Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. e2-553-302/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
e2-553-302/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01627-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Betonuotojas LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-553-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01627-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betonuotojas LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Betonuotojas LT“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Betonuotojas LT“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“ 50 564,53 Eur skolą, 5 751,72 Eur dydžio delspinigius ir 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB „Losrita“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 55 662,37 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei UAB?„Betonuotojas LT“ priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises priklausančias UAB „Betonuotojas LT“ ir esančias pas ieškovę UAB?„Betonuotojas LT“ arba trečiuosius asmenis, bendrai 55 662,37 Eur sumai.

4. Nurodė, kad priešieškinis yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovė grubiai pažeidė šalių sudarytą subrangos sutartį. Priešieškiniu prašoma priteisti 55 662,37 Eur suma ieškovei dėl jos itin prastos finansinės situacijos yra didelė, kas savaime lemia grėsmę, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priešieškinio pagrindu priimto galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti iš esmės apsukintas arba netgi tapti neįmanomu.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Betonuotojas LT“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė jį atmesti. Nurodė, kad priešieškinis apskritai yra nepagrįstas, nes atsakovė niekada nereiškė pretenzijų ieškovei dėl darbų kokybės ir būtent atsakovė yra skolingas ieškovei, o ne atvirkščiai.

6. Pažymėjo, kad ieškovės gerą finansinę padėtį patvirtina byloje esantys finansinių ataskaitų dokumentai, iš kurių matyti, jog ieškovė dirba pelningai. Šiuo metu UAB „Betonuotojas LT“ įsiskolinimų Socialinio draudimo biudžetui nebeturi, o turimi įsiskolinimai yra trumpalaikiai ir visada padengiami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8. Nors atsakovė, remdamasi ieškovės 2018 m. gruodžio 31 d. balansu teigė, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga, teismas įvertinęs balanso duomenis padarė priešingą išvadą.

9. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė 2019 m. buvo nuolat skolinga Socialinio draudimo biudžetui. Iš ieškovės pateiktų Rekvizitai.lt duomenų, jos įsiskolinimas atsirasdavo mėnesio pabaigoje, bet vėliau įsiskolinimo nebelikdavo. Kadangi ieškovė reguliariai mokėjo mokesčius, teismo vertinimu, negalima teigti, kad ji buvo nuolat skolinga, priešingai – tai įrodo, jog ieškovė yra stabiliai veikianti įmonė, gaunanti nuolatines pajamas ir mokanti mokesčius.

10. Esant šiems duomenims, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovė, kurios turtinė padėtis yra gera, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, nes tokie veiksmai pakenktų pačiai įmonei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Losrita“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei prašymą tenkinti, taip pat prašo išreikalauti iš ieškovės UAB „Betonuotojas LT“ jo finansinės atskaitomybės už 2019 metus dokumentus – balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. teismas vadovavosi pasenusiais ir neaktualiais ieškovės finansinės atskaitomybės duomenimis, dėl ko priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintu įrodinėjimo pareigos paskirstymo principu bei galiojančios teismų praktikos išaiškinimais, tikėjosi, kad ieškovė gindamasi nuo pareikšto reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pati pateiks teismui vėliausius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus. Deja, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, sąmoningai nutyli ir neteikia teismui jokių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus. Tikėtina, kad tai ieškovė daro sąmoningai, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nuslėpti galimai savo prastą finansinę padėtį, apie kurios prastumą byloja vien jau atsakovės kartu su priešieškiniu pateikiama 2020 m. sausio 7 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaita.

11.2. Iš ieškovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2018 m. matyti, kad jos visą turtą sudaro 846 183 Eur suma, iš kurios trumpalaikį turtą sudaro 786 039 Eur, o ilgalaikį turtą tik 60 144 Eur. Trumpalaikis turtas teismų praktikoje nėra pripažįstamas kaip patikimas realią vertę turintis turtas, todėl sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo būklės, visuomet yra vertinamas tik ilgalaikis turtas ir jo struktūra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ilgalaikio turto vertė – 60 144 Eur iš esmės atitinka atsakovės reiškiamo priešieškinio sumą – 55 662,37 Eur, akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu civilinėje byloje atsakovės atžvilgiu būtų priimtas palankus teismo sprendimas, ieškovės turimo ilgalaikio turto teismo sprendimui įvykdyti nepakaktų.

11.3. Pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės ieškinį pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, o pagal atsakovės priešieškinį atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei, esant iš esmės panašiai finansinei ieškovės ir atsakovės situacijai, taip pat iš esmės panašiai ginčo sumai, pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus, neteisėtai suteikė pranašumą ieškovei.

Atsiliepimas

2. Ieškovė UAB „Betonuotojas LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

12.1. atsakovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė nei vieno argumento, pagrindžiančio ieškovės nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti. Atskirajame skunde taip pat nenurodomos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą kilti abejonėms dėl ieškovės galimo nesąžiningumo.

12.2. Balanso už 2019 m. duomenys patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra gera. Be to, atsakovei esant skolingai ieškovei beveik analogišką sumą, net ir esant teorinei galimybei dėl priešieškinio tenkinimo, tokiu atveju būtų taikomas įskaitymo institutas, todėl atsakovės teiginys, kad teismo sprendimo įvykdymas taps tik deklaracija be jokių realių galimybių išieškoti iš ieškovės priteistas sumas, kai beveik analogiška ieškovei už atliktus darbus mokėtina suma yra atsakovės dispozicijoje, neatitinka faktinės bylos situacijos.

Atsiliepimas

12.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovės atžvilgiu būtų neproporcinga priemonė, suteikianti pranašumą atsakovei, kadangi susidarytų situacija, kai galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra areštuotas ieškovės turtas priešieškinio sumai ir dar kone identiška suma, kuri mokėtina ieškovei už atliktus darbus, yra atsakovės dispozicijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl įrodymų išreikalavimo

4. Atsakovė UAB „Losrita“ atskirajame skunde prašo tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas laikysis pozicijos, kad ieškovės UAB „Betonuotojas LT“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus turėtų pateikti laikinųjų apsaugos priemonių priešieškiniu prašanti atsakovė UAB „Losrita“, tuomet atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėdama pati šių dokumentų gauti iš Valstybės įmonės Registrų centro, prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš ieškovės UAB „Betonuotojas LT“ jos finansinės atskaitomybės už 2019 metus dokumentus – balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą.

5. Ieškovė UAB „Betonuotojas LT“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovės prašomus išreikalauti dokumentus, todėl nebeliko pagrindo spręsti šio atsakovės prašymo.

6. Šiuos papildomus įrodymus ieškovė pateikė atsikirsdama į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus. Pateiktų dokumentų turinys ieškovei yra arba turi būti žinomas, dėl to netikėtumo sukurti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai bylos neužvilkins ir padės išsamiau išnagrinėti bylą, todėl juos priima ir prideda prie bylos.

Dėl pagrindų taikyti (netaikyti) laikinąsias apsaugos priemones

7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

8. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės finansinė būklė yra gera, todėl priešieškinio suma nelaikytina jai didele.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, jog egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

11. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.

12. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė skųsdama teismo nutartį iš esmės nurodo argumentus susijusius tik su ieškovės finansine padėtimi, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovės finansinė padėtis yra gera, o priešieškinio suma nelaikytina jam didele. Apeliantė nei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodo ir neįrodinėjo ieškovės galimo nesąžiningumo ar ketinimų paslėpti, sumažinti turimo turto vertę ir kt.

14. Nors apeliantė itin akcentuoja ieškovės turtinę padėtį, kuri jos vertinimu yra prasta, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Be to, ieškovės į bylą pateikti nauji įrodymai (balansas ir pelno nuostolių ataskaita už 2019 m.) patvirtina, kad ieškovė turi turto, gauna pajamas.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad ieškovė yra pelningai veikiantis subjektas, o apeliantės argumentai, neįrodo ieškovės sunkios finansinės padėties ir vertinami tik kaip prielaidos. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus dokumentus ar kuriais remiantis galima būtų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė. Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuotų prastą ieškovės turtinę padėtį, neturi pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.

16. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

17. Šiuo atveju apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad ieškovė siekia sumažinti (mažina) savo turimą turtą ar atlieka kitus nesąžiningus veiksmus. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir atsakovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ji nepagrindė ieškovės nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą.

18. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog ieškovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti atsakovei galbūt palankų teismo sprendimą, atsakovė nenurodė, todėl įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo ieškovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, šioje byloje 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo patenkinęs ieškovės UAB „Betonuotojas LT“ prašymą ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 56 316,25 Eur sumai, areštuodamas atsakovės UAB „Losrita“ turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-290-370/2020) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės UAB „Betonuotojas LT“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 56 316,25 Eur dydžio areštą atsakovės UAB „Losrita“, priklausančiam turtui netenkino.

20. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšmingas elgesys to asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti jo (ne) sąžiningumą. Apeliantė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu, neatsižvelgė į minėtoje nutartyje pateiktus apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus.

21. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, atsakovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamos klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė