- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- eAN2-233-468/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- D.B.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-13 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo M.B. (M.B.) 2025-02-19 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. D.B. pareiškimu kreipėsi į Instituciją dėl to, kad R.G., 2024-10-12, apie 7.40 val., prie namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, D.B. sodinant rožes, priėjusi prie jo atėmė kastuvą, kurį vėliau paliko prie jo durų. Institucijos 2025-02-19 nutarimu administracinio nusižengimo teisena R.G. atžvilgiu nutraukta, kadangi jos veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje, sudėties požymių visuma, o kastuvas, kurį R.G. paėmė norėdama nutraukti rožių sodinimą, pareiškėjui buvo grąžintas. Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-13 nutartimi pareiškėjo skundas atmestas. Teismas, pritardamas Institucijos nutarimo motyvams pažymėjo, kad R.G. savo veiksmais siekė ne neatlygintinai užvaldyti pareiškėjo turtą, o nutraukti rožių sodinimą. Nesutikdamas su šia nutartimi pareiškėjas pateikė skundą aukštesniajam teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D.B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-13 nutartį panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės ir atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną.
3.1. Pareiškėjo vertinimu teismas nebuvo aktyvus ir apsiribojęs vagystės analize bei konstatavęs tyčios neatlygintinai užvaldyti stoką, visiškai nevertino R.G. veiksmų savavaldžiavimo ar kito nusižengimo kontekste, nes išplėšus daiktą iš rankų, jo laikinas nuosavybės apribojimas laikomas vagystės ar savavaldžiavimo objektyviuoju požymiu. Mano, kad R.G. atsisakius duoti parodymus, institucijai neatvykus į posėdį ir teismui nerinkus įrodymų išvados padarytos remiantis spėjimais.
3.2. Pažymi, kad pareiškėjui pasodinus rožes R.G. nebuvo jokios neatidėliotinos grėsmės, todėl būtinuoju reikalingumu negali būti pateisinama nei vagystė, nei savavaldžiavimas. Mano, kad nutartyje nepagrįstai analizuojama, ar pareiškėjas turėjo teisę sodinti rožes. Šios aplinkybės nesusijusios su kastuvo paėmimo kvalifikacija, be to, liko neįvertinta, ar R.G. turėjo įstatyme numatytą arba protingą pagrindą savarankiškai imtis prievartinio veiksmo, kadangi iškvietus policiją daikto paėmimas buvo perteklinis.
3.3. Atskirai nurodo, kad buvo padarytas ir procesinis pažeidimas, kadangi R.G. atstovavęs advokatas nepateikė jokio įgaliojimo, todėl visi atstovo veiksmai buvo neteisėti. Po apeliacinio skundo pateikimo pareiškėjas el.laišku pateikė prašymą ištaisyti byloje padarytą klaidą, kadangi jis nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens R.G. atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Pažymima, kad R.G. neginčija paėmus, t. y. nuo žemės pakėlusi kastuvėlį. Šią aplinkybę patvirtina paties pareiškėjo pateikta nuotrauka, iš kurios matyti, kaip pareiškėja (pastb. – R.G.) pakelia kastavą, kuris buvo paimtas tik siekiant sustabdyti tebesitęsiančią pareiškėjo neteisėtą veiką ir pareiškėjui grąžintas, nuo žemės. Pareiškėjas nei savo pareiškime, kuriuo siekė, kad R.G. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį, nenurodė jokių savavaldžiavimo požymių jos veiksmuose, todėl šie skundo argumentai nepagrįsti, be to niekur nenurodė, kad kastuvėlis buvo išplėštas iš jo rankų, o rašė, kad jis buvo atimtas.
4.2. Nors pareiškėjas nurodo, kad būtinojo reikalingumo R.G. veikoje nebuvo, nes neva neteisėtas veiksmas – gėlių sodinimas – jau buvo pasibaigęs, tačiau tokia pareiškėjo išvada nepagrįsta. Kaip matyti iš R.G. pateiktų nuotraukų, pareiškėjas sodinantis gėlės užfiksuotas 2025-02- 12 7.36 val., tuo tarpu pareiškėjas pateikė nuotrauką, iš kurios matyti, kad R.G. kelia kastuvą nuo žemės 2025-02-12 7.47 val., kas patvirtina, kad kastuvėlis buvo paimtas pareiškėjui dar sodinant gėles, o tai ir nulėmė, kad R.G. ėmėsi prevencinių veiksmų. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo neteisėta veika sodinant rožes neturint žemės sklypo savininko leidimo, ir jam apie tai žinant, ką patvirtina iki tol buvęs jo susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriaus tarnautoja G.Č., turėjo esminės reikšmės vertinant ir analizuojant pareiškėjo skundą. Be to, policijos iškvietimas, pareiškėjui girdint, ir jam būnant profesionaliu teisininku, nebuvo pakankama priemonė nutraukti jo veiksmus, todėl kastuvėlio paėmimas atitinka būtinojo reikalingumo požymius. Be to, ji galėjo veikti ir būtinosios ginties sąlygomis. Šiuo atveju daugiau nei akivaizdu, jog menkaverčio kastuvėlio paėmimas nuo žemės ir jo grąžinimas tą pačią dieną pareiškėjui nesukėlė jokios žalos pareiškėjui, todėl R.G. veiksmai buvo visiškai teisėti.
4.3. Nesutinkama, kad teismas subjektyviąją pusę nustatė prielaidomis, nes R.G. posėdyje atsisakė duoti parodymus. Pažymima, kad byloje yra R.G. paaiškinimai, duoti policijos pareigūnams, surašyti 2025-02-17 elektroniniame laiške, 2025-04-28 prašyme teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo, o jos valią atitinkantys paaiškinimai buvo duoti pastarosios atstovo advokato Arūno Bertulio teismo posėdžio metu, pateikiant nuotraukas ir skambučių išklotinės, kuris veikė 2025-04-01 pateikęs advokato orderį. Be to, teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų priemonių bylai teisingai ištirti ir išsireikalauti duomenys – tuo tikslu netgi atidėjo 2025-04-01 teismo posėdį, tuo tarpu įvertinus tai, kad procesas vyksta ne tik teismo, bet ir šalių iniciatyva, pareiškėjui nepateikus prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimų, liudytojų (kurių nebuvo) kvietimo, ir nesant būtinybės kviesti institucijos atstovo, nėra pagrindo sutikti, kad teismas buvo neaktyvus.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-13 nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai aptarė pareiškėjo pateiktus argumentus, pateikė aiškius motyvus, kuriais grindė savo sprendimą.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu duomenų vertinimu ir mano, kad teismas, būdamas neaktyvus ir išvadas grįsdamas prielaidomis nepagrįstai sprendė, kad R.G. veiksmuose nėra vagystės požymių ir kad ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, be to, nevertino, ar jos veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių. Taip pat mano, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kadangi suinteresuoto asmens vardu veikęs advokatas nepateikė įgaliojimo, todėl jo procesiniai veiksmai neteisėti. Dėl to prašoma skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą ir administracinio nusižengimo teiseną atnaujinti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens R.G. atstovas advokatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir jo argumentus laikyti nepagrįstus, kadangi R.G. nuo žemės paėmė D.B. kastuvėlį dėl to, kad policijos iškvietimas nebuvo pakankama priemonė sustabdyti neteisėtą rožių sodinimą, be to, pareiškėjas niekur nenurodė, kad R.G. išplėšė kastuvėlį iš jo rankų, todėl nėra pagrindo jos veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Nurodoma, jog atstovas pateikė teismui advokato orderį, todėl procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti, o teismas išvadas grindė objektyviais, byloje esančiais duomenimis. Institucijos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai aptarė pareiškėjo pateiktus argumentus, pateikė aiškius motyvus, kuriais grindė savo sprendimą.
Atsiliepimas
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad R.G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje sudėties požymių. Šiuo atveju sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas ir byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo pareiškimo ir skundo argumentus dėl vagystės požymių buvimo R.G. veiksmuose. Kaip minėta, nagrinėdamas skundą apeliacinės instancijos teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tai yra, ar pagrįstai buvo netenkintas D.B. skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo R.G. atžvilgiu, todėl skundo argumentai dėl pastarosios veiksmų vertinimo savavaldžiavimo ar kito nusižengimo kontekste nevertinami, nes tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas, be to, versija, kad kastuvėlis buvo išplėštas iš pareiškėjo rankų buvo iškelta tik teikiant apeliacinį skundą, kas, teismo vertinimu laikytina siekiu bet kokiomis teisinėmis priemonėmis išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją. Pritariant skundžiamos nutarties ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvams naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-13 nutarties ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
8. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Instituciją dėl to, kad jam sodinant rožes R.G. atėmė kastuvą, kurį vėliau paliko prie jo durų. Institucija, nustačiusi, kad R.G. savo veiksmais siekė nutraukti neteisėtą rožių sodinimą, o ne užvaldyti svetimą turtą, sprendė, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje sudėties požymių, šiai išvadai pritarė ir skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, su tuo sutinka ir aukštesnysis teismas.
9. ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas įvykdė, aktualiu atveju, vagystę, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būtini keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
10. Pareiškėjo vertinimu R.G., paimdama kastuvėlį pagrobė jo turtą, todėl jos veiksmai atitinka vagystės požymius, dėl ko mano, kad administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ir skundas atmestas nepagrįstai. Pažymėtina, kad vagystė yra svetimo turto pagrobimas – tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš turto savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-511/2023, 2K-183-511/2019 ir kt.). Vagystė savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2024, 2K-224-1073/2022). Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, ištyręs susidariusią situaciją ir jos metu atliktus abiejų šalių veiksmus – pareiškėjui sodinant rožes, o R.G. siekiant šį veiksmą nutraukti – pagrįstai sprendė, kad R.G. veiksmai neatitinka vagystės požymių, šiai turto nepagrobus ir tokio tikslo neturėjus.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad R.G. paėmė D.B. priklausantį kastuvėlį, šių aplinkybių neneigia ir R.G. Nors pareiškėjas nesutinka su Institucijos ir teismo atliktu įrodymų vertinimu, vis tik pažymėtina, kad R.G. gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog paimdama kastuvėlį ji siekė neatlygintinai jį užvaldyti, bei taip veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju tokios išvados daryti nėra objektyvaus pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, dėl to, kad R.B. siekia apželdinti gyvenamojo namo teritoriją, ką jis darė ir įvykio metu, tačiau, kaip pagrįstai nustatyta skundžiamoje nutartyje – neturėdamas bendrijos narių daugumos pritarimo. Būtent siekdama nutraukti D.B. veiksmus – rožių sodinimą – kas užfiksuota byloje esančiose nuotraukose (jose matomas tupintis prie sodinamų gėlių D.B.) R.G. nuo žemės paėmė pastarajam priklausantį kastuvėlį, kas taip pat užfiksuota byloje esančioje nuotraukoje (iš jos matyti, kaip R.G. paima į žemę įsmeigtą kastuvėlį). Šios aplinkybės yra svarbios tiek vertinant situaciją, tiek R.G. tyčią, kuri buvo nukreipta ne į svetimo turto neatlygintiną užvaldymą, o į D.B. pradėtų ir besitęsiančių veiksmų – gėlių sodinimo – nutraukimą. Tad nors bylos duomenimis R.G. paėmė pareiškėjui priklausantį turtą, kas objektyviai vertinant atitinka vagystės objektyvųjį sudėties požymį – pagrobimą – vis tik, jos veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą. Pažymėtina, kad nors teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad trukmė, kuriai buvo užvaldytas turtas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, jei asmuo turėjo galimybę pagrobtu turtu disponuoti savo nuožiūra, tačiau šiuo atveju, aplinkybė, kad praėjus apytiksliai pusvalandžiui kastuvėlis buvo grąžintas pareiškėjui, nustačius tyčios kryptingumą, neturi reikšmės R.G. veiksmų kvalifikavimui.
12. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstus skundo ir atsiliepimo į jį argumentus laiko dėl būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties institutų pritaikymo šioje byloje. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo analizuojamas šių institutų taikymas ir nebuvo pripažinta, kad R.G. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Priešingai, kaip minėta šios nutarties 11 punkte, pirmosios instancijos teismas vertino R.G. tyčios kryptingumą ir tyčios turinį, kurį atskleidė patvirtinęs, kad R.G. siekė nutraukti neteisėtą rožių sodinimą. Tuo tarpu būtinasis reikalingumas pripažįstamas tuo atveju, kai administracinis nusižengimas yra padarytas, tačiau jis padarytas siekiant pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (ANK 16 straipsnio 1 dalis). Šiuo gi atveju nenustatyta, kad R.G. padarė administracinį nusižengimą, ir nors savo veiksmais siekė nutraukti pareiškėjo veiksmus, vis tik, nesant padaryto administracinio nusižengimo nėra pagrindo jos veiksmų vertinti kaip atliktų būtinojo reikalingumo sąlygomis.
13. Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu šioje byloje tiek Institucija, tiek apylinkės teismas visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir įvertinę nustatytas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, su kuria nesutikti nėra objektyvaus pagrindo. Aplinkybės, kad R.G. atsisakė duoti paaiškinimus, Institucijos atstovas nedalyvavo posėdyje, sutinkant su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ar nepagrįstos ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas, nagrinėdamas bylą buvo neaktyvus ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ar padaryti kiti procesiniai pažeidimai, todėl šie skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
14. Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus skundo argumentus laiko ir tai, kad R.G. valia ir paaiškinai nebuvo atskleisti, kadangi ją atstovavęs advokatas veikė neteisėtai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad R.G. atstovas 2025-04-01 pateikė teismui advokato orderį, kas patvirtina, jog turėjo teisėtą pagrindą veikti R.G. vardu, ką darė teikdamas papildomus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo visapusiškai ištirti. Tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise ir nepateikė prašymo dėl papildomų veiksmų atlikimo, nedaro atlikto įrodymų rinkimo ir jų vertinimo neteisėtu.
15. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimo padarymo neturi kilti abejonių dėl jo fakto ir asmens kaltės, kadangi sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, tuo tarpu šioje byloje patikimų ir neabejotinų įrodymų dėl R.G. inkriminuoto nusižengimo nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R.G. siekė neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas pagrįstai.
16. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas nevertino, jog R.G. kastuvėlį išplėšė jam iš rankų, taip pat, kad liko neįvertinta, ar R.G. turėjo teisę imtis veiksmų – paimti kastuvėlį, bei kiti skundo argumentai, kaip nesudarantys pagrindo keisti priimamo sprendimo aukštesniojo teismo plačiau nevertinami. Atsižvelgiant į tai skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-13 nutartis yra paliekama nepakeista.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas teismui elektroniniu laišku pateikė atskirą prašymą, juo prašydamas ištaisyti byloje padarytą klaidą, kadangi jis nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad skundai pateikiami ir apeliacine tvarka nagrinėjami dėl galutinių procesinių sprendimų priėmimo, tuo tarpu apylinkės teismo 2025-06-03 lydraštis dėl bylos siuntimo su apeliaciniu skundu, kuriame D.B. įvardintas kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nėra galutinis teismo procesinis sprendimas, kurio teisėtumas, pagrįstumas ir padarytos klaidos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teismo. Aukštesnės instancijos teismas pritaria, kad turi būti vengiama tokių apsirašymo klaidų techninio pobūdžio dokumentuose (lydraščiuose), tačiau jų taisymas įstatyme procesine tvarka nenumatytas, todėl šis prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-13 nutartį nepakeistą ir pareiškėjo D.B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama.