Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. 2S-524-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
2S-524-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14741-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
N. P.

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-524-730/2015

Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-14741-2014-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.3.; 128.11;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VĮ Valstybės turto fondas, Klaipėdos miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti 2014-11-13 antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti 2014-11-13 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Nurodė, kad 2012-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-506-777/2012, kuriuo nusprendė įpareigoti atsakovę (pareiškėją) N. P. per 2 (dvejus) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus savavališkos statybos akte Nr. 2, ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę (pareiškėją) savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti židinį, laiptus į mansardinį aukštą iš bendrosios patalpos ir sanitarinį techninį mazgą, adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Pareiškėja nurodė, kad negali įvykdyti 2012-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo ne dėl savo kaltės, o dėl Klaipėdos miesto savivaldybės ir Valstybės įmonės Valstybės turto fondo neveikimo, todėl pareiškėjai negali būti taikomos sankcijos dėl pasekmių, kurios atsirado ne dėl pareiškėjos neveikimo. Neįrengtos pastogės daliai, esančiai virš pareiškėjos buto, turi būti atlikti kadastriniai matavimai, ji turi būti įregistruota kaip neįrengta pastogė bei padalinta visiems bendrasavininkiams. N. P., norėdama šią pastogės dalį prijungti prie nuosavybės teise priklausančio buto, turi ją valdyti nuosavybės teise. Neįrengtos pastogės bendraturčiai yra ne tik fiziniai asmenys, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos saugios laivybos administracija. Tačiau nuo 2012-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos Klaipėdos miesto savivaldybė neatliko jokių veiksmų, siekiant teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti nuosavybės įgijimo ir statybos leidimo klausimą. Valstybės įmonės Valstybės turto fondas neįrengtos pastogės dalį valdo patikėjimo teise, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad būtų įvykdytos šiai institucijai pavestos funkcijos privatizuoti neįrengtą pastogę.

Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė 2014-12-08 patvarkymu pareiškėjos N. P. skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad teismo sprendimo neįvykdymas dėl nuo skolininkės nepriklausančių priežasčių, nėra teisinis pagrindas atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-09 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, nepažeidė CPK 651 straipsnio nuostatų, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti. 2014-11-13 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas teisėtai. Antstolė, vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 vykdomąjį raštą Nr. 2-506-777/2012 vykdomojoje byloje Nr. 0075/14/00956, nustačius, kad pareiškėja N. P. 2012-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo įpareigojimų nėra įvykdžiusi, 2014-11-13 priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-11818. Pati pareiškėja N. P. pripažįsta, kad 2012-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nustatytu terminu neįvykdė ir nėra įvykdžiusi iki šiol. Todėl teismo sprendimo neįvykdymas dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių nėra teisinis pagrindas antstoliui atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-09 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, tai yra, panaikinti 2014-11-13 antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei panaikinti 2014-11-13 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą buto rekonstrukcijai, prijungiant neįrengtos pastogės dalį prie buto, būtina išspręsti neįrengtos pastogės dalies, esančios virš pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio buto, nuosavybės klausimą. Neįrengtos pastogės bendraturčiai yra ne tik fiziniai asmenys, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos saugios laivybos administracija. Minėtos institucijos neatlieka jokių veiksmų, nepaisydamos pareiškėjos prašymų įsigyti nekilnojamojo daikto dalį. Pareiškėjai negali būti taikomos sankcijos dėl pasekmių, kurios atsirado ne dėl pareiškėjos neveikimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos N. P. skundas dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/14/00956, pradėta pagal 2014-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-506-777/2012, kuris buvo išduotas 2012-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-506-777/2012 pareiškėja N. P. buvo įpareigota per 2 (dvejus) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus savavališkos statybos akte Nr. 2, ir Statybos įstatymo numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, pareiškėja N. P. įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti židinį, laiptus į mansardinį aukštą iš bendrosios patalpos ir sanitarinį techninį mazgą, adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014-11-13 kreipėsi į antstolę, prašydamas pradėti vykdomuosius veiksmus, nustačius, kad pareiškėja neįvykdė teismo sprendimo, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jį perduoti apylinkės teismui su prašymu skirti išieškotojo naudai baudą. Antstolė 2014-11-13 priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti bei Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. l. 9, 12).

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Visos tikrintinos aplinkybės yra siejamos su formalių kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta CPK 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Įvertinus vykdomojoje byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepažeidė CPK 651 straipsnio įpareigojimo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui vykdyti. Nors apeliantė atskirajame skunde nenurodo, kokį CPK 651 straipsnio 2 dalies punktą, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė antstolė, įvertinus CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas kliūtis, kurios yra pagrindas atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kliūčių priimti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-506-777/2012 nenustatyta, todėl 2014-11-13 patvarkymas Nr. S-11763 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas teisėtai ir pagrįstai.

CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog pati apeliantė pripažįsta, jog 2012-03-09 teismo sprendimo nėra įvykdžiusi. Vykdomojoje byloje esančios foto nuotraukos, 2014-07-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktas reg. Nr. 4D-1818 taip pat patvirtina, jog per teismo sprendime nurodytą 2 metų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012-04-11) apeliantė teismo sprendimo nėra įvykdžiusi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad antstolė pagrįstai surašė 2014-11-13 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-11818, kadangi antstolė yra įpareigota tik nustatyti sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktą ir neturi pareigos aiškintis sprendimo nevykdymo priežasčių.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės argumentų, kad pareiškėja negali įvykdyti sprendimo ne dėl jos priklausančių aplinkybių. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą buto rekonstrukcijai, prijungiant neįrengtos pastogės dalį prie buto, būtina išspręsti neįrengtos pastogės dalies, esančios virš pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio buto, nuosavybės klausimą. Neįrengtos pastogės bendraturčiai yra ne tik fiziniai asmenys, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos saugios laivybos administracija. Minėtos institucijos neatlieka jokių veiksmų, nepaisydamos pareiškėjos prašymų įsigyti nekilnojamojo daikto dalį.

Kaip nustatyta, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimo neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir pasekmių taikymo apeliantės atžvilgiu. Sprendimo nevykdymo priežasčių pagrįstumas yra sprendžiamas tolimesnėje vykdymo proceso eigoje, kai, vadovaujantis CPK 771 straipsnio nuostatomis, yra kreipiamasi į teismą su Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu dėl pasekmių sprendimą nevykdančiam asmeniui taikymo. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog teismo sprendimo nevykdymas dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių neturi teisinės reikšmės antstolei, sprendžiant dėl priėmimo vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Pažymėtina, jog įstatymas numato teisę asmeniui, kuris dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti sprendimo kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų, kadangi nenustatyta CPK 651 straipsnio, 771 straipsnio nuostatų pažeidimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl procesinių teisių perėmimo

Byloje gautas suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas prašymas pakeisti VĮ Valstybės turto fondą jos teisių ir pareigų perėmėju – VĮ Turto banku. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, VĮ Valstybės turto fondas nuo 2014-10-01 reorganizuota prijungimo būdu prie reorganizavime dalyvavusios VĮ Turto banko, kuriai perėjo visos reorganizuotos VĮ Valstybės turto fondo teisės ir pareigos bei 2014-09-30 patikėjimo teise valdytas valstybės turtas.

CPK 48 straipsnis numato, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas. Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas keistina jos teisių ir pareigų perėmėja VĮ Turto banku, juridinio asmens kodas 112021042, buveinė Kęstučio g. 45, Vilnius (CPK 48 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48, 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuotą asmenį VĮ Valstybės turto fondą pakeisti jos teisių ir pareigų perėmėja VĮ Turto banku, juridinio asmens kodas 112021042, buveinė Kęstučio g. 45, Vilnius.

Teisėja Erinija Kazlauskienė