Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dėl turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. L. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (124 b.l.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Teismui elektroniniu paštu siųstuose pranešimuose atsakovas nurodė, kad su ieškovės reikalavimais dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo sutinka (67, 91-92 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas(duomenys neskelbtini K. Š.. M. M., B. V. bažnyčioje sudarė santuoką, kurią (duomenys neskelbtini) įregistravo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (8 b. l.). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. L. (9 b.l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, K. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. (12-13 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis, K. L. vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (25 b.l.). Pateiktoje pažymoje apie pajamas matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio gavo vaiko priežiūros išmoką (14-15 b. l.). Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio yra mokama išmoka vaikui (17, 83 b. l.). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (18-20 b. l.) ir (duomenys neskelbtini) (21-23 b. l.), jos pajamos sudaro apie 600 Eur. Vaikas H. L. lanko (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė moka 230,00 Eur mėnesinį mokestį (26 b. l.). Vaiko išlaikymui skirtų išlaidų detalizacijos pažymoje užfiksuota, kad sūnaus H. L. išlaikymui kas mėnesį reikia 510 Eur (27 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu ieškovei nustatyta teisė į antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti paskirtas advokatas V. P. (39-40 b. l.). A. V. Š. pažymoje nurodoma, kad jos kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininko E. L. išieškotojų UAB „L. B.“, E. J., Teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) naudai (50 b. l.). Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad nepilnamečiui vaikui H. L. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos (80-82 b. l.). Gyventojų registro duomenimis, atsakovas E. L. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. (55 b. l.). Sodros informacinėje sistemoje užfiksuota, kad E. L. dirba (duomenys neskelbtini) (34, 84 b. l.), be to, gauna 140,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas– šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuo santuokos pradžios naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš ieškovę, tokiais veiksmais keldamas nuolatinę įtampą ir baimę. Tokiu netinkamu ir agresyviu elgesiu atsakovas iš esmės ir labai grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis netinkamu ir agresyviu elgesiu iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Iš pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, jog santuoka sudaryta bažnyčioje. Santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Ji sukelia civilines teisines pasekmes, tačiau šios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos- ji gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų pagal vidaus (kanonų) teisės normas, o teismas tik gali panaikinti įrašą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą (Lietuvos A. T. CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas, naikintinas įrašas dėl santuokos įtraukimo į apskaitą dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis, 3.24, 3.49 straipsniai).

Tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio sūnaus H. L. gyvenamąją vietą su ieškove. Sūnus nuo gimimo gyvena su mama, todėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai užtikrins jo interesus, vaiko emocinę ir socialinę raidą, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove K. L. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti (duomenys neskelbtini) pavardę. Atsakovas nepateikė jokių reikalavimų ar prieštaravimų dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė- (duomenys neskelbtini), atsakovui- (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003). Be to sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nesiūlo nustatyti konkretaus vaiko bendravimo su tėvu grafiko, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas E. L. įspėjęs ieškovę prieš dieną, t. y. ne vėliau kaip prieš 24 valandas apie sūnaus H. L. susitikimo ir/ar paėmimo laiką, gali susitikti, bendrauti ir pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos grąžinant atgal į jo gyvenamąją vietą, jei tai netrukdo sūnui lankyti ikimokyklinio ugdymo ir/ar mokymosi įstaigas.

Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad patvirtinus ieškovės siūlomą atsakovo E. L. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi H. L. bus pilnai užtikrinta vaiko teisė tiesiogiai bendrauti su tėvu, ir tai neprieštaraus vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, vaikui bus daroma socialinė, psichologinė žala ar kels emocinius išgyvenimus, priešingai- bus užtikrintas vaiko saugus ryšys su abiem tėvais, todėl tvirtintina ieškovės siūloma tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad nepilnamečio sūnaus H. L. išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500,00 Eur per mėnesį. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio vaiko poreikių (yra per didelės). Teismo nuomone, prašomas 250,00 Eur išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas neturi duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas E. L. negali teikti vaikui išlaikymo. Nors teismui nėra žinoma apie atsakovo iš darbinės veiklos gaunamas pajamas, jo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, gali susirasti jo amžių ir galimybes atitinkantį darbą ir gauti pajamas, iš kurių būtų teikimas išlaikymas vaikui. Be to, teismas neturi jokių duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Teismo nuomone, prašomas 250,00 Eur išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai ir ateityje užtikrins būtinas vaiko vystymosi sąlygas, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Ši suma priteistina iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. spalio 28 d.

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatytina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarko jo motina K. L. uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas.

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 750,00 Eur, kurį ieškovė prašo priteisti jos asmeninėn nuosavybėn. Be to, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Ieškovės teigimu, prievolių atsiradimo tretiesiems asmenims pagrindai jai nėra žinomi, pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams, todėl vykdomosiose bylose vykdomi išieškojimai pripažintini asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Įstatymas (CK 3.117 straipsnis) leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas tai gali padaryti, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė iš jos motinos paskolintų lėšų įsigijo tam, kad iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Šiaulių meninio ugdymo lopšelį- darželį (duomenys neskelbtini) darbo dienomis galėtų vežioti sūnų (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas minėtą turtą pripažinti ieškovės K. L. asmenine nuosavybe tenkintinas, kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nepriteistina.

Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesams. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad įsipareigojimus pagal prievoles, dėl kurių pradėtas priverstinis išieškojimas, atsakovas prisiėmė šeimos interesais ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vykdomojoje byloje Nr. 0071/20/02113 vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. L. išieškotojo UAB „L. B.“ naudai, vykdomojoje bylose Nr. 0071/20/00170 vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. L. išieškotojo E. J. naudai, vykdomojoje bylose Nr. 0071/19/03151 vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. L. išieškotojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0071/19/00257 vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. L. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, pripažintini asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl neturtinės žalos

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pripažinimas, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti, moraliai remti sutuoktinę, savo elgesiu nekelti jai fizinės ir psichologinės grėsmės, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, reiškia, jog byloje yra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Sutiktina su ieškove, kad toks atsakovo elgesys, ypač fizinis ir psichologinis smurtas sukėlė jai fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus viso bendro šalių gyvenimo laikotarpiu, stresą, kurį ji patyrė dėl atsakovo netinkamo elgesio. Tarp šių išgyvenimų ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 182,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 68,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 39,00 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo) bei 362,34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Teismas patyrė 8,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2020 m. spalio 28 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinosios apsaugos priemonės atsakovo E. L. atžvilgiu, kadangi tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) K. Š.. M. M. B. V. bažnyčioje, tarp K. L. (N), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo E. L. kaltės.

Nustatyti, kad po santuokos akto įrašo panaikinimo ieškovei K. L. paliekama ikisantuokinė pavardė- N., atsakovui E. L.- L.

Nustatyti nepilnamečio vaiko H. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąja vietą su motina K. N. (L), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. spalio 28 d. iki H. L. pilnametystės, pinigines lėšas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos pervedant į ieškovės K. N. (L) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SWEDBANK, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka

Paskirti ieškovę K. N. (L) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 750,00 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų), pripažinti K. N. (L) asmenine nuosavybe.

Pripažinti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0071/20/02113 vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. L. išieškotojo UAB „L. B.“ naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0071/20/00170 vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. L. išieškotojo E. J. naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0071/19/03151 vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. L. išieškotojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai, vykdomojoje byloje Nr. 0071/19/00257 vykdomas išieškojimas iš atsakovo E. L. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, yra asmeninės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės.

Priteisti ieškovei K. N. (L), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 182,00 Eur (šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, 8,30 Eur (aštuonių eurų 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimu (sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) ir 362,34 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 34 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. spalio 28 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. L. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.