Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui S. J. (S. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Paberžės sen., Vilniaus r. sav.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu S. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 5 dalyje už ką jam paskirta administracinė nuobauda - 300 EUR dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. J. skundas, kuriuo jis nurodo, kad savo kaltę dėl minėto pažeidimo be jokių išlygų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tai pirmas tokio pobūdžio jo KET pažeidimas per visą vairavimo stažą, supranta savo poelgio pasekmes ir nevengia atsakomybės. Pažymi, kad jam buvo nustatyta 0,49 prom., kas nežymiai viršija leistiną 0,4 prom. ribą, be to jis nevartojo alkoholio betarpiškai prieš sėsdamas už vairo, o išvakarėse, atsikėlęs iš ryto nesijautė blogai ar apsvaigęs, žino, kad yra griežta atsakomybė už vairavimą apsvaigus. Yra Vilniaus rajono gyventojas, dirba ne tik Vilniaus miesto teritorijoje, bet ir visoje Lietuvos teritorijoje, atvykimas iki darbo visuomeniniu transportu yra labai apsunkintas. Nurodo, kad šeimoje yra mažametis vaikas, kuriam kartais sušlubavus sveikatai skubiai reikia medicininės pagalbos, o greitoji medicininė pagalba nevisada atvažiuoja laiku. Žmona neturi teisės vairuoti, šeimoje yra vienintelis asmuo, kuris turėjo teisę vairuoti. Teisę vairuoti turi jau 16 metų, per visą savo vairavimo laikotarpį stengėsi vairuoti drausmingai ir atsakingai, kelių eismo taisykles yra pažeidęs tik kelis kartus. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, todėl prašo pakeisti nutarimą dalyje, susijusioje su teisės vairuoti atėmimo terminu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi sušvelninti paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti, nesant galimybei neatimti teisės vairuoti, sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas nurodo, kad Vilniaus AVPK KPV palaiko vyresniojo specialisto 2017 m. gruodžio 7 d. priimtą nutarimą. Pareigūnas, vadovaudamasis ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad vairuotojas S. J. 2017 m. lapkričio 26 d., 7 val. 57 min. G. V. gatvėje, Vilniuje vairavo automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumas. Susipažinusi su bylos medžiaga bei skundu, policija priėjo išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies normos ir sutikti su skundu. S. J. skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios, remiantis teismų suformuota praktika, galėtų ypatingai sušvelninti jo administracinę atsakomybę. O jo padarytas administracinis nusižengimas laikomas vienu iš šiurkščiausių nusižengimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.

Teisme S. J. prašė neatimti jam vairavimo teisės, kuri labai reikalinga jo darbinei veiklai, sūnaus poreikiams, šeimos išlaikymui. Jis nurodė, kad vakare išgėrė du puodelius aviečių arbatos su degtine, kuriuos jam pateikė sesuo, dėl to jame buvusuio alkoholio kiekio nurodyti negali.

S. J. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Sankcijoje už šį pažeidimą numatytą bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Byloje nėra ginčo dėl Nutarime nurodytų aplinkybių, kad S. J. 2017 m. lapkričio 26 d., 7 val. 57 min. G. V. gatvėje, Vilniuje vairavo automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumas. S. J. pažeidimo faktą ir kaltę pripažįsta visiškai, tik prašo išimtine tvarka jam netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba sumažinti minimalų jos terminą.

Teismas įvertinęs bylos duomenų visumą pripažįsta, kad S. J. už administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai bei teisėtai, jam įvertinus atsakomybę lengvinančią (pažeidimo pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi) ir nesant sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskirta įstatymo sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda, taip pat švelniausia savo dydžiu trumpiausios trukmės administracinio poveikio priemonė vairavimo teisės atėmimas.

Teismas kruopščiai įvertinęs pareiškėjo argumentus, kurių pagrindu prašoma netaikyti (ar sušvelninti) administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, priverstas pripažinti, kad švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, negu numatyta įstatyme, taikymo galimybės šiuo atveju nėra. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant už padarytą nusižengimą numatyta administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismo vertinimu, S. J. nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemonę prižiūrint mamą ir vykti į darbą – nelaikytinos išskirtinėmis. S. J. akcentuoja savo darbo pobūdį bei aplinkybę, kad jo darbovietė yra toli nuo namų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, nepatogumus kilsiančias jam. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-567/2012 ir kt.). Tiek darbo pobūdis, tiek sūnaus ir šeimos poreikiai pažeidėjui buvo žinomi iki pažeidimo padarymo, todėl jie turėjo būti pagrindas asmeniui susilaikyti nuo neteisėto elgesio ir automobilio vairavimo tą kartą, ir šios aplinkybės jokiais būdais dabar nėra pagrindas išvengti privalomos atsakomybės. Išskirtinio būtinumo vairuoti transporto priemonę nors ir su nedideliu leistinos normos viršijimu – teismas nenustatė. Kitokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės netaikymo, byloje nėra. Nustatyto pažeidimo turinys įvertinus matavimui naudoto prietaiso galiojančią patikrą (patikros sertifikatas galiojo iki 2018-01-24 d.) abejonių nekelia, jį pripažino ir pažeidėjas, kuris savarankiškai kraujo tyrimo neatliko. Pažymėtina, kad S. J. iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą, kas jo neapibudina kaip išskirtinai teigiamos asmenybės. S. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Dėl šios priežasties su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu susiję tam tikri nepatogumai pareiškėjui yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri šiuo atveju nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Pažeidėjui paskyrus jo interesus atitinkančią administracinę nuobaudą administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Policijos komisariatas skundžiamame Nutarime faktines aplinkybes aiškino ir teisės aktus taikė tinkamai, minėtu Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina neadekvačia ar neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, todėl S. J. skundo reikalavimai atmestini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. J. (S. J.) skundo netenkinti, ir 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.