Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria S. J. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu S. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 26 d., 7 val. 57 min., Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje vairavo automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,49 promilių girtumas.Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. J. apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi S. J. skundo netenkinto ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.Apeliaciniu skundu S. J. prašo sušvelninti administracinę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti arba sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymų nekeitė. Alkoholį jis vartojo ne prieš sėsdamas už vairo, o išvakarėse, atsikėlęs nesijautė apsvaigęs. Tai yra vienintelis tokio pobūdžio pažeidimas per 16 metų. S. J. yra vedęs, augina mažametį sūnų, juo rūpinasi, užtikrina jo ugdymą. Taip pat apeliantas dirba mėgstamą darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kadangi S. J. gyvena užmiestyje, be to, dirbti tenka visoje Lietuvoje, visur turi vykti asmeniniu transportu, nes susisiekimas visuomeniniu transportu yra labai apsunkintas. Darbdavys yra nepatenkintas apelianto darbo rezultatais, nes pastarasis neturi galimybių atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų, į kitas pareigas jo perkelti galimybės nėra, todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo. Kito darbo ar papildomų pajamų šaltinių S. J. neturi, jo sutuoktinė neturi teisės vairuoti ir niekur nedirba, šeimoje apeliantas yra vienintelis asmuo, kuris turėjo teisę vairuoti ir gauna pajamas. S. J. nesutinka su tuo, kad yra nedrausmingas vairuotojas, nes jo vairavimo stažas yra 16 metų, jis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kas nėra grubus pažeidimas. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti arba sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju, S. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda pagal ATPK 422 straipsnio 5 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams arba prašo sutrumpinti jos terminą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda S. J. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. S. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių. Nepaisant to, kad S. J. alkoholį vartojo išvakarėse, vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu.Skiriant nuobaudą taip pat vertinama ir pažeidėjo asmenybė. Nors apeliantas nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau praeityje administracine tvarka baustas du kartus, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Sutiktina, kad, vertinant S. J. turimą 16 metų vairavimo stažą, toks baustumų skaičius neleidžia daryti išvados apie piktybišką įstatymų nesilaikymą, tačiau naujo administracinio nusižengimo padarymas, turint galiojančią administracinę nuobaudą, asmenį charakterizuoja neigiamai. Apelianto pateiktos darbdavio charakteristikos vertinamos teigiamai, tačiau šių duomenų nepakanka administracinės nuobaudos švelninimui. Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nustatyta viena S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes (kad turi mažametį vaiką, kad jo sutuoktinė neturi teisės vairuoti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, norint nuvykti į darbą), vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios S. J. darbo sutarties, jis AB „Panevėžio statybos tresto“ filiale „Pastatų apdaila“ dirba dažytojo pareigose. Taigi, tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti teisė vairuoti transporto priemones jam nėra būtina, o nuvykti į darbą apeliantas gali alternatyviais būdais (visuomeniniu transportu, kartu su kitais kolegomis ir panašiai).Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertino visas apeliantui palankias aplinkybes, taip pat ir tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir paskyrė minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o S. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. J. (S. J.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.