Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „Žirmuva“ bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Solitex“ ieškinį atsakovui BUAB „Žirmuva“, tretieji asmenys B. V. ir D. M. dėl 2013-05-27 automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismui nenustačius aplinkybių, iš kurių būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, buvo pagrįstai priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu siekia sumažinti nuomos sutartyje nustatytą nuomos kainą, o prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama bylos nagrinėjimo metu atsakovui mokėti jau sumažintą nuomos mokesčio kainą bei uždrausti atsakovui nutraukti šalių sudarytą nuomos sutartį dėl sumažinto nuomos mokesčio mokėjimo.

Įvertinus ieškinio reikalavimus ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuomos kainos už patalpų nuomą sumažinimo, t. y. ieškovui būtų suteikta teisė mokėti būtent ieškiniu prašomą sumažinti nuomos kainą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nuomos sutarties nuostatos, reglamentuojančios nuomos kainą, yra privalomos šalims, kol nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.189 str.). Nagrinėjamu atveju iki teismo sprendimo priėmimo teisės mokėti sumažintą, pačio ieškovo nusistatyto dydžio, nuomos kainą suteikimas ieškovui, neturėtų nieko bendro su ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimu, bei labiau pažeistų atsakovo, kaip kreditoriaus, teisę gauti nuomos mokestį už teikiamas nuomos paslaugas, t.y. būtų pažeista šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinis teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas, nuomos kainų skirtumas tarp numatytos nuomos sutartyje ir nustatytos galutiniu teismo sprendimu galėtų būti įskaitytas į ieškovo nuomos mokestį už likusį laikotarpį iki nuomos termino pabaigos arba grąžintas ieškovui. Todėl ieškovo reikalavimas dėl nuomos sutarties sąlygos pakeitimo, nustatant mažesnį mokėtiną nuomos mokesčio dydį, nereikalauja vykdymo užtikrinimo, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su ieškinio reikalavimu sutampančios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, todėl ši ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (2009-07-23 nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009, 2009-11-26 nutartis civ. byloje Nr. 2-1458/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškia prevencinio ieškinio, kuriuo būtų siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), nes tam nėra jokio pagrindo. Šioje byloje pareiktu ieškiniu siekiama sumažinti nuomos sutartyje nustatytą nuomos kainą, todėl pritaikytos analogiškos ieškinio dalykui laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

Be to, teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Kadangi šiuo atveju ieškovas patikslintame ieškinyje nekelia nuomos sutarties nutraukimo klausimo, nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti atsakovui nutraukti nuomos sutartį su ieškovu, yra nesusijusi su ieškovo pareikštu reikalavimu ir todėl yra negalima. Teismui nustačius, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su pareikštais reikalavimais, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-627/2007).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tinkamas nuomos mokesčio mokėjimas tėra viena iš daugelio ieškovo kaip nuomininko prievolių, nustatytų nuomos sutartyje ir įstatymuose. Mokėjimo prievolės pažeidimas yra tik vienas iš daugelio nuomos sutarties nutraukimo pagrindų nuomotojo iniciatyva. Teismas, nustatydamas draudimą atsakovui nutraukti nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieškovo kaip nuomininko teises, jeigu ieškovas iš dalies vykdys vien mokėjimo prievolę, nepriklausomai nuo to, kaip ieškovas vykdys kitas nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, reiškia, kad teismas nutartimi iš esmės apribojo atsakovo kaip kreditoriaus (nuomotojo) teises. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl favorcontractus principo derinimo su sutarties nutraukimu, yra nurodęs, kad bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (LAT 2012-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Teismas negali apriboti kreditoriaus teisių ir kreditoriaus pasirinkimo, kurią teisę realizuoti, įskaitant teisę nutraukti sutartį joje ar įstatyme numatytais pagrindais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas apribojo atsakovo, kaip kreditoriaus pagal nuomos sutartį, teises ginti savo pažeistus interesus sutarties nutraukimu, visiškai neanalizuodamas atsakovo turimų kreditoriaus teisių ir jų neindividualizuodamas. Pažymėtina, jog, palikus galioti skundžiamą nutartį, galėtų susidaryti tokia situacija, kai ieškovas tyčia ar dėl neatsargumo blogins išnuomoto objekto būklę arba naudosis ne pagal sutartį ar paskirtį, tačiau atsakovas, galiojant tokiai nutarčiai, sutarties nutraukti negalėtų. Daugiau negu akivaizdu, jog teismo nutartis prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais ir turi būti panaikinta kaip neteisėta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Solitex“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.