Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. e2A-1176-796/2016

Teisėjas Mantas Ūsas Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01671-2015-4

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Kristinos Domarkienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovams J. Č., R. Č. dėl ieškovės teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti E. J. teisę be atsakovų J. Č. ir R. Č. sutikimo atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus – įėjimo į rūsį iš lauko pusės įrengimą pagal parengtą techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, projektavimo sąlygas bei parengti projektą.Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2209/4418 dalys žemės sklypo su 1/2 dalimi pastato gyvenamojo namo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nutartimi buvo nustatyta žemės sklypo bei gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Ieškovė pageidauja gyvenamąjį namą rekonstruoti, įrengiant įėjimą į jai nuosavybės teise priklausantį rūsį iš lauko pusės. Parengė techninį projektą, tačiau negali gauti leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus, kadangi nesutinka atsakovai – gyvenamojo namo bendraturčiai. Planuojami atlikti rekonstrukcijos darbai nekelia pavojaus namo saugumui ir kitaip nesuvaržo bendraturčių teisių. Ieškovė pageidauja atlikti statybos darbus, nes šiuo metu jai yra sunku į rūsio patalpą įnešti malkas, anglis ar kitą kurą. Ieškovė negali rūsyje pasidėti žemės ūkio produkcijos. Įėjimas į rūsį pro pirmo aukšto patalpas yra nepatogus ir netinkamas. Įsirengti įėjimą iš ieškovei nuosavybės teisę priklausančio žemės sklypo yra nepatogu, nes toje vietoje nėra lango ar kitos angos, kuri gali būti panaudota įėjimui įrengti.Atsiliepimu į ieškinį atsakovė J. Č. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2011-01-07 buvo pasirašyta ir patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-109-867/2011, kuria šalys išsprendė visus kilusius nesutarimus, – E. J. sutiko leisti E. Č. įsirengti atskirą elektros energijos įvadą, o E. Č. leido E. J. įsirengti atskirą įėjimą toje namo dalyje, kuri ribojasi su E. J. naudojama žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B. Taikos sutartimi kilęs ginčas buvo išspręstas galutinai. Be to, rengiamas namo nuotekų ir vandentiekio sistemos prijungimas prie bendros nuotekų ir vandentiekio sistemos yra galimas tik iš gyvenamojo namo rūsio būtent toje vietoje, kurioje ieškovė siekia įgyti teisę įsirengti įėjimą į rūsį. Pagal pateiktą projektą įėjimas į namą būtų įrenginėjamas rūsio sienoje, kuri yra namo laikančioji konstrukcija – pamatas. Siekiant įrengti įėjimą reikėtų griauti dalį šios konstrukcijos. Įrengus laiptus būtų susiaurintas įvažiuojamojo keliuko į kiemą plotis. Įrengti laiptai trukdys saugiam eismui, nes šioje vietoje bus dažniau vaikštoma ir sunkiau pravažiuojama automobiliais bei kitu transportu. Atsakovas R. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Šalys 2011-01-07 teismo patvirtinta taikos sutartimi susitarė, kad bet kokius gyvenamojo namo priestatų statybos darbus E. J. atliks tik toje namo dalyje (pusėje), kuri ribojasi su E. J. naudojama žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B. Įrengus papildomą įėjimą į rūsį, pasikeistų gyvenamojo namo užimamas plotas, todėl sumažėtų atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis. Staiga žemėjantis ir neapsaugotas ant įėjimo į kiemą įrengtas įėjimas į rūsį būtų nesaugus atsakovo mažamečiams vaikams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-13 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės E. J. atsakovei J. Č. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui R. Č. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.A. K. rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nutartyje patvirtintą šalių taikos sutartį, nustatė, jog šalys nustatė žemės sklypo bei ant jo esančių pastatų naudojimosi tvarką. Teismo nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nėra įtvirtintas E. J. atsisakymas ateityje inicijuoti procesą dėl įėjimo į rūsį įsirengimo iš bendrai naudojamo žemės sklypo. Pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-109-867/2011 E. J. oficialaus priešieškinio reikalavimo dėl įėjimo įrengimo nebuvo pareiškusi. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovės pareikštas reikalavimas buvo išnagrinėtas ankstesnėje civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.Teismas pripažino, jog ginčas dėl įėjimo į rūsį įsirengimo iš bendro naudojimo žemės sklypo tarp šalių vyksta nuo 2010 metų, tačiau ieškovės E. J. interesai dėl įėjimo į rūsį įsirengimo iš bendro naudojimo žemės sklypo ankstesnėse bylose išnagrinėti nebuvo.Ieškovės nurodytus galimus nepatogumus įėjimą į rūsį įrengiant iš jos naudojamo žemės sklypo teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas sutiko su atsakovų išsakytais argumentais, jog įrengus įėjimą į rūsio patalpas, bus pažeisti bendraturčių interesai. Įrengti laiptai trukdys saugiam eismui, vairuotojų matomumui, nes susiaurėjus keliuko pločiui bus sunkiau pravažiuojama transporto priemonėmis.Įėjimo įrengimas padidins gyvenamojo namo užstatymo plotą, todėl proporcingai sumažės bendro naudojimo plotas. Šios žemės sklypo dalies paskirtis yra unikali tuo, jog ji naudojama transporto priemonių važiavimui, pėsčiųjų vaikščiojimui bei geresnio eismo saugumo užtikrinimui. Be to, ateityje gali būti panaudota bendrų poreikių tenkinimui – vandentiekio, nuotekų įvedimui bei kitiems tikslams.Ieškovė neįrodė, jog ji neturi objektyvios bei realios galimybės įėjimą į rūsio patalpas įsirengti iš jos naudojamo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu B.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. J. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti E. J. teisę be atsakovų J. Č. ir R. Č. sutikimo atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys nekelbtini), rekonstravimo darbus – įrengti įėjimą į rūsį iš lauko pusės pagal parengtą techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, projektavimo sąlygas bei parengti projektą rekonstrukcijai. Nurodo, kad rekonstrukcija atsakovų nuosavybės dalių nesuvaržo, nes bendrojoje dalinėje nuosavybėje 7 kv. m sumažės tik ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, o ne atsakovų.Teismas nukrypdamas nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos šioje civilinėje byloje ieškovei perkėlė įrodinėjimo pareigą įrodyti, kad dėl statybos darbų nebus pažeisti atsakovų interesai, ir priėmė sprendimą, kuris nėra pagrįstas įrodymais.Tinkamais duomenimis nepagrįsta bendraturčio nuomonė dėl galimo jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo negali būti laikoma tinkamu atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus pagrindimu.Teismo motyvas, kad rūsio įrengimas kelia saugumo problemų, yra abstraktus bei neįrodytas, nes projekte įrodyta, kad įėjimas į rūsį yra apsaugomas gaubtu. Mano, kad ieškovės 6 lapų apimties projektas nebuvo pateiktas visas atsakovų specialistui, kuris rengė išvadą dėl ieškovės projekto. Teismo išvados, kad rūsio įrengimas sudaro kliūčių transporto priemonės patekimui, prieštarauja bylos medžiagai, nes ieškovės pateiktoje projekto „situacijos schemoje“ nurodyta, kad įsirengus rūsį, tarp rūsio išorinės kraštinės ir sklypo kraštinės lieka 5,84 metro, tačiau teismas į šias aplinkybes nesigilino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad įrengtas įėjimas žiemos metu apsunkins sniego nuvalymą bei jo kaupimą, dėl įrengto įėjimo gali kilti pavojus pėsčiųjų saugumui, todėl tokie teismo motyvai yra nepagrįsti.Atsiliepimu į ieškovės E. J. apeliacinį skundą atsakovai J. Č., R. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-13 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės E. J. atsakovams visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad įrengus įėjimą į rūsio patalpas ieškovės pageidaujamoje vietoje bus pažeisti bendraturčių interesai – pasikeistų gyvenamojo namo užimamas plotas ir atitinkamai sumažėtų atsakovams priklausančio ir galimo naudoti žemės sklypo dalis. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad sumažėtų tik jos naudojama žemės sklypo dalis, be to, ieškovė siekia įsirengti papildomą įėjimą į rūsį būtent toje žemės sklypo dalyje, kuri yra atsakovų intensyviausiai naudojama. Pasikeitus namo užstatymo plotui, turėtų būti keičiama ir šalis saistanti 2011-01-07 taikos sutartis, nes ji neatitiktų faktinės situacijos.Ieškovei įsirengus papildomą įėjimą į rūsį ieškinyje nurodytoje vietoje gyvenamojo namo nuotekų ir vandentiekio sistemos prijungimas prie Vėžaičių miestelio nuotekų ir vandentiekio tinklų taptų neįmanomas. Nurodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukė vandens tiekimą senaisiais vamzdynais, ir prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus – AB „Klaipėdos vanduo“ raštą ir J. Č. raštą, patvirtinančius nurodytas aplinkybes.Pagal pateiktą projektą įėjimas į namą būtų įrenginėjamas rūsio sienoje, kuri yra namo laikančioji konstrukcija – pamatas. Siekiant įrengti įėjimą reikėtų griauti dalį šios konstrukcijos, o tai darytų įtaką namo stabilumui ir saugumui.Apeliantės teiginiai, kad ekspertui nebuvo pateikta visa projekto medžiaga, yra nepagrįsti, ir tokio argumento ieškovė nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Mano, kad ginčas dėl atskiro įėjimo į rūsį buvo išspręstas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-109-867/2011.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-152-904/2016 atmetė ieškovės E. J. ieškinį, kuriuo ieškovė prašė pripažinti E. J. teisę be atsakovų J. Č. ir R. Č. sutikimo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus – įrengti įėjimą į rūsį iš lauko pusės pagal UAB „Gargždų projektai“ parengtą techninį įėjimo į rūsį įrengimo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, projektavimo sąlygas bei parengti projektą rekonstrukcijai. Apeliantė nesutinka su priimtu teismo sprendimu, prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Atsakovai byloje įrodinėjo, kad 2011-01-07 pasirašyta ir patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-109-867/2011 šalys išsprendė visus kilusius nesutarimus – E. J. sutiko leisti E. Č. įsirengti atskirą elektros energijos įvadą, o E. Č. leido E. J. įsirengti atskirą įėjimą toje namo dalyje, kuri ribojasi su E. J. naudojama žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B. Taikos sutartimi kilęs ginčas buvo išspręstas galutinai.Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-109-867/2011 pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui E. Č. dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo. Šioje byloje teismas 2011-01-07 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys vienu iš taikos sutarties punktų nustatė, kad E. Č. duoda E. J. visus sutikimus ir leidimus statybai gyvenamojo namo priestatų, besiribojančių su E. J. naudojama žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (9 p.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011-01-07 teismo nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nėra įtvirtintas E. J. atsisakymas ateityje inicijuoti procesą dėl įėjimo į rūsį įsirengimo iš bendrai naudojamo žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Be to, nesutikimo motyvai dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo yra dėstomi tik atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliantė nurodo, kad rekonstrukcija atsakovų nuosavybės dalių nesuvaržo, nes bendrojoje dalinėje nuosavybėje 7 kv. m sumažės tik ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, o ne atsakovų.Iš kartu su ieškiniu pateikto projekto matyti, kad įrengus papildomą įėjimą į rūsį, pasikeistų gyvenamojo namo užimamas plotas ir atitinkamai sumažėtų atsakovams priklausanti ir galima naudoti žemės sklypo dalis. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad sumažėtų tik jos naudojama žemės sklypo dalis. Kaip matyti iš į bylą pateikto žemės sklypo plano, įėjimas būtų įrengiamas žemės sklypo dalyje „C“, kuri yra skirta bendram šalių naudojimui, o ne žemės sklypo dalyje „B“, kuri skirta ieškovės naudojimui. Be to, byloje ginčas iš esmės ir yra kilęs dėl to, kad ieškovė ketina įrengti įėjimą į rūsį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies pusės. Pripažinus ieškovės teisę atlikti statybos darbus ir tokiu būdu sumažinus atsakovams priklausančio ir jų faktiškai naudojamo žemės sklypo plotą, būtų pažeidžiamos atsakovų, kaip žemės sklypo dalies savininkų, teisės.Apeliantė įrodinėja, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) ir ieškovei perkėlė įrodinėjimo pareigą įrodyti, kad dėl statybos darbų nebus pažeisti atsakovų interesai. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovai įrodinėjo, kad dėl ieškovės veiksmų gali būti pažeisti atsakovų interesai, t. y. taptų neįmanomas vandentiekio sistemos prijungimas prie bendros sistemos, būtų griaunama dalis laikančiosios pastato konstrukcijos, ir tai turėtų įtakos namo stabilumui, įėjimo į rūsį įrengimas sudarytų kliūčių transporto priemonių patekimui ir kt., todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ieškovei buvo perkelta įrodinėjimo pareiga.Apeliantė mano, kad ieškovės 6 lapų apimties projektas nebuvo pateiktas visas atsakovų specialistui, kuris rengė išvadą dėl ieškovės projekto. Pažymėtina, kad šio argumento ieškovė nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), be to, nėra įrodyta, kad ekspertui nebuvo pateikti visi ekspertizei reikalingi dokumentai. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovai pateikė teismui 2016-03-30 AB „Klaipėdos vanduo“ raštą ir J. Č. 2016-06-01 raštą, juos prašo priimti nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nurodydami, kad šie raštai sudaryti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, AB „Klaipėdos vanduo“ raštas 2016-03-30 „Dėl senų vandentiekio tinklų atjungimo“ ir J. Č. 2016-06-01 raštas E. J. „Dėl prisijungimo prie vandentiekio tinklų“ sudaryti po civilinės bylos išnagrinėjimo teisme dienos, todėl priimtini nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Konstatuotina, kad ieškovei įsirengus papildomą įėjimą į rūsį ieškinyje nurodytoje vietoje gyvenamojo namo nuotekų ir vandentiekio sistemos prijungimas prie Vėžaičių miestelio nuotekų ir vandentiekio tinklų būtų apsunkintas. Atsakovai nurodo, kad namo nuotekų ir vandentiekio sistemos prijungimas prie bendros nuotekų ir vandentiekio sistemos yra galimas tik iš gyvenamojo namo rūsio būtent toje vietoje, kurioje ieškovė siekia įgyti teisę įsirengti įėjimą į rūsį, apeliantė nurodytos aplinkybės neginčija. Atsakovai pateikia šią aplinkybę patvirtinantį AB „Klaipėdos vanduo“ planą, kuriame yra nurodoma namo dalis, kurioje bus prijungiama namo nuotekų ir vandentiekio sistema prie Vėžaičių miestelio nuotekų ir vandentiekio tinklų. Teismas pažymi, kad vandentiekio, nuotekų prijungimo prie miesto tinklų vieta yra ten, kur ieškovė siekia įrengti laiptus į rūsį (b. t. 2, b. l. 47). Iš AB „Klaipėdos vanduo“ 2016-03-30 rašto „Dėl senų vandentiekio tinklų atjungimo“ matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2016-06-01 nutraukė vandens tiekimą senaisiais vamzdynais, todėl nėra pagrindo leisti įrengti įėjimą į rūsį projekte nurodytoje vietoje, nes namo vandentiekio ir nuotekų sistemos prijungimas prie miesto tinklų būtų apsunkintas. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kad rūsio įrengimas kelia saugumo problemų, sudaro kliūčių transporto priemonių patekimui, žiemos metu apsunkins sniego nuvalymą bei jo kaupimą, gali kilti pavojus pėsčiųjų saugumui, nes mano, kad šie teismo teiginiai yra neįrodyti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Iš UAB „Uostamiesčio ekspertizė “ projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akto Nr. 15/U-4 matyti, kad įėjimo į rūsį įrengimas pagal nurodyto projekto sprendinius negali būti atliekamas. Minėtame ekspertizės akte nurodoma, kad rūsio tambūro konstrukcijų sprendinio dalis netenkina STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, STR 1.0506:2010 „Statinio projektavimas“, STR 2.01.01 (4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ ir kitų statybos techninių reglamentų nuostatų reikalavimų. Pagal pateiktą projektą įėjimas į namą būtų įrenginėjamas rūsio sienoje, kuri yra namo laikančioji konstrukcija – pamatas. Siekiant įrengti įėjimą reikėtų griauti dalį šios konstrukcijos. Dalies namo laikančiosios konstrukcijos griovimas darytų įtaką viso namo stabilumui ir saugumui. Projekto ekspertizės išvadoje nurodoma, jog naujai projektuojama betoninė siena nėra stabili, abejotinas jos stipris, nesant nurodytos betono klasės negalima spręsti apie jos stiprį ir projektuojamos sienos saugumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rūsio įrengimas ieškovės nurodytoje vietoje, tikėtina, gali kelti saugumo problemų, sudaryti kliūčių transporto priemonių patekimui, žiemos metu apsunkinti sniego nuvalymą bei jo kaupimą, gali kilti pavojus pėsčiųjų, atsakovo mažamečių vaikui saugumui, ir nurodytos aplinkybės buvo vienas, tačiau ne vienintelis ir pagrindinis motyvas, atmetant ieškovės ieškinį dėl ieškovės teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą – byloje atsakovų pateikto UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akto Nr. 15/U-4 išvadas, atsakovų paaiškinimus dėl saugumo bei galimybės vėliau šią bendro naudojimo žemę panaudoti bendriems poreikiams tenkinti: vandentiekiui, nuotekoms įvesti, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat ieškovės nurodytus motyvus, kodėl ji siekia būtent šioje vietoje daryti įėjimą į rūsį, kuriuo naudosis ji viena. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas aiškinosi, dėl kokių priežasčių ieškovė nedaro įėjimo į rūsį iš jai priklausančios žemės sklypo dalies. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog neracionalu bei neprotinga būtų įėjimą į rūsį daryti iš jos naudojamos žemės sklypo dalies, kadangi toje namo dalyje nėra lango ar kitos angos, kas apsunkintų įėjimo angos įrengimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su sprendime nurodytais motyvais, jog ieškovė siekdama savo interesų privalo prisiimti dėl to galimas neigiamas pasekmes, kurios kiltų dėl jos poreikių tenkinimo, pavyzdžiui, ieškovės naudojamo žemės sklypo ploto sumažėjimas dėl gyvenamojo namo užstatymo ploto padidėjimo arba didesnės finansinės išlaidos, susijusios su durų įrengimu. CK 4.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Įvertinus byloje esančias aplinkybes konstatuotina, kad pripažinus ieškovės teisę atlikti statybos darbus ir tokiu būdu sumažinus atsakovams priklausančio ir jų faktiškai naudojamo žemės sklypo plotą, leidus atlikti rekonstrukciją griaunant laikančiąsias konstrukcijas, apsunkinant gyvenamojo namo nuotekų ir vandentiekio sistemos prijungimą prie Vėžaičių miestelio nuotekų ir vandentiekio tinklų, sukeliant atsakovams kitų nepatogumų naudojantis jiems priklausančia bendrąja daline nuosavybe, būtų pažeidžiamos atsakovų, kaip žemės sklypo dalies savininkų, teisės.Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės. Iš 2016-07-17 pinigų priėmimo kvito, serija LAT, Nr. 785374, matyti, kad atsakovas R. Č. yra sumokėjęs advokatui V. B. 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas atsakovų prašymą tenkinti ir priteisti atsakovui R. Č. iš ieškovės E. J. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. Č. iš ieškovės E. J. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.