Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-835-232/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-22
Bylos Nr.: 2A-835-232/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13769-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
Ieškovas: BUAB „Žirmuva“
Atsakovas: UAB „Solitex“
Trečiasis asmuo: B. V., D. M.

Kategorijos

2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1Apeliacinis procesas

Civilinė byla Nr. 2A-835-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13769-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1; 2.5.16; 3.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Solitex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Žirmuva“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nuomos mokesčio, delspinigių ir 6 % (šešių procentų) dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Solitex“, tretieji asmenys B. V. ir D. M. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui su tais pačiais trečiaisiais asmenimis dėl sutarties pakeitimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas BUAB „Žirmuva“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamasi pareigoti atsakovą atlaisvinti automobilių stovėjimo aikštelę esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir perduoti ją ieškovui; priteisti ieškovui iš atsakovo 11 000,35 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 10 23 iki 2015 02 11; 724,05 Eur per mėnesį nuomos mokesčio nuo 2015-02-11 iki to momento, kai atsakovas atlaisvins automobilių aikštelę ir ją perduos ieškovui arba tai bus padaryta priverstinai; priteisti iš atsakovo delspinigius - 1 293,73 Eur; 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovą atlaisvinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Lakūnų g. 51, Vilniuje, ir ją perduoti ieškovui.

Ieškovas nurodė, kad 2013-05-27 su atsakovu pasirašė automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti 2 500 Lt (724,05 Eur) mėnesinį nuomos mokestį. Atsakovas vienašališkai nuo 2013-10-15 nusprendė mokėti ieškovui ne 2 500 Lt per mėnesį dyžio nuomos mokestį, o 500 Lt (144,81 Eur.) per mėnesį. Atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos- faktūros, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį jose nurodytų mokėtinų sumų. Todėl ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovas UAB „Solitex“ patikslintu priešieškiniu (sujungus bylas, ieškinys buvusioje civ. byloje Nr. 2-1420-430/2015 laikomas priešieškiniu civ. byloje Nr. 2-5788-432/2015) prašė pakeisti šalių 2013-05-27 sudarytos automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutarties Nr. ŽS-01 5.1. punktą, jį išdėstant taip: ,,Šalių susitarimu nuomos mokestis už automobilių stovėjimo aikštelę sudaro 500 Lt (penki šimtai litų) per vieną mėnesį“. Nurodė, jog sudarydamas 2013-05-27 sutartį ieškovo buvo patikintas, jog aikštelėje esantis metalo konstrukcijų statinys- kioskas, kuriame buvo įrengta apsaugos darbuotojo darbo vieta, elektros įvadas bei vaizdo stebėjimo sistema nuosavybė teise priklauso ieškovui. 2013-10-09 į atsakovą kreipėsi trečiasis asmuo D. M. prašydamas grąžinti jam priklausantį kioską, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi atsakovas yra suinteresuotas tęsti savo vykdomą veiklą, 2013-10-15 su trečiuoju asmeniu D. M. sudarė kiosko nuomos sutartį, nuomos kaina- 2 000 Lt/ mėn. Kadangi kioskas priklauso ne ieškovui, atsakovas nuomos mokestį moka jo savininkui, kreipėsi į ieškovą dėl nuomos mokesčio sumažinimo iki 500 Lt/ mėn. Tačiau ieškovas į atsakovo raštus nereagavo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašo pakeisti šalių 2013-05-27 sudarytos automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutarties Nr. ŽS-01 5.1. p.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Žirmuva“ atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog prieš ieškovui iškeliant bankroto bylą, atsakovą su ieškovu siejo nuomos teisiniai santykiai, šalys buvo sudarę analogišką nuomos sutartį. Sutarties sąlygos atsakovui buvo žinomos ir tinkamos. Atsakovas vienašališkai nutarė pakeisti sutarties 5.1. punktą, kai tuo tarpu sutartis gali būti keičiama tik šalių bendru sutarimu. Priešieškinys pateiktas po sutarties nutraukimo. Dėl nurodytų priežasčių priešieškinys atmestinas.

Trečiasis asmuo B. V. atsiliepimu su priešieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti. Taip pat nurodė, jog jis ilgą laiką buvo ieškovo vadovas ir gali patvirtinti, jog kioskas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. M.. Kioskas niekada nepriklausė ieškovui, jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Kioską neatlygintai, neterminuotai buvusiam ieškovo vadovui B. V. perdavė trečiasis asmuo D. M.. Šią aplinkybę patvirtina 1997-11-07 pasirašyta sutartis.

Trečiasis asmuo D. M. atsiliepimu su priešieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti. Taip pat nurodė, jog kioskas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso jam. 1997 m. į jį kreipėsi trečiasis asmuo B. V. dėl leidimo naudoti kiosku, šį leidimą jis davė, kioskas iki šiol stovi ieškovui priklausančioje aikštelėje. Kioskas niekada nepriklausė ieškovui ar trečiajam asmeniui B. V..

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu patenkino ieškovo BUAB „Žirmuva“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nuomos mokesčio, delspinigių ir 6 % (šešių procentų) dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Solitex“, tretieji asmenys B. V. ir D. M.. Priteisė atsakovui UAB „Solitex“ įvykdyti pareigą natūra: atlaisvinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Lakūnų g. 51, Vilniuje, ir ją perduoti ieškovui BUAB „Žirmuva“, atstovaujamam bankroto administratoriaus- UAB „Karaliaučiaus grupė“. Priteisė ieškovui BUAB „Žirmuva“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ nuomos mokestį 11 000,35 Eur. Priteisė ieškovui- BUAB „Žirmuva“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ iš atsakovo UAB „Solitex“ nuomos mokestį po 724,05 Eur per mėnesį nuo 2015-02-12 iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančią Lakūnų g. 51, Vilniuje atlaisvinimo ir jos perdavimo ieškovui dienos. Priteisė ieškovui BUAB „Žirmuva“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ iš atsakovo UAB „Solitex“ 1 293,73 Eur, delspinigių. Priteisė ieškovui BUAB „Žirmuva“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ iš atsakovo UAB „Solitex“ 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 294,08 Eur sumos, nuo 2014 03 17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui- BUAB „Žirmuva“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ iš atsakovo UAB „Solitex“ 683,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Solitex“ 385,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetė atsakovo UAB „Solitex“ priešieškinį ieškovui BUAB „Žirmuva“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2013-05-27 sudarė automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį Nr. ŽS-01, kuria ieškovas neterminuotai išnuomojo atsakovui aikštelę, o atsakovas įsipareigojo mokėti 2 500 Lt/mėn. nuomos mokestį. Aikštelės įranga ir aikštelėje esantys daiktai ar kitoks turtas sutartyje neaptarti. Teismo nuomone šalys susitarė tik dėl aikštelės nuomos, o ne dėl naudojimosi aikštelėje esančiais statiniais. Todėl aikštelėje buvusio kiosko naudojimo sąlygos negali būti laikomos 2013-05-27 sutarties Nr. ŽS-01 dalimi. Atsakovas turėjo pats pasirūpinti įranga, kurios reikia, kad galėtų vykdyti veiklą išsinuomotoje aikštelėje. Atsakovas vienašališkai nuo 2013-10-15 nusprendė mokėti ieškovui ne 2 500 Lt/mėn. nuomos mokestį, o 500 Lt/mėn. Atsakovui buvo pateiktos 2013-08-30 – 2014-02-10 išrašytos PVM sąskaitos- faktūros, kuriose bendra nurodyta mokėtina nuomos mokesčio suma- 22 903,02 Lt, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį jose nurodytų mokėtinų sumų- 13 403,02 Lt. Todėl bendra ieškovui iš atsakovo priteistina nuomos mokesčio suma sudaro 11 000,35 Eur (37 982 Lt). Atsakovas nenuginčijo neapmokėtosios nuomos mokesčio sumos ir neįrodė, kad visą šią sumą ar jos dalį sumokėjo. Kadangi atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu neišsikėlė iš aikštelės, kurios nuomos sutartį ieškovas teisėtai nutraukė nuo 2014-04-05, todėl teismas sprendė, kad nuo ieškinio surašymo dienos (2015-02-11) iki įvykdys teismo sprendimą, įpareigojantį perduoti ieškovui aikštelę, atsakovas privalo mokėti ieškovui nuomos mokestį, po 2 500 Lt (724,05 Eur) per mėnesį iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovui iš atsakovo, laiku nevykdančio prievolių priteisė 2015-02-11 patikslinto ieškinio priede lentelėje nurodytus delspinigius - 1 293,73 Eur. Teismas taip pat sprendė, kad viso sutartimi sulygto nuomos mokesčio nemokėjimas (atsakovas mokėjo 1/5 dalį numos mokesčio) yra esminis šalių sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo 2013-05-27 sudaryta automobilių stovėjimo aikštelės Lakūnų g. 51, Vilniuje, nuomos sutartis Nr. ŽS-01 nutraukta nuo 2014-04-02. Sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui išsinuomotą daiktą tokios būklės, kokios gavo. Atsakovui geruoju nevykdant šios prievolės, ieškovui reikalaujant, iš atsakovo priteistina įvykdyti šią pareigą natūra: atlaisvinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ją perduoti ieškovui. Kadangi veiklai aikštelėje reikalingos priemonės nėra šalių sudarytos sutarties dalis, aplinkybė, kad atsirado aikštelėje buvusio kiosko savininkas, neturi įtakos sutarties vykdymui ir negali paveikti sutartinių prievolių pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teismas priešieškinio reikalavimus atmetė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (atsakovas) UAB „Solitex“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo BUAB „Žirmuva“ ieškinį atsakovui UAB „Solitex“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nuomos mokesčio, delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, o UAB „Solitex“ priešieškinį BUAB „Žirmuva“ dėl 2013-05-27 automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutarties Nr.ŽS01 pakeitimo pagal CK 6.204 straipsnį patenkinti pilnai; paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie apeliacinio skundo pridedamą paaiškinimų garso įrašą, nurodydamas, jog nesudarydamas atsakovui galimybės atsiliepti į patikslinto nauju pagrindu bei dalyku ieškinio reikalavimus bei nepriimdamas atsakovo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, o tuo pačiu nebuvo užtikrintos sąlygos atsakovui pasinaudoti rungimosi principu.

Pažymėjo, kad tiek sudarant sutartį su UAB „Žirmuva", tiek ir pasirašant Sutartį su jau bankrutuojančia įmone, šalys aiškiai susitarė dėl nuomos objekto - visa automobilių stovėjimo aikštelė su visai jai eksploatuoti būtina infrastruktūra, adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad aikštelei būtinas aptarnauti kioskas, neturėjo unikalaus numerio Nekilnojamojo turto registre, jis, kaip atskiras turtinis vienetas su atskiru unikaliu numeriu, nurodytas nuomos sutartyje nebuvo. Tačiau šalys žinojo ir suprato, kad automobilių saugojimui skirtos aikštelės veiklai kioskas yra būtinas. Be to ieškovo atstovas kitoje byloje ne tik kad pripažino aplinkybę, jog kartu su aikštele buvo išnuomotas ir kioskas, bet ir patvirtino, kad be kiosko aikštelė, nebūtų veikusi. Taigi Sutartimi šalys susitarė, jog nuomos mokestis atsakovo bus mokamas ne tik už naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu - teritorija aikštelei, bet ir jai eksploatuoti būtina infrastruktūra, tame tarpe ir kiosku, dėl kurio priklausomybės bei mokėtino nuomos mokesčio, ilgainiui kilo ginčas. Akcentavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio ne dėl atsakovo kaltės, o paaiškėjus, kad būtent ieškovas išnuomojo atsakovui daiktą, kuriuo disponuoti neturėjo teisės, kuris tuo tarpu turi esminę reikšmę sutartinių įsipareigojimų iš ieškovo pusės apimčiai. Nežiūrint į tai, kad atsakovas dėjo pastangas spręsti susidariusią situaciją, siekdamas viena vertus ieškovo pagalbos siekiant atsikirsti prieš atsiradusį ir pateikusį savo reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ieškovo išnuomotų atsakovui daiktų faktinį savininką, kita vertus siūlydamas ieškovui variantus dėl Sutarties pakeitimo paaiškėjus tokiai faktinei situacijai ir gavus reikalavimą susimokėti už valdomą daiktą ne tik iš ieškovo, bet ir iš trečiojo asmens D. M.. Tačiau atsakovas apsiribojo tik reikalavimu mokėti sutartą kainą. Atsakovo nuomone jis savo įsipareigojimų esant susidariusiai situacijai nepažeidė apskritai, tačiau net jei jie ir būtų pažeisti, ieškovas jokio pranešimo jog nutraukė sutartį, nei 2015 04 04, nei vėliau, atsakovui taip ir nepateikė. Apelianto manymu teismas klaidingai įspėjimą dėl Sutarties nutraukimo sutapatino su Sutarties nutraukimo juridiniu faktu, kurio atsiradimui būtinų veiksmų, atsakovas taip ir neatliko. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, be pagrindo priteisęs delspinigius nuo faktiškai didžiosios dalies prašomos priteisti pagrindinės prievolės, ženkliai daugiau nei už 180 dienų (pagal 2013.10.23. dieną apmokėtiną PVM s-f Nr. 13/005 - už 477 dienas, pagal 2013.12.23. dieną apmokėtiną PVM s-f Nr. 13/007 - už 426 dienas ir t.t). Ieškovas 2015-04-14 teismo posėdžio metu, teismui pateikė atsižvelgiant į ieškinio senatį perskaičiuotų delspinigių lentelę, tačiau teismas priimdamas Sprendimą, į šį perskaičiavimą neatsižvelgė. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo priteisė Sutartimi tarp šalių sulygtus sutartinius delspinigius už laikotarpį, po sutarties nutraukimo konstatavimo. Apelianto manymu, ieškovo bet koks vengimas bendradarbiauti susidariusių aplinkybių kontekste, negali būti pagrindu besąlygiškam visų ieškovo reikalavimų tenkinimui bei ignoravimui akivaizdžių pagrindų sutarties pakeitimui (modifikavimui), kuriuo būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Žirmuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog atsakovo gauti BUAB „Žirmuva" atstovo paaiškinimai kitoje byloje buvo pateikti 2014-02-25 posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2- 318-912/2014. Atsižvelgiant į laiko tarpą, kurį atsakovas turėjo BUAB „Žirmuva" atstovo paaiškinimams gauti ir pateikti juos bylą nagrinėjančiam teismui, akivaizdu, jog atsakovas turėjo galimybę paaiškinimus teismui pateikti iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos pabaigos. Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą prijungti garso įrašą, kuris, be kita ko, būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, jog nuomos mokesčio mokėjimas yra esminė nuomininko įstatyminė bei sutartinė pareiga. Iš pradžių atsakovas vykdė savo įsipareigojimus pagal 2013-05-27 Sutartį ir laiku mokėjo sutarto dydžio nuomos mokestį, tačiau vėliau neteisėtai nustojo mokėti sutartimi nustatytą nuomos mokestį. Vienašališkas Sutarties 5.1 punkto pakeitimas buvo grindžiamas kiosko, esančio nuomojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, savininko atsiradimu. Tačiau UAB „Žirmuva" direktorius B. V., perduodamas bendrovės bankroto administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė" bendrovės turtą, nenurodė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis kioskas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. M.. Be to, D. M. UAB „Solitex" pateikta laisvos formos ranka surašyta 1997-11-07 sutartis, kurioje nurodoma, jog D. M. be jokio atlygio leidžia naudotis B. V. prekybos kioskiu, niekaip neįrodo nuosavybės teisės į kioską, esantį automobilių aikštelėje, kadangi šis dokumentas neįrodo šio turto įsigijimo bei nuosavybės fakto, iš šios sutarties turinio nėra galimybės identifikuoti apie kokį konkrečiai kioską kalbama, jame kalbama apie neidentifikuotą kioską, kuris buvo perduotas naudotis B. V., o ne UAB „Žirmuva". Kadangi tretysis asmuo D. M. nei UAB „Žirmuva" bankroto administratoriui, nei UAB „Solitex" nepateikė nuosavybės teisės į kioską, esantį automobilių stovėjimo aikštelėje, įrodančių dokumentų, teigti, jog D. M. yra minėto kiosko savininkas nėra pagrindo. Atsakovo sprendimas pagal 2013-10-15 kilnojamojo turto sutartį mokėti 2000 Lt per mėnesį nuomos mokestį D. M. už galimybę naudotis prekybos kiosku, nors automobilių stovėjimo aikštelės nuomininkas bei savininkas BUAB „Žirmuva" nepripažino D. M. pretenzijų pagrįstumo, laikytinas visiškai nepagrįstu bei neatitinančiu protingumo kriterijaus. Todėl atsakovo patirtos išlaidos, sudarius kilnojamojo turto nuomos sutartį su D. M., yra atsakovo neprotingų ir nepagrįstų veiksmų išdava. Pažymėjo, jog 2013-12-12 atsakovo pranešimas apie nuomos mokesčio sumažinimą negali būti laikomu nei raštišku pasiūlymu BUAB „Žirmuva" pradėti derybas nei prašymu kitai šaliai keisti sutartį. 2013-12-12 pateiktas pranešimas negali būti įvardijamas kaip pastanga spręsti susidariusią situaciją. Todėl akivaizdu, jog vienašališkais atsakovo veiksmais buvo pažeistos Sutarties 5.1,5.2, 4.4 ir 7.2 punktų nuostatos bei reikalavimai. Ieškovo teigimu atsakovas nesilaikė LR CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyto privalomo ikiteisminio šalių ginčo nagrinėjimo t.y. į BUAB „Žirmuva" su prašymus sutartį pakeisti tuoj pat po Sutarties įvykdymo suvaržymo nesikreipė; pažeidė LR CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą principą, vienašališkai pakeitė Sutarties 5.2 punktą ir nuo 2013-10-15 nusprendė nuomotojui mokėti 500 Lt nuomos mokestį nesilaikė LR CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatų kreiptis į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo per protingą terminą, o ieškinį dėl 2013-05-27 automobilių ginčo nuomos sutarties pakeitimo remiantis CK 6.204 straipsniu Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė tik 2014- 04-18. Todėl priešieškinys dėl automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutarties pakeitimo atmestas pagrįstai. Pirmosios instacijos teismas teisingai nustatė, jog viso nuomos mokesčio nemokėjimas (mokėta 1/5 nuomos mokesčio) yra esminis sutarties pažeidimas, todėl BUAB „Žirmuva" įgijo teisę vienašališkai sutartį nutraukti remdamasis CK 6.217 straipsnio nuostatomis. BUAB „Žirmuva" bankroto administratorius laikėsi sutarties nuostatų (Sutarties 7.3.3 ir 7.4 punktų) bei imperatyvių įstatymų normų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis) ir tinkamai informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2014-04-04, todėl apelianto teiginys, jog teismas klaidingai įspėjimą dėl Sutarties nutraukimo sutapatino su Sutarties nutraukimo juridiniu faktu yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovas ieškinio senaties taikyti neprašė, todėl teismas taikyti ieškinio senatį neturėjo teisinio pagrindo.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl apeliaciniame skunde įvardijamų proceso pažeidimų ir naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas nurodė jog sujungus bylas jo atstovui, nebuvo jo nurodytu nauju adresu išsiųsti patikslintas ieškinys, rašytiniai paaiškinimai ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t.1,b.l. 130-207) su šiais procesiniais dokumentais jis susipažino tik 2015 03 04 atvykęs į teiso posėdį. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo leisti susipažinti su pateiktais naujais dokumentais bei leisti pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinio pareiškimą. Taip pat prašo prijungti prie apeliacinio skundo pridedamą 2014 02 25, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-318-912/2014 vykusio posėdžio garso įrašą nurodydamas, jog nesudarydamas atsakovui galimybės atsiliepti į patikslinto nauju pagrindu bei dalyku ieškinio reikalavimus bei nepriimdamas atsakovo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, o tuo pačiu nebuvo užtikrintos sąlygos atsakovui pasinaudoti rungimosi principu. Su šiais apelianto teiginiais negalima sutikti. Minėti dokumentai apelianto atstovui įteikti parengiamosjo posėdžio vykusio 2015 03 04 metu (t.4.b.l.42), iš tą pačią dieną teismo surašytos nutarties, kuria byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2015 04 14, daugiau nei po mėnesio, turinio matyti, kad teismas buvo pasiūlęs šalims pateikti visą eilę papildomų įrodymų, per laiko tarpą nuo parengiamojo iki teismo posėdžio, t.y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ir tam nebuvo būtina atidėti parengiamąjį posėdį. CPK 229 straipsnis numato jog antras parengiamasis posėdis gali būti skiriamas tik išimtinais atvejais arba tada kai byloje yra galimybė ją baigti taikos sutartimi. Tai, kad nebuvo prijumgta CD laikmena su teismo posėdžio įrašu kitoje nagrinėtoje civilinėje byloje, netrukdė atsakovui remtis šiame įraše esančiais duomenimis ir juos cituoti, nes CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos jei teismo posėdžiai nebuvo uždari, o bylos medžiaga nebuvo pripažinta nevieša taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl šių duomenų nebūtina papildomai kaip nors atgaminti ir techniškai pridėti prie bylos. Pažymėtina, kad iš bylos eigos matyti, jog ieškovas ieškinį dėl skolos pagal nuomos sutartį išieškojimo teisme pareiškė 2014 03 06. Ieškinio priėmimo kausimas išspręstas 2014 03 17, tą pačią dieną atsakovui (apeliantui) išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuris atsakovui įteiktas 2014 04 10 (t.1,b.l. 1,44,47). Pažymėtina, kad pats atsakovas ieškinį dėl ginčo nuomos sutarties pakeitimo, uždraudimo ją nutraukti ir iškeldinti nuomininką iš nuomojamos aikštelės civilinėje byloje (kuri prijungta prie ankstesnės bylos) Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovas pareiškė 2014 04 18, per ankstesnėje byloje dėl skolos išieškojimo teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pareikšti, o atsiliepimą dėl skolos išieškojimo pareiškė 2014 04 24, jame prašydamas bylą dėl skolos iešieškojimo stabdyti kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl sutarties sąlygų pakeitimo nors tuos pačius reikalavimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo turėjo galimybę pareikšti toje pačioje byloje pareikšdamas priešieškinį. Pastebėtina, kad toks atsakovo elgesys neatitinka sąžiningos šalies procese elgesio ir CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įpareigojančių dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ginčo nuomos sutarties turinio (šalių objekto, šalių tikrosios valios išraiškos) aiškinimo dėl priešieškinio pagrįstumo

Byloje nustatytos tokios faktinės ginčo nuomos sutarties sudarymo ir nutraukimo faktinės aplinkybės.

2013 03 15 iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ieškovas (nuomotojas) sudarė Aikštelės nuomos sutartį su atsakovu (nuomininku), kurios 1.1. punktu ieškovas kaip nuomotojas įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovui (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudoti visą ginčo automobilių stovėjimo aikštelę su visa jai eksploatuoti būtina infrastruktūra, (kitais statiniais, inžineriniais kiemo statinias ir kiemo aikštele), o atsakovas kaip nuomininkas įsipareigojo aikštelę priimti ir mokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitas sutartyje jam nustatytas prievoles nuomotojui. Sutiktina su apelianto teigianiais jog pastatas šalių vadinamas kiosku priskirtinas prie aikštelės (nuomos objekto) infrastruktūros statinių būtinų šį objektą naudoti pagal paskirtį, nes jame įrengta apsaugos darbuotojo darbo vieta, akštelės apšvietimo ir siganilzacijos sistemų valdymas.

Iškėlus ieškovui bankroto bylą, bankroto administratorius siekdamas tęsti nuomos santykius pasirašė analogišką nuomos sutartį. Kaip pripažįsta pats administratorius jis siekė tęsti nuomos santykius su atsakovu tomis pačiomis sąlygomis. Todėl ta aplinkybė, kad naujai jau bankroto administratoriaus su apeliantu (nuomininku) pasirašytos sutarties 1.1. punkte numatyta jog nuomuotojas perduoda nuomininkui naudotis automobilių aikštelę nereiškia, jog ši aikštelė perduota be infrastruktūros objektų būtinų nuomininko veiklai (automobilių pasaugai). Todėl kolegija sutinka su apelianto teiginiu jog tiek sudarant sutartį su UAB „Žirmuva", tiek ir pasirašant sutartį su jau bankrutuojančia įmone, šalys aiškiai susitarė dėl nuomos objekto - visa automobilių stovėjimo aikštelė su visa jai eksploatuoti būtina infrastruktūra, adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kad atsižvelgiant į tai, kad aikštelei būtinas aptarnauti statinys (kioskas), neturėjo unikalaus numerio Nekilnojamojo turto registre, jis, kaip atskiras turtinis vienetas su atskiru unikaliu numeriu, nurodytas nuomos sutartyje nebuvo. Tačiau šalys žinojo ir suprato, kad automobilių saugojimui skirtos aikštelės veiklai šis statinys yra būtinas.

Sutiktina ir su apelianto teiginiu jog nuomos sutartimi šalys susitarė, jog nuomos mokestis 2500 Lt per mėnesį bus mokamas ne tik už naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu - teritorija aikštelei, bet ir jai eksploatuoti būtina infrastruktūra, tame tarpe ir statiniu (kiosku), dėl kurio priklausomybės bei mokėtino nuomos mokesčio, ilgainiui kilo ginčas. Tačiau negalima sutikti su apelianto išvadomis jog ieškovas išnuomojo atsakovui daiktą (kioską), kuriuo disponuoti neturėjo teisės, nes byloje duomenų, kad minėtas kioskas priklauso trečiajam asmeniuis D. M. nėra išskyrus trečiųjųn asmenų paaiškinimus teisme. Be to sutartis, kuria tretieji asmenys remia tokius savo paaiškinimus sudaryta tarp D. M. ir B. V. kaip dviejų fizinių asmenų 1997 11 07, t.y. prieš 16 metų iki ieškovo bankroto procedūros pradžios. Minėta sutartimi D. M. perdavė B. V. naudotis iki pareikalavimo prekybos kioską pagamintą iš metalo konstrukcijų su langais ir durimis. Tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kad būtent šis kioskas ir yra statinys, naudojamas ieškovo atsakovui išnuomotoje aikštelėje, nėra jokių duomenų, kad būtent šis kioskas, buvo ieškovo perdarytas į statinį reikalingą aikštelės funkcionavimui, kuriame įrengta apsaugos darbuotojo darbo vieta, aikštelės apšvietimo elektros įvadas, aikštelės vaizdo stebėjimo sistema ar kad B. V. iš D. M. gautą naudotis kioską perdavė ieškovui. Nei ieškovo, nei atsakovo jokie prievoliniai sutartiniai santykiai su D. M. ar B. V. dėl ginčo statinio (kiosko) nesieja. Todėl atsakovas vienšališkai be jokio teisinio ir faktinio pagrindo sumažino nuomos sutartyje su ieškovu sutartą nuomos mokestį ir be pagrindo nusprendė mokėti jį D. M., kuriam jis niekaip nebuvo įsipreigjojęs tai daryti, kaip nėra įsipareigojęs ir ieškovas. Trečiasis asmuo D. M. reikalavimus pagal 1997 11 07 sutartį gali reikšti tik B. V. ir tik sutartyje prisiimtų įsipareigojimų apimtyje, be to iš trečiųjų asmenų pasirašytos sutarties turinio galima spręsti, kad kioskas buvo perduotas naudotis neatlygintinai. Taigi ir reikalavimai gali būti reiškiami tik B. V. ir tik dėl kiosko gražinimo. Todėl ieškovo reikalavimas mokėti sutartą kainą pagrįstas, sudarydamas kiosko nuomos sutartį su D. M. atsakovas veikė savo rizika ir tokie jo veiksmai nesudarė parindo vienašališkai keisti sutarto su ieškovu nuomos mokesčio pagal šalių nuomos sutartį ir reikalauti modifikuoti sutartį, o sudarydamas sutartį su D. M. ir pradėdamas mokėti pastarajam 2000 Lt mėnesinį nuomos mokestį atsakovas veikė savo rizika ir turi prisiimti dėl to patirtus nuostolius.

CK 6.204 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas sutaries modifikavimas galimas kai vienai iš sutarties šalių tampa sunkiau vykdyti prisiimtas prievoles. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, net ir esant tokiems suvaržymams nukentėjusios sutarties šalies prašymas kitai šaliai modifikuoti sutartį turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą, o tik teisę jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, kreiptis į teismą. Taigi, šiuo atveju atsakovas savavališkai nebemokėdamas 4/5 dalių nuomos mokesčio elgesi neteisėtai be pagrindo pažeisdamas sutarties sąlygas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį atmetė.

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir delspinigių dydžio

CK 6.217 straipsniio 1 ir 2 dalys numato jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

Ginčo sutartyje atvejai kai nuomotojas (ieškovas) turis teisę nutraukti ginčo sutartį anksčiau laiko ir tokio nutraukimo tvarka buvo numatyta sutarties 7.3. ir 7.4 punktuose. Pagal 7.3.3. sutarties papunktyje nustatytą sąlygą nuomotojas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio daugiau nei vieną mėnesį, pagal sutarties 7.3.4. papunktį – jei nuomininkas kitaip iš esmės pažeidžia sutartį. Pagal sutarties 7.4. punkte numatytą tvarką nuomotojas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį raštu pareikalavęs nuomininko ištaisyti nurodytus pažeidimus, suteikdamas jam ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą pažeidimams ištaisyti. Iš byloje pateiktos ieškovo 2014 01 10 rašto (t.1,b.l. 40) atsakovui kopijos turinio matyti, kad šie sutarties procedūriniai reikalavimai nutraukiant sutartį buvo įvykdyti. Atsakovui netinkamai vykdant pareigą atsiskaityti su nuomotoju pastarasis nurodė jog skola sudaro 6000 Lt ir pareikalavo skolą sumokėti iki 2014 01 27. Atsakovui per nurodytą terminą skolos nelikvidavus ieškovas 2014 02 04 išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė sutartį nutraukiąs nuo 2014 04 04. Taigi, ieškovas priešingai nei teigia atsakovas, iš anksto pranešė apie sutarties nutraukimą 2015 04 04 bei pareikalavo iki šio termino išsikelti iš nuomojamos aikštelės bei sumokėti įsiskolinimą iki 2014 02 10, nurodė jog atsakovui skolos nesumokėjus kreipsis šį teimą. Todėl apelianto teiginys jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įspėjimą dėl sutarties nutraukimo sutapatino su sutarties nutraukimo juridiniu faktu, kurio atsiradimui būtinų veiksmų, atsakovas taip ir neatliko nepagrįstas. Ieškovas yra išsiuntęs raginimą sumokėti skolą, kurio neįvykdžius išsiuntė pranešimą būtent apie sutarties nutraukimą nuo konkrečios datos.

Dėl delspinigių paskaičiavimo sutiktina su apelianto argumentu jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė vėlesniu delspinigių paskaičiavimu ieškovo pateiktu prieš teismo posėdį po to kai teismas 2015 03 04 nutartimi buvo suteikęs galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus, po parengiamojo posėdžio. Todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas (t.4, b.l. 51) pagal patikslintą paties ieškovo paskaičiavimą skaičiuojant už kiekvieną uždelstą mokėjimą delspinigius ne daugiau nei už 180 dienų ir sudarančius 2 711, 25 Lt arba 785,23 Eur, atitinkamai pakeičiant valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio mokėtino paduodant ieškinį, nuo kurio ieškovas atleistas pagal įstatymą), nes skaičiuojant žyminį mokestį nuo priteistos skolos ir delspinigių 11 785,58 Eur. sumos, kuris turėtų būti sumokėtas už ieškinį, gaunasi 353,56 Eur.

Kadangi byla pirmojoje instancijoje išspręsta ne apelianto naudai ir iš esmės spremdimas paliekamas galioti todėl kitos apelianto bylinėjimosi išlaidos neperžiūrimos.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 04 21 sprendimu priteistą ieškovui BUAB „Žirmuva“, iš atsakovo UAB „Solitex“ delspinigių sumą iki 785.23 Eur priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 785,23 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 23 euro centus) delspinigių.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 04 21 teismo sprendimu valstybei iš atsakovo UAB „Solitex“ priteistą bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) sumą iki 353,56 Eur priteisiant valstybei iš UAB „Solitex“ 353,56 (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 56 euro centus).

Teisėjai Liuda UckienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė