- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2-13623-773/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09722-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- M. A.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, nedalyvaujant ieškovo UAB „Gelvora“ atstovui, atsakovui M. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau- ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-5) atsakovui M. A. (toliau- atsakovas) dėl skolos priteisimo. Ieškovas savo ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 853,02 Lt skolos, 2483,14 Lt delspinigių, 351,71 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. lapkričio 12 d. UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R.213 A-67015667 D15 (toliau- Sutartis), pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo ir yra skolingas 853,02 Lt skolos. 2009 m. kovo 31 d. ieškovas ir UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovo naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovo atžvilgiu. Ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 6.5 punktą ieškovas paskaičiavo atsakovui 2483,14 Lt dydžio delspinigius. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas- 351,71 Lt, o taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas M. A. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą skundu (b.l. 68), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi niekada nėra gavęs iš UAB „Tele2“ telefono, niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir nedirbo įmonėje „Girobusas“, kurie nurodyti sudarytoje sutartyje, taip pat sutarties jis nepasirašęs, parašas yra padirbtas. Be to, sutarties pasirašymo metu atsakovas atlikinėjo bausmę pataisos namuose, todėl su nagrinėjama byla atsakovas nesusijęs.
Į teismo posėdį neatvyko ieškovo UAB „Gelvora“ atstovas, apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovas informuotas tinkamai, gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovas M. A., apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta.
Kadangi byloje yra pateiktas atsakovo M. A. atsiliepimas į ieškinį (b.l. 68), priimti sprendimo už akių šioje byloje nėra galimybės (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėtina iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Teismas nustatė, kad 2001 m. lapkričio 12 d. tarp atsakovo M. A. ir pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už suteiktas paslaugas (b.l. 20-21). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo tą faktą, kad sutartis buvo sudaryta su juo, nurodė, kad ant sutarties ne jo parašas, parašas yra padirbtas, be to, atsakovas niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir nedirbo įmonėje „Girobusas“, kurie nurodyti sudarytoje sutartyje, o taip pat sutarties pasirašymo metu jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Šių savo nurodytų aplinkybių atsakovas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, skirti byloje grafologinę ekspertizę atsakovas neprašė, nors jam buvo žinoma ir išaiškinta tokia teisė. 2012 m. spalio 1 d. vykusio posėdžio metu atsakovui buvo išaiškinta pareiga pagal LR CPK 178 straipsnį įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiasi savo atsikirtimuose, tame tarpe teikti prašymą teismui dėl grafologinės ekspertizės skyrimo, apmokant ekspertizės išlaidas, taip pat atsakovui M. A. buvo išaiškinta teisė byloje turėti atstovą (b.l. 80). Šiomis savo teisėmis ir pareigomis atsakovas nepasinaudojo, grafologinės ekspertizės skirti neprašė, sutarties su kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančiu atstovu dėl teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo teisme nesudarė. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2001 m. lapkričio 12 d. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis buvo sudaryta ne su atsakovu M. A., šios aplinkybės nėra paneigtos jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš teismui pateikto sutarties originalo ir byloje esančios atsakovo paso kopijos (b.l. 22) yra matyti, kad vizualiai parašai ant šių dokumentų yra panašūs. Be to, atsakovas teigia, kad sutarties sudarymo metu jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose, tačiau susipažinus su baudžiamųjų bylų Nr. 1-1674/2002 ir 1-1719/2001 duomenimis, nustatyta, kad 2001 m. spalio 16 d. M. A. buvo sulaikytas, tačiau 2001 m. spalio 18 d. paleistas (baudžiamoji byla Nr. 1-1719/2001, b.l. 20, 22). 2001 m. spalio 25 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1719/2001 buvo priimtas nuosprendis, kuriuo M. A. nuteistas laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus nuteistąjį suimti (baudžiamoji byla Nr. 1-1719/2001, b.l. 54). Nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. lapkričio 15 d. Nuteistasis M. A. buvo sulaikytas tik 2001 m. lapkričio 24 d. ir uždarytas į Kauno m. VPK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės ir konvojavimo poskyrio areštinę (baudžiamoji byla Nr. 1-1719/2001, b.l. 61). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1674/2002 M. A. buvo patrauktas kaltinamuoju tik 2002 m. spalio 14 d. nutarimu (baudžiamoji byla Nr. 1-1674/2002, b.l. 22-23). Todėl teismas sprendžia, kad Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties sudarymo metu, t.y. 2001 m. lapkričio 12 d., atsakovas M. A. nebuvo pataisos namuose ir neturėjo jokių kliūčių sudaryti sutartį su UAB „Tele2“. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi savo atsikirtimuose į ieškinį (CPK 178 straipsnis).
Teismas sprendžia, kad tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo M. A. sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl sutartiniai įsipareigojimai jos šalims yra privalomi. Šalys sutartinius įsipareigojimus prisiėmė laisvai suderinta abiejų šalių valia, sutartis nėra pakeista ar panaikinta, sutarties sąlygos aiškiai nurodytos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis, 6.196 straipsnio 1 dalis), todėl yra galiojanti, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo to fakto, kad buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, gavo ieškinį, kuriame tai yra nurodyta, teismas laiko, kad pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį atsakovas M. A. buvo informuotas tinkamai. Tą patvirtina ir byloje esantis ieškovo pranešimas atsakovui dėl reikalavimo perleidimo (b.l. 23).
Teismas, nustatęs, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2001 m. lapkričio 12 d. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartimi (b.l. 20-21), pagal kurią tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo M. A. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, Sąskaitomis Nr. 111B015667, 112B015667, 201B015667, 202B015667, 203B015667, 204B015667, 205B015667, 206B015667, 207B015667, 208B015667, 209B015667, 2562164, 2565630, 3290343, 3766310, 4190936, 4635212, 4883572, 5115382, 5411682, 5695591, 977651, 1297204, 1616398, 1981440, 2405928, 2761592, 3097993, 3441034, 3833144, M4177706 (b.l. 24-54), kurios patvirtina susidariusios skolos sumą, bei 2009 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi (b.l. 10-13) ir 2012 m. liepos 16 d. išrašu iš UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“ priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 (b.l. 6), kuria reikalavimo teisė į atsakovą iš pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ buvo perleista ieškovui UAB „Gelvora“, sprendžia ieškinį dalyje dėl pagrindinės skolos priteisimo iš atsakovo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 853,02 Lt skolos (CK 6.2, 6.205, 6.256 straipsniai).
Dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio
CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu, o už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas nustatė, kad remiantis Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 6.5 punktu, jei klientas nustatytu laiku neapmokėjo sąskaitos, klientas privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti 2483,14 Lt delspinigių dydžio ir jų pagrįstumo pažymi, kad formuodamas vieningą teisminę praktiką kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, jog sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje, ir priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, kaip yra pažymėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.
Teismas šioje civilinėje byloje atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį, t.y. jog tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta vartojimo sutartis, sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios su atsakovu nebuvo individualiai aptariamos, t.y. atsakovas būdamas silpnesniąja sutarties šalimi faktiškai negalėjo laisva valia derėtis dėl sutarties sąlygų ir įtakoti delspinigių dydžio. Tai reiškia, kad sudarant sutartį nebuvo užtikrintas sutarčių laisvės principo visiškas įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnis, 6.156 straipsnis). Taip pat, kadangi atsakovo prievolė sumokėti delspinigius kilo iš vartojimo sutarties, teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio, yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, taip pat atsižvelgia į tai, kad prašomų priteisti delspinigių dydis 2483,14 Lt sumoje beveik tris kartus viršija skolos sumą – 853,02 Lt. Teismas taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kad didelė santykinė delspinigių apimtis ir 2911 dienų terminas, per kurį paslaugų teikėjas ir jo teisių perėmėjas nesiėmė priemonių išieškoti skolą, lėmė neadekvačias, beveik tris kartus viršijančias skolą netesybas. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jo patirti nuostoliai dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo yra tokie dideli kaip reikalaujama priteisti netesybų suma, t.y. kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio. Visų šių aplinkybių visetas teismui leidžia daryti teisinę išvadą, kad šioje byloje, šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis teismui yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio mažinti Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 6.5 punktu nustatytus 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną nuo visų uždelstų mokėjimų, atsižvelgia į nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismo įsitikinimu, netesybų mažinimas iki 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos, laikytinas pagrįstu ir pakankamu delspinigių dydžiu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius bei šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis atitinka ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip nėra pažeidžiama sutarties šalių interesų pusiausvyra (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir į šalių sutartimi sutartas sąlygas bei ieškovo pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina 1251,73 Lt (2911 dienų x 0,43 Lt/d (853,02 Lt x 0,05 proc./100 proc.)) delspinigių.
Teismas pažymi, kad atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ši ieškinio dalis tenkintina. Šių palūkanų tikslas yra skatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su ieškovu ir nevilkinti teismo proceso.
Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo
Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 351,71 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, kurias pagal pateiktą išklotinę, sudaro darbuotojo darbo užmokestis, darbo priemonės, administracija (buhalterija), kompiuterių nusidėvėjimas ir kt. (b.l. 8), teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Ieškovo pateiktoje skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje nurodoma, kad ieškovas patyrė išlaidas 9 kartus siųsdamas atsakovui pranešimus, taip pat užklausdamas duomenų Nekilnojamojo turto registrą, Gyventojų registro tarnybą, tačiau ieškovas nepateikė jokių šias ir kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat, kartu su ieškiniu netgi nėra pateikti išrašai iš minėtų registrų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgęs į atsakovo M. A. procesinį elgesį, kad atsakovas proceso metu nesilaikė savo procesinių pareigų, neįrodinėjo savo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, į teismo posėdį neatvyko, neveikė už greitą ir ekonomišką procesą, t.y. atsakovas M. A. proceso metu netinkamai elgėsi, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pagrindinė skolos suma ieškovo naudai iš atsakovo buvo priteista, ir tik teismo iniciatyva buvo sumažintas delspinigių dydis, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendžia iš atsakovo ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 111 Lt žyminį mokestį (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 ir 4 dalys).
Valstybė šioje byloje patyrė 34,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo M. A. (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263 - 270, 279 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Gelvora“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai 853,02 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus ir du centus) skolos, 1251,73 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt vieną litą ir septyniasdešimt tris centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. liepos 23 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111 Lt (vieną šimtą vienuolika litų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 34,80 Lt (trisdešimt keturis litus ir aštuoniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.