- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- A2-656-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03729-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- O. K., A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011 pagal pareiškėjų A. K. ir O. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas O. K. padavė prašymą atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011, pakeisti sprendimą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011 ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytą bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą pareiškėjams padalinti lygiomis dalimis, priteisti iš A. K., santuokos nutraukimo metu gavusios nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 19 896 Eur, pareiškėjui O. K., santuokos nutraukimo metu gavusiam nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 3 118 Eur, 7 939 Eur piniginę kompensaciją, kuri bus skirta padengti įsiskolinimą vaikų išlaikymui, susidariusį Alytaus rajono apylinkės teismui 2016 m. vasario 12 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-40-652/2016, priteisti iš A. K. su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir išlaidas už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad santuoka tarp O. K. ir A. K. buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. O. K. ir A. K. žodžiu sutarė, kad ateityje nebus keičiamos vaikų išlaikymo sąlygos, todėl pareiškėjas pasirašė nelygiavertę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir paliko A. K. šešis kartus didesnę turto dalį nei atiteko jam, nereiškė pretenzijų, nereikalavo piniginės kompensacijos. A. K., netesėdama duoto pažado, 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, o 2016 m. kovo 8 d. – dėl 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutarties, kuria pareiškėjas tėvui padovanojo vienintelį jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pripažinimo negaliojančia. Pareiškėjas teigė, kad dėl stresinės situacijos, teisinių žinių stokos, teisinės kalbos nesupratimo ir neadekvataus sutarties sąlygų suvokimo, jis neįsigilino į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, tikėdamasis, kad bus sąžiningai vykdomos su sutuoktine žodžiu aptartos sąlygos, pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sau nepalankiomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, kad yra apgautas, kadangi atsakovė nesilaikė savo duoto žodžio nekeisti vaikų išlaikymo sąlygų. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas turtas, neatspindi šalių lygiateisiškumo principo, pažeidė pareiškėjo teisę, nutraukiant santuoką, gauti pusę santuokoje įgyto turto, nes jam atiteko nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 3 118 Eur, o A. K. atiteko nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 19 896 Eur. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011 sudarė A. K. samdytas advokatas, kuris neišaiškino, kokios ateityje gali kilti pasekmės ir sutartis buvo sudaryta A. K. palankesnėmis sąlygomis. Pareiškėjas apie galimybę kreiptis į teismą atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011 sužinojo gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad ieškinys ir procesiniai dokumentai O. K. civilinėje byloje dėl išlaikymo vaikams padidinimo išsiųsti 2015 m. birželio 18 d., todėl pareiškėjui apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tapo žinoma 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje. Teismas padarė išvadą, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pasibaigė 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Nenustatęs svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, pareiškėjui neprašant atnaujinti praleisto termino, teismas sprendė, kad nėra pagrindo jį atnaujinti. Teismas, nustatęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys, nurodydamos turtą ir jo duomenis, kartu nurodė dalintino turto vidutines rinkos vertes, padarė išvadą, kad, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjui buvo žinoma, kokios vertės turtą jis įgyja nutraukiant santuoką ir kokios vertės turtas atitenka buvusiai sutuoktinei. Teismas pažymėjo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punkte šalys nurodė, jog už atitenkančią vertingesnę nekilnojamojo turto dalį šalys viena iš kitos nereikalauja jokių kompensacijų. Šį sutarties punktą teismas vertino kaip šalių patvirtinimą, kad joms yra žinomos santuokoje įgyto turto vertės ir šalys sutinka, kad vienai iš jų atitenka didesnė santuokoje įgyto turto dalis negu kitai. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 19 d. sprendimu A. K. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų, paskirtas advokatas J. Z., 2011 m. liepos 25 d. A. K. sudarė atstovavimo sutartį su šiuo advokatu, O. K. ir A. K. 2011 m. rugsėjo 7 d. prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prašė priteisti išlaidas valstybei už valstybės teikiamą teisinę pagalbą lygiomis dalimis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog advokatas buvo samdomas tik A. K. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo žinomos visos aplinkybės, nurodytos teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jis turėjo galimybę tikslinti ir keisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui aplinkybė apie turto pasidalijimą, jo dalis ir nekilnojamojo turto vertes buvo žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Be to, pareiškėjas apeliacine tvarka neskundė teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, su juo sutiko ir jis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 13 d. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, liko neįrodyta, nors toks susitarimas neturėtų esminės reikšmės, nes jis prieštarauja įstatymui. Teismas laikė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir motyvai siejasi su proceso atnaujinimo pagrindu numatytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas iš A. K. pateiktos 2003 m. gegužės 19 d. sutarties, notarinio registro Nr. 3498, nustatė, kad A. K. ir O. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už 31 000 Lt, o iš 2009 m. balandžio 29 d. sodo žemės sklypo ir jame esančio pastato pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2200, nustatė, kad A. K. ir O. K. žemės sklypą su jame sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo taip pat už 31 000 Lt, abi sutartis sudarė ir pasirašė ir A. K., ir O. K., todėl šalims buvo žinoma, už kokią realią kainą įsigijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, turtas yra lygiavertis. Teismas padarė išvadą, kad, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nepažeidė pareiškėjo teisių ir šalių lygiateisiškumo principo, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011 paduoti, laikant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodė, kad advokato dalyvavimas bus pripažintas netinkamu. Teismas iki teismo posėdžio privalėjo informuoti apie tai pareiškėją, tačiau vietoj to teismas nusiuntė advokatui šaukimą į teismo posėdį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, nes jam nebuvo suteikta galimybė pasikonsultuoti su advokatu, advokatui buvo uždrausta kalbėti. Dėl to pareiškėjas nesugebėjo tinkamai save atstovauti.
Pareiškėjas apie galimybę atnaujinti procesą sužinojo tik gavęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1576-979-2016 ir jam pradėjus teikti teisinę pagalbą. Dėl to pareiškėjas nepraleido įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino. Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai pažeidžiami netinkamai taikant įstatymo nuostatas ir neteisingai skaičiuojant terminus. Pareiškėjas sutinka su turto padalijimu, tik nesutinka su nuostata, kad, pareiškėjui atitekus žymiai mažesnei turto daliai, norima paimti tą turto dalį, keičiant aptartas nuostatas ir pažeidžiant teisme patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Teismas neteisingai vertino padalinto turto vertę. Neaišku, kokia yra turto vertė, jeigu pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta viena kaina, o santuokos nutraukimo metu šalys pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus nurodė kitas kainas ir teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis santuokoje įgyto turto padalijimą, turto vertė nustatoma tokia, kokia ji yra santuokos nutraukimo metu. Pažymėtina, kad A. K. atitenkančio turto vertė padidėjo daugiau negu dvigubai, pareiškėjui atitenkančio turto vertė sumažėjo trigubai (2011 m. kovo 31 d. duomenimis).
Pareiškėjui buvo žinoma aplinkybė dėl turto pasidalijimo, ji nėra naujai paaiškėjusi. Proceso atnaujinimo klausimas iškilo dėl to, kad A. K. pretenduoja į pareiškėjui atitekusią mažesnę turto dalį. Tai pareiškėjui tapo žinoma po 2016 m. kovo 8 d., kai A. K. kreipėsi su ieškiniu į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl 2015 m. birželio 25 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pareiškėjas, nebūdamas teisininku, nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje, tik suteikus nemokamą teisinę pagalbą, pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės ir galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Pagrįstai netinkamu pripažintas advokato V. B. atstovavimas šioje civilinėje byloje, nes minėtas advokatas pareiškėjui buvo paskirtas teikti teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1576-979/2016 dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėjas nei su prašymu atnaujinti procesą, nei teismo posėdžio metu nepateikė sutarties su advokatu dėl atstovavimo nagrinėjamoje byloje. Tai, jog pareiškėjo nurodytam advokatui buvo išsiųstas teismo šaukimas, nepatvirtina jo teisės atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje byloje, nes advokato teisės ir pareigos, jų mastas patvirtinami ne teismo šaukimu, o rašytine su klientu sudaryta sutartimi (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Pasirūpinti tinkamu atstovavimu yra pareiškėjo, o ne teismo pareiga. Be to, teismas posėdžio metu pasiūlė padaryti pertrauką, kad pareiškėjas sudarytų teisinių paslaugų/atstovavimo sutartį su į teismo posėdį atvykusiu advokatu V. B., tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė tai padaryti, nurodė teismui, jog teisine pagalba nesinaudos. Tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas.
6.2. Pareiškėjas teismo posėdžio metu keletą kartų patvirtino, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2015 m. birželio mėnesį, iš teismo gavęs ieškinį dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Taigi pareiškėjas pripažino, jog praleido prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą (CPK 368 straipsnis), nes prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 4 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir keturiems mėnesiams nuo sužinojimo apie menamą pažeidimą.
6.3. Santuokoje įgytą turtą šalys pasidalijo bendru susitarimu, laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, pareiškėjui žinant visas turto padalijimo aplinkybes, su jomis sutinkant, jam turint pakankamai laiko išsianalizuoti sutartį, neskundžiant teismo sprendimo. Pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą. Byloje nėra įrodymų, jog A. K. kreipėsi į teismą dėl su pareiškėju sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
6.4. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą pareiškėjui atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą. Vien aplinkybė, jog pareiškėjas neturėjo teisinių žinių, nėra pakankama, svarbi ir pagrįsta minėto termino atnaujinimo priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo tikslus ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti neteisingi teismų sprendimai. Tačiau taip yra daroma intervencija į jau iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius ginčo šalių santykius. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai neskundė šio teismo sprendimo, todėl jis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjas O. K. 2016 m. lapkričio 4 d. padavė prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011, pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytą bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą pareiškėjams padalinti lygiomis dalimis, priteisiant pareiškėjui iš A. K. 7 939 Eur piniginę kompensaciją.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kadangi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjui tapo žinoma 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje, kai A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Pareiškėjas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, kad jis nepraleido prašymo atnaujinti procesą padavimo termino, kadangi apie galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas sužinojo tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo pagrindu jam suteikus antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Kaip minėta, pareiškėjas procesą civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011 prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas tokiomis aplinkybėmis įvardijo sužinojimą apie A. K. žodinio susitarimo, kad ateityje nebus keičiamos vaikų išlaikymo sąlygos, nesilaikymą ir neteisingai padalintą turtą.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos turinio, įstatymo leidėjas termino prašymui paduoti pradžios momentą sieja būtent su asmens, teikiančio prašymą, sužinojimo (ar turėjimo sužinoti) apie civilinei bylai reikšmingas aplinkybes momentu, todėl pareiškėjas, atskirajame skunde teigdamas, kad jis nepraleido įstatymo nustatyto termino, nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog antrinė teisinė pagalba jam suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu. Šiuo atveju termino eigai prasidėti svarbus paties pareiškėjo sužinojimo apie aplinkybes, kurios, jo nuomone, yra esminės jau išnagrinėtai civilinei bylai, momentas, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas jo nurodomas aplinkybes sužinojo ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje, kai A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams padidinimo, o prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas padavė tik 2016 m. lapkričio 4 d., pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė prašantis atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4157-179/2011 paduoti, tačiau CPK 78 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas neteikė tokio prašymo pirmosios instancijos teisme, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl termino atnaujinimo savo iniciatyva ir konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teismui dėl termino atnaujinimo spręsti ex officio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas. Pareiškėjo argumentas, kad jam tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nesudaro pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, nes ši aplinkybė tik patvirtina, jog pareiškėjas žinojo turintis galimybę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl dėl jos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių galėjo kreiptis ir anksčiau.
Nepaisant to, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus.
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos pareiškėjo nurodomos aplinkybės – sužinojimas apie A. K. žodinio susitarimo, kad ateityje nebus keičiamos vaikų išlaikymo sąlygos, nesilaikymą ir neteisingai padalintą turtą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie jo minimo susitarimo su A. K. buvimą pagrįsti. Be to, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas nereiškia, kad ši sutartis negali būti keičiama ar kad asmuo, uzufrukto teise tvarkantis vaikui priteistą išlaikymą, atsisako savo teisės kreiptis į teismą. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis CPK 5 straipsnio 2 dalimi, atsisakymas kreiptis į teismą negalioja, todėl pareiškėjo nurodytas susitarimas su A. K. negalėtų būti pripažintas teisėtu. Aplinkybė, kokiu būdu pareiškėjai santuokos nutraukimo metu pasidalijo turtą, buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, kadangi ir pareiškėjas, ir A. K. pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šią sutartį patvirtino Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu, pareiškėjas jo neskundė. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka mažiausiai dviejų pagrindą atnaujinti procesą sudarančių kriterijų, paminėtų nutarties 15 punkte. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su primosios instancijos teismo išvada, kad šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusių ir sudarančių pagrindą atnaujinti procesą byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta, jog jam buvo žinoma aplinkybė dėl turto pasidalijimo ir ši aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi.
Pareiškėjas taip pat kvestionuoja tarp pareiškėjų padalinto turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo aplinkybes, susijusias su pareiškėjų pasidalinto turto verte, t. y., kad jis buvo įgytas už vienodas 31 000 Lt kainas. Aplinkybė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodytos Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytos nekilnojamojo turto vertės, nereiškia, kad pareiškėjui atitekęs turtas buvo mažiau vertingas, kadangi Nekilnojamojo turto registre nurodomos vidutinės rinkos kainos, nustatomos masinio vertinimo būdu, t. y. neatsižvelgiant į specifines konkretaus turto savybes. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl prieštaringų pirmosios instancijos teismo išvadų apie pareiškėjų pasidalinto turto vertes.
Atskirojo skundo argumentas apie apribotą pareiškėjo teisę naudotis advokato teisine pagalba taip pat pripažintinas nepagrįstu. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo pasirašytas paties pareiškėjo, todėl, nepaisant to, kad prie jo buvo pridėtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo advokatui pavesta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti procesinio dokumento (prašymo atnaujinti procesą) trūkumų šalinimo institutą. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ne tik bylos šalių teisės, bet ir pareiga naudotis procesinėmis teisėmis sąžiningai, veikti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, teikti įrodymus ir kt. Teismo posėdyje pareiškėjas, nepasirūpinęs tinkamu atstovavimu, sutiko jame dalyvauti be advokato, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo, tuo labiau, kad visos su proceso atnaujinimu susijusios aplinkybės buvo išdėstytos pareiškėjo 2016 m. lapkričio 4 d. teismui pateiktame prašyme.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.