Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: antstolis M. L., UAB „Moment Credit“, J. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 541,10 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu priteisė trečiajam asmeniui UAB „Moment Credit“ iš ieškovo 378,76 Eur. Kreditorius nebuvo pareiškęs CPK 111, 113 straipsniuose nustatytų reikalavimų atitinkančio civilinio ieškinio ir nedalyvavo teisiamajame posėdyje (baudžiamoji byla Nr. 1-372-804/2012). Tai neatitinka BPK 109 straipsnio, 110 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos. Teismas neįteikė ieškovui ieškinio, neišaiškino, kad UAB „Moment Credit“ reikalauja 378,76 Eur sumos. Tai neatitinka BPK 271 straipsnio 2 dalies ir pažeidžia ieškovo teisę į teisingą teismą ir teisminę gynybą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorė nepagrindė skolos dydžio. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinė skundą (baudžiamoji byla Nr. 1A-165-303/2013). Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 378,76 Eur sumos išieškojimo iš ieškovo. Antstolis M. L. 2013 m. rugpjūčio 27 d. surašė patvarkymą dėl 541,10 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo. Dėl to ieškovas teigia, kad patyrė 541,10 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos.Ieškovas nurodė, kad jam žalos padaryta dėl teismų nekompetentingumo, t. y. jog pažeista ieškovo teisė į teisingą ir kompetentingą teismą. Baudžiamojoje byloje priimdami nuosprendį, teismai koncentravosi į baudžiamosios teisės klausimus, ignoravo civilinį bylos aspektą – kad ieškinys nepareikštas, skolos suma nepagrįsta. Trakų rajono apylinkės teismas neargumentavo, kodėl iš ieškovo priteisė 378,76 Eur sumą.Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis patikrintas instancine tvarka. Kasacinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė ieškovo kasacinį skundą (byla Nr. 2K-389/2013). Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjęs ir juo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Ieškovas prašė priteisti turtinės žalos, kuri yra ieškovo skola trečiajam asmeniui UAB „Moment Credit“ ir antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad skola atsirado dėl ieškovo veiksmų. Nėra pagrindo teigti, kad skola ir vykdymo išlaidos atsirado dėl teismo veiksmų. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 541,10 Eur sumą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Kasacinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartyje, kuria atmestas pirmiau nurodytoje baudžiamojoje byloje pareikštas ieškovo kasacinis skundas, konstatuota, kad trečiojo asmens UAB „Moment Credit“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra (baudžiamoji byla Nr. 1-372-804/2012; b. l. 45) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra 2012 m. birželio 13 d. nutarimas pripažinti UAB „Moment Credit“ civiliniu ieškovu. Kasacinis teismas išaiškino, pagal įstatymą nereikalaujama, kad asmuo, siekiantis būti pripažintas civiliniu ieškovu, būtų pripažintas taip pat ir nukentėjusiuoju. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys ir kas yra civilinis ieškovas. Kaltinamasis aktas ieškovui įteiktas pasirašytinai. Tai, kad civilinis ieškovas nedalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą, nėra priežastimi atsisakyti tenkinti ieškinį, nes duomenys ieškiniui pagrįsti pateikti ikiteisminio tyrimo metu, jie ištirti baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti civilinio ieškinio dėl žalos priteisimo teisėtumu, proceso atitiktimi įstatymo reikalavimams.Teismas, įvertinęs byloje įrodymus, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje pareikštas UAB „Moment Credit“ civilinis ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas, įvertinęs Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolą, nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje teisėjas balsu perskaitė dokumentus, esančius baudžiamojoje byloje, taip pat ir civilinį ieškinį (baudžiamoji byla Nr. 1-372-804/2012; b. l. 182). Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo padaryta ieškovo nurodytų BPK ir CPK pažeidimų, priteisiant iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Moment Credit“ padarytą žalą. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Neteisėtais veiksmais apeliantas laiko Trakų rajono apylinkės teismo veiksmus baudžiamojoje byloje, teismui neinformuojant apelianto kuo jis yra kaltinamas ir nesant byloje civilinio ieškinio buvo priteista skola iš apelianto. Todėl išieškoma suma iš apelianto laikoma turtine žala. Pirmosios instancijos teismas nebuvo teisingas ir bešališkas. Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį taip pažeisdamas apelianto konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas išreiškė aiškų nenorą nagrinėti šią bylą. Teismas, priimdamas šioje byloje sprendimą, vadovavosi kitų teismų nuomone. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas, tačiau šį nekompetetingą teiginį grindžia ne faktu (toks dokumentas ieškovui nebuvo įteiktas), o trečiųjų asmenų nuomone – esą aukštesniųjų instancijų teismas yra pasisakę dėl civilinio ieškinio buvimo fakto.Pirmosios instancijos teismas operavo sąvoka „kreditai“, teigdamas, neva apeliantas gavo kreditą. Toks teismo vertinimas su oficialia konstitucine doktrina nesuderinamas. Objektyviems faktams priešingas pirmosios instancijos teismo pareiškimas pažeidžia ne tik apelianto pilietinę teisę į kompetentingų teismą, bet ir pažeidžia absoliučią konstitucinę teisę į teisingą teismą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama teisingumo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad civilinę bylą buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgai, o teisėjas buvo šališkas, nes buvo išreiškęs poziciją dėl šios bylos nagrinėjimo, kuriai nepritarė Vilniaus apygardos teismas. Tačiau civilinės bylos nagrinėjimo trukmės terminas nebuvo šios bylos nagrinėjimo pagrindu, o reikalavimai buvo grindžiami dėl netinkamai išspęsto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Ieškovas žinojo apie teismo sudėtį ir nereiškė nešalinimų teisėjui. Todėl jo argumentai turėtų būti atmesti.Analogiškoje byloje, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas apelianto reikalavimas dėl neteisėtų teismo veiksnių nagrinėjant ir priimant procesinį sprendimą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, Vilniaus apygardos teismas 2017-01-09 nutartimi Nr. 2A-2354-656/2016 apelianto skundą atmetė ir Vilniaus apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu priteisė trečiajam asmeniui UAB „Moment Credit“ iš apelianto A. G. 378,76 Eur. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė A. G. apeliacinį skundą (baudžiamoji byla Nr. 1A-165-303/2013). Apeliantas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-19 nuosprendžio pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė A. G. kasacinį skundą. Šioje byloje Kasacinis Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra 2012 m. birželio 13 d. nutarimas pripažinti UAB „Moment Credit“ civiliniu ieškovu.

12. Apeliantas, turtinę ir neturtinę žalą šioje byloje sieja su neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant aukščiau nurodytą baudžiamąją bylą, o būtent civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje. Apelianto teigimu, teismai nepagrįstai nepranešę apeliantui apie baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, priteisė iš jo trečiojo asmens UAB „Moment Credit“ naudai 378,76 Eur skolos. Tokiu būdu buvo pažeista apelianto konstitucinė teisė į teisingą teismą.

13. Remiantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų. Tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

14. Baudžiamosios bylos duomenimis UAB „Moment Credit“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pateiktas 2012-06-15 (baudž. b. t.1, b.l. 45). 2012-06-13 priimtas nutarimas pripažinti UAB „Moment Credit“ civiliniu ieškovu (baudž. b. t.1, b.l. 46). Priešingai nei teigia apeliantas, apie civilinį ieškinį ieškovui buvo žinoma jau 2012-06-27, kuomet apeliantui pasirašytinai buvo įteiktas kaltinamasis aktas (baudž. b. t.1, b.l. 128). Šiame kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, kad UAB „Moment Credit“ pareiškė 1307,80 Lt civilinį ieškinį A. G. dėl turtinės žalos. Teisiamuosiuose posėdžiuose be kitų klausimų buvo nagrinėjamas ir UAB „Moment Credit“ civilinio ieškinio klausimas. Kiekviename teisiamajame teismo posėdyje apeliantui buvo išaiškinamos jo teisės, įskaitant ir teisę susipažinti teisme su byla. Baudžiamojoje byloje viena iš proceso šalių buvo civilinis ieškovas UAB „Moment Credit“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje teisėjas balsu perskaitė dokumentus, esančius baudžiamojoje byloje, taip pat ir civilinį ieškinį (baudž. b. t.1, b. l. 182). Taigi atmestini apelianto argumentai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą jam nebuvo žinoma apie civilinį ieškinį. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas kasaciniame skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie civilinius ieškinius, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-15 nutartimi šiuos argumentus atmetė, konstatuodamas, kad nuteistojo teiginiai apie šiuos BPK pažeidimus yra visiškai nepagrįsti.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, pareikšdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjant baudžiamąją bylą, be jo manymu nurodytų teismo neteisėtų veiksmų, neįrodinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismo, kaltės, kaip apelianto atžvilgiu pasireiškė turtinę ir neturtinę žalą sukėlę veiksniai, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų teismo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė nei vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, teismams nagrinėjant UAB „Moment Credit“ civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai apelianto ieškinį atmetė.

15. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo teisingas ir bešališkas. Tokią išvadą apeliantas daro atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi apeliantui nepašalinus trūkumų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui, o Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka šią nutartį panaikino. Pažymėtina, jog teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Tokia kontrolės forma, sudaro galimybę išvengti teismo klaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad Vilniaus apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, o ieškinio priėmimo klausimas perduotas spręsti iš naujo, negalima vertinti šios aplinkybės kaip teisėjo neteisėtų veiksmų, ar teismo šališkumu. Vilniaus apygardos teismui grąžinus ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo, pirmosios instancijos teismo klaida buvo ištaisyta. Be to, kaip vienas iš minėtos teisės į nešališką teismą užtikrinimo civiliniame procese pagrindų yra CPK 66 straipsnyje reglamentuota proceso šalies teisė pareikšti nušalinimą. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliantui teisė pareikšti teisėjui nušalinimą buvo išaiškinta ir jis šia teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepasinaudojo. Todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tik netenkinus apelianto ieškinio, jis suabejojo teisėjo nešališkumu.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.