- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 2-456-223/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Silvija Streikutė
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Žodinio proceso būdu teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir laikino tėvo valdžios apribojimo pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. P., D. P. , duodančiai išvadą institucijai Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kupiškio rajono savivaldybėje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo atskirti V. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl motinos ligos, laikinai apriboti tėvo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią jo nepilnamečių vaikų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ; priteisti iš atsakovo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių V. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi paskirti globėją ( rūpintoją) J. G..
Ieškovo atstovė ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais, tvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovų šeima nuo 2003 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos. Šiuo metu visi vaikai auga pas globėją. Atsakovas D. P. tinkamai neatlieka savo tėvo pareigų, retkarčiais aplanko vaikus pas globėją, kalbasi su jais telefonu. Nors atsakovas D. P. jau kuris laikas nevartoja alkoholio, dirba, taigi pokyčiai yra teigiami , įrengtas kambarys vaikams, tačiau tai per trumpas laiko tarpas, kad vaikai galėtų grįžti pas tėvą. Atsakovui D. P. reiktų lankytis pas psichiatrą, psichologą , kitus specialistus. D. P. šiuo metu gyvena su sugyventine V. N., kuri sutinka kartu su D. P. auginti ir auklėti vaikus. Atsakovė D. P. dėl savo sveikatos negali rūpintis savo vaikais, nes gyvena (duomenys neskelbtini), jos darbingumo lygis yra 0 proc., todėl vaikai atskirtini nuo motinos.
Atsakovas D. P. ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su ieškiniu A. P. atžvilgiu nesutinka, nes ieškinys nepagrįstas. Įstatymas numato atvejus, kada gali būti apribota tėvų valdžia, bet nagrinėjamoje byloje pagrindų tėvų valdžios apribojimui nėra. Vaikai nori grįžti pas tėvą, nurodė, kad bendrauja su tėvu, kartu pramogauja. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas D. P. piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikams. Liudytojos R. J. ir V. T. nepateikė jokių duomenų, jokių faktų, kurie pagrįstų ieškinį. Visi motyvai yra tėvų valdžios apribojimui yra dėl formalių aplinkybių, t. y. kad D. P. nesilanko pas psichologą, psichiatrą, anoniminius alkoholikus ir kt. Šiuo metu buities sąlygos vaikų auginimui yra geros , paruoštas kambarys , kuriame yra lovos, spintos, kompiuteris. Nuo 2018 metų spalio atsakovo konfliktų su sugyventine V. N. nėra. Visa tai rodo, kad nėra jokių neigiamų aplinkybių, o tik teigiami pokyčiai atsakovo elgesyje ir buityje, o taip pat, kad atsakovas suprato, padarė išvadas, taigi yra visi pagrindai vaikams grįžti į šeimą. Atsakovas pateikė charakteristiką, kad dirba pagal darbo sutartį, visą darbo dieną, sutartis yra neterminuota, tai rodo, kad jis yra atsakingas ir deda pastangas, kas susigrąžintų vaikus. Neaišku kodėl atsakovo pastangos sumenkinamos ir siekiama tik plano įgyvendinimo. Atsakovas kiek galėjo vykdė planą, bet dėl užimtumo darbe, o darbas yra svarbus dėl pragyvenimo, atsakovas neturėjo galimybės lankytis pas įvairių sričių specialistus. D. P. yra įsitikinęs, kad yra pasirengęs vaikų grįžimui į šeimą. Socialinė darbuotoja patvirtino, kad buities sąlygos yra geros. Atsakovo sugyventinė V. N. daug prisideda prie vaikų priežiūros, ji patvirtino, kad prisiima vaikų priežiūros naštą ir žada padėti atsakovui auginant vaikus . Ji taip pat dirba, gauna pastovų darbo užmokestį.
Atsakovas D. P. paaiškino, kad pripažįsta jog anksčiau tinkamai nesirūpino savo vaikais, girtavo, tačiau šiuo metu jis dirba, gyvena kartu su sugyventine V. N., jau keli mėnesiai kaip negeria. Anksčiau išgėręs jis tapdavo agresyvesnis, imdavo bartis, rėkti. Jam išrašyti raminantys vaistai , kuriuos naudoja ir tai padeda. Kiek galėjo lankėsi pas psichologą ir kitus specialistus, bet darbdavys nesutinka išleisti iš darbo ir pasakė, kad lankymosi pas specialistus dieną jam nemokės darbo užmokesčio. Jis dirba visą darbo dieną, iš darbo grįžta vakare, todėl negali lankytis pas specialistus. Su vaikais jis bendrauja, pramogauja, buvo išvykę į Palangą. Vasarą vyko kambario remontas, todėl jis negalėjo pasiimti vaikų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) sugyventinės giminaičių name, kurį ruošiasi nusipirkti, dalį pinigų jau sumokėjo, bus aukcionas. Tai senas didelis namas dviejų galų, jie pasidarė remontą, susidėjo langus, apsišiltino. Vienam gale yra du kambariai ir virtuvė, o kitam gale- trys kambariai ir virtuvė. Jie kol kas naudojasi vienu namo galu, kur yra virtuvė ir du kambariai. Vaikams gyventi kambarys yra įrengtas. Maudytis galima netoliese esančiame V. N. bute, kur yra dušo kabina. Savo turto jis neturi, gauna minimalų darbo užmokestį. V. N. daug jam padeda, vaikai su ja sutaria gerai. Prieš N. M. vaikus lankydavo kas savaitgalį, pastaruoju metu lanko rečiau, nes V. N. po operacijos ir negali vairuoti. Paskutiniu metu konfliktų su sugyventine nekyla, alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Vaikai jau yra nemaži ir , esant reikalui, galėtų prižiūrėti vienas kitą.
Atsakovė D. P. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota, neatvyko dėl sveikatos būklės, gautas atsiliepimas ( b. l. 86), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka , nes ji dėl savo sveikatos problemų ir ligos negali rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, kadangi nuo 2015-10-07 jai neterminuotai yra nustatytas nuolatinis specialusis slaugos poreikis, ji yra 100 proc. nedarbinga, nuo 2012-03-01 gyvena (duomenys neskelbtini), kur jai yra teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovai D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., gim. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai ( b. l. 9-12). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.A-356 V. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa ir ji įkurdinta (duomenys neskelbtini) ( b. l. 13). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.A-357 L. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa ir jis įkurdintas (duomenys neskelbtini) ( b. l. 14). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.A-355 M. P., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo nustatyta laikinoji globa ir jis įkurdintas (duomenys neskelbtini) ( b. l. 15). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.A-943 minėti įsakymai buvo pripažinti netekusiais galios ( b. l. 16). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.A-329 D. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa ir jis įkurdintas (duomenys neskelbtini) ( b. l. 17). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.A-325 M. P., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo nustatyta laikinoji globa ir jis įkurdintas (duomenys neskelbtini) ( b. l. 18). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.A-328 L. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa ir jis įkurdintas(duomenys neskelbtini) ( b. l. 19). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.A-327 V. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa ir ji įkurdinta (duomenys neskelbtini) ( b. l. 20). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr.A-66 V. P., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo grąžinta tėvui D. P. ( b. l. 22). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr.A-70 L. P., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo grąžintas tėvui D. P. ( b. l. 23). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr.A-69 M. P., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo grąžintas tėvui D. P. ( b. l. 24). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr.A-68 D. P., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo grąžintas tėvui D. P. ( b. l. 25). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimu iš atsakovės D. P. , gim. (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečių vaikų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., gim. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteista po 40 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo ieškinio pareiškimo dienos (2012-08-23) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ( b. l. 28-30). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr.A-676 D. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta J. G. ( b. l. 49). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr.A-678 M. P., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta J. G. ( b. l. 50). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr.A-677 L. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir rūpintoja paskirta J. G. ( b. l. 51). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr.A-679 V. P., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir rūpintoja paskirta J. G. ( b. l. 52).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės rūpybos, rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.
Lietuvos Respublikos CK 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t. y. 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnamečių vaikų motina D. P. yra nedarbinga, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, netektas darbingumas 100 proc. ( b. l. 62, 89-90). D. P. yra apgyvendinta Lavėnų socialinės globos namuose, kur jai teikiamos slaugos ir priežiūros paslaugos. Taigi, dėl savo sveikatos būklės atsakovė D. P. negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, ką ji pripažino pateiktame atsiliepime į ieškinį , kuriame sutiko, kad ji būtų atskirta nuo savo nepilnamečių vaikų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ( ligos) , atsakovė D. P. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą savo nepilnamečių vaikų priežiūrą, jų auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnamečius V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., gim. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirti nuo motinos D. P. dėl jos ligos (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Ieškovas prašo laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečių vaikų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., gim. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII).
Teismo posėdžio metu išklausyti nepilnamečiai V. P., L. P., M. P., D. P. išreiškė nuomonę, jog norėtų gyventi su tėvu D. P. ir jo sugyventine V. N..
Iš 2018-06-14 Buities tyrimo akto Nr.7.3.115 ( b.l.155-156) matyti, kad D. P. gyvena kartu su sugyventine V. N. vieno aukšto mediniame name, kuriame vykdomas remontas. Iš pateiktų fotonuotraukų (b. l. 114-115) matyti, kad minėtame name vaikams yra sudarytos pakankamos buitinės sąlygos gyvenimui ir ugdymui, t. y. yra paruoštas atskiras kambarys vaikams, kur yra vieta vaikų poilsiui, pamokų ruošimui, laisvalaikiui ir pan. Šį faktą pripažino ir ieškovo atstovė bei patvirtino liudytojos R. J. ir V. T.. Kaip nurodė atsakovas D. P. ir liudytoja V. N. jie ketina įsigyti likusią namo dalį ir tokiu atveju gyvenimo sąlygos dar pagerėtų. Taigi, darytina išvada, kad D. P. buitinės- materialinės sąlygos leidžia jam auginti savo nepilnamečius vaikus.
Iš 2019-01-29 charakteristikos ( b. l. 181) matyti, kad D. P. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nebuvo pastebėtas vartojant alkoholį. Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2019-02-05 charakteristikos ( b. l. 183) matyti, kad seniūnija neturi nei žodinių, nei raštiškų nusiskundimų dėl D. P. elgesio, jis yra ramaus charakterio, mandagus, tvarkingas, su kaimynais nekonfliktuoja. Kaip matyti iš bylos medžiagos ( b. l. 182) D. P. lankėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, kur jam buvo diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Kaip paaiškino pats D. P. , šiuo metu jis negeria, vartoja išrašytus vaistus, todėl problemų dėl jo elgesio neiškyla. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas D. P. anksčiau netinkamai elgėsi, dėl ko vaikai buvo paimti ir apgyvendinti pas globėją/rūpintoją. Kas liečia dabartinę situaciją, tai ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovo D. P. elgesys pagerėjo, yra teigiami pokyčiai, o jokių neigiamų atsakovo D. P. elgesio faktų nenurodė. Pažymėtina, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, būtina atsižvelgti į dabartinę situaciją, t. y. į tai, kaip tėvas ar motina elgiasi šiuo metu. Ta aplinkybė, kad atsakovas D. P. pastoviai nesilanko pas psichologą ir kitus specialistus dėl užimtumo darbe (manytina, kad užimtumas darbe yra svarbi priežastis), nesudaro pagrindo teigti, kad D. P. netinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas ar netinkamai rūpinasi vaikais.
Taigi, iš pateiktų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad situacija D. P. šeimoje yra pagerėjusi, yra teigiami pokyčiai. D. P. dirba, gauna pastovias pajamas, negeria, buityje elgiasi tvarkingai. Atsakovas pripažino, kad suprato savo klaidas, kurių žada nekartoti. Santykiai su vaikais nėra nutrūkę, atsakovas pastoviai bendrauja su vaikais, vaikai norėtų gyventi su tėvu.
Kaip jau minėta, CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausia negalima pamiršti, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi , vaikai turi teisę gyventi šeimoje ir tik esant labai svarbioms priežastims, taikytinas tėvų valdžios apribojimas kaip sankcija už netinkamą tėvų elgesį. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Taigi, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas D. P. naudoja smurtą vaikų atžvilgiu ar kitaip žiauriai elgiasi su vaikais, kad gyvenimas su atsakovu yra grėsmingas vaikų gyvybei ir sveikatai, taip pat nenustatyta, kad atsakovas nevykdo tėvo pareigų ar nesirūpina vaikais, todėl pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu nenustatytas, todėl ieškinys atsakovo D. P. atžvilgiu atmestinas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškinį tenkinus dalyje, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, priteistinos iš atsakovės D. P.( CPK 92 straipsnis, 93-94 straipsniai, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu , teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atskirti nepilnamečius vaikus V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., gim. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ryšium su motinos liga.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio ir 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.