Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui O. M. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, suinteresuotas asmuo Kooperatinė bendrovė Jungtinė centrinė kredito unija „Kreda“, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

4.1. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje įpareigoti O. M. gyventi skyrium nuo I. M. ir nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini); nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko T. M. gyvenamąją vietą su I. M.; nustatyti laikiną O. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. M. tvarką, pagal kurią O. M. bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje su I. M. suderintoje vietoje atsižvelgiant į sūnaus dienotvarkę ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę, bendravimo laiką ir būdą raštu suderindamas su ieškove ne vėliau kaip prieš 3 dienas; kol bus priimtas teismo sprendimas priteisti iš O. M. nuo 2022 m. birželio 7 d. laikiną išlaikymą T. M. po 250 Eur kas mėnesį.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškinio bei prie jo pridėtos medžiagos matyti, kad šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini), gyvenant viename name tarp šalių kyla konfliktai. Tam, kad išvengti konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, taikytina laikinoji apsaugos priemonė – atsakovas įpareigojamas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio šalių sūnaus. Šalių vaikas T. M. gyvena kartu su motina (ieškove) ir yra jos išlaikomas. Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių ((duomenys neskelbtini)), jo įprastą gyvenamąją vietą, jo poreikius, ieškovės pateiktą informaciją, kad atsakovas neteikia lėšų vaiko išlaikymui bei į tai, jog atsakovas yra jauno amžiaus, duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, nėra, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove, o iš atsakovo priteisiamas laikinas išlaikymas vaikui po 250 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat nustatoma ieškovės prašoma laikina bendravimo su vaiku tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo nuo 2022 m. birželio 20 d. laikiną išlaikymą T. M. po 200 Eur kas mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. šioje civilinėje byloje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikštas ieškinyje, kurio priėmimo klausimas išspręstas 2022 m. birželio 20 d. teisėjo rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi nepagrįstai laikiną išlaikymą priteisė nuo 2022 m. birželio 7 d., o ne nuo ieškinio priėmimo dienos. Be to, atsakovas birželio mėnesį pirko priemones, būtinas nepilnamečio sūnaus poreikių užtikrinimui: 2022 m. birželio 18 d. atsakovas nupirko ir perdavė ieškovei prekių (sauskelnės, pieno mišiniai, kūdikių maistas) už 133,07 Eur;

6.2. teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių argumentų, kodėl būtent 250 Eur išlaikymas, teismo vertinimu, yra būtinas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Šalių nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis neturi sveikatos problemų ar kitų išskirtinių poreikių. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė teismui jokių duomenų, pagal kuriuos teismas turėtų galimybę bent preliminariai įvertinti šalių sūnaus poreikius ir jiems būtinas išlaidas;

6.3. teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesio algos dydis. Tokio dydžio išlaikymas skiriamas abiejų tėvų, o ne iš vieno iš tėvų. Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 730 Eur bruto arba 518 Eur neto. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti įvertinamos ir pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos vaikui. Pagal Išmokų vaikams įstatymą mokama išmoka vaikui iki šiol sudarė 73,50 Eur, o nuo 2022 m. birželio­ 1 d. ši išmoka sudaro 80,50 Eur. Preliminariai pripažinus, kad vaiko poreikiams reikalinga 518 Eur suma, iš šios sumos atėmus 80,50 Eur vaiko išmoką, lieka 437,50 Eur suma, kurią, padalinus abiem tėvams, gaunama po 219 Eur suma kiekvienam iš jų;

6.4. išlaikymo dydis taip pat turi būti proporcingas ir nepilnamečio vaiko tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro 1 435 Eur (su mokesčiais), taip pat mokamas 100 Eur priedas kuro išlaidoms padengti. Iš viso atsakovo gaunamos pajamos sudaro 984 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovas nuo 2020 m. spalio 7 d. yra įsteigęs MB (duomenys neskelbtini), tačiau ši veikla dar nėra pelninga, bendrijos gaunamos pajamos yra reikalingos jos pačios veiklai, atsakovas pajamų iš šios veiklos negauna. Atsakovas taip pat turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui moka po 205 Eur kas mėnesį. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, išskyrus kartu su ieškove įsigytą 0,22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tuo tarpu ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi du butus ir gyvenamąjį namą, kelis žemės sklypus. Atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės: 1998 metų automobilis VW Passat, valst. (duomenys neskelbtini) bei 1995 metų automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau faktiškai atsakovas turi tik vieną automobilį, nes automobilis VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas kito asmens nuosavybėn dar 2019-2020 metais, tik viešame registre liko registruotas atsakovo vardu. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Blender Lithuania“ pagal 2021 m. liepos 8 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), mėnesio įmoka sudaro 311,80 Eur. Atsakovas neatsisako teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, tačiau 250 Eur suma yra jam per didelė atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, Lietuvoje nustatytą pragyvenimo lygį, į (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiko poreikius, atsakovo finansinę padėtį, turimus išlaikytinius.

7. Ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovo turtinė padėtis yra gera – jis ne tik dirba pagal darbo sutartį, bet dar ir verčiasi verslu – kapų tvarkymu. Daugelis aplinkybių, susijusių su išlaikymu, kurias atsakovas akcentuoja, bus išsiaiškintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima tiksliai nustatyti nei realių vaiko poreikių, nei abiejų tėvų turtinės padėties;

7.2. išlaikymą proporcingai turi teikti abu tėvai. Ieškovė iki teismui priimant skundžiamą nutartį buvo gerokai prastesnėje padėtyje nei atsakovas, nes praktiškai visais vaiko poreikiais rūpinosi ji ir šių poreikių tenkinimo ji neturėjo galimybės išvengti. Tuo tarpu atsakovas pats nusprendė, kokiai sumai jis kartą per mėnesį pageidauja nupirkti vaikui maisto ir sauskelnių ir tuo apsiribojo, nereaguodamas į jokias ieškovės pastabas ir prašymus bei išvengdamas papildomų išlaidų, kurių išvengti nepavykdavo ieškovei. (duomenys neskelbtini) kūdikio poreikiai neapsiriboja tik maistu ir sauskelnėmis. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu, turi pareigą tenkinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius. Atsakovo akcentuojami pirkiniai yra pavieniai, reguliaraus vaikui būtino išlaikymo atsakovas neteikia. Tai, kad atsakovas kartą per mėnesį atvežė vaikui lauktuvių kūdikių maisto ar nupirko sauskelnių, dar savaime nereiškia, kad būtent toks atsakovo prisidėjimas atitiko vaiko interesus ar kad šalys dėl tokio išlaikymo dydžio buvo susitarusios;

7.3. atsakovas taip pat tvirtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko išlaikymui ji kiekvieną mėnesį skiria 500 – 600 Eur, tačiau tikrieji vaiko poreikiai bus ištirti ir nustatyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Beje, atsakovo pozicija yra prieštaringa, nes pačiam atsakovui vienkartinis kūdikio maistelio ir sauskelnių pirkimas kainavo 133,07 Eur, o juk ieškovė vaiko poreikius tenkinti privalo kasdien, todėl akivaizdu, kad ir 250 Eur laikino išlaikymo vos užteks baziniams vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovo gaunamos pajamos, nepaisant jo deklaruojamų turimų išlaidų, yra pakankamos teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui;

7.4. ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, kaip ir laikino išlaikymo dydis, yra labai artimas minimalius vaikų poreikius atitinkančiam ir teismų praktikoje pripažįstamam minimalios mėnesinės algos dydžiui. Toks išlaikymas, koks yra priteistas dabar, yra būtinas minimaliems šalių vaiko poreikiams tenkinti ir mažinti vaikui priteistą išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

11. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė naujus rašytinius įrodymus: darbo sutarties pakeitimų kopijas; banko sąskaitos išrašų, patvirtinančių atsakovo gaunamą darbo užmokestį, kopijas; MB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas; Nekilnojamojo turto registro išrašo apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą kopiją; banko sąskaitos išrašų, patvirtinančių išlaikymo mokėjimą kitam atsakovo vaikui, kopijas; atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties kopiją; banko sąskaitos išrašo, patvirtinančio kredito mokėjimą, kopiją; prekių pirkimo prekybos centre kopijas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas nepranešus atsakovui, taip pat į tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis vaikų atžvilgiu susiję klausimai, nustatęs, kad naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo (byla vedama elektronine forma ir atsakovo atskirasis skundas kartu su naujais įrodymais buvo išsiųstas ieškovei, taigi ieškovė turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti teikdama atsiliepimą), priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertina juos visų įrodymų kontekste (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalių, kuriomis jis įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio sūnaus, nepilnamečio sūnaus laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove bei nustatyta atsakovo ir nepilnamečio sūnaus laikina bendravimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo nutarties dalių, nenustačius absoliučių jų negaliojimo pagrindų, nepasisako.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, preliminariai įvertinęs vaiko poreikius pagal jo amžių, nusprendė šalių sūnui T. M. iš atsakovo priteisti 250 Eur laikiną išlaikymą per mėnesį.

17. Apeliantas atskiruoju skundo prašo pirmosios instancijos teismo priteistą laikiną išlaikymą sumažinti iki 200 Eur per mėnesį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo vaikui nustatytas laikinas išlaikymas yra per didelis, niekuo nepagrįstas, neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, be to, nepagrįstai priteistas ne nuo ieškinio priėmimo dienos (2022 m. birželio 20 d.), o nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 7 d.)

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiu vaikui kiekvieną mėnesį teiktino laikino išlaikymo dydžiu, tai yra detaliai nustatyti apelianto nurodomas aplinkybes dėl konkrečių vaiko poreikių. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

19. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas, prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.

20. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 533,65 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 730 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo vaikui priteistą išlaikymo sumą bei atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, taip pat įvertinus, jog vaikas gauna 80,50 Eur dydžio valstybės išmoką, kuri skirta vaiko poreikiams tenkinti ir kurios tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju vaikui skiriamas mėnesinis išlaikymas viršija skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusį MMA (atskaičius mokesčius), tačiau, kaip minėta, MMA kriterijus yra tik orientacinis sprendžiant dėl konkrečiam vaikui būtino išlaikymo.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje įrodinėja, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos maistui, higienai, būstui, mankštoms ir masažams, kitiems būtiniesiems poreikiams. Šiuo aspektu pažymėtina, jog minėtos išlaidos yra savaime suprantamos, būtinos ir teismų praktikoje nereikalaujama rinkti bei pateikti visas jas pagrindžiančių pirkimo dokumentų. Kaip jau minėta, dėl konkrečių išlaidų dydžio, skirtino konkretiems vaiko poreikiams, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakys nagrinėdamas bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio vaikui, nustatė, jog iš atsakovo priteistina 250 Eur per mėnesį išlaikymo suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrintas būtinųjų vaiko poreikių maistui, būstui, higienai, sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog ieškovė nepagrindė vaiko išlaikymui prašomos priteisti sumos bus tiriamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

23. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo šalių sūnui nustatyto laikino išlaikymo suma, tai yra 250 Eur per mėnesį, konkrečioje situacijoje atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vaiko interesus. Be to, apeliantas, teigdamas, kad vaiko poreikiams gali mokėti po 200 Eur per mėnesį, taip pat, kad šios sumos turėtų pakakti vaiko poreikiams, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, tai yra apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo siūlomas mokėti išlaikymas užtikrins jo sūnaus poreikius maistui, drabužiams, būstui, sveikatai ir kt. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog 2022 m. birželio 18 d. atsakovas nupirko ir perdavė ieškovei prekių, skirtų sūnui (sauskelnės, pieno mišiniai, kūdikių maistas) už 133,07 Eur, taip pat mokėjo už elektros energiją, nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos mėnesinės laikino išlaikymo, skirto šalių vaikui, sumos.

24. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį neatitinka ginčo šalių finansinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai įvertinti realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti mažesnę atsakovo dalį laikinoje vaiko išlaikymo prievolėje.

25. Apeliantas nurodo, jog asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, jo gaunamos mėnesio pajamos yra tik 984 Eur (atskaičius mokesčius), apeliantas taip pat turi dar vieną išlaikomą vaiką, kurio išlaikymui moka 205 Eur per mėnesį, turi vartojimo kreditą, kurio grąžinimo mėnesinė įmoka sudaro 311,80 Eur, todėl negali mokėti pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistos 250 Eur išlaikymo sumos.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo darbinės pajamos yra mažos, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Be to, pats atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog nuo 2020 m. spalio 7 d. yra įsteigęs MB (duomenys neskelbtini). Taigi, tikėtina, kad iš šios veiklos atsakovas taip pat gauna pajamas, kurių teismui šioje proceso stadijoje neatskleidė. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog minėtos bendrovės veikla nėra pelninga ir atsakovas iš šios veiklos pajamų negauna, nėra pagrįstos patikimais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog bendrovės finansinė atskaitomybė, nesant kitų duomenų, pati savaime tikrosios bendrovės finansinės padėties neatskleidžia. Bet kuriuo atveju pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas tik gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

27. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikiną išlaikymą iš atsakovo priteisė nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. birželio 7 d.), o ne nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. birželio 20 d.). Šiuos argumentus apeliantas grindžia aplinkybe, jog 2022 m. birželio 18 d. apeliantas jau buvo perdavęs ieškovei prekių, skirtų sūnui, už 133,07 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 133,07 Eur suma nustatyta atsakovo nuožiūra, be to, kaip nurodo atsakovė, tai buvo vienkartinė suma, reguliaraus išlaikymo atsakovas vaikui neteikia, kuri aiškiai per maža ir nepatenkina vaiko būtinųjų poreikių, neatitinka jo interesų, todėl iš atsakovo, gyvenančio atskirai nuo vaiko, laikinasis išlaikymas pagrįstai priteistas nuo ieškinio pateikimo dienos.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių (laikinojo išlaikymo vaikui) taikymu šeimos bylose. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.