- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- AN2-153-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02185-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutarties A. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Kelių patrulių 1-ojo būrio vado E. B. 2019 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-12934-2019 A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. spalio 12 d., 14 val. 50 min., magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 32-ame kilometre vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis - 0,51 promilės, šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. V. atstovas advokatas pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Institucijos 2019 m. spalio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. atstovo advokato apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija nutarimo teisėtumą dėl to, kad, surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo padaryti esminiai administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai, t. y. asmeniui, akivaizdžiai nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo užtikrinta teisė bendrauti gimtąja kalba, nebuvo pakviestas vertėjas, taip pat, nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, todėl A. V. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, tame tarpe, savarankiškai kreiptis į medicininę įstaigą ir priduoti kraujo mėginį, tokiu būdu nebuvo vadovautasi ANK 566 straipsnyje įtvirtintais nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad administracinio nusižengimo teisenoje buvo padaryta pažeidimų, tačiau jie neturi esminės įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas akivaizdžiai klaidingai vertindamas faktines ir teisines aplinkybes skundžiamoje nutartyje padarė klaidingą išvadą ir priimta nutartimi leidžia gyvuoti neteisei. Skunde akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija suponuoja, kad turi būti garantuojamos žmogaus teisės ir laisvės, o valstybė privalo užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių dalyviu teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Be to, Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės ir teisingumo principai suponuoja tokį teismo modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga yra pateikta teismui. Nagrinėjamu atveju, teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai ir neteisingai išaiškino pagrindines kiekvieno asmens teises.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme. Taip pat, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, kai nutarimas dėl administracinio nusižengimo grindžiamas prielaidomis. Tuo labiau, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimas bylas, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais pripažįstami tokie BPK reikalavimų pažeidimai, kurie atėmė ar suvaržė proceso dalyvių teises arba kitokiu būdu sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą. Šiuo atveju, administracinę bylą nagrinėjant teisme privalėjo būti įvertinas apelianto esminės teisės kalbėti savo gimtąją kalba, administracinės teisenos, savo teisių supratimas ir jų suvaržymo faktas bei atskleista, kaip tai įtakojo apelianto atsakomybę. Realiai asmens teisė į vertėją buvo užtikrinta tik nagrinėjant bylą teisme. Visgi, išnagrinėjus bylą teisme, paaiškėjo, jog institucija, priiminėjusi skundžiamą nutarimą, sklandžia, bent jau anglų kalba, neaiškino apeliantui ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytų teisių, nesudarė jokių realių galimybių jomis pasinaudoti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pažeidimas pats savaime nenuneigia nusižengimo faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo įvertinti Institucijos nutarimą kaip neteisėtą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl tai, kad teisme apeliantui buvo užtikrintas olandų kalbos vertėjo dalyvavimas ir sudaryta galimybė paaiškinti įvykio aplinkybes, negali būti kompensuojamas šios jo esminės teisės pažeidimas 2019 m. spalio 12 d., kuomet jis buvo sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos ekipažo ir jo atžvilgiu pradėta administracinė procedūra grubiai pažeidus ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisę kalbėti jo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, o tai reiškia -suprasti administracinį procesą ir jo teises bei pareigas nuo pat šio pradžios.
3.3. Skunde teigiama, kad asmens teisė kalbėti gimtąją kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis turi būti užtikrinama ir surašant administracinio nusižengimo protokolą. Visgi, iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo matyti, kad vertėjas tiek surašant protokolą, tiek priimant nutarimą nedalyvavo. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, jog institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, neužtikrino vertėjo dalyvavimo surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą. Tinkamai nesupažindinus asmens su pareikštu kaltinimu ir neišaiškinus asmens teisių ir pareigų, numatytų ANK 577 straipsnyje, pačioje pirminėje administracinės teisenos stadijoje pažeidžiami tiek ANK 563 straipsnyje nurodyti administracinių nusižengimų teisenos paskirtis, tiek administracinės atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ANK 566 bei 567 straipsniuose numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Įvertinus byloje surinktus duomenis, yra pagrindas teigti, kad policijos pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą Olandijos piliečiui, padarė esminius procesinius pažeidimus, dėl kurių teismas negalėjo išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos tinkamai, todėl esant šioms aplinkybėms skundžiamą nutartį būtina naikinti ir administracinę teiseną nutraukti, kadangi ikiteisminėje teisenoje padarytų esminių pažeidimų objektyviai neįmanoma ištaisyti. Apeliantui neįmanoma sudaryti galimybės pakartotinai tikrinti blaivumą alkotesteriu arba atlikti kraujo tyrimus.
3.4. Skunde kartu pažymima, kad teismas skundžiama nutartimi konstatavo dar vieną apelianto teisių pažeidimą, t. y. tai, kad policijos pareigūnai, prieš pradėdami administracinę teiseną, neišaiškino apeliantui atsisakymo tikrintis blaivumą teisinių padarinių. Be to, teismas konstatavo ir tai, kad apelianto blaivumas buvo tikrinamas neišaiškinus jam pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų taisyklių 29 punktą numatytos teisės, jei asmuo po blaivumo patikrinimo alkotesteriu nesutinka su tikrinimo rezultatu, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Anot apelianto atstovo, teismo aiškinimas, kad tokia pareiga nėra numatyta, yra neteisingas ir neteisėtas. Anot apelianto, policijos pareigūnui pareiga ne tik išaiškinti, bet ir užtikrinti visas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais numatytas teises, kildintina ne iš policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos instrukcijos, bet iš įstatymo. Policijos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad policija savo veikloje privalo vadovautis Konstitucija, statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir kitais aktais bei 4 straipsniu, kuriame nurodyta, kad policija vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir įgyvendindama policijos uždavinius nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3.5. Skunde teigiama, kad teismo argumentas, jog svarbus neblaivumo laipsnis, kuris yra vairavimo metu, laikytinas niekiniu. Šis teismo precedentas turėtų būti taikomas tik tokiose administracinių nusižengimų bylose, kuriuose nebūtų padarytą esminiu proceso pažeidimų bei kuriose asmeniui, supratusiam procesą bei išaiškinus jam jo teises, pastarasis žinotų apie savo galimybes įstatymų nustatyta tvarka ginčyti ar pasitikrinti alkotesterio parodymų pagrįstumą savo iniciatyva.
3.6. Skunde taip pat nesutinkama su nutartyje pateikiamais teismo argumentai, kad apeliantui nėra pagrindo skirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Anot skundą padavusio asmens, paprastai nuobauda yra švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas geranoriškai pasirašė ir sutiko su policijos pareigūnų užfiksuotais alkotesterio parodymais, nors ir nesugebėjo suprasti savo teisių, policijos pareigūnų duodamų jam pasirašyti dokumentų, tačiau pilnai bendradarbiavo su jį sustabdžiusiais pareigūnais, jam turėtų būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė. Skunde analizuojamos administracinių nusižengimų bylos, kuriose egzistavo identiškos aplinkybės kaip ir nustatytos nutartyje, ir teismas skirdavo švelnesnes administracinio poveikio priemones.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos AVS vyriausiasis specialistas, atliekantis AVS viršininko funkcijas A. M. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. atstovas advokatas Edgaras Dereškevičius apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą, nesutinka su A. V. nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejoja pareigūnų atlikto apsvaigimo nuo alkoholio matavimo rezultatais, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ir yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta arba skirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).
7. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs A. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, viso proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl A. V. kaltės.
8. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams dėl būtinybės nustatyti vairavimo metu buvusį neblaivumo laipsnį, pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusiengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių.
9. A. V., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0365, 2019 m. spalio 12 d. 14.50 val. buvo nustatytas 0,51 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su tokiais alkotesterio parodymais, teigia, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas nesivadovavo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis taisyklėmis dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija, t. y., alkotesterio rezultatus galėjo iškraipyti prieš tai rūkytas cigaras, taip pat, asmeniui nebuvo išaiškinta teisė per vieną valandą kreiptis į gydymo įstaigą dėl neblaivumo nustatymo savo iniciatyva. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutarties motyvams, tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekį padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvengti pakankamai griežtos atsakomybės. Tokia išvada daroma atsižvelgus į liudytojų policijos pareigūnų E. B., L. V., D. S. teisme duotus parodymus bei policijos pareigūnų tarnybinio automobilio viduje atlikto vaizdo ir garso įrašą.
10. Liudytojas L. V. teisme paaiškino, kad sustabdžius A. V. vairuojamą automobilį kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. Paklausus asmens ar yra vartojęs skysčių, jis atsakė, kad vakar dieną yra vartojęs kelis butelius vyno. Asmuo sutiko atlikti blaivumo testą. Policijos pareigūnas D. S. taip pat patvirtino, kad sustabdžius transporto priemonę pro atidarytą langą jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholio. Įvertinus tai, kad A. V. nurodė iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl pakartotinio tyrimo neatliko. Pastebėtina, kad nei prieš tikrinimą alkotesteriu, nei iškart po to, kai alkotesteriu buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, A. V. neužsiminė apie tai, kad būtų neseniai rūkęs cigarą, nors teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam žinoma, jog rūkymas gali iškreipti alkotesterio parodymus. Iš policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje atlikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad alkotesteriu nustačius neblaivumą, A. V. buvo išaiškinta, kad, jei jis sutinka ir atsiprašo, galima priimti nutarimą ir iškart jam paskirti baudą, o jeigu ne, nurodytą dieną asmeniui reiktų atvykti į (duomenys neskelbtini). A. V. sutinka, kad nutarimas būtų priimtas dabar. Pareigūnai anglų kalba bendrauja su pažeidėju, išsiaiškina, kad 2 žmonės išgėrė 2 butelius vyno. Anglų kalba išaiškina pažeidimo esmę. A. V. atsiprašo ir nori, jog bauda būtų skirta dabar. Minėtas pokalbio turinys patvirtina faktą, jog alkotesteriu užfiksuotas asmens neblaivumas buvo susijęs ne su, kaip kad teigia apeliantas, jo prieš pat patikrinimą rūkytu cigaru, o būtent su ankstesniu alkoholio vartojimu (pažeidėjas pripažino, kad išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus). Pastebėtina, kad pareigūnas kalbėjo apie nuo A. V. sklindantį alkoholio, o ne rūkalų kvapą. Paaiškinime A. V. apie rūkytą cigarą taip pat neužsiminė, nurodė, kad vakar vakare išgėrė vieną butelį vyno, šiandien jautėsi gerai, todėl vairavo. Dėl padaryto nusižengimo gailisi. Šį savo paaiškinimą asmuo patvirtino parašu. Taip pat, A. V. pasirašė ir ant alkotesterio parodymų kvito, kuriame matyti, jog asmeniui nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, ir nėra pagrindo teigti, kad asmuo nesuprato, ką reiškė kvite nurodyti skaičiai. Pritartina apylinkės teismo motyvams, kad, nors apeliantas iškėlė versiją, kad alkotesterio rodmenims įtakos galėjo turėti ir prieš pat patikrinimą rūkytas cigaras, tačiau analizuojant policijos pareigūno D. S. teisme duotus parodymus matyti, jog minėtas liudytojas nurodė, kad neprisimena, jog automobilyje būtų jautęs rūkalų kvapą. Netikėti savo tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno parodymais apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad pareigūnas yra suinteresuotas melagingai apkalbėti pažeidėją, todėl teikia nepalankius jam parodymus. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis buvo sąlygotas ne netinkamo alkotesterio veikimo ar netinkamų pareigūno veiksmų tikrinant asmens neblaivumą, o buvo objektyviai nulemtas A. V. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis). Analizuojamu atveju A. V. atstovas advokatas teigia, kad pareigūnai sąmoningai neišaiškino pažeidėjui teisės nuvykti į gydymo įstaigą ir pasitikrinti neblaivumo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas jokių tyčinių procedūros pažeidimų požymių nenustatė. Iš policijos pareigūno D. S. parodymų matyti, kad A. V. jam nustatyto neblaivumo neginčijo, su juo sutiko ir pasirašė alkotesterio kvite, todėl pareigūnai pakartotinai jo neblaivumo netikrino, taip pat, neišaiškino asmens teisės vykti į gydymo įstaigą ir savarankiškai pasitikrinti neblaivumą. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nutartyje, minėtas teisės aktas neįpareigoja pareigūnus išaiškinti šią teisę pažeidėjams, ypač tuomet, kai asmuo pilnai sutinka su alkotesterio rodmenimis. Todėl nesivadovauti alkotesterio patikros rezultatu nėra pagrindo, juo labiau, kad alkoholio kvapas policijos pareigūno buvo užuostas bei jaučiamas vos pradėjus bendrauti su pažeidėju, kuris ir pats neneigė iš vakaro vartojęs vyno. Kartu pažymėtina, kad A. V. yra išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, todėl jam privalėjo būti žinomos ir vairuotojams suteikiamos teisės bei pareigos.
12. Kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto teiginiai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo padaryti esminiai administracinio nusižengimo teisenos pažeidimiai, t. y. asmeniui, akivaizdžiai nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo užtikrinta teisė bendrauti gimtąja kalba, nebuvo pakviestas vertėjas, taip pat, nebuvo išaiškintos pažeidėjo teisės. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teismas pažymi, kad iš policijos pareigūnų parodymų ir filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad jokių nesklandumų dėl kalbos barjero bendraujant su apeliantu nekilo. Jis buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, jis išreiškė norą, kad nutarimas būtų priimtas netrukus, pareigūnai išsiaiškina įvykio aplinkybes, jam išaiškinama pažeidimo esmė. Aukštesnės instancijos teismas abejoja apelianto teiginiais, kad dėl lietuvių kalbos vartojimo nebuvo užtikrintos A. V. procesinės teisės. Be to, net jei minėti apelianto teiginiai pasitvirtintų, tai nebūtų pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nes, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, protokolo ir jame nurodyto pažeidimo esmė jam suprantama kalba buvo išaiškinta bylą nagrinėjant apylinkės teisme, taip pašalinant pažeidimus, jei tokie vis dėlto buvo padaryti, ikiteisminėje stadijoje.
13. Byloje nustatyta, kad vertėjo dalyvavimas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą, užtikrintas nebuvo, tačiau pagal teismų praktiką nustatytos duomenų gavimo tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Tuo atveju, kai nustatoma, kad tokie pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir nepažeidė kaltinamojo teisių, duomenys pripažįstami įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas teismo procesinis sprendimas. Apylinkės teisme nagrinėjant A. V. skundą, pirmosios instancijos teismas A. V. užtikrino teisę kalbėti jam suprantama kalba, teismo posėdyje dalyvavo vertėja bei jam atstovaujantis teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Duomenų, esančių administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, patikrinimui buvo apklausti policijos pareigūnai.
14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos 2019 m. spalio 12 d. nutarimu A. V. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino
15. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
16. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2019 m. spalio 12 d. nutarimu pripažinusi A. V. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgusi į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė minimalias sankcijoje numatytas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 800 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Apeliantas neginčija jam paskirtos baudos dydžio, nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui ir prašo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti.
17. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
19. Nagrinėjamu atveju pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad skirdama nuobaudą Institucija tinkamai įvertino A. V. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą paskyrė minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas sutrumpinti minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais galima būtų daugelyje bylų neskirti administracinio poveikio priemonės ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš policijos pareigūnų pateikto tarnybiniame automobilyje daryto vaizdo ir garso įrašo, toje vietoje ir tuo metu, kai buvo nustatytas A. V. padarytas pažeidimas, buvo pakankamai intensyvus eismas. Tad vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio net ir nežymiai viršijant įstatyme numatytą leistiną normą, pažeidėjas neabejotinai kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Anksčiau jis taip pat yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Apygardos teismo vertinimu, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Skundo autorius ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint tinkamai vykdyti darbines funkcijas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti darbines funkcijas, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.
21. Savo apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn atstovas pateikė teismų praktikos pavyzdžių, kuriuose asmenims padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintas arba iš viso neskirtas. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismas tenkino pažeidėjų skundus ir sutrumpino administracinio poveikio priemonės terminą arba jos iš viso neskyrė, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės
22. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2019 m. spalio 12 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinio skundo netenkinti
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.