- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-2041-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03812-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- B. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Algimta“
- Trečiasis asmuo
- G. J., G. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9028-752/2019 pagal ieškovo B. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algimta“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys G. J., G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. N. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB „Algimta“ užregistruoti ieškovą UAB „Algimta“ akcininku, turinčiu 3 802 vienetus akcijų, kas sudaro 37,84 procentus visų bendrovės akcijų; atlikti įrašus vertybinių popierių sąskaitose; išduoti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos apie akcijas, priklausančias ieškovui; informuoti apie akcininkų pasikeitimą bendrovėje Juridinių asmenų registrą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Algimta“ prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. 20019 m. rugsėjo 23 d. ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo B. N. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algimta“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys G. J., G. K. ir civilinę bylą Nr. e2-9028-752/2019 nutraukti. Priteisė iš ieškovo B. N. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algimta“ 1 796,85 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 85 ct) išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą bei nutarė grąžinti ieškovui B. N. 75,73 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas raštu atsisakė savo reikalavimų bei nurodė, kad jam yra žinomos ir suprantamos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas prriėmė ieškovo ieškinio atsisakymą, kadangi tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
6. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo teismas nustatė, kad ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Algimta“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsakovė gindama savo teises bylos vedimo proceso metu pasinaudojo kvalifikuota teisine pagalba. Atsakovė, atstovaujama advokato, į bylą pateikė kelis procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį, tripliką. Kaip nurodyta atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovei taip pat buvo teikiamos konsultacijos bei sprendžiami kiti su byla susiję klausimai. Viso atsakovė patyrė 1 796,85 Eur bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 23 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismas, įvertinęs šalių elgesį ir aplinkybes, kuriomis atsakovė patyrė nurodytas bylinėjimosi išlaidas, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, laikė, kad atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas B. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Skirti atsakovei 1000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50% šios baudos paskiriant ieškovo naudai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Minėtas pareiškimas priimtas 2019 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija. 2019 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija taip pat buvo nuspręsta suteikti atsakovei 3 dienų terminą nuomonei dėl bylinėjimosi išlaidų pareikšti. 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu teismas informavo atsakovės atstovę apie pasiūlymą pateikti teismui nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat nurodė, kad atsakovės atsiliepime (nuomonėje dėl bylinėjimosi išlaidų) turi būti nurodyta, ar atsakovė sutinka, ar nesutinka su pareikštu reikalavimu, kokie yra nesutikimo motyvai ir kt. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o taip pat ir bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad ieškovui atlyginus bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių atlyginimo atsakovė jau yra pateikusi prašymą, ji neprieštarauja ieškovo pareiškimui dėl atsisakymo nuo ieškinio.
1.2. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su ieškovo pareiškimo nagrinėjimu, turėjo būti vadovaujamasi CPK 140 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis. Teismas, vadovaujantis CPK, neturėjo kreiptis į atsakovą, kad šis pareikštų nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsiliepimą į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Gavęs minėtą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka turėjo priimti nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti. Nustatydamas terminą nuomonei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareikšti, teismas veikė ne pagal proceso teisės normas, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė CPK 13 straipsniu įtvirtintą dispozityvumo principą, pažeidė ir šalių rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes nesuteikė ieškovui galimybės pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
1.3. Atsakovė yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, kurią teismo procese atstovauja profesionalus advokatas, todėl atsakovė galėjo ir turėjo nuspręsti, ar ji pasinaudos procesine teise prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kada tokia procesine teise ji pasinaudos ir kokius tai patvirtinančius įrodymus pateiks. Taip pat atsakovei galėjo ir turėjo būti žinoma (suprantama), kad teismo procesinis sprendimas dėl bylos nutraukimo CPK 140 straipsnio pagrindu rašytinio proceso tvarka ir nepranešus bylos šalims apie teismo posėdį gali būti priimtas bet kurioje teismo proceso stadijoje, o bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos tik tuo atveju, jeigu išlaidas pagrindžiantys dokumentai teismui yra pateikiami ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos
1.4. Jeigu teismas būtų priėmęs nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti, o atsakovė iki šios nutarties priėmimo teismui dar nebūtų pateikusi jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, atsakovei nebūtų užkirsta galimybė prašyti teismo byloje priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
1.5. Atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja vadovaudamasi 2019 m. rugsėjo 26 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) ir jos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymu. Vien tik į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas nepagrindžia to, kad 1 796,85 Eur, atsakovės 2019 m. rugsėjo 26 d. galimai patirtos išlaidos yra (gali būti) priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, kurias atsakovė patyrė civilinėje byloje Nr. e2-9028-752/2019 už advokato (jo padėjėjo) suteiktą pagalbą. Pateiktajame mokėjimo nurodyme 1 796,85 Eur sumos mokėjimo paskirtis yra apibūdinta abstrakčiai: „už paslaugas pagal s-tą (duomenys neskelbtini) <...>”. Iš atsakovės pateikto mokėjimo nurodymo turinio nėra matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos, kada jos buvo suteiktos ir kt.
1.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 79 straipsnio 1 dalimi įvykusį teisinių paslaugų (su)teikimą atsakovės atstovė, advokatų profesinė bendrija „Viliušis ir partneriai", privalėjo įforminti PVM sąskaita faktūra, kuri turėjo būti išrašyta atsakovei. Sąskaita turėjo būti išrašyta nedelsiant suteikus paslaugas, t. y., iš karto po atitinkamų teisinių paslaugų suteikimo, arba galėjo būti išrašyta už visą per mėnesį suteiktų teisinių paslaugų kiekį, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos,10 dienos (PVMĮ 79 str. 1 d.). Atsakovės pateikta sąskaita išrašyta 2019 m. rugsėjo 26 d. Vadovaujantis tuo, kad PVMĮ 79 straipsnio 2 dalis nustato, jog PVM sąskaita faktūra turi būti išrašyta nedelsiant suteiktus paslaugas, t. y. iš karto po paslaugų suteikimo, darytina išvada, kad atsakovės pateiktoje sąskaitoje nurodytos teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos jos išrašymo dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d. Be to, sąskaitoje nėra nurodyta paslaugų teikimo data, kuri, vadovaujantis PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 8 punktu, turėtų būti nurodyta, jeigu paslaugų teikimo data nesutaptų su sąskaitos išrašymo data. T.y. sąskaitoje nurodytos teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos sąskaitos išrašymo dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d. , nes PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma nedelsiant (iš karto) suteikus paslaugas, sąskaitoje nėra nurodyta kitokia paslaugų suteikimo data, nenurodyta sąskaitos išrašymo data.
Atsiliepimas
1.7. Atsakovės pateiktoje sąskaitoje nėra nurodyta, kad ji yra išrašyta už advokato suteiktas atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimo paslaugas. Sąskaitoje yra nurodyta „procesinių dokumentų rengimas". Nenurodžius, koks konkrečiai procesinis dokumentas buvo parengtas, teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovės atstovė (advokatas) parengė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, o tuo pačiu nepagrįstai pripažino, kad sąskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios ir su apmokėjimu atsakovės atstovui (advokatui) už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir tripliko parengimą. Minėti procesiniai dokumentai buvo parengti ir į bylą pateikti 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. Procesinio dokumento pasirašymo faktas nesuteikia pagrindo daryti išvadą ir pripažinti, kad procesinį dokumentą pasirašęs asmuo jį ir parengė. Be to, pačiuose procesiniuose dokumentuose - nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike, nėra nurodyta, kad juos parengė atsakovės atstovas (advokatas).
1.8. Sąskaita išrašyta už atsakovės atstovo (advokato) pasirengimą teismo posėdžiui, taip pat už tokias paslaugas, kaip konsultacijos, įrodymų rinkimas ir tyrimas. Įvertinant tai, kad Sąskaita išrašyta 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. jau tuo metu, kai atsakovės atstovui buvo aišku, kad 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdis neįvyks, nes ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, atsakovės išlaidos, susijusios su jos atstovo (advokato) pasirengimu teismo posėdžiui, o taip pat išlaidos, už apmokėtas konsultacijas, įrodymų rinkimą ir tyrimą, taip pat nėra atlygintinos, nes pirmiau nurodytų paslaugų teikimas 2019 m. rugsėjo 26 d. objektyviai nebuvo būtinas.
1.9. Atsakovė, kurią atstovauja profesionalus advokatas, nesąžiningai, turėdama tikslą praturtėti ieškovo sąskaita, pareiškė aiškiai nepagrįstą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tai yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Algimta“ prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos, nes dėl ieškovo kaltės atsakovė, gindama savo teises, turėjo kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo.
2.2. Priimdamas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismas nepriėmė sprendimo dėl jo patenkinimo. Klausimas išspręstas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi, todėl iki nutarties priėmimo galėjo suteikti terminą atsakovei pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šalies argumentai
2.3. Atsakovei buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, todėl iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismo pranešimas neįtakojo atsakovės sprendimo dėl prašymo pateikimo.
2.4. Aplinkybė, kad sąskaitoje tiksliai neišvardinti procesiniai dokumentai, nepaneigia fakto, jog procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį, triplikas) rengti atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-9028-752/2019.
2.5. Atsakovės atstovas sąskaitas už teisines paslaugas išrašinėja jam patogiu metu. Sąskaitų išrašymui nėra taikomi jokie terminai.
Atsiliepimas
2.6. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad yra galimybė jog atsakovės atstovė procesinius dokumentus rengė nemokamai, nes byloje nėra įrodymų, kad atsiliepimą į ieškinį, tripliką rengė atsakovės atstovas.
Šalies argumentai
9. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus prie atskirojo skundo, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė. Ieškovas nurodė:
3.1. Gavęs rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, teismas galėjo priimti vienintelį procesinį sprendimą - priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
3.2. Tai, kad atsakovė buvo atstovaujama advokato savaime nereiškia, kad procesinius dokumentus teismui rengė būtent advokatas. Be to, iš bylos medžiagos yra matyti, kad atsakovė, atstovaujama advokato, į bylą pateikė ne tik atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, bet ir daugiau procesinių dokumentų. 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. tą pačią, kai atsakovės atstovas išrašė, o atsakovė apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė į bylą pateikė dar vieną procesinį dokumentą - 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, kas gali paneigti galimybę, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta paslauga „procesinių dokumentų rengimas" yra ne kas kita, o 2019 m. rugsėjo 26 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta paslauga „procesinių dokumentų rengimas" yra atsiliepimo į ieškinį rengimas ir tripliko parengimas, juo labiau, kad šie procesiniai dokumentai buvo parengti ir į bylą pateikti prieš daugiau nei tris mėnesius - atitinkamai 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 28 d.
3.3. Ieškovas atskirajame skunde akcentavo PVM sąskaitos faktūros išrašymo, o ne jos pateikimo atsakovei momentą.
3.4. Ieškovas nenurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta praleidus kokius nors terminus. Sąskaita atsakovei buvo pateikta tada, kada ji buvo išrašyta, tačiau išrašyta ji buvo (turėjo būti išrašyta) nedelsiant po to, kai atsakovės atstovas suteikė šioje sąskaitoje nurodytas paslaugas. Tai reiškia, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos paslaugos ir buvo suteiktos 2019 m. rugsėjo 26 d., nes sąskaitoje nėra nurodytas koks nors kitas joje išvardintų paslaugų suteikimo laikotarpis. Kadangi 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovės atstovas nerengė ir neteikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei tripliko (nes šie dokumentai į bylą buvo pateikti 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 28 d.) nėra pagrindo pripažinti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas atlygis už suteiktas paslaugas apima atlygį už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą. Jeigu atsakovės atstovas tokius procesinius dokumentus iš tiesų atsakovei parengė (būtų parengęs), jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, privalėjo (būtų privalėjęs) nedelsiant, t. y. 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. įforminti šių paslaugų suteikimą atsakovei išrašydamas PVM sąskaitas faktūras.
3.5. Lietuvos Respublikos įstatymai, tame tarpe ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, atsakovės atstovui yra privalomas, todėl PVM sąskaitas faktūras už suteiktas teisines paslaugas atsakovės atstovas privalo išrašyti ne tada, kai jam tai yra patogu, o nedelsiant suteikęs paslaugas. Be to, nėra nieko nelogiško tame, jog atsakovės atstovas paslaugas atsakovei galėjo teikti nemokamai, nes Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas tokią teisę suteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta bei atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algimta“ iš ieškovo B. N. priteista 1 796,85 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje.
13. Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
14. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019).
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui byloje pateikus patikslintą ieškinį, atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. parengė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime be kita ko nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis kreipdamasis į teismą. Visų pirma, jis turėjo tinkamai kreiptis į atsakovę, o tik šiai nesutikus, savo pažeistas teises ginti teisme. Atsiliepime atsakovė suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad ves bylą per atstovą – advokatą, kuris ir pasirašė šį teismui pateiktą procesinį dokumentą, prie atsiliepimo pridėjęs su atsakove sudarytą atstovavimo sutartį. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarus pasirengimą nagrinėti bylą teisme vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu ir ieškovui pateikus dubliką, atsakovės atstovas 2019 m, gegužės 28 d. teismui pateikė tripliką, prašė ieškinį atmesti, paskirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų šios baudos priteisti atsakovės naudai, taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 2 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. spalio 3 d. Iki šio teismo posėdžio pradžios – 2019 m. rugsėjo 23 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Teikdamas šį pareiškimą ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl atsisako ieškinio. Pareiškime tik pažymėta, jog naudojasi CPK 42 straipsnyje numatytomis šalies teisėmis. Esant tokiam šio pareiškimo turiniui, nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio atsisakymas yra susijęs su atsakovės veiksmais, juolab, kad ji ieškinio nepripažino ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė į ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kreipiantis su ieškiniu į teismą.
17. Pareiškimas teisėjo rezoliucija priimtas 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakovei nustatytas trijų dienų terminas pareikšti nuomonei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. 2019 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė iki 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdžio pradžios ir atsakovei apie tokį ieškovo procesinį elgesį nebuvo žinoma. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 140 straipsnio nuostatas, kuomet pranešė atsakovei apie ieškinio atsisakymą ir pasiūlė pareikšti nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Su tokiais argumentais nesutiktina.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 160 straipsnį, bylą nagrinėjantis teisėjas turi imtis veiksmų, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, tame tarpe, ir įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi. Jau minėta, kad prašymas priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo patenkinus, byla yra baigiama – nutraukiama, todėl teismas visiškai pagrįstai pasiūlė atsakovei pateikti jos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis. Pastebėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). O ieškovo argumentai dėl atsakovės galimybės inicijuoti procesą dėl papildomo teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po bylos nutraukimo, neatitiktų koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų, kurių turi laikytis byloje dalyvaujantys asmenys ir bylą nagrinėjantis teismas (CPK 7, 8 straipsniai), siekdamas ją išnagrinėti tinkamai, ir tai nereiškia teismo šališkumo.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikti duomenys apie 1796,85 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina, kad šias išlaidas atsakovė patyrė šioje byloje už advokato suteiktą pagalbą. Apelianto teigimu pateiktoje sąskaitoje nėra nurodyta, kad ji yra išrašyta už advokato suteiktas atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimo paslaugas. Sąskaitoje yra nurodyta „procesinių dokumentų rengimas", todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovės atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, o tuo pačiu nepagrįstai pripažino, kad sąskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios ir su apmokėjimu atsakovės atstovui už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir tripliko parengimą. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Aptariamoje 2019-09-26 PVM sąskaitoje faktūroje APB Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos civilinėje byloje Nr. e2-9028-752/2019 (1 t., b. l. 111). Jau minėta pirmiau, kad byloje atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriuos pasirašė atsakovės atstovas advokatas. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nes teisinės paslaugos atsakovei faktiškai buvo suteiktos ir apelianto argumentai dėl PVM sąskaitoje konkrečiai neįvardijus procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko) nereiškia, kad gali būti paneigiama šalies teisė į patirtų išlaidų atlyginimą ar kad jos nebuvo suteiktos. Pastebėtina, kad šalių procesinių dokumentų sąvoka apibrėžta CPK 110 straipsnyje, kuriame be kitų procesinių dokumentų, nurodyta ir atsiliepimai į ieškovo pareikštą ieškinį, dublikai.
20. Apeliantas nurodo, kad atsakovės pateikta 2019-09-26 PVM sąskaita faktūra APB Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išrašyta nedelsiant suteikus paslaugas, kaip tai numatyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje. Kadangi atsakovė procesinius dokumentus pateikė 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 28 d., tai išrašyta sąskaita nepatvirtina atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų išnagrinėtoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis, o ne Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normomis. Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už suteistas paslaugas tvarkos, sąlygų ir terminų. Pažymėtina, Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad sąskaita faktūra turi būti išrašyta iš karto, kai yra suteikiamos teisinės paslaugos ir atliekamas procesinis veiksmas, todėl ieškovo argumentai aptariamu aspektu nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta ir ją panaikinti ar pakeisti.
21. Dėl apelianto argumentų, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės 2019-09-26 PVM sąskaitoje faktūroje APB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pasirengimo teismo posėdžiui išlaidas, nes ši sąskaita išrašyta, kai jau buvo aišku, kad 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdis neįvyks. Pažymėtina, kad byla nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. spalio 2 d. buvo paskirta 2019 m. birželio 2 d. nutartimi, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo pasirengimo teismo posėdžiui išlaidų, kai ieškovas ieškinio atsisakymo pareiškimą teismui pateikė tik 2019 m. rugsėjo 23 d. Todėl apelianto argumentai dėl atsakovės naudojimosi procesinėmis teisėmis neteisėtumo ar nesąžiningo atmestini, kaip ir prašymas paskirti jai baudą (CPK 95 straipsnis).
22. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atsakovė atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą suformulavo prašymą priteisti iš ieškovo 145,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovei pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Atsakovės turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nustatytų maksimalių dydžių (maksimalus dydis – 388,12 Eur (970,30 Eur x 0,4), todėl jos priteisiamos iš ieškovo atsakovei (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo B. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algimta“ (juridinio asmens kodas 304259900) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.