Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., ir nuteista 30 MGL (3900,00 Lt) dydžio pinigine bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios E. K. 10 000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteista už tai, kad ji 2011-08-18, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone surašiusi įžeidžiančio turinio pareiškimą, adresuotą (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjai E. K. dėl jos nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo, jame nurodžiusi tikrovės neatitinkančius įžeidžiančio turinio teiginius, neva tyrėja E. K. yra nesąžininga, vykdanti nusikaltėlių nurodymus, gaunanti iš jų piniginį atlygį, ginanti nusikaltėlius, ir šį įžeidžiančio, pakertančio pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėja E. K., turinio pareiškimą perdavė į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato raštinę.

Nuteistosios R. V. nuomone, jai paskirta 3900 Lt bauda taip pat patvirtina teisėjos šališkumą, nes atsižvelgiant į tai, kad ji yra netekusi 70 proc. darbingumo, aiškiai suvokiama, jog tokio dydžio baudos ji, būdama ribotai darbinga, niekaip negalės sumokėti.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsklaidė jos nuomonės dėl tyrėjos E. K. sąžiningumo, nes niekaip nepaaiškino ir nepasisakė, ką tyrėja tyrė baudžiamojoje byloje du metus laiko, kodėl buvo pareikšti o vėliau panaikinti įtarimai eilei asmenų, kodėl E. K. kratos metu surinko nereikalingus dokumentus, visiškai nesusijusius su byla. R. V. nurodo, kad vėlesni E. K. veiksmai – siekimas pasipelnyti jos (apeliantės) sąskaita dešimčia tūkstančių litų, tik sustiprino jos (apeliantės) nuomonę, jog E. K. yra nesąžininga. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad ji neteko 70 procentų darbingumo, sąžiningas žmogus iš jos nereikalautų 10 000 litų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji R. V. ir jos gynėjas advokatas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. V. pripažino kalta įžeidus savo pareigas atliekančią valstybės tarnautoją – tyrėją ir nuteisė ją pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 290 str. nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką: piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ar kt. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011).

Nuteistoji R. V. savo apeliaciniame skunde neigia padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažinta kalta ir nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydama savo kaltę dėl jai inkriminuojamos veikos, apeliantė iš esmės ginčija teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia, kad ji įžeisti tyrėjos E. K. nenorėjo, tiesiog dėl nesąžiningų tyrėjos veiksmų ir neveikimo susidarė nuomonę esant ją nesąžininga, vykdančią nusikaltėlių nurodymus, gaunančią iš jų atlygį ir t. t. bei apie tai raštu parašė E. K., prašydama jos nusišalinti nuo baudžiamosios bylos tyrimo. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais ji neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apeliantės skundo argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios E. K., liudytojų N. Š. ir I. S. parodymai, iš dalies pačios nuteistosios R. V. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistosios R. V. kaltę įrodančią medžiagą. Nuteistoji R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji 2011 m. rugpjūčio mėnesį surašė nušalinimo pareiškimą dėl tyrėjos E. K. nušalinimo nuo bylos tyrimo ir šį pareiškimą užregistravo policijos komisariato raštinėje (19, 20, 106, 107 b. l.). Nukentėjusioji E. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2009 metų iki 2011 metų atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame viena iš įtariamųjų tapo R. V.. 2011-08-18 iš policijos komisariato raštinės gavo R. V. pareiškimą, kuriame ji (R. V.) prašė nusišalinti nuo baudžiamosios bylos tyrimo, kadangi įtarimai jai buvo pareikšti, vykdant A. A. nurodymus, nurodė, kad ji (E. K.) buvo nesąžininga, gavo iš jo atlygį, siūlė išeiti iš darbo. Šis pareiškimas ją įžeidė ir pažemino kaip valstybės tarnautoją, kadangi ją kaltino padarius kažkokį nusikaltimą, nurodė, kad gavo atlygį iš A. A.. Pareiškime nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi ji jokio A. A. nepažįsta, nėra su juo bendravusi. Tuo pareiškimu buvo pažeista jos, kaip valstybės tarnautojos, garbė ir orumas. Šis pareiškimas buvo užregistruotas policijos komisariato raštinėje, daug pareigūnų žinojo, kad R. V. kaltina ją paėmus atlygį, ji buvo pažeminta kolegų akyse (107-109 b. l.). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji E. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (6 b. l.). Liudytoja N. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate kriminalinės policijos skyriaus viršininke. 2011 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nebeatsimena, kai buvo gautas R. V. skundas, ji laikinai ėjo policijos komisariato viršininko pareigas. Sekretorė I. S. atnešė jai dokumentus ir vienas dokumentas buvo adresuotas asmeniškai E. K.. Dokumentas buvo R. V. ir jame buvo nurodyta, kad E. K. turi nusišalinti nuo bylos, kad iš A. A. yra paėmusi kyšį. Perskaičius skundą, jai jis pasirodė įžeidžiančio pobūdžio, nes skunde buvo pasakyta, kad E. K. iš A. A. gavusi pinigų (109, 110 b. l.). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja N. Š. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (11, 12 b. l.). Liudytoja I. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate organizacinės grupės specialiste ir į jos pareigas įeina visų gaunamų, siunčiamų dokumentų, prašymų, pareiškimų, tarnybinių pranešimų priėmimas, registravimas ir, gavus viršininko rezoliuciją, perdavimas vykdytojui. 2011-08-18 ji priėmė R. V. prašymą, jį užregistravo, uždėjo antspaudą „gauta“, antrą egzempliorių atidavė R. V.. R. V. prašymą nunešė viršininkui, kuris uždėjo rezoliuciją, ir perdavė vykdytojui (110, 111 b. l.). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja I. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (13, 14 b. l.).

Be jau išdėstytų pačios nuteistosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nuteistosios R. V. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – R. V. 2011-08-18 pareiškimas dėl tyrėjos E. K. nušalinimo b. b. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad R. V. prašydama tyrėjos E. K. nusišalinti nuo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo, nurodė, kad, jos nuomone, tyrėja yra labai nesąžininga, vykdanti nusikaltėlių, tokių kaip (duomenys neskelbtini) ūkininkų kredito unijos vadovo A. A. nurodymus, gavo gerą atlygį iš A. A. (5 b. l.); gautų dokumentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2011-08-18 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo užregistruotas R. V. pareiškimas dėl tyrėjos E. K. nušalinimo b. b. Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną uždėta rezoliucija ir perduota vykdyti E. K. (15 b. l.).

Anksčiau minėti nuteistosios R. V., nukentėjusiosios E. K., liudytojų N. Š., I. S. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią R. V. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistosios R. V. teiginiais. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistosios R. V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ji įžeisti tyrėjos E. K. nenorėjo, tiesiog dėl nesąžiningų tyrėjos veiksmų ir neveikimo susidarė nuomonę esant ją nesąžininga, vykdančią nusikaltėlių nurodymus, gaunančią iš jų atlygį ir t. t. bei apie tai raštu parašė E. K., prašydama jos nusišalinti nuo baudžiamosios bylos tyrimo, vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad tokie teiginiai, kaip nusikaltėlių nurodymų vykdymas, nusikaltėlių gynimas ir gavimas už tai piniginio atlygio, yra įžeidžiančio, žeminančio ir diskredituojančio pobūdžio. R. V. tai suprato, suvokė, jog (duomenys neskelbtini) rajono PK pateiktame pareiškime nurodytais teiginiais kreipdamasi į nukentėjusiąją E. K. ją pažemins, įžeis, užgaus, ir to siekė, t.y. veikė tyčia.

Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. V. kaltės 2011-08-18 (duomenys neskelbtini) rajono PK pateiktu pareiškimu įžeidus savo pareigas einančią valstybės tarnautoją – tyrėją E. K.. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad R. V. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad tokia R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Nuteistoji R. V. apeliaciniame skunde remiasi įvairiomis teisės aktų garantuojamomis laisvėmis (minties, sąžinės, saviraiškos) ir pažymi, jog išreiškė nuomonę. Be abejo, R. V. gali naudotis minėtomis laisvėmis, tačiau jomis negali būti pateisinama nusikalstama veika – neįtikusių valstybės tarnautojų kaltinimas nebūtais dalykais. Kiekvienas asmuo, naudodamasis jam suteiktomis laisvėmis, privalo nepažeisti kito asmens teisių, o jas pažeidęs - atsakyti pagal galiojančius įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. įsakmiai įpareigoja savo teises įgyvendinantį ir savo laisvėmis besinaudojantį asmenį laikytis Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ir nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių. Nagrinėjamu atveju R. V. minties, saviraiškos laisvės apribojimas yra pateisinamas E. K. garbės ir orumo apsauga.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BPK XIX - XXII skyriuose, laikantis rungimosi principo, kaltinamajai sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis ir jai aktyviai šiomis naudojantis, teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, išklausė tiek baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens R. V. parodymus, tiek nukentėjusiosios E. K. ir liudytojų parodymus, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę dėl apeliantės kaltės, nėra. R. V. nurodytos aplinkybės dėl teisėjos R. Razumienės ryšių su kredito unijos vadovu A. A., taip pat tai, kad šią teisėją ji yra skundusi įvairioms institucijoms, kad teisėja jai pareikštą nušalinimą atmetė ir kt., nesuteikia pagrindo abejoti šios teisėjos nešališkumu. Apeliantei nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bausmė apeliantei paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų nusikaltimą), į apeliantės asmenybę (neteista, bausta administracine tvarka, ūkininkauja savo ūkyje, neatsiprašė nukentėjusiosios), įvertino tai, kad nenustatyta R. V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. V. už padarytą nusikaltimą švelniausią Lietuvos Respublikos BK 290 str. sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. V. už Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatytą nusikaltimą paskirtą bausmė – 30 MGL – yra žymiai mažesnė už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtinos baudos vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajai R. V. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra per griežta. Nors apeliantė nurodė, kad ji yra netekusi 70 proc. darbingumo, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių objektyvių duomenų byloje nėra, todėl teigti, kad jai bauda paskirta neatsižvelgiant į tai, kad ji yra netekusi 70 proc. darbingumo, ir tai taip pat patvirtina teisėjos šališkumą, nėra pagrindo.

R. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad E. K., pareikšdama civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, siekė pasipelnyti jos (apeliantės) sąskaita, todėl E. K. yra nesąžininga, nes atsižvelgiant į tai, kad ji (R. V.) neteko 70 procentų darbingumo, sąžiningas žmogus iš jos nereikalautų 10 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, teigti, kad nukentėjusioji E. K., pareikšdama civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekė pasipelnyti iš R. V., nėra pagrindo, nes nukentėjusioji E. K., prašydama jai iš R. V. priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tiesiog pasinaudojo šia įstatymais numatyta savo teise. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. V. policijos komisariato raštinei pateiktas pareiškimas dėl nukentėjusiosios E. K. nušalinimo nuo baudžiamosios bylos tyrimo, akivaizdžiai neigiamų padarinių, atsižvelgiant į specialų pareigūnų fizinį ir psichologinį pasirengimą specifiniam darbui, nukentėjusiajai nesukėlė, nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

atmesti nuteistosios R. V. apeliacinį skundą.