Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1631-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2A-1631-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36281-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
UAB „Moment Credit“
Atsakovas
N. Š.
Civilinė byla Nr. e2A-1631-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36281-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.6.1.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui N. Š. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo N. Š. 950 Eur dydžio negrąžinto kredito, 783,52 Eur dydžio kredito kainos, 1037,52 Eur nuostolių, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui N. Š. ieškinio su priedais kopijos įteiktos asmeniškai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo N. Š. 950 Eur dydžio negrąžinto kredito, 783,52 Eur dydžio kredito kainos, 156,01 Eur dydžio nuostolių, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 1889,53 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Moment Credit“ naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 950 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius grąžinti ieškovui 950 Eur dydžio kreditą ir 783,52 Eur dydžio kredito kainą, kredito grąžinimo diena – 2017 m. balandžio 28 d., įmokos dydis – 72,23 Eur, įmokų skaičius – 24. Ieškovas minėtą kreditą pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą, iš kurios buvo gautas atsakovo registracijos mokestis, mokėjimo paskirtyje pakartodamas pagrindines specialiąsias sąlygas, su kuriomis sutiko atsakovas. Pirmąją 72,23 Eur dydžio įmoką atsakovas ieškovui turėjo sumokėti iki 2015 m. gegužės 28 d., tačiau iš atsakovo jokių mokėjimų ieškovas negavo, todėl 2015 m. gegužės 28 d. atsakovui, registracijos metu nurodytu telefono numeriu, buvo išsiųsta trumpoji žinutė dėl tinkamo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. Vėliau ieškovas ne kartą informavo atsakovą Sutartyje numatytu būdu (trumposiomis žinutėmis) apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Tačiau atsakovas jokių mokėjimų neatliko, į trumpąsias žinutes, primenančias apie įsipareigojimų vykdymą nereagavo, liko skolingas ieškovui 950 Eur negrąžinto kredito ir 783,52 Eur nesumokėtos kredito kainos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas minėtą įsiskolinimą ieškovui būtų apmokėjęs.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito įmokų bei kredito mokesčio nemokėjo. Ieškovo pateiktas atsakovo įsiskolinimas pagal Vartojimo kredito sutartį yra pagrįstas šalių pasirašytos sutarties sąlygomis, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 950 Eur negrąžinto kredito ir 783,52 Eur nesumokėtos kredito kainos, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

6. Dėl nuostolių priteisimo. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1037,52 Eur nuostolių. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turės atlyginti ieškovui nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, o nuostoliai bus skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos metinę normą, kuri pagal sutartį yra 89,77 proc. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007 bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi c. b. Nr. 2S-1844-619/2013, nurodė, kad ieškovas, norėdamas, jog būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką teismas ieškovui priteisė 156,01 Eur dydžio nuostolius (1733,52 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

7. Dėl procesinių palūkanų. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, patenkinęs ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė ir 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, patenkinęs 68,19 procento ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteisė 42,28 Eur žyminio mokesčio (62 Eur x 68,19 proc.).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Moment Credit“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 881,51 Eur nuostolių ir 19,72 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti bylinėjimo išlaidas.

9.1. Įstatymas riboja netesybas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo (VKĮ 11 str. 8 d.), tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Tokia ieškovo teisė buvo aiškiai įtvirtinta kredito sutartyje. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų.

9.2. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino, jog klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų), ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 tarp AB „Swedbank“ ir UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G.

9.3. Tiek lingvistinis, tiek teologinis teisės normų aiškinimas suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 str. 9 d. numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.

10. Atsakovas N. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

13. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis teismas nepriteisė visų 1037,52 Eur nuostolių ir visų bylinėjimosi išlaidų (pastarąsias proporcingai netenkintų reikalavimų daliai sumažino), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.). Kitoje dalyje sprendimas už akių pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 950 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius grąžinti ieškovui 950 Eur dydžio kreditą ir 783,52 Eur dydžio kredito kainą, kredito grąžinimo diena – 2017 m. balandžio 28 d., įmokos dydis – 72,23 Eur, įmokų skaičius – 24. Tačiau atsakovas jokių mokėjimų neatliko.

14. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo ieškovo prašomą priteisti 1037,52 Eur nuostolių sumą sumažino iki 156,01 Eur. Apelianto teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškovas prašo priteisti mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius, bet ne netesybas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį nuo 1037,52 Eur iki 156,01 Eur, remdamasis netesybas reglamentuojančiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

15. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

16. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas traktuojamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytoje sutartyje nustatytos 89,77 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo.

18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas ( proc.) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 89,77 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomos priteisti palūkanos viršija paskolos sumą, palūkanos paskaičiuotos už pakankamai ilgą laikotarpį (nors atsakovas šiuo atveju nereiškė prašymo taikyti ieškinio senaties termino), į tai, kad byloje nėra duomenų, pateisinančių ieškovo delsimą ginti savo galbūt pažeistas teises tokį ilgą laikotarpį, taip pat siekiant išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip netesybas, tačiau pagrįstai sumažino palūkanų sumą iki 156,01 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

21. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė