Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (išieškotojo) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. D. (skolininkas), L. D. ir antstolis Arturas Bložė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. D. bei antstolis Arturas Bložė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Bylos nagrinėjimui gautos vykdomosios bylos Nr. 41-2352/2005, 41-1118/2014.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 41-2352/2005, 41-1118/2014, medžiagos nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje yra vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-530-767/2013 dėl 1032,24 Eur (3564,12 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai bei vykdomas išieškojimas pagal 2005 m. birželio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados nutarimą Nr. 1457 dėl 66,61 Eur (230 Lt) skolos išieškojimo kreditoriaus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados naudai iš skolininko V. D.. Antstolis A. Bložė 2009 m. rugsėjo 7 d. areštavo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Joniškyje (vykd. b. Nr. 41-2352/2005 15 b. l.). Areštuotą nekilnojamąjį turtą skolininkas V. D. įgijo santuokoje su L. D. (vykd. b. Nr. 41-2352/2005 16 l.), todėl turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3. 88 str.). Be to, antstolis A. Bložė 2016 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, kuriuo areštavo L. D. gaunamą darbo užmokestį (vykd. b. 41-1118/2014 44 l.) bei 2016 m. lapkričio 17 d. pasiūlymu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui pasiūlė kreiptis į teismą dėl V. D. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo (vykd. b. 41-1118/2014 45 l.).

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko V. D.. Antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Joniškyje bei L. S. mokamą darbo užmokestį L. D.. Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovada. Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus. Teismas nesutinka su suinteresuoto asmens L. D. atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog antstolis A. Bložė nepagrįstai areštavo jos darbines 380 Eur dydžio pajamas, kurios yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos ir pan. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą L. D. gaunamas darbo užmokestis yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių V. D. ir L. D. nuosavybe ir pagal CK 666 straipsnį išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreiptas į turtą, jo dalį esantį tiek bendrojoje dalinėje, tiek jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 668 straipsnį pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, nepriskiriamos prie turto, iš kurio negali būti išieškoma. Taigi aplinkybė, kad gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis suinteresuoto asmens pragyvenimo šaltinis, nelaikytina kliūtimi nukreipti skolos išieškojimą į šį turtą laikantis teisės aktų reikalavimų.

Kaip jau buvo minėta, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. D. ir L. D. nuosavybė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas.

Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad V. D. dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Joniškyje bei reikalavimas nustatyti, kad V. D. dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio yra pagrįsti ir tenkintini.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Pareiškėjas savo prašyme nepateikė siūlytinos skolininkui priklausančios nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarkos. Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime pažymėjo, kad į nustatytą V. D. ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Joniškyje, dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, priklausomybės ar naudojimosi juo ginčo nėra, savo naudojimosi tvarkos nesiūlė. Be to, ji nurodė, kad sutiktų perleisti išieškotojui ir jai priklausančią to paties žemės sklypo ½ dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados prašymą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad skolininko V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Joniškis bei turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis sutuoktinės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš L. S., vykdančio individualią veiklą, ((duomenys neskelbtini)) gaunamo darbo užmokesčio.

Įsiteisėjus nutarčiai, antstoliui Arturui Bložei grąžinti vykdomąsias bylas Nr41-2352/2005, 41-1118/2014.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.