Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-10-08 · Civilinė byla Nr. eA2-17509-717/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2017-10-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaPapildomas sprendimas · 2018-01-04Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-10-08Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
eA2-17509-717/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14610-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
S. K., G. R.
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
R. K., S. K.
Advokatai
Marius Kuzminovas, Ieva Kubilienė
Civilinė byla Nr. eA2-17509-717/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14610-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.4.2.9; 3.3.4.3; 3.2.7.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė,sekretoriaujant Andriui Pukiui,dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovui advokatui Mariui Kuzminovui,

suinteresuotiems asmenims: S. K., suinteresuoto asmens G. R. įgaliotam atstovui A. R., jo atstovei advokatei Ievai Kubilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2743-451/2017 pagal ieškovės G. R. patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir S. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė G. R. pareiškė Kauno apylinkės teisme patikslintą ieškinį (el. b. l. 69-73), kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir S. K.:

1) už visą neteisėto naudojimosi turtu laikotarpį nuo 2016-06-22 d. iki 2016-11-01 d., bei už terminą, reikalingą butui atstatyti į naudojimui pagal paskirtį tinkamą būklę nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01, priteisti žalos atlyginimą (negautos pajamos), lygų nuomos mokesčiui, sudarančiam po 200,00 Eur per mėnesį, viso 1400 Eur;

2) priteisti žalos atlyginimą dėl atsakovų neteisėtais veiksmais padaryto buto sužalojimo, siekiant butą atstatyti į tokią padėtį, kokioje jis buvo įsigyjant turtą varžytynėse, ir kuris yra lygus 4063,52 Eur;

3) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir 600,00 Eur advokato išlaidoms apmokėti; išlaidas saugos tarnybai samdyti siekiant patekti į nuosavybės teise turimą butą, viso 300 Eur; išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių protokolų surašymą, viso 240 Eur.

4) nuo visų priteistų sumų priteisti 5 proc. metinių palūkanų, mokėtinų nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo galutinio įvykdymo.

2017 m. kovo 27 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.

2017 m. spalio 3 d. sprendimu Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės G. R. reikalavimas priteisti iš atsakovų S. K. ir R. K. solidariai 1 400 Eur žalos atlyginimą (negautos pajamos), lygų nuomos mokesčiui, sudarančiam po 200 Eur per mėnesį už visą neteisėto naudojimosi turtu laikotarpį nuo 2016-06-22 iki 2016-11-01, bei už terminą, reikalingą butui atstatyti į naudojimui pagal paskirtį tinkamą būklę nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01; priteista ieškovei G. R. iš atsakovų S. K. ir R. K. lygiomis dalimis 738,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje bylos dalyje priėmė naują sprendimą: priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 1 400 Eur turtinei žalai atlyginti bei ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 1 400 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta 2016-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 1 325 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose taip pat bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2018 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismas priėmė papildomą sprendimą minėtoje byloje – priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2743-451/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad teismų sprendimai buvo grindžiami tuo, kad jis su motina neteisėtai naudojosi nekilnojamuoju turtu – butu (duomenys neskelbtini), be to, padarė jam žalą, todėl sprendimuose nurodytos sumos iš jų priteistos solidariai. Pažymi, kad minėtu butu nesinaudojo ir jokios žalos nepadarė, neturėjo tokios galimybės, nes nuo 2016-05-15 iki 2016-11-02 dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu ir gyveno (duomenys neskelbtini). Ši nauja aplinkybė kelia abejonių teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nes jis negalėjo būti atsakovu byloje. Jam nebuvo žinoma apie procesą, apie priimtus procesinius sprendimus sužinojo prieš mėnesį, antstoliui pradėjus priverstinį vykdymo procesą, todėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido. 2018 m. gegužės 15 d. per TV3 programą rodė laidą „Prieš srovę“ apie tai, kaip teisininkas A. R., kuris veikia pagal verslo partnerės išduotą įgaliojimą, atlieka akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, norėdamas užvaldyti svetimą turtą. Visiškai taip buvo ir šioje byloje. A. R. veikdamas pagal įgaliojimą naudojo psichologinį smurtą prieš jo motiną, iniciavo bylą dėl neva jų padarytos žalos. Laidoje keliamos versijos, kad A. R. su bendrais galimai yra padaręs nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės pareiškėjui iki minėtos laidos nebuvo žinomos, o tai jo nuomone, galėjo turėti įtakos teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, šie faktai kelia pagrįstų abejonių, ar priešinga šalis buvo sąžininga civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Todėl būtina išsamiai patikrinti teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą (e. b. kopijos, b. l. 151-153) .

Teismo posėdyje pareiškėjas savo prašymą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjas minėtame bute gyveno tik iki 2016 m. balandžio mėnesio pabaigos, vėliau tik lankydavosi, nes reikėjo ginti mamos, kuri buvo užsienyje, ir bute esančių jo paties daiktų interesus. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki spalio mėnesio pabaigos gyveno (duomenys neskelbtini), nes ten dirbo. Po to apie 1-1,5 metų gyveno (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) sugrįžo prieš 4-5 mėnesius. Apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2018 m. vasarą kai pamatė areštuotą banko sąskaitą. Pripažino, kad atsiliepimą į bylą pasirašė, nes mama davė pasirašyti, tačiau byla toliau nesidomėjo, nes išsikraustymas buvo įvykęs.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Marius Kuzminovas palaikė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo jame nurodytais motyvais, pagrindė jį teisiniais argumentais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad apie iškeltos bylos pradžią žinojo, tas žinojimas pasibaigė 2016 m. rugsėjo mėnesį. 2016 m. birželio mėnesį G. R. pareikalavo raktų. Savo daiktus iš buto išsivežė 2016 m. spalio 23 d., raktus atidavė ieškovei 2016 m. spalio 20 d., dalyvaujant antstoliui ir policijos pareigūnams. Pripažino, kad siuntė teismui prašymą bylos nagrinėti be jos, kad nesidomėjo bylos baigtimi, kad rašė atsiliepimą ir jį pasirašė. Jos sūnus buvo deklaruotas ginčo bute, ji pati išsideklaravo 2016 m. spalio 18 d.

Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jos interesams atstovauja įgaliotas atstovas A. R. ir advokatė Ieva Kubilienė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog atsakovai atsiliepime į ieškinį patys nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta, antstolio faktinių aplinkybių protokole yra konstatuota, kad atsakovai naudojosi butu. Teismų sprendimai yra motyvuoti, teisėti ir pagrįsti, todėl prašymas dėl proceso turėtų būti atmestas. Suinteresuoto asmens įgaliotas atstovas A. R. pažymėjo, kad nuo varžytinių akto išdavimo iki išsikraustymo procesas užtruko apie pusę metų. Per tą laiką jis tikrai ne kartą ir ne du neįspėjęs buvo atvykęs į butą ir jame visuomet rasdavo R. K., todėl padarė išvadą, kad jis ten gyvena. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis nesutiko gera valia išsideklaruoti iš buto. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog jis minėtame bute negyveno. Pareiškėjo pateikta panaudos sutartis neįrodo, kad jis fiziškai gyveno kitame mieste.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, atsisakytina atnaujinti procesą.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės G. R. reikalavimas priteisti iš atsakovų S. K. ir R. K. solidariai 1 400 Eur žalos atlyginimą (negautos pajamos), lygų nuomos mokesčiui, sudarančiam po 200 Eur per mėnesį už visą neteisėto naudojimosi turtu laikotarpį nuo 2016-06-22 iki 2016-11-01, bei už terminą, reikalingą butui atstatyti į naudojimui pagal paskirtį tinkamą būklę nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01; priteista ieškovei G. R. iš atsakovų S. K. ir R. K. lygiomis dalimis 738,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje bylos dalyje priėmė naują sprendimą: priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 1 400 Eur turtinei žalai atlyginti bei ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 1 400 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta 2016-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 1 325 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose taip pat bylinėjimosi išlaidas valstybei. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismas priėmė papildomą sprendimą minėtoje byloje – priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

2018 m. birželio 11 d. atsakovas R. K. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2743-451/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas.

Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismo nuomone, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl aplinkybių, kurios nėra naujai paaiškėjusios. Pareiškėjas nurodo, jog ginčo butu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ir jokios žalos jam nepadarė, net neturėjo tokios galimybės, kadangi nuo 2016-05-15 iki 2016-11-02 dirbo (duomenys neskelbtini) ir minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gyveno. Pareiškėjas kaip įrodymą, jog jis dirbdamas (duomenys neskelbtini), pateikė 2016 m. birželio 1 d. panaudos sutartį, tačiau teismas pažymi, kad panaudos laikotarpis tik nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kai tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2016 m. liepos 14 d., t. y. panaudos sutartis įsigaliojo jau po kreipimosi į teismą. Byloje esanti procesinių dokumentų įteikimo pažyma (el. b. 1 t., b. l. 12) patvirtina, kad ieškinys su priedais atsakovui R. K. įteiktas asmeniškai 2016 m. rugpjūčio 2 d. būtent ginčo adresu – (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu įteikti procesiniai dokumentai ir atsakovei S. K., kuriuos pasirašytinai priėmė R. K. 2016 m. rugpjūčio 10 d. (el. b. 1 t., b. l. 14). Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą joje buvo duomenys apie atsakovo R. K. darbovietę (e. b. kopijos 1 t., b. l. 64), todėl teismui ši aplinkybė buvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas atsakovui siuntė procesinius dokumentus ir į darbovietę, tačiau jie teismui buvo grąžinti neįteikti (e. b. kopijos 1 t., b. l. 69). Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad bute tik retkarčiais lankydavosi dėl paliktų jo ir motinos daiktų, tačiau kaip jau pirmiau nurodyta, 2016 m. rugpjūčio mėnesį jam net du kartus (2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d., kurios, atkreiptinas dėmesys, buvo eilinės darbo dienos) pasirašytinai buvo įteikti procesiniai dokumentai. Be to, byloje pateiktame atsakovų atsiliepime nurodytas jų gyvenamosios vietos adresas taip pat (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nėra jokių duomenų apie kitą atsakovo gyvenamąją vietą ar darbovietę. CPK 42 straipsnis nustato, kad šalys privalo veikti už greitą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, todėl pareiškėjas privalėjo nurodyti teismui savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis turėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis, tačiau šių pareigų atsakovas nevykdė. Be to, pateikta panaudos sutartis dar neįrodo, kad atsakovas gyveno pastoviai (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui nenurodė, o jo pateikti įrodymai teismų konstatuotų aplinkybių nepaneigia.

Teismas pažymi, kad 2018 m. gegužės 15 d. TV3 rodytoje laidoje „Prieš srovę“ pareiškėjo išgirsta versija, jog A. R. gali būti padaręs nusikalstamų veikų, taip pat negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios pagrindu galimas proceso atnaujinimas. Pirmiausia, A. R. nėra šios bylos šalis, jis tik ieškovės G. R. įgaliotas atstovas, veikiantis pagal jam suteiktų įgalinimų ribose. Antra, net ir esant byloje įrodymų apie jo galimai padarytas kažkokias nusikalstamas veikas kitų asmenų atžvilgiu, tai nesudarytų pagrindo vertinti ieškovės sąžiningumą ar nesąžiningumą šioje konkrečioje byloje, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie galimai nusikalstamas ieškovės įgalioto atstovo veikas. Pagrindas spręsti dėl proceso atnaujinimo būtų tik tokiu atveju, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatytos nusikalstamos ieškovės atstovo ar jos pačios veikos, padarytos nagrinėjant šią bylą arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi ieškovės paaiškinimai, dėl kurių būtų priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teismo nuomone, prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, galinčių daryti įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra tai, jog jeigu naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Teismas sprendžia, kad įvertinus minėtas aplinkybes, teisinis rezultatas tarp šalių liktų toks pats. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007). Pažymėtina, ir tai, kad vien aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo nesutinka su teismo argumentacija priimtame sprendime, negali būti pagrindas atnaujinti procesą, nes savo teises jis galėjo ginti, naudodamasis teise į apeliaciją. Kaip jau minėta, atsakovas apie iškeltą bylą žinojo, tačiau toliau nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo, savo teisėmis nepasinaudojo.

Dėl termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo

Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą teismui gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju tai turėtų būti naujai paaiškėjusios aplinkybės, kadangi būtent su jų atsiradimu pareiškėja sieja proceso atnaujinimo būtinybę.

Šioje byloje Kauno apygardos teismo sprendimas priimtas 2017 m. spalio 3 d. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2018 m. birželio 11 d. ir mano, kad trijų mėnesių termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes jam nebuvo žinoma apie proceso eigą, apie priimtus sprendimus sužinojo tik prieš mėnesį, antstoliui pradėjus vykdymo procesą. Be to, tik 2018 m. gegužės 15 d. per TV3 programoje transliuotą laidą „Prieš srovę“ sužinojo apie tai, kad ieškovės įgaliotas atstovas gali būti padaręs nusikalstamų veikų, kas kelia abejonių dėl priešingos šalies sąžiningumo. Kaip jau yra aptarta pirmiau, televizijos laidoje sužinota informacija nėra laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl nuo jos terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo negali būti skaičiuojamas. Kita pareiškėjo aplinkybė, jog jam nebuvo žinoma apie proceso eigą, taip atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Kaip jau pirmiau nurodyta, vadovaujantis CPK 42 straipsniu atsakovas turėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, tačiau šios ir kitų minėtame straipsnyje nurodytų pareigų atsakovas nevykdė. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuometiniam atsakovui R. K. apie ieškovės G. R. iškeltą bylą buvo žinoma. Byloje esanti procesinių dokumentų įteikimo pažyma (el. b. 1 t., b. l. 12, 14) patvirtina, kad ieškovės G. R. ieškinys su priedais atsakovui R. K. įteiktas jam asmeniškai 2016 m. rugpjūčio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), o S. K. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – pasirašytinai jos sūnui R. K.. Atsakovų atsiliepimas į ieškinį su originaliais atsakovų parašais, kuriame jie nesutiko su ieškiniu, teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 16 d. (el. b. 1 t., b. l. 16-17). Šios aplinkybės teismo posėdyje neneigė nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo S. K.. Todėl teismas vertina, kad atsakovams apie iškeltą bylą buvo žinoma jau nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Tai, kad atsakovo teigimu jis tik pasirašė motinos pateiktą atsiliepimą, tačiau nesuprato, kodėl jis į bylą įtrauktas atsakovu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismo vertinimu atsakovai nevykdė pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju bylos procesas vyko 2016 m. liepos 14 d. iki pat 2017 m. spalio 3 d. (apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo), ir visą šį laiką nuo atsiliepimo pateikimo, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d., atsakovai visiškai nesidomėjo civilinės bylos eiga, buvo visiškai abejingi galimoms pasekmėms.

Kadangi kitų objektyvių aplinkybių nuo kurių galėtų būti skaičiuojamas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nepateikė, ir nuo Kauno apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo jau buvo praėję daugiau kaip trys mėnesiai, laikytina, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo – naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, taip pat praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, be to, teismas nenustatė ir kitų CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų proceso atnaujinimui, todėl pareiškėjo R. K. pareiškimas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir procesą atnaujinti atsisakytina.

Atmetus prašymą atnaujinti procesą, iš pareiškėjo R. K. priteistinos suinteresuoto asmens G. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2743-451/2017 ir atsisakyti atnaujinti procesą.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Ona Valentukevičiūtė