų būti nustatyta, jog pareiškėjui vien už šį pažeidimą turėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda, nenagrinėja ir nevertina aplinkybių, susijusių su šiuo pažeidimu.
38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su nustatytu kitu pareiškėjo pažeidimu (žr. šios nutarties 35 p.), nustatęs, kad pareiškėjui niekas nedavė pavedimo tikrinti savo asmens duomenis VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre ir Sodros duomenų modulyje ir jis, tikrindamas šiuos duomenis, pažeidė atsakovo nurodytų teisės aktų reikalavimus, tačiau įvertinęs tai, jog atsakovas neįrodė, kad šie jo (pareiškėjo) veiksmai sukėlė kokias nors teisines pasekmes (pareiškėjas iš esmės sužinojo tuos duomenis, kuriuos turi teisę žinoti, t. y. informaciją apie savo gyvenamąją vietą, darbovietes), atsižvelgęs į tai, jog tai buvo vienkartinis pažeidimas, konstatavo, kad padarytas formalaus pobūdžio tarnybinis nusižengimas, kuris vertintinas kaip mažareikšmis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, reikšmingų neigiamų padarinių nebuvimą, į tai, kad padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, panaikino Įsakymą.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino Įsakymą, nes pareiškėjas ne tarnybos tikslais tikrino savo asmens duomenis, jo padarytas pažeidimas yra susijęs su asmens duomenų apsauga, kuriai keliami itin dideli tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai, todėl atsakomybė už tokius pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą, pareigūno kaltė atsiranda, kai jis nusižengia tarnybai. Atsakovas nurodo ir tai, jog teismo sprendimas, kuriuo pareigūno neteisėtas prisijungimas prie policijos naršyklių ir registrų laikomas mažareikšmiu, formuoja ydingą precedentą, kad policijos pareigūnas gali elgtis priešingai nustatytiems reikalavimams ir taisyklėms, jų nepaisyti.
40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad VRIS CDB duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkte nurodyta, jog VRIS CDB vartotojas gali vykdyti asmens duomenų paiešką VRIS CDB, pateikęs privalomą informaciją apie save – vartotojo vardą ir slaptažodį. Siekiant užtikrinti teisėtą asmens duomenų peržiūrą, VRIS CDB vartotojui sudaryta galimybė naudotis duomenų paieškos taikomosiomis programomis tik tuomet, kai jis nurodo duomenų paieškos pagrindą ir su šiuo pagrindu susijusius papildomus duomenis (dokumento ar bylos numerį, registracijos datą ir kt.). Duomenų paieškos pagrindas nurodomas apibendrintai, pavyzdžiui, kai ieškomi asmens duomenys atliekant ikiteisminį tyrimą, iš galimų paieškos pagrindų sąrašo pasirenkamas pagrindas „Ikiteisminis tyrimas“ ir nurodomi papildomi duomenys. Jeigu nė vienas iš siūlomų pagrindų nėra tinkamas, pasirenkamas pagrindas „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir įrašomas tekstas, tiksliausiai apibūdinantis duomenų paieškos pagrindą ir jo teisėtumą.
41. VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta principo „būtina darbui“ sąvoka – prieigos prie duomenų principas, reiškiantis, kad asmeniui gali būti suteikta prieigos teisė tik prie tokios apimties duomenų, kokios reikia jo numatytoms funkcijoms atlikti; principo „būtina žinoti“ sąvoka – prieigos prie duomenų principas, reiškiantis, kad prieigos teisė prie duomenų gali būti suteikta tik atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su šiais duomenimis turintiems asmenims. VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad prieigos prie VRIS CDB teisė suteikiama konkrečiam VRIS CDB naudotojui, vadovaujantis principais „būtina darbui“ ir „būtina žinoti“. VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 12.3 punkte nustatyta, kad VRIS CDB naudotojams draudžiama naudoti VRIS CDB duomenis kitokiais nei VRIS nuostatuose, VRM ir įstaigų prie VRM valdomų valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų nuostatuose, kituose teisės aktuose ar duomenų teikimo sutartyje nurodytais tikslais. VRIS CDB naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo „Pasižadėjimas laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų saugos reikalavimų“ įtvirtinta, kad jį pasirašydamas atitinkamas asmuo, vadovaudamasis VRIS CDB duomenų saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, tvarkydamas ir / ar naudodamas VRIS CDB duomenis, be kita ko, pasižada: tvarkyti VRIS CDB duomenis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti (1.1 p.); nenaudoti VRIS CDB duomenų kitokiais nei VRIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, duomenų teikimo ar paslaugų teikimo sutartyje nurodytais tikslais (1.5 p.).
42. Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 3 punkte reglamentuojama, kad šių taisyklių privalo laikytis visi Policijos departamento ir jam pavaldžių policijos įstaigų bei kitų įstaigų, tvarkančių policijos departamento valdomus registrus ir informacines sistemas (toliau – tvarkytojai), valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis arba eidami savo pareigas juos sužino. Pagal Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 6.2 p., duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
43. Taigi aptartos teisės aktų nuostatos draudė pareiškėjui ne tarnybos tikslais jungtis prie policijos naršyklių ir registrų ir pirmosios instancijos teismas būtent tai ir nustatė. Dėl to ir konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas, ir sprendime nėra padaryta jokių išvadų, kad policijos pareigūnas gali elgtis priešingai nustatytiems minėtų teisės aktų reikalavimams, jų nepaisyti.
44. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kad už pareiškėjo padarytą nusižengimą jam pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, akcentuotina, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 str. 1 d.).
45. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, todėl teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; kt. ).
46. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
47. Pagal Statuto 38 straipsnio 2 dalį, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami (Statuto 38 str. 1 d.).
48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas valstybės tarnautojams bei statutiniams pareigūnams paskirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, laikosi pozicijos, jog nustačius, kad asmuo tarnybinį nusižengimą padarė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusioje situacijoje nepakankamai rūpestingo elgesio, pažeidimas yra formalios sudėties, nekilo neigiamos teisinės pasekmės, padarytas tarnybinis nusižengimas yra laikomas mažareikšmiu ir konstatuojama, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas padaryto nusižengimo sunkumui, ir tarnybinė nuobauda neskiriama (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-815/2021; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-430-463/2022; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2023; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-698-629/2023; kt.).
49. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
50. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis ir kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
51. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė įrodymų, kad dėl pareiškėjo pasitikrinimo savo asmens duomenų VRIS CDB naršyklėje Gyventojų registre ir Sodros duomenų modulyje atsirado neigiamos pasekmės, jog pareiškėjas sužinojo tam tikrus savo asmens duomenis, apie kuriuos jam nebuvo galima sužinoti, kartu buvo sužinoti ir kitų asmenų duomenys ir tokiu būdu nebuvo užtikrintas jų tvarkymas. Pažymėtina, kad byloje nepaneigti ir pareiškėjo paaiškinimai, dėl kurių jis tikrino savo asmens duomenis, t. y. kad jam reikėjo įvertinti ir pasitikrinti, ar teisingai skaičiuojamos gautos pajamos turto tyrimuose pagal Sodros teikiamus duomenis, o tai buvo galima atlikti tik sulyginus savo duomenis, esančius Sodros duomenų bazėje. LKPB SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, A. N. tarnybiniame pranešime paaiškino, kad 2020 metais pareiškėjas atlikinėjo fizinių asmenų turto tyrimus pagal valdyboje atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, skyriuje buvo diskutuojama apie duomenis, pateikiamus VRIS naršyklės Sodros registre ir ypatumus apskaičiuojant asmens gautas pajamas, kadangi registre pateikiamos išmokėtos ir įmokėtos sumos, o turto tyrimo pažymos atitinkamoje grafoje turi būti nurodoma faktinė asmens gautų pajamų suma.
52. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiu, aplinkybes, dėl kurių buvo padarytas aptarto pobūdžio netyčinis pažeidimas, nesukėlęs jokių neigiamų teisinių pasekmių, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo pripažintina pagrįsta ir teisėta ir jos nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
53. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas dėl sprendimo motyvų nėra pateikęs apeliacinio skundo, įvertinus bylos procesinę baigtį, nenagrinėjami pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, susiję su pažeistu terminu skirti tarnybinę nuobaudą, su tuo, kad pareiškėjas vykdė tiesioginio viršininko nurodymus, netenkinami reikalavimai išreikalauti papildomus įrodymus, kviesti liudytojus (Biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkę A. N. ir buvusį Biuro darbuotoją M. D.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.