Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2849-781/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-20
Bylos Nr.: 2A-2849-781/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-04-3-01795-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas: A. T.
Atsakovas: R. J.

Kategorijos

121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2849-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01795-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.14;121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti, iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,

sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovui A. T., jo atstovei advokatei V. Č.,atsakovei R. J., jos atstovei advokatei J. L. Kačergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei R. J. – T. ir pagal atsakovės R. J. – T. priešieškinį ieškovui A. T., dalyvaujant byloje išvadą teikiančioms institucijoms – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės (arba abiejų sutuoktinių kaltės) nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. T. (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės R. J. – T. (toliau - Atsakovė) santuoką dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti bendrų vaikų - A. T., gim. 2006 m. rugsėjo 22 d., ir A. T., gim. 2007 m. rugpjūčio 9 d., gyvenamąją vietą kartu su tėvu, Ieškovu, priteisti iš Atsakovės nepilnametėms dukroms išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes. Nurodė, kad gyvenant kartu su Atsakove išryškėjo charakterių bei požiūrių į gyvenimo vertybes skirtumai, dingo santarvės ir tarpusavio supratimas, šalių santykiai tapo įtempti, konfliktiški. Pažymėjo, kad šalys gyvena atskirai, Atsakovė vaikus palikusi pas savo motiną 2011 metais išvyko iš Lietuvos. Kadangi vaikai buvo palikti trečiajam asmeniui, Ieškovas pasiėmė dukteris ir augina jas pats, nes nenori, kad vaikai augtų su močiute, nedalyvaujant jų auklėjime nė vienam iš tėvų. Nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu, kadangi Ieškovas rūpinasi vaikais, tarp tėvo ir vaikų yra glaudus ryšys, vaikai prisirišę prie tėvo ir labai jį myli, be to, Atsakovė pati išvyko iš Lietuvos ir paliko vaikus savo motinai. Paaiškino, kad dėl motinos bendravimo su vaikais neprieštarauja, priešingai, Atsakovė turėtų kuo dažniau bendrauti su dukterimis. Tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, Ieškovas prašė priteisti iš Atsakovės išlaikymą dukroms periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Pažymėjo, kad santuokos metu šalys dalintino turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo, kreditorinių reikalavimų neturi, išlaikymo iš sutuoktinės nereikalauja. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo Ieškovas neprieštarauja, kad Atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę J. – T..

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vyras buvo agresyvus, besilaukiant pirmojo vaiko Atsakovę trenkė į sieną, mušė mergaites, ypač A., todėl mergaitės iki šiol bijo tėvo. Pažymėjo, kad sutuoktinis gyvena su sugyventine, kuri šmeižia Atsakovę, jie abu drauge nori iš Atsakovės atimti vaikus. Pažymėjo, kad 2011 metų gegužės mėnesį ji buvo išvykusi į komandiruotę, grįžusi į Lietuvą 2011 m. gegužės 19 d. norėjo pasiimti mergaites, bet sužinojo, kad vyresnioji mergaitė būdama su tėvu susirgo. Mergaitės vasaros atostogas praleido Rusijoje su Ieškovo mama, tada Atsakovė gavo pasiūlymą vykti į Italiją su viena iš jos prodiusuojamų dainininkių, suderino su Ieškovu, kad vaikai iki spalio mėnesio savaitę pabus su Ieškovu, o paskui pradės lankyti darželį Radviliškyje ir mergaites iki Atsakovės grįžimo prižiūrės jos motina. Nurodė, kad Ieškovas mergaičių Atsakovės mamai, kaip buvo sutarta, neatvežė. Nurodė, kad Ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl Atsakovės kaltės yra atmestinas ir santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su Atsakove, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus, o nustačius gyvenamąją vaikų vietą su Atsakove, turėtų būti atmestas Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš Atsakovės.

Išvadą teikianti institucija - Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Ieškovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos su juo turėtų būti atmestas, nes tai prieštarauja vaikų interesams, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su motina.

2012 m. gruodžio 11 d. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslinusi, prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo prašė palikti Atsakovei pavardę „J.“, nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš Ieškovo dukrų išlaikymui po 650 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki jos sulauks pilnametystės, priteisti Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 100 Lt dydžio dalininko įnašą į VšĮ „Muzikos perlai“ kapitalą ir 800 Lt dydžio įnašą į mažosios bendrijos (toliau – MB) „Žvaigždžių agentūra“ kapitalą, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su Ieškovu bendro ūkio neveda, Ieškovas jau kurį laiką gyvena su kita moterimi, galimybės išsaugoti santuoką nėra. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pažymėjo, kad ji šiuo metu gyvena Vilniuje, turi nuolatinį darbą, planuoja vystyti savo verslą, nuomoja 3 kambarių butą, Atsakovės darbinė veikla visą laiką buvo susijusiu su vaikų užimtumu. Nurodė, kad mergaičių raidai reikšmingiausias yra nuolatinis ir nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, nes mergaičių lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su motina, o vienos mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kitos su tėvu, prieštarauja mergaičių interesams. 2013 m. sausio 29 d. pateiktame patikslintame priešieškinyje nurodė, kad nors įstaiga ir įmonė buvo įsteigtos po santuokos sudarymo, tačiau pajus ir įnašas pripažinti asmenine Atsakovės nuosavybe, nes ji pati rūpinosi įstaigos ir įmonės veikla. Be to, Atsakovė yra vienintelė MB „Žvaigždžių agentūra“ steigėja ir narė, Ieškovas nedalyvavo ir nedalyvauja nė vienos iš minėtų įmonių veikloje, todėl šis turtas pripažintinas asmenine Atsakovės nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į priešieškinį Ieškovas su gautu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mergaičių gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes A. jau metus lanko darželį Vilniuje, čia adaptavosi, susirado draugų, todėl vėl pakeitus ugdymo instituciją, vaikas būtų traumuojamas, o A. iš Radviliškio persikraustė į Vilnių, jos gyvenime ir taip daug pokyčių, bet kokiu atveju ugdymo institucija bus pakeista, todėl ir A. turėtų gyventi su tėvu. Nurodė, kad su vaikams teikiamu išlaikymu nesutinka, nes Ieškovas ir taip pilnai išlaiko mergaites.

Išvadą teikianti institucija - Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl priešieškinio nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su motina, nes tai neprieštarautų vaikų interesams, vienam vaikui priteisiama suma neturėtų būti mažesnė nei 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu Ieškovas iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus, iš dalies pripažino priešieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad prašo, jog arba abu vaikai gyventų su juo, arba mažoji dukra su juo, o vyresnioji – su mama. Pažymėjo, kad mažoji dukra daugiau kaip metai pastoviai gyvena su juo, tad atimti iš vaiko tėvą būtų labai blogai. Paaiškino, kad atsakovė netinkamai rūpinosi vaikais, jos pastoviai nebūdavo namuose. Nurodė, kad seniai gyvena su sugyventine, kurią vaikai labai myli, nori su ja bendrauti.

Teismo posėdžio metu Atsakovė iš esmės palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad yra visiškai pasirengusi pati auginti abi dukras, tam turi visas sąlygas – gyvenamą plotą, pastovų darbą, pastovų atlyginimą – 1 500 Lt, dirba po 5 valandas per dieną, organizuoja vasaros stovyklas vaikams, tam nereikia skirti daug laiko, gali sureguliuoti grafiką. Dėl 2013 m. kovo 13 d. įvykio paaiškino, kad buvo palikusi vaiką valandai, gal pusantros, naktį tam, kad nuvažiuotų su drauge į parduotuvę apsipirkti, vaikas šaukėsi mamos, kaimynai iškvietė policiją. Mano, kad įvyko didelis nesusipratimas.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad mergaitės viena prie kitos prisirišusios, negalima jų atskirti. Amžiaus skirtumas yra mažas, interesai panašūs, todėl skyrius mano, jog labiausiai vaikų interesus atitiktų nustačius gyvenamą vietą su mama. Taip pat nemano, jog minėtas įvykis (2013 m. kovo 13 d.) turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinys ir patikslintas priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Pirmosios instancijos teismas santuoką, įregistruotą 2005 m. spalio 15 d. Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp Ieškovo ir Atsakovės nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims buvo paliktos pavardes: A. T. ir R. J.. Mažametės A. T. gyvenamoji vieta nustatyta su Atsakove, A. T. - su Ieškovu. Iš Atsakovės mažametės dukros A. T. išlaikymui priteistas 400 Lt kasmėnesinis išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2011 m. spalio 17 d., iki A. T. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti Ieškovui, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš Ieškovo mažametės dukros A. T. išlaikymui priteista po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos 2012 m. gruodžio 5 d., iki A. T. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti Atsakovei, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovės asmenine nuosavybe buvo pripažintas 100 Lt dydžio dalininko įnašas į VšĮ „Muzikos perlai“ kapitalą ir 800 Lt dydžio įnašas į MB „Žvaigždžių agentūra“ kapitalą. Įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad būtų pagrindo labiau pripažinti Ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis pripažino turįs kitą gyvenimo draugę, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Atsakovė nereikalauja nustatyti Ieškovo kaltės, tenkintinas priešieškinis toje dalyje, kad santuoka pripažintina iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiems nesilaikant sutuoktinių bendrų pareigų. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Atsakovė santuokos metu tapo VšĮ „Muzikos perlai“ steigėja bei dalininke ir MB „Žvaigždžių agentūra“ steigėja ir vienintelė nare. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas nedalyvavo ir nedalyvauja nė vienos iš minėtų įmonių veikloje, šioje dalyje jis priešieškinį pripažįsta, - todėl šis turtas buvo pripažintas asmenine Atsakovės nuosavybe. Nagrinėdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi šalių mažametės dukters A. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su Atsakove jos gyvenamojoje vietoje, o mažametės dukters A. T. gyvenamoji vieta - su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Teismas ginčo sprendime įvertino kiekvieno iš tėvų galimybę rūpintis vaikais. Nurodė, kad Atsakovė iš Radviliškio persikėlė į Vilnių, šiame mieste turi nuolatinį darbą ir nuomojasi trijų kambarių butą. Ieškovas gyvena Vilniuje kartu su savo sugyventine ir dukra A. T., kuri jau daugiau nei metus lanko darželį „Vilnelė“ Vilniuje. A. T. iš Radviliškio kartu su mama 2013 m. persikėlė į Vilnių, lanko priešmokyklinę „Paukštelių“ grupę ir „Modus dance“ šokių studiją. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis padarė išvadą, jog tiek Ieškovą ir šalių mažamečius vaikus, tiek Atsakovę ir šalių mažamečius vaikus sieja glaudus ir stiprus tarpusavio ryšys, artimi tarpusavio santykiai, šalių mažamečiai vaikai yra prisirišęs tiek prie Ieškovo, tiek prie Atsakovės. Teismas byloje neturėjo galimybės nustatyti ir identifikuoti, su kuriuo iš tėvų vaikus sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai (nors vyresnioji dukra A. T. nurodė labiau norinti gyventi su mama, o jaunesnioji dukra A. T. - su tėčiu) ir prie kurio iš tėvų šalių vaikai yra labiau prisirišę. Be to, mergaitės dėl savo amžiaus negali išreikšti pažiūrų ir nuomonės, nurodyti, su kuriuo iš tėvų jas sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametės dukros yra vienodai prisirišusios prie abiejų tėvų, joms abiems yra vienodai svarbūs Ieškovo ir Atsakovės tarpusavio santykiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau daugiau nei metus A. T. nuolat gyvena su mama, ji patyrė permainų persikraustydama su mama į Vilnių, nuo rudens laukia permainos einant į mokyklą, o kita dukra A. T. su tėvu A. T. nuolat gyvena apie dvejus metus, lanko virš metų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nuo rudens eis į priešmokyklinę grupę, abi mergaitės jaučiasi gerai esamose laikinose gyvenamosiose vietose, priprato prie esamos situacijos, o Atsakovei persikėlus gyventi į Vilnių neliko problemų dėl artimesnio ir nuolatinio seserų bendravimo užtikrinimo, - konstatavo, jog nuolatinis vaikų gyvenamosios vietos nustatymas pas abu tėvus pagal susiklosčiusią faktinę situaciją geriausiai atitinka šalių mažamečių vaikų interesus, užtikrintų stabilumą ir padėtų labiau išgyventi permainas dėl tėvų skyrybų, gyvenamosios vietos keitimo, ugdymo įstaigų pasikeitimo, - todėl A. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje, o A. T. - su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Teismas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrių išvados, jog abi mergaitės turėtų gyventi su motina, nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis, tėvų galimybėmis ir geriausiu vaikų poreikių užtikrinimo įvertinimu. Teismo manymu, Atsakovei pakankamai sunku auklėti ir vieną vaiką (nes mergaitė persikraustė pas mamą vėliau, tik 2013 m. vasario mėnesį, iki tol vaiką nuolat padėdavo auklėti močiutė), Atsakovė nevairuoja transporto priemonės, kas taip pat apsunkina tiek darbinę veiklą, darbo laiko planavimą, vaiko vežiojimą į ugdymo, gydymo įstaigas, būrelius, be to, bausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą. Byloje nėra pagrindo teigti, jog Ieškovas, apie dvejus metus nuolat rūpindamasis dukra, nesugebėtų ir toliau užtikrinti nuolatinio seserų tarpusavio bendravimo, bendravimo su kitu iš tėvų, ypatingai kai abu tėvai gyvena Vilniuje. Nurodė, kad vaikų gyvenimas pas abu tėvus skatins abu tėvus dažniau užtikrinti seserų ir kito iš tėvų tarpusavio bendravimą. Teismas ginčo sprendime padarė išvadą, kad Ieškovo turtinė padėtis yra nežymiai geresnė ir tvirtesnė nei Atsakovės (pajamos stabilios ir nuolatinės), todėl, siekiant užtikrinti tolygų abiejų dukrų išlaikymo lygio užtikrinimą, jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl Ieškovo reikalavimas dėl 400 Lt išlaikymo kas mėnesį vaikui priteisimo yra proporcingas Atsakovės darbo atlygiui, galimybėms teikti išlaikymą, o Atsakovės reikalavimas dėl 650 Lt išlaikymo kas mėnesį vaikui priteisimo yra proporcingas Ieškovo darbo atlygiui ir galimybėms, todėl šalių reikalavimai dėl išlaikymo abiems vaikams buvo patenkinti iš dalies.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą ir dalyje dėl mažametės dukters A. T. gyvenamosios vietos nustatymo priimti naują sprendimą – dukros gyvenamąją vietą nustatyti su Atsakove, priteisti iš Ieškovo išlaikymą mažametei dukrai A. T. po 650, 00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki jos pilnametystės, pavedant vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti Atsakovei, priteisti iš Ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde Atsakovė nurodė, kad A. T. su Ieškovu gyvena apie metus, ir laikinųjų gyvenamųjų vietų mažamečiams vaikams nustatymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sąlygojo ne laisvas vaikų apsisprendimas gyventi su vienu iš jų, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartys, kuriomis nustatyta jų laikinoji gyvenamoji vieta. Tai patvirtina, kad mažametės mergaitės buvo teismo priverstinai laikinai išskirtos, o ne savarankiškai pasirinkusios gyvenamąją vietą. Atkreipė dėmesį, kad iki teisminio proceso pradžios, bylos iškėlimo, mergaitės beveik 1,5 metų gyveno Radviliškio mieste su savo motina, mergaitės lankė lopšelį-darželį, būrelius. Byloje nėra duomenų, kad mažametės mergaitės, gyvendamos kartu su motina būtų jautusios blogai, kad jomis būtų netinkamai rūpintasi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viena iš mergaičių su tėvu gyvena teismo nutarties pagrindu, kad iki tol ji ilgą laiką gyveno su seserimi ir motina. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas pas abu tėvus geriausiai atitinka šalių mažamečių vaikų interesus. A. gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškovu labiausiai atitinka ne vaiko, o vaiko tėvo interesus. Atsakovė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad seserų amžiaus skirtumas – 10 mėnesių ir kelios dienos, tarp jų yra glaudus dvasinis ryšys. A. ir A. T. yra mažametės, todėl jų bendravimas gyvenant atskirai dėl jų amžiaus būtų apsunkintas, dėl to nutrūktų seserų santykiai. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jai pakankamai sunku auklėti vieną vaiką. Atsakovė, augindama abi dukras, tinkamai jomis rūpinosi, buvo dėmesinga savo dukterims. Be to, dukrų tinkamą auklėjimą galima užtikrinti ir neturint vairavimo pažymėjimo, pasinaudojant viršuoju transportu. Atsakovės nubaudimas administracine tvarka vieną kartą nereiškia, kad Atsakovė sistemingai pažeidinėja vaikų teises, nėra suinteresuota rūpintis vaikais. Atsakovė teigia, kad esant vienodoms tėvų materialinėms sąlygoms auginti vaikus, turi būti atsižvelgiama į kitas aplinkybes – mažametėms dukroms reikalinga motinos globa ir Atsakovė turi pirmenybę auklėti savo dukras. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. T. iš Atsakovės priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės. Ieškinys teismui pateiktas 2011 m. spalio 17 d., o mažametė dukra A. su Atsakove gyvena nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. Viena mergaitė faktiškai gyveno su Ieškovu, kita – su Atsakove. Abu sutuoktiniai patyrė išlaidas vaikų išlaikymui, todėl nėra teisinga ir protinga išlaikymą A. priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Iš anksčiau nurodyto reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą dalyje dėl A. T. gyvenamosios vietos nustatymo, seka išvestinis priešieškinio reikalavimas – dėl išlaikymo šiai dukrai priteisimo iš Ieškovo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Ieškovas nurodė iš dalies sutinkantis su Atsakovės apeliaciniu skundu. Ieškovas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu motyvu dėl išlaikymo A. priteisimo nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškovas su Atsakovės apeliaciniu skundu dalyje dėl dukros A. gyvenamosios vietos nustatymo su Atsakove, nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad Atsakovė dažnai išvykdavo iš Lietuvos, mergaites palikdavo prižiūrėti savo motinai. Taip pat pateikti įrodymai, kad dukroms gyvenant su mama, buvo netinkamai rūpinamasi A. sveikata. Nurodė, kad atskiras mergaičių gyvenimas nedaro joms žalos, kadangi jos dažnai bendrauja, matosi, leidžia kartu atostogas. Taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad Atsakovė organizuoja svetimų vaikų poilsį, nedaro įtakos jos pačios dukroms, nes jų stovyklose nebuvo, jos leisdavo laiką si Ieškovu ar senelėmis. Nurodė, kad A. jau adaptavosi prie gyvenimo su Ieškovu, ji lanko būrelius. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą vaiko gyvenimas vėl pasikeis, kas neigiamai atsilieps vaiko gyvenimo sąlygoms. Be to, Atsakovė administracine tvarka bausta už vaiko nepriežiūrą, kas rodo, kad ji negali tinkamai pasirūpinti vaikais.

Ieškovas bei Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Ieškovui ir Atsakovei gyvenant santuokoje, jiems gimė dvi dukros - A. T., gim. 2006 m. rugsėjo 22 d., ir A. T., gim. 2007 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 6, 7).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl jų nepilnametės dukros A. T. gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu šalių mažametės dukters A. T. gyvenamąją vietą nustatė su Atsakove, o mažametės dukters A. T. - su tėvu. Atsakovė su tuo nesutinka ir prašo abiejų dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abiejų tėvų namuose yra sudarytos visapusiškos materialinės sąlygos vaikams auklėti, gyventi, ir sprendimą dalyje dėl nepilnametės A. T. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu motyvavo tuo, kad ji su tėvu nuolat gyvena apie dvejus metus, lanko virš metų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nuo rudens eis į priešmokyklinę grupę, jaučiasi gerai esamoje laikinoje gyvenamoje vietoje, priprato prie esamos situacijos. Taigi, teismas, visų pirma, akcentavo nepilnametės pripratimą prie esamų gyvenimo sąlygų, kas lėmė sprendimą palikti vaiką su Ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Nagrinėjant bylą apygardos teisme nustatyta, kad vaikai nuo pat gimimo gyveno su motina. 2011 m. lapkričio 10 d. Radviliškio lopšelio-darželio „Eglutė“ išduotoje pažymoje nurodyta, kad abi mergaitės darželį pradėjo lankyti nuo 2010 m. vasario 23 d., mergaites į darželį atvesdavo ir iš jo pasiimdavo mergaičių mama, kartais močiutė (Atsakovės mama), kelis kartus iš darželio vaikus pasiėmė tėvas (1 t., b. l. 118). Tik 2011 m. gegužės mėnesį Atsakovei išvykus į komandiruotę (1 t., b. l. 68), mažametes jos dukras prižiūrėjo Atsakovės motina. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatė šalių mažamečių vaikų A. T. ir A. T. gyvenamąją vietą su tėvu, Ieškovu (1 t., b. l. 83-86). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgęs į tai, kad A. T. nuolat gyvena su Atsakove, pakeitė laikiną vaikų gyvenamąją vietą - mažametės dukters A. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, Atsakove, o mažametės dukters A. T. gyvenamoji vieta liko su tėvu, Ieškovu jo gyvenamojoje vietoje (2 t., 58-59). Šie faktai sudaro pagrindą teigti, kad A. gyvenamoji vieta nuolat keitėsi, todėl ji neturėjo galimybės susieti save su tam tikra pastovia aplinka. Be to, nors Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad A. atvažiavo iš Radviliškio į Vilnių, pakeitė vaikų darželį, adaptavosi grupėje, lanko šokius, kitus būrelius, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad vien tai, jog paskutinius metus vaikas gyvena su Ieškovu nesudaro pagrindo vien šiuo faktu vadovautis nustatant vaiko gyvenamą vietą.

Šalys neginčija, jog abu tėvai šiuo metu turi tas pačias socialines ir materialines sąlygas auginti vaikus. Kadangi šiuo požiūriu abiejų asmenų pozicijos panašios, tai, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įtakos turi kitų teismo nustatytų aplinkybių vertinimas, jų visuma, o būtent - vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų, vaiko ryšys su tėvu ar motina, seserimi. Siekiant išsiaiškinti nepilnametės A. nuomonę ir norus dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Teismo psichologijos akte nurodyta, kad A. negali išreikšti savarankiškos nuomon dėl gyvenamosios vietos, tačiau neabejotina, jog tiek tėtis, tiek mama mergaitei yra reikšmingi asmenys, tiek Ieškovą ir mažametę, tiek Atsakovę ir vaiką sieja stiprus ryšys, artimi tarpusavio santykiai (2 t., b. l. 72-74, 75-77). Taigi, byloje nėra galimybės nustatyti vaiko valios dėl gyvenamosios vietos, tokiu atveju reikia atsižvelgti į šeimoje augančių nepilnamečių vaikų tarpusavio santykius, prisirišimą vienas prie kito. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai šeimoje yra keletas vaikų, ginčas dėl vaikų perdavimo auklėti turi būti sprendžiamas vadovaujantis jų abiejų interesais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, visi vaikai gali būti palikti auklėti vienam iš tėvų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp dviejų seserų A. ir A. yra tik 10 mėnesių skirtumas, dėl ko jos turi bendrų pomėgių, interesų, formuojančių stiprų emocinį ryšį ne tik giminystės pagrindais, bet ir draugystės. Iki teismo nutarčių, pagal kurias buvo nustatytos skirtingos mergaičių gyvenamosios vietos, priėmimo, jos nuo gimimo gyveno kartu. Analizuojant teismo psichologijos aktus matyti, kad abi mergaitės pasiilgsta viena kitos, prisimena bendrai leistą laiką, laisvalaikį, jos mėgsta kartu žaisti, piešti, t. y. jos abi jaučia nuolatinį poreikį bendrauti tarpusavyje, daugiau leisti laiką kartu (2 t., b. l. 75-77). Taigi, vaikams gyvenant atskirai yra grėsmė, jog dabar egzistuojantis glaudus ryšys tarp seserų susilpnės, kas neabejotinai neigiamai atsilieps jų vystimuisi ir tarpusavio santykiams ateityje. Atskiras seserų gyvenimas jas gali traumuoti labiau ir daug ilgesniam laikotarpiui, nei A. pripratimas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Nors Ieškovas ir nurodo, kad mergaitės susitinka du kartus per savaitę, kartu praleidžia atostogas, tačiau manytina, kad to nepakanka glaudaus ryšio tarp vaikų išsaugojimui. Pažymėtina ir tai, kad vienam iš tėvų nusprendus pakeisti gyvenamąją vietą, išsikelti į kitą miestą, vaikų susitikimai gali pasidaryti retesni, kas taip pat skatins atitolimą tarp seserų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į A. lytį bei amžių. Šiuo metu jai yra šešeri metai, t. y. amžius, kuomet mergaitė stipriai jaučia poreikį būti kartu su mama, ir tuo pačiu intensyviai formuojasi vaiko pasaulėžiūra, plečiamas jo akiratis. Tiriamosios A. T. teismo psichologijos ekspertizės akte pažymėta, kad vaikui yra aktualu identifikuotis su savo lyties tėvais, o kito iš tėvų dalyvavimas formuoja savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, vėliau – santykius su priešinga lytimi ir kt. (2 t., b. l. 77). Todėl būtent bendravimas su mama, kaip tos pačios lyties ypač artimu asmeniu, turi užtikrinti visapusišką mergaitės pasiruošimą tolimesniam gyvenimui. Atskyrus nepilnametę nuo motinos, ji neteks nuolatinio, emociškai stabilaus tarpusavio ryšio, atsiras susvetimėjimas santykiuose.

Kolegija, be anksčiau nurodytų aplinkybių, atkreipia dėmesį ir į tai, jog nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (CK 3.178 straipsnio 1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Tačiau išvadoje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog mergaičių išskyrimas prieštarautų jų interesams, abu tėvai vaikams sudarę tinkamas sąlygas, tačiau labiau vaikų interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (3 t., b. l. 40). Išvadą teikianti institucija – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, kitaip bus pažeisti jų interesai (2 t., b. l. 108-109). Taigi vaiko teisių apsaugos tarnybų išvados taip pat patvirtina aplinkybę, kad Atsakovė geriau užtikins tinkamą mažametės dukros A., abiejų seserų emocinę ir socialinę raidą.

Ieškovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl A. gyvenamosios vietos nustatymo, reikia atsižvelgti į tai, kad Atsakovė buvo bausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą. Iš byloje esančio 2013 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo matyti, kad Atsakovė 2013 m. kovo 14 d. apie 4.19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), keletui valandų paliko be priežiūros miegančią dukrą A. T. (3 t., b. l. 28). Tačiau manytina, kad šis įvykis nagrinėjamu atveju neįrodo Atsakovės nesugebėjimo rūpintis dukra A.. Visų pirma, Atsakovė savo kaltę pripažino ir nurodė, kad dėl tokio savo elgesio gailisi (3 t., b. l. 28). Kitų įrodymų dėl Atsakovės netinkamumo auklėti dukrą, nėra. Antra, nesuprantama Ieškovo pozicija tuo aspektu, jog jis sutinka su Atsakovės galimybe rūpintis viena dukra – A., jos neginčija, tačiau kalbant apie A. auklėjimą, jis remiasi Atsakovės nusižengimu. Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog pavedus Atsakovei auklėti vieną vaiką, 2013 m. balandžio 8 d. įvykis niekaip neįtakoja jos sugebėjimą rūpintis jais abiem.

Negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Atsakovei dėl jos darbo pobūdžio ir vairavimo teisių neturėjimo pakankamai sunku auklėti vieną vaiką – A., todėl A. turi augti su tėvu, Ieškovu. Automobilio vairavimas nėra aplinkybė, įtakojanti vieno iš tėvų galimybę auklėti savo vaiką. Atsakovė gali pasinaudoti kitomis priemonėmis, pvz., viešuoju transportu, taksi ir pan., ir užtikrinti tokius pačius vaiko interesus, kaip ir nuosavą automobilį vairuojantis Ieškovas.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju A. ir jos sesers A. interesus labiausiai atitinka jų gyvenimas kartu ir su motina. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007). Dėl to, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Nustačius nepilnametės A. T. gyvenamąją vietą su motina, keistinas priteistas išlaikymas šiam nepilnamečiui vaikui. Atsakovė apeliaciniame skunde dukros A. išlaikymui prašo priteisti 650 Lt kas mėnesį mokamą išlaikymą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą jokių prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio nepateikė. Taigi, ginčo dėl išlaikymo sumos byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, ir ginant nepilnamečio vaiko A. interesus, pripažintina, jog Ieškovas privalo kiekvieną mėnesį nuo šios nutarties priėmimo iki A. pilnametystės skirti po 650 Lt periodinių išmokų dukrai A. T. išlaikyti, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), nustatant, kad Atsakovė vaikui priteistą išlaikymo sumą valdys uzufrukto teise (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl išlaikymo dukrai A. iš Atsakovės priteisimo momento. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu dukrai A. T. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2011 m. spalio 17 d. iki vaiko pilnametystės priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Anot Atsakovės, vyresnioji dukra A. su ja gyveno nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, o kita dukra – A. – su Ieškovu, abi šalys patyrė išlaidų dėl vaikų išlaikymo, todėl nėra teisinga išlaikymą A. priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su šiuo Atsakovės argumentu sutiko. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Nustačius nepilnametės A. gyvenamąją vietą su Ieškovu, išlaikymą jai reikėtų priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau kaip aiškina šalys, po ieškinio pateikimo jos susitarė, jog A. gyvens su mama, o A. – su tėvu. Vertinant šią aplinkybę, kolegija sutinka su Atsakove ir Ieškovu, kad šalims auklėjant po vieną dukrą, abu tėvai vienodai prisidėjo prie abiejų nepilnamečių išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nei viena iš šalių nepateikė jokių įrodymų dėl išlaikymo įsiskolinimo. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ir atsižvelgiant į tai, kad iki šios nutarties priėmimo Ieškovas rūpinasi A., o Atsakovė – A., išlaikymas nepilnametei A. iš Atsakovės Ieškovui neturėtų būti priteisiamas.

Pagal bendrą taisyklę, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad iš dalies patenkinus abiejų šalių reikalavimus, kiekviena pusė turėtų kitai atlyginti apie pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad abi šalys iš esmės patyrė apylyges bylinėjimosi išlaidas, jog galimas šalių priešpriešinių turtinių reikalavimų tarpusavio įskaitymas, taikytinas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, laikant, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstytos. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad Ieškovas sumokėjo už ekspertizės atlikimą ne visą sumą, o Atsakovė už jos atlikimą nemokėjo, iš Atsakovės už ekspertizės atlikimą buvo priteistas likutis pagal ekspertinės įstaigos sąskaitas – 222, 20 Lt. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neprieštaravo. Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir pakeitusi ginčo sprendimą mano, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą, Ieškovo ieškinys tenkintinas dalyje dėl santuokos nutraukimo, o Atsakovės priešieškinis – pilnai. Tačiau pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Ieškovas iš dalies pripažino priešieškinio reikalavimus, sutiko su kai kuriais Atsakovės argumentais. Todėl manytina, kad esant tokioms aplinkybėms, būtų neteisinga priteisti iš Ieškovo didesnę, proporcingą jo patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų sumą. Taigi, teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeistinas.

Patenkinus Atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš Ieškovo Atsakovei priteistinas 144 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo padavimą (3 t., b. l. 64), ir advokatei sumokėtos 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidos (3 t., b. l. 83-85). Taip pat iš Ieškovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo Atsakovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl mažametės A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo pakeisti.

Nustatyti nepilnametės A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina atsakove R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mažametei dukrai A. T. po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 20 d., iki A. T. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti R. J., priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. T. atsakovės R. J. naudai 1 144 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. T. 234 Lt (du šimtus trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjai Jūratė VaranauskaitėNatalja CikotoAntanas Rudzinskas