- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-363-135-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00402-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A–363–135/2012
Teisėjas Rima Razumienė Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00402-2011-4
2012 m. balandžio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir nubausta 30 MGL (3900,00 Lt) dydžio pinigine bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios E. K. 10 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteista už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d., (duomenys neskelbtini) surašiusi įžeidžiančio turinio pareiškimą, adresuotą Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjai E. K. dėl jos nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo, jame nurodžiusi tikrovės neatitinkančius įžeidžiančio turinio teiginius, neva tyrėja E. K. yra nesąžininga, vykdanti nusikaltėlių nurodymus, gaunanti iš jų piniginį atlygį, ginanti nusikaltėlius, ir šį įžeidžiančio, pakertančio pasitikėjimą Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėja E. K., turinio pareiškimą perdavė į Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato raštinę.
Šalies argumentai
Nuteistoji R. V. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjai R. R. buvau pareiškusi nušalinimą net tris kartus, tačiau teisėja pareikštą nušalinimą atmetė, kuo tik patvirtino, apeliantės nuomone, jog yra šališka.
Apeliantės teigimu, teisėjos R. R. jai paskirta 3900 Lt bauda taip pat patvirtina jos šališkumą, nes ji (apeliantė) yra darbinga tik septyniasdešimt procentų ir teisėja suvokė, jog tokio dydžio baudos ji (apeliantė) niekaip negalės sumokėti, todėl bauda bus keičiama į areštą.
Nurodo, kad dėl nepagrįstai pareikštų įtarimų A. V., M. M. ir E. B. (įtarimai buvo panaikinti), pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, kitų E. K. nesąžiningų veiksmų ir neveikimo suabejojo E. K. sąžiningumu ir susidarė nuomonę, jog E. K. yra nesąžininga, vykdant nusikaltėlių nurodymus, gaunant iš jų atlygį ir t. t., bei apie tai raštu parašė E. K., prašydama ją nusišalinti nuo baudžiamosios bylos tyrimo, tačiau tyrėja E. K. netyrė pareiškimo, tuo pažeidė jos teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, bet ir pradėjo ją persekioti už pareikštą nuomonę, tuo pažeidė jos teisę į minties, sąžinės ir saviraiškos laisvę.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsklaidė jos nuomonės dėl tyrėjos E. K. sąžiningumo, nes nepaaiškino ir nepasisakė, ką tyrėja tyrė baudžiamojoje byloje dvejus metus laiko, kodėl buvo pareikšti, o vėliau panaikinti įtarimai asmenims, kodėl E. K. kratos metu surinko nereikalingus dokumentus, visiškai nesusijusius su byla. Nurodo, kad vėlesni E. K. veiksmai – siekimas pasipelnyti jos sąskaita dešimčia tūkstančių litų – tik sustiprino jos nuomonę, jog E. K. yra nesąžininga. Mano, kad prašymas priteisti neturtinę žalą taip pat rodo tyrėjos E. K. nesąžiningumą.
Dėl nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės nuteistoji nurodo, jog ji įžeisti tyrėjos E. K. nenorėjo.
Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. kiekvienam asmeniui garantuoja jo teisę į teisingą teismą. Asmens teisė į teisingą teismą realizuojama užtikrinant ir vieną iš asmens pagrindinių teisių – teisę į gynybą, kuri įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d., bei 44 str. 7 d. Ši R. V. teisė buvo pažeista.
Konstitucinio Teismo 2006 metų sausio 16 d. nutarime nurodyta, kad „baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas. Taip pat šiame nutarime konstatuota, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų...“.
Pirmosios instancijos teismas kaltinamajame akte pareikštą kaltinimą apeliantei pripažino pagrįstu ir R. V. pripažino kalta, tačiau bylos duomenys leidžia teigti, kad nuteistajai nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. V. savo iniciatyva atsisakė gynėjo (17 b. l.), tačiau bylos nagrinėjimo 2011-12-29 teisme metu kaltinamoji R. V. nurodė, kad gynėjas jai reikalingas, paaiškino, kad dėl jos gynybos susitarti su advokatu iki teismo posėdžio negalėjo, kadangi nuo 2012-12-07 gulėjo ligoninėje, ir prašė teismą bylos nagrinėjimą atidėti, kad galėtų susitarti su advokatu. Bylos nagrinėjimas teismo sprendimu buvo atidėtas (79 b. l.). 2012-02-09 teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė, kad gynėjas reikalingas, o paaiškindama, kodėl nesudarė susitarimo su gynėju, nurodė, jog gulėjo ligoninėje ir yra neseniai palaidojusi sutuoktinį, todėl ji turėjo kitų problemų nei ieškoti advokato (106 b. l.). Ir nors vėliau kaltinamoji replikavo, jog jai nesvarbu, ar bus advokatas, ar nebus, tačiau iš posėdžio protokolo matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad nustatytų tikrąją kaltinamosios valią, t. y. išsiaiškintų, ar teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajai būtinas gynėjas, o pradėjo įrodymų tyrimą ir išnagrinėjo bylą kaltinamajai neturint gynėjo (104–114 b. l.).
LR BPK 50 str. 3 d. numatyta, kad tokiu atveju, jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal šio Kodekso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką. Iš teisminio nagrinėjimo protokolo matyti, jog šios įstatymo normos bylą nagrinėjantis teismas neįvykdė.
Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistosios R. V. kaltės klausimą, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini turėjusiais esminės reikšmės išsamiam bylos išngarinėjimui ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą.
Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas, neužtikrindamas kaltinamajai teisės į tinkamą gynybą, nagrinėdamas baudžiamąją bylą buvo šališkas, ir tai jam sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Esant esminiams Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir jis naikintinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konstitucijos 6 str. 1 d. jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjas konkrečioje byloje negali būti iš anksto nusistatęs ir tendencingas. Teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Šio šališkumo požymio apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus aspektas bendrąja prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas ar teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisėja nebuvo nešališka šioje byloje, nesilaikė procesinių reikalavimų, suvaržė šalių teises, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė pažeidusi įstatymų reikalavimus, kurių apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištaisyti neįmanoma, kadangi į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko kaltinamoji, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., kolegija
nutaria:
Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį.
Perduoti bylą iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.