- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eA-2593-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02168-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba (buvęs Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (dabar – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. PK E-494 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už Departamento Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-89 (toliau – ir Etikos taisyklės), 6.1 punkto, 6.10 punkto ir 6.22 punkto nuostatų bei 5 punkte įtvirtintų nesavanaudiškumo ir padorumo principų pažeidimą ir tuo padarytą tarnybinį pažeidimą; 2) grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 2020 m. gegužės 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-11 „Dėl Departamento OAV P1 skyriaus specialisto M. K. veiksmų siekiant paveikti liudytojus“ (toliau – ir Išvada Nr. TPI-11), kuri buvo surašyta Departamento direktoriaus R. M. 2020 m. kovo 23 d. pavedimu atliktus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai neteisėto poveikio kitiems Objektų apsaugos valdybos (toliau – ir OAV) P1 skyriaus pareigūnams darymo.
2.2. Išvadoje Nr. TPI-11, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už ką pasiūlyta jį atleisti iš vidaus tarnybos. Siūlymas realizuotas Įsakymu, tačiau toks sprendimas negalėjo būti priimtas, kadangi buvo pažeistos pastarojo dokumento priėmimo procedūros. Procedūriniai pažeidimai lėmė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu, vertindamas surinktus duomenis, pažeidė pareiškėjo nekaltumo prezumpciją, nes surinktus faktinius duomenis vertino ne visumoje, nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių, todėl dėl pareiškėjo kaltės padarius tarnybinį nusižengimą padarė išvadas, neatitinkančias Išvadoje Nr. TPI-11 esančių faktinių duomenų. Tokiu būdu atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi klaidingais duomenimis ir išvadomis dėl pareiškėjo kaltės padarius tarnybinį nusižengimą.
2.3. Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi šis individualus administracinis aktas buvo priimtas remiantis Išvada Nr. TPI-11, kurioje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas neatitiko išsamumo, visapusiškumo ir objektyvumo reikalavimų, surinkti duomenys nepagrindė, kad pareiškėjas veikė neteisėtai, tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Buvo pažeistas pagrindinis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.
2.4. Iš Išvados Nr. TPI-11 matyti, kad atsakovas pareiškėjo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą grindė A. F. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo grindžiami duomenys yra klaidingi ir neatitinkantys tikrovės. Nors atsakovas gavo pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. tarnybinį pranešimą, kuriame aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta, kad A. F. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija yra klaidinga, neatitinkanti realių faktinių įvykių, atsakovas šių duomenų netikrino ir nepašalino tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių prieštaravimų ir abejonių.
2.5. Iš antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoros Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (ir susijusios medžiagos) Nr. FA-173/20/06 (toliau – ir Protokolas) matyti, kad pareiškėjas pokalbio su A. F. ir kitais asmenimis garso įrašą darė 2020 m. vasario 10 d. savo mobilaus ryšio telefonu, garso įrašo bendra trukmė – 40 min. 20 sek. Iš Protokole esančios su nagrinėjamu įvykiu susijusios aktualaus garso įrašo stenogramos matyti, kad skirtingai nei nurodė A. F. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime, A. F. ir pareiškėjo pokalbis apėmė įvairias temas, tarp jų ir klausimus, susijusius su pareiškėjo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo (dėl 2019 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. įvykių) aplinkybėmis ir pan. Pareiškėjas ir A. F. aptarinėjo pareiškėjui aktualius klausimus apie tai, kaip pasiteisinti dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau nei pokalbio atskiros detalės, nei jo kontekstas neleidžia daryti prielaidos apie tai, kad pareiškėjas tiesiogiai ar netiesiogiai bandė paveikti A. F., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų pareiškėjo 2020 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką. Priešingai, paties A. F. iniciatyva buvo bandoma kurti įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas ir jas piršti pareiškėjui.
2.6. A. F. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime esantys duomenys, kad pareiškėjas bandė jį paveikti kaip liudytoją siekiant sau palankesnio pateisinimo, yra klaidingi. Be to, A. F. tarnybinio pranešimo turinyje esantis teiginys, kad „Įėjus T. U., M. K. dar kalbėjo apie neteisingų parodymų teikimą, tačiau pokalbį stengėsi nutraukti“ taip pa yra išgalvotas ir paremtas subjektyviais vertinimais, kadangi garso įrašas ir jo stenograma to nepatvirtina. A. F. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo turinio nepatikimumą ir klaidingumą patvirtina Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. kovo 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Departamento OAV P1 skyriaus pareigūnų veiksmų 2019 m. gruodžio 8 d. — 2019 m. gruodžio 9 d. bei 2020 m. sausio 5 d. Nr. TPI-8 (toliau — Išvada Nr. TPI-8), kurios 4 puslapyje yra cituojamas paties A. F. 2020 m. kovo 16 d. tarnybinis pranešimas apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą (2019 m. gruodžio 8 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d.). Minėtame A. F. tarnybiniame pranešime neužsimenama apie kokius nors M. K. veiksmus, susijusius su poveikiu jam kaip liudytojui ir pan.
2.7. Iš Išvados Nr. TPI-11 matyti, kad atsakovas pareiškėjo kaltę grindė T. U.2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu, su kuriuo negalima sutikti, nes T. U. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime esančios žodžių ir sakinių, kuriuos esą pasakė pareiškėjas bei A. F., citatos kabutėse yra išgalvotos ir neatitinka objektyvios kilmės duomenų. Atsakovas, surašydamas Išvadą Nr. TPI-11, visiškai nevertino ir netikrino gautų faktinių duomenų teisingumo, jų tarpusavio ryšio, nebandė šalinti esančių prieštaravimų ir abejonių. Tokiu būdu atsakovas tarnybinį patikrinimą dėl 2020 m. vasario 10 d. įvykio pareiškėjo atžvilgiu atliko nerūpestingai, aplaidžiai, todėl konstatavo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, kurio įvykio nebuvo, menamą sudėtį.
2.8. Išvadoje Nr. TPI-11 remiamasi K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame esančios žodžių ir sakinių, kuriuos esą pasakė pareiškėjas, frazės neatitinka objektyvios kilmės duomenų – Protokole esančio garso įrašo ir jo stenogramos turinio, iš kurio matyti, kad pokalbio metu tarp A. F. ir pareiškėjo pastarajam neduodami jokie nurodymai ar patarimai prašyti K. K. elgtis neteisėtai. Tokiu būdu, K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas nepatvirtina išvados, kad pareiškėjas lygiai taip pat dėl savanaudiškų paskatų ir tyčia, tuo pačiu tikslu siekė paveikti ir K. K., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų pareiškėjo 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką. Tai, kad K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas yra neatitinkantis tikrovės ir kenkiantis pareiškėjui, patvirtina ir pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. tarnybinis pranešimas.
2.9. K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo teiginius apie neva neteisėtą M. K. elgesį jo atžvilgiu paneigia ir Išvada Nr. TPI-8, kurioje cituojamas paties K. K. 2020 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo, kuris buvo surašytas praėjus vienai dienai po 2020 m. vasario 10 d. turinys, iš kurio matyti, kad dar 2020 m. vasario 11 d. K. K. šiame savo paaiškinime net neužsimena apie kokius nors esą neteisėtus M. K. veiksmus 2020 m. vasario 10 d. pas jį darbo kabinete. Taigi šie duomenys paneigia K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo teiginius apie galimą kokį nors M. K. neteisėtą veikimą.
Atsiliepimas
2.10. Atsakovas, vadovaudamasis Išvadoje Nr. TPI-11 nurodytais A. F., T. U. ir K. K. tarnybinių pranešimų duomenimis, jų tarpusavyje neanalizavo, nelygino su kitais atsakovo turimais duomenimis, esančiais Išvadoje Nr. TPI-8, nepanaikino šių duomenų prieštaravimų, A. F. ir T. U. tarnybiniuose pranešimuose esančios informacijos sistemiškai neanalizavo ir nelygino su pareiškėjo pateiktu 2020 m. vasario 10 d. daryto garso įrašo ir jo stenogramos dalimis, aktualiomis nagrinėjamam įvykiui, t. y. nebuvo dėta jokių pastangų siekiant išsiaiškinti, kodėl šių asmenų paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neatsispindi garso įraše ir stenogramoje.
2.11. Išvadoje Nr. TPI-11 nepagrįstai nurodoma, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nesivadovauja M. K. iniciatyva daryto garso įrašo ir jo stenogramos dalimi, aktualia nagrinėjamam įvykiui. Nurodoma, kad esą pareiškėjo M. K. darytas garso įrašas neapima viso pokalbio su A. F. vaizdo stebėjimo ir kontrolės posto (toliau – ir VSKP) patalpoje, esą šis garso įrašas parodo A. F. ir T. U. nesąžiningumą ir pan., todėl šiuo įrašu ir jo stenograma nesivadovaujama kaip nepatikimu įrodymu. Garso įrašas ir jo stenogramos dalis, konkrečiai aktuali nagrinėjamam įvykiui, neabejotinai patvirtina paties pareiškėjo M. K. atsakovui teikto 2020 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo turinį, o kartu ir paneigia A. F., T. U. ir K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.
2.12. Atsakovas garso įrašo dalimi Išvadoje Nr. TPI-11 vadovavosi tiek, kiek tai palanku pačiam atsakovui, t. y. atsakovas, elgdamasis prieštaringai, M. K. pateikto garso įrašo, kiek tai nepalanku atsakovui, nevertina kaip patikimo įrodymo, tuo tarpu ta garso įrašo dalimi, kuri yra palanki atsakovui, vadovaujamasi.
2.13. Pareiškėjas neslėpė viso 2020 m. vasario 10 d. garso įrašo, juo nebandė kompromituoti savo kolegų, o tik siekė, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliekamas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai.
2.14. Procedūriniai tarnybinio patikrinimo, kurio rezultatai aprašyti Išvadoje Nr. TPI-11, pažeidimai lėmė, kad pareiškėjui M. K. buvo be pagrindo konstatuotas tarnybinis nusižengimas, susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie nei Išvadoje Nr. TPI-11, nei Įsakyme detaliai neaprašyti, pažeidimu (Etikos taisyklių 6.1 p.), pareigūno vardo pažeminimu (Etikos taisyklių 6.10 p.) ir neteisėtos įtakos darymu kitiems pareigūnams dėl jų atliekamo darbo (Etikos taisyklių 6.22 p.).
2.15. Pareiškėjo atžvilgiu Išvada Nr. TPI-11 buvo surašyta pažeidžiant Tvarkos aprašo principines nuostatas, pareiškėjo elgesys buvo be pagrindo kvalifikuotas kaip atitinkantis tarnybinio nusižengimo požymius, kadangi Įsakymą pagrindžiančiuose patikrinimo dokumentuose nėra atskleista, kaip pasireiškė pareiškėjo neteisėta įtaka kitiems tarnybos pareigūnams, kaip tai susiję su šių pareigūnų darbine veikla, koks yra pareiškėjo veikos ir kaltės turinys. Išvadoje Nr. TPI-11 esantys duomenys nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties požymių ir paties įvykio.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Departamentas atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
4.1. Įsakymas pagrįstas objektyviai nustatytais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir jo naikinti pagrindo nėra.
4.2. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (Etikos taisyklių nuostatų nesilaikymas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri pasireiškė sąmoningu Etikos taisyklių nuostatų nesilaikymu. Tarnybinio patikrinimo metu objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėjo jam sutrukdyti tinkamai vykdyti Etikos taisyklių reikalavimus, nenustatyta.
4.3. Parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį pareiškėjui buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvo nustatytos, o tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvo nustatytos – pareiškėjui už netinkamą pareigų atlikimą Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. PK E-9 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. PK E-450 skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, t. y., pareiškėjas turėjo galiojančias tarnybines nuobaudas. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 2 d. 5 p.). Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 2 dalies 5 punkto Įsakyme nenurodymas, priešingai nei teigia pareiškėjas, neturi esminės įtakos Įsakymo teisėtumui, kadangi nuorodos į konkrečias specialiąsias normas (tarp jų ir į Vidaus tarnybos statuto 40 str. 2 d. 5 p.) yra pateiktos Įsakymo motyvuojamojoje dalyje, t. y. Išvadoje Nr. TPI-11. Be to, tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, galiojimas taip pat yra kaip kvalifikuojanti aplinkybė, nustatyta Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte.
4.4. Kiti pareiškėją charakterizuojantys duomenys (OAV P1 skyriaus viršininko 2020 m. balandžio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-1253 ,,Dėl P1 skyriaus specialisto M. K. charakteristikos) taip pat patvirtino, kad nuo 2019 m. pradžios pastebimas pareiškėjo pasikeitęs požiūris į tarnybą. Pareiškėjas ne visada vykdo OAV darbo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus (netinkamas darbuotojų ir svečių pasitikimas ir išlydėjimas), jis buvo kelis kartus perspėtas ir instruktuotas žodžiu bei pasirašytinai dėl OAV darbo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų laikymosi, tačiau pareiškėjas į pastabas nesureagavo.
4.5. Pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – pastaba, griežtas papeikimas bei pareiškėjui taikytos kitos poveikio priemonės (ne kartą žodžiu buvo perspėtas) buvo neefektyvios, todėl atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju nebus pasiekti pareiškėjui paskyrus švelnesnę už atleidimą iš vidaus tarnybos nuobaudą, t. y., bausmės tikslai nebus pasiekti parinkus pareiškėjui švelnesnę nuobaudos rūšį, todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nelaikytina per griežta. Paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, ją paskiriant įvertinta pareiškėjo asmenybė.
4.6. Išvadoje Nr. TPI-11 nurodyta, kad Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio patikrinimo laikui. Tai reiškia, kad veikos, kuri nagrinėjamu atveju inkriminuojama pareiškėjui, sunkumas apibrėžtas įstatymo lygmenyje. Nors pareiškėjas dėl tam tikrų aplinkybių (dėl informacijos gavimo momento, t. y. informacija gauta tik tarnybinio patikrinimo (TPM-4) pabaigoje) nebuvo nušalintas nuo pareigų, tai nesumažina jo veikos pavojingumo.
4.7. Pareiškėjas pasielgė neatsakingai ir aplaidžiai, toks elgesys vertintinas kaip nesuderinamas su tolesne jo tarnyba. Pareiškėjas savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai tarnybos metu gali nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, elgtis nesąžiningai, nes siekimas paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus negali būti laikomas elgesiu, atitinkančiu visuomenėje galiojančias tiek teisės, tiek moralės normas, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.
4.8. Įvertinus tarnybinio patikrinimo medžiagą Nr. TPM-4 ir tarnybinio patikrinimo medžiagą Nr. TPM-8, taip pat pareiškėjo teismui pateiktą Protokolą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo jam suteikta galimybe pasinaudoti teise į gynybą – delsė tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui pateikti savo paaiškinimus dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, teikė prašymus, kurie galėjo užtęsti tarnybinio patikrinimo atlikimą (pavyzdžiui, teikė prašymus susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nors su tarnybinio patikrinimo medžiaga jis jau buvo susipažinęs), siekdamas paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus darė poveikį Departamento pareigūnams, kėlė įvairias savo neteisėtą veiką pateisinimo versijas (pavyzdžiui, sveikatos problemos; poilsio laiko jam suteikimas; specialiosios užduoties jam suformulavimas), tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui teikė melagingus paaiškinimus (pvz., kad 2019 m. gruodžio 8 d. jis neva turėjo sveikatos problemų ir jo draugas į saugomą objektą turėjo atnešti jam vaistus (2020 m. vasario 18 d. pareiškėjo paaiškinimas Nr. TP-538 (Išvada Nr. TPI-8)), su savo 2020 m. balandžio 20 d. paaiškinimu Nr. TP-1243 pateikė ne visą įrašytą pokalbį, o tik dalį, išimdamas iš konteksto, tokiu būdu kliudydamas nustatyti tiesą tarnybinio patikrinimo procese.
4.9. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai, susiję su tiesos nustatymu tarnybinio patikrinimo procese, taip pat teismo procese, yra nesąžiningi, pažeidžiantys viešosios teisės normas, pareiškėjas, kaip nesąžininga šalis, negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sąžininga šalis, ir yra pagrindas pareiškėjo ginamą subjektinę teisę, kuria jis piktnaudžiaujama, atsisakyti ginti.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą patenkino visiškai:
5.1. Panaikinto Įsakymą;
5.2. Grąžino pareiškėją M. K. į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (buvęs Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) Objektų apsaugos valdybos P1 skyriaus specialisto pareigas;
5.3. Priteisė pareiškėjui M. K. iš Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos vidutinį darbo užmokestį – 9 569,40 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) ir po 67,58 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną po teismo sprendimo paskelbimo iki jo įvykdymo.
5.4. Priteisė pareiškėjui M. K. iš Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos 2 469,50 Eur bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidoms apmokėti.
6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už Etikos taisyklių 6.10 punkto, 6.22 punkto ir 6.1 punkto nuostatų bei 5 punkte įtvirtintų nesavanaudiškumo ir padorumo principų pažeidimą ir tuo padarytą tarnybinį pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas, atsižvelgęs į pateiktą tarnybinio tyrimo medžiagą, nustatė, kad:
7.1. Pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2020 m. birželio 1 d. buvo statutinis valstybės tarnautojas, t. y. užėmė OAV P1 skyriaus specialisto pareigas, dirbo Departamento saugomame objekte – Lietuvos Respublikos Seime, ir buvo atsakingas už fizinę Seimo pastato ir jo teritorijos apsaugą.
7.2. 2020 m. sausio 22 d. Departamento direktoriaus pavedimu dėl pareiškėjo 2019 m. gruodžio 8 d.–2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. sausio 5 d. veiksmų / neveikimo tarnybos metu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
7.3. Tarnybinis patikrinimas užbaigtas 2020 m. kovo 20 d., surašant Išvadą Nr. TPI-8. 2020 m. kovo 20 d. Departamento direktorius patvirtino Išvadą TPI-8 ir, atsižvelgdamas į Išvados TPI-8 5 punkte nurodytą siūlymą, 2020 m. kovo 23 d. pavedė Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui pareiškėjo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą.
7.4. Tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas 2020 m. gegužės 27 d., surašant tarnybinio Išvadą Nr. TPI-11. Išvadoje Nr. TPI-11 Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius nurodė, jog pagal tarnybinio patikrinimo metu gautus duomenis, konstatuotina, kad 2020 m. vasario 10 d., maždaug nuo 10:30 val. iki 11 val., M. K., pasilikęs po instruktažo ir pasinaudojęs aplinkybe, jog liko vienas su VSKP dirbančiu A. F., siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo (t. y. dėl savanaudiškų paskatų), tyčia paprašė A. F. tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateikti melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų jo (pareiškėjo) 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką. Pareiškėjas lygiai taip pat dėl savanaudiškų paskatų ir tyčia, tuo pačiu tikslu siekė paveikti ir K. K., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis, taip, kad šie pateisintų jo (pareiškėjo) 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką.
7.5. Išvadoje Nr. TPI-11 taip pat nurodyta, kad, nors M. K. savo tikslui pasiekti ir nenaudojo fizinių ar psichologinių prievartos priemonių, tai tik nesunkina jo veikos pavojingumo laipsnio. M. K. teiginiai, jog parodymus jo nenaudai davę pareigūnai šio tarnybinio patikrinimo metu melavo, o A. F. liepė jam (pareiškėjui) nueiti ir bandyti daryti poveikį K. K., nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl jie buvo atmesti ir įvertinti kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė taktika.
7.6. Išvadoje Nr. TPI-11 pareiškėjo pateiktas garso įrašas taip pat buvo įvertintas kritiškai, kaip tendencingai iš konteksto išimta dalis pokalbio, buvo pažymėta, kad tokie pareiškėjo veiksmai yra visiškai priešingi pareigūno (bendrąja prasme), kurio viena iš pareigų yra teisės pažeidimų prevencija bei užkardinimas, taip pat pareigos nustatyti (arba padėti nustatyti) objektyvią tiesą, tikslams. Išvadoje Nr. TPI-11 buvo konstatuota, jog šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 6.10 punkto, 6.22 punkto ir 6.1 punkto nuostatas bei 5 punkte įtvirtintus nesavanaudiškumo ir padorumo etikos principus, tuo padarydamas tarnybini nusižengimą.
7.7. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatytos dvi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte (M. K. už netinkamą pareigų atlikimą Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. PK E-9 skirta tarnybinė nuobauda - pastaba, bei Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. PK E-450 skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas t. y., pareigūnas turi galiojančias tarnybines nuobaudas) bei Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 2 dalies 5 punkte (tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų) numatytos tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat buvo pažymėta, kad, sprendžiant M. K. tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą, tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, galiojimas yra taip pat ir kaip kvalifikuojanti aplinkybė, nustatyta Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad Įsakymu, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei atsižvelgiant į Išvadą Nr. TPI-11, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-89, 6.10 punkto, 6.22 punkto ir 6.1 punkto nuostatų bei 5 punkte įtvirtintų nesavanaudiškumo ir padorumo principų pažeidimą ir pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.
9. Teismas apžvelgė Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį, 39 straipsnio 1–3 dalis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl drausminės atsakomybės taikymo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados kaip Įsakymo sudedamosios dalies.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo į bylą pateiktą visą pokalbio garso įrašą su Protokole užfiksuotu garso įrašo stenogramos turiniu bei kartu pateiktus rašytinius pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus dėl garso įrašo atsiradimo aplinkybių, garso įrašą palyginęs su 2020 m. vasario 10 d. vaizdo įrašu (LED-12), bei po garso įrašo dalies perklausos teismo posėdžio metu jo autentiškumą patvirtinus pačiam pareiškėjui bei liudytojui A. F., konstatavo, jog minėtas garso įrašas su Protokole užfiksuotu garso įrašo stenogramos turiniu atitinka įrodymų leistinumo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo pozicija dėl minėto įrodymo leistinumo pasikeitė ir atsakovas minėto garso įrašo autentiškumo neginčija.
11. Teismas pabrėžė, kad byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas tarnybos metu 2020 m. vasario 10 d. apie 10.30 val.— 11.00 val. buvo atėjęs į VSKP, šioje patalpoje bendravo su kitais pareigūnais, tarp jų ir A. F., o vėliau ir su K. K., nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčas keliamas dėl to, ar pareiškėjas atliko veiksmus, sudarančius Išvadoje Nr. TPI-11, formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį, t. y. ar jis 2020 m. vasario 10 d. apie 10.30 val.— 11.00 val. vykusio pokalbio metu, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo, bandė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus savo veiksmais darydamas poveikį VSKP dirbančiam A. F. bei bandydamas daryti poveikį pamainos vadovui K. K., siekdamas, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje atsirastų tikrovės neatitinkanti informacija ir ar tokiais savo veiksmais pareiškėjas galėjo pažeisti Etikos taisyklių 6.10, 6.22 ir 6.1 punktų nuostatas bei 5 punkte įtvirtintus nesavanaudiškumo ir padorumo etikos principus, taip padarydamas tarnybinį nusižengimą.
12. Atsižvelgęs į Etikos taisyklių nuostatas (5 p., 6.1 p., 6.10 p. ir 6.22 p.), teismas nurodė, jog bylos medžiagos matyti, kad A. F. savo 2020 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-793 paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. apie 11 val. atėjo į VSKP apsaugos postą ir paklausė, ar A. F. nebūtų prieš, jeigu pareiškėjas savo tarnybiniame pranešime nurodytų, kad turėjo sveikatos sutrikimų ir kad jam draugas atneš vaistų. Pareiškėjas minėjo, kad jam taip siūlė rašyti profesinės sąjungos teisininkas. A. F. pareiškėjui atsakė, kad nesutinka ir kad jis pateiks informacija taip, kaip buvo, jog pareiškėjas A. F. neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus „101“ apsaugos poste.
13. Įvertinęs A. F. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-1093, T. U. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-1094, K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-1108, Protokolą ir susijusią medžiagą, teismas konstatavo, kad nei 2020 m. vasario 10 d. vykusio tarp pareiškėjo ir A. F. pokalbio atskiros detalės, nei jo kontekstas neleidžia daryti prielaidos apie tai, kad M. K. tiesiogiai ar netiesiogiai bandė paveikti A. F., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų M. K. 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką. Teismas akcentavo, kad iš Protokolo matyti, jog tarp pareiškėjo ir A. F. vyko neoficialus pokalbis apie atliekamą jų tarnybinės veiklos patikrinimą ir galimai 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą bei įvairias galimas gynybines pozicijas, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Iš minėto pokalbio teismas nustatė, kad įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas kūrė tiek pareiškėjas, tiek A. F., šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. F., kuris pripažino, kad 2020 m. vasario 10 d. pokalbis tarp jo ir pareiškėjo vyko abiejų iniciatyva, kad versiją, dėl draugo, kuris atnešė vaistus iškėlė M. K., o versiją dėl poilsio laiko pasiūlė pats A. F.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors A. F. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. vasario 10 d. vykusio pokalbio metu M. K. jo paklausė, ar jis nebūtų prieš, jei jis (A. F.) savo tarnybiniame pranešime nurodytų, kad M. K. turėjo sveikatos sutrikimų ir todėl jam draugas atnešė vaistų, tačiau jis jam atsakė, kad nesutinka ir informaciją pateiks taip, kaip buvo, t. y. jog jis (M. K.) jo neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus „101“ apsaugos poste, ir A. F. minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu duodamas parodymus, tačiau minėtas A. F. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes Protokolo garso įrašo stenograma patvirtino tik dalies. Iš Protokolo garso įrašo stenogramos teismas nustatė, kad M. K. iš tiesų kaip vieną iš gynybinių versijų dėl jam siekiamo inkriminuoti 2019 m. gruodžio 8 d. tarnybinio nusižengimo iškėlė versiją, jog jam buvo pablogėjusi sveikata, todėl atėjęs draugas atnešė jam vaistus, tačiau Protokolo garso stenograma paneigė A. F. tiek 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog jis su M. K. iškelta versija dėl pablogėjusios sveikatos ir vaistų atnešimo nesutiko ir jog jis nurodė, kad informaciją pateiks taip, kaip buvo, jog jis (M. K.) jo neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus, priešingai, iš Protokolo stenogramos matyti, kad A. F. palaikė M. K. iškeltą versiją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ir paties A. F. iniciatyva bandoma kurti įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas ir jas siūlyti M. K., A. F. teiginiai taip pat paneigė jo teismo posėdžio metu iškeltą versiją, jog jis tik pasiūlė M. K. nueiti pas K. K. ir išsiaiškinti, ar jam nebuvo skirtas poilsio laikas.
15. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad garso įrašo duomenys paneigia A. F. tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas esą darė jam neleistiną poveikį. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad A. F. 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys, kad M. K. bandė jį paveikti kaip liudytoją siekiant sau palankesnio pateisinimo, yra klaidingi. Teismas vertino, kad minėti įrodymai paneigė Išvadoje pareiškėjui inkriminuotą veiką, sudarančią tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę – jog pareiškėjas darė poveikį A. F. siekdamas, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje atsirastų tikrovės neatitinkanti informacija. Teismas pabrėžė, kad šią išvadą patvirtina K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas.
16. Teismas, įvertinęs K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinį pranešimą, konstatavo, kad Išvadoje nurodytas argumentas, jog K. K. tarnybinis pranešimas patvirtina pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. jog jis siekė paveikti K. K., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente pateiktų melagingus duomenis, yra nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo teiginius patvirtina ir kiti Išvadoje Nr. TPI-8 esantys duomenys.
17. Vertindamas aplinkybę, kad Išvadoje Nr. TPI-11 atsakovas pareiškėjo kaltę grindė T. U. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu, teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. U. nurodė, kad jis girdėjo tik minėto pokalbio pabaigą, gerai nesuprato apie ką buvo kalbama, neprisiminė savo minėtame pokalbyje pasakytų frazių. Teismas konstatavo, kad tai patvirtina, jog T. U. negalėjo praėjus beveik dviem mėnesiams po pokalbio detaliai prisiminti ir 2020 m. balandžio 3 d. savo tarnybiniame pranešime cituoti M. K. ir A. F. žodžių, be to, T. U. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime esančios žodžių ir sakinių, kuriuos esą pasakė M. K. bei A. F., citatos kabutėse neatitinka objektyvios kilmės duomenų, t. y. Protokole esančio garso įrašo ir jo stenogramos turinio.
18. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 20 punktu ir Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 9¹ dalimi, nurodė, kad tikrinamas pareigūnas, įgyvendindamas fundamentalią teisę į gynybą, turi teisę pateikti savo paaiškinimą dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, kuriame gali nurodyti įvairias gynybines pozicijas, kai tuo tarpu atsakovas privalo, išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, argumentuotai atmesti pareiškėjo gynybines versijas kaip nepagrįstas ir įrodyti, kad yra pagrindas pareigūnui taikyti drausminę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius tarnybinius pranešimus, liudytojų A, F., K. K., T. U. parodymus, Protokolo garso stenogramą, padarė išvadą, kad pareiškėjas nedarė neteisėto poveikio pareigūnams, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tokį pareiškėjo elgesį, kai jis ieškodamas būdų kaip save apginti bendraudamas su kolegomis aptarinėja įvairias galimas gynybines versijas dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, teismas vertino kaip savo teisės į gynybą realizavimą, o ne kaip neteisėtą veiką, kuri savaime gali lemti pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – taikymą. Teismas taip pat pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra pareigūnas ir davė pareigūno priesaiką, kad jam kaip pareigūnui taikomi aukštesni etikos standartai, savaime negali paneigti jo fundamentalios Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje įtvirtintos teisės į gynybą.
20. Teismas konstatavo, kad atsakovas, surašydamas Išvadą Nr. TPI-11, nevertino ir netikrino tarnybinio tyrimo medžiagoje gautų faktinių duomenų teisingumo, jų tarpusavio ryšio, nebandė šalinti esančių prieštaravimų ir abejonių, todėl tarnybinį patikrinimą dėl 2020 m. vasario 10 d. įvykio pareiškėjo atžvilgiu atliko nerūpestingai, aplaidžiai, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtį ir jo objektyviąją pusę. Minėti procedūriniai pažeidimai lėmė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu vertindamas surinktus duomenis, pažeidė pareiškėjo nekaltumo prezumpciją surinktus faktinius duomenis vertino ne visumoje, nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių, todėl dėl M. K. kaltės padarė išvadas, neatitinkančias Išvadoje Nr. TPI-11 esančių faktinių duomenų.
21. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktu, taip pat įvertinęs Departamento Finansų skyriaus 2020 m. birželio 5 d. pažymą, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina suma už 6 mėn. ir 15 darbo dienų sudaro 9569,40 Eur, neatskaičius mokesčių. Be to, pareiškėjui iš atsakovo teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį (po 67,58 Eur, neatskaičius mokesčių) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos.
III.
22. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
23. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, netinkamai įvertinęs liudytojų (A. F., K. K., T. U.) parodymus, nepagrįstai sprendė, kad liudytojų parodymais nėra įrodyta, jog pareiškėjas bandė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, t. y. bandė daryti poveikį A. F. ir K. K., siekdamas melagingų parodymų davimo tarnybinio patikrinimo procese (kad A. F. patvirtintų, jog 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas neva informavo VSKP apie į saugomą objektą ateisiantį draugą ir, kad pamainos vadovas K. K. patvirtintų, kad 2019 m. gruodžio 8 d. nuo 22 val. pareiškėjui pamainos vadovas neva buvo suteikęs poilsio laiką).
23.2. Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad siūlymas (iš pareiškėjo pusės) A. F. tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui pateikti melagingus paaiškinimus/parodymus buvo, tačiau nurodė, kad Protokolas neatspindi A. F. nesutikimo su pareiškėjo išreikštu pasiūlymu (iškelta versija).
23.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Protokolas neatspindi A. F. nesutikimo su pareiškėjo išreikštu pasiūlymu (iškelta versija), neįvertinęs, kad Protokolas yra neišsamus ir neatspindi viso pokalbio tarp pareiškėjo ir A. F. turinio. Iš Protokolo matyti, kad visas pokalbio turinys nėra nustatytas, konstatuojant, kad ,,(nesigirdi)“ arba ,,(nesuprantama)“. Be to, A. F. nesutikimas ar sutikimas su pareiškėjo išreikštu pasiūlymu (iškelta versija) nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi minėta aplinkybė nepaneigia paties fakto, kad pareiškėjas siūlė A. F. tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui pateikti melagingus paaiškinimus / parodymus, taigi, minėta aplinkybė nepaneigia pareiškėjo bandymo paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus.
23.4. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. F. pripažino, jog 2020 m. vasario 10 d. versiją dėl poilsio laiko pareiškėjui pasiūlė pats A. F., nes teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. F. nepripažino, kad 2020 m. vasario 10 d. versiją dėl poilsio laiko iškėlė A. F. ir, kad būtent jis tą versiją pasiūlė pareiškėjui. Teismo posėdžio metu A. F. paaiškino, kad, kadangi 2020 m. vasario 10 d. pokalbio metu pareiškėjas buvo iškėlęs klausimą dėl poilsio laiko suteikimo, A. F., nebūdamas atsakingas už poilsį pareigūnams suteikimą, nukreipė pareiškėją pas atsakingą asmenį (K. K.). Šiuos A. F. teiginius patvirtina Protokolas.
23.5. Pats pareiškėjas iškėlė versiją dėl poilsio laiko ir pats sumanė šią versiją nurodyti tarnybinio patikrinimo procese oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime). A. F. pasakymas pareiškėjui, kad pastarasis dėl poilsio laiko nueitų pakalbėti su pamainos vadovu K. K., negali būti laikomas A. F. versijos siūlymu pareiškėjui.
23.6. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad T. U. neprisiminė pokalbio tarp A. F. ir pareiškėjo detalių teismo posėdyje, todėl negalėjo 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime išsamiai išdėstyti pokalbio detalių, yra nepagrįstas. Tai, kad T. U. teismo posėdžio metu duodamas parodymus, praėjus beveik devyniems mėnesiams nuo 2020 m. vasario 10 d. įvykusio pokalbio, negalėjo detaliai prisiminti minėtame pokalbyje pasakytų pareiškėjo ir A. F. frazių, nereiškia, kad šių frazių jis negalėjo detaliai prisiminti ir pacituoti savo 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime praėjus palyginus neilgam laikui, t. y. beveik dviem mėnesiams po pokalbio.
23.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad T. U. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime esančios žodžių ir sakinių, kuriuos esą pasakė M. K. bei A. F., citatos kabutėse neatitinka Protokolo, nes Protokolas yra neišsamus ir neatspindi viso pokalbio tarp pareiškėjo ir A. F. turinio.
23.8. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai sprendė, kad jokio bandymo iš pareiškėjo pusės paveikti K. K. nebuvo, nes pats K. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jokio bandymo jį paveikti nejautė. K. K. subjektyvus pareiškėjo veikos vertinimas nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes K. K. nėra tas subjektas, kuris yra kompetentingas kvalifikuoti pareiškėjo veiką, t. y. duoti jos teisinį vertinimą. Poveikio „jautimas“ nėra būtina sąlyga konstatuoti poveikio darymą – ne visi žmonės vienodai supranta ir vertina įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi ta aplinkybė, kad K. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. apie 11 val. atėjo pas jį į kabinetą, norėdamas su juo susitarti, kad pareiškėjui nuo 22 val. buvo paskirtas poilsio laikas. Be to, K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo atėjimo pas jį motyvas buvo ne siekis ,,paskųsti A. F.“, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjas, bet siekis išvengti tarnybinės atsakomybės.
23.9. K. K. subjektyvus pareiškėjo veikos vertinimas nagrinėjamu atveju nepaneigia paties fakto, kad pareiškėjas dėl savanaudiškų paskatų atėjo pas K. K., norėdamas su juo susitarti, kad K. K. nurodytų (patvirtintų), kad 2019 m. gruodžio 8 d. nuo 22 val. pareiškėjui buvo suteiktas poilsio laikas.
23.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo neteisėtą veikimą K. K. atžvilgiu paneigia dar ir ta aplinkybė, jog iš K. K. 2020 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame K. K. neužsimena apie kokius nors neteisėtus pareiškėjo veiksmus 2020 m. vasario 10 d. pas jį darbo kabinete. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad K. K. 2020 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-452 teikė paaiškinimus išimtinai tik dėl jam inkriminuojamo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl jame nurodė tik kitam tyrimui reikšmingas aplinkybes.
23.11. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai rėmėsi Protokolu kaip neginčijamu įrodymu, savo sprendimą grindė iš esmės šiuo vieninteliu įrodymu, kurio nėra pagrindo vertinti kaip pakankamą ir išsamų įrodymą šioje administracinėje byloje. Teismas netinkamai įvertino minėtą įrodymą ir jo pagrindu padarė klaidingas išvadas, kad jokio pareiškėjo bandymo paveikti liudytojus nebuvo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad Protokolas yra neišsamus ir neatspindi viso pokalbio tarp pareiškėjo ir liudytojų turinio. Iš Protokolo matyti, kad antstolis negalėjo nustatyti viso pokalbio turinio, konstatuodamas, kad pokalbio ,,(nesigirdi)“ arba ,,(nesuprantama)“.
23.12. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino pareiškėjo veikos Etikos taisyklėse (5 p., 6.1 p., 6.10 p. ir 6.22 p.), taip pat Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto reglamentavimo aspektu.
23.13. Pareiškėjas, laisva valia išreikšdamas siūlymą A. F. tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui pateikti melagingus paaiškinimus/parodymus (dėl pablogėjusios sveikatos ir dėl draugo, kuris turėjo atnešti jam vaistus), taip pat laisva valia ateidamas pas pamainos vadovą susitarti tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui pateikti melagingus paaiškinimus / parodymus (dėl poilsio laiko jam suteikimo), siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus.
23.14. Tokį pareiškėjo elgesį, kai jis, ieškodamas būdų kaip save apginti ir, bendraudamas su kolegomis, aptarinėja įvairias galimas gynybines versijas dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, teismas vertino kaip savo teisės į gynybą realizavimą, o ne kaip neteisėtą veiką. Tačiau tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija visiškai nepagrįsta ir neatitinka įstatymu pagrįstą teisės į gynybą sampratą. Tokia pozicija taip pat visiškai nesuderinama su pareigūno statusu. Laikantis tokios pozicijos pareigūno priesaika būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, taip pat Etikos taisyklių bei Vidaus tarnybos statuto nuostatos netektų savo prasmės. Siūlymas kitiems pareigūnams tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui nurodyti tikrovės neatitinkančią informaciją (ar bandymas su kitais pareigūnais susitarti, kad tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui jie nurodytų tikrovės neatitinkančią informacija), negali būti vertinamas kaip savo teisės į gynybą realizavimas.
23.15. Pareiškėjo veiksmų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo A. F. veiksmų patvirtina ir tai, kad pareiškėjas galėjo pasirinkti kaip elgtis – apsiriboti vien bendro, neutralaus turinio informacijos kolegai pateikimu, dialogo su juo nepalaikymu arba apskritai išeiti iš VSPK, tačiau jis pats savarankiškai, galėdamas pasirinkti kitą elgesio variantą, nusprendė A. F. ir K. K. pateikti pasiūlymą tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjo neteisėti veiksmai atitiko jo tikrąją valią, laisvą apsisprendimą ir tam neturėjo įtakos kitų asmenų nurodymai ar reikalavimai, pareiškėjas pats sąmoningai (tyčia) pasirinko neteisėtą elgesio variantą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
23.16. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nevertino visumos aplinkybių vertinant tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimą.
23.17. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad, parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių – į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į pareiškėją charakterizuojančius duomenis, į pareiškėjo požiūrį į padarytą pažeidimą, pareiškėjo statusą bei pareiškėjo atliekamų funkcijų reikšmingumą, saugant valstybinės reikšmės saugomą objektą. Pirmosios instancijos teismas į visas minėtas aplinkybes visiškai neatsižvelgė, dėl jų sprendime nepasisakė, tokiu būdu pažeidė teismo pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. ir 86 str. 2 d.).
24. Pareiškėjas M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teismo baigiamajam aktui keliamus reikalavimus, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai laikytini fragmentuotomis teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurios neleidžia daryti išvados apie pareiškėjo galimai neteisėtus veiksmus, abejonėmis, neparemtomis jokiais įtikinamais argumentais.
24.2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad A. F., apklausiamas teisme, paaiškinimus, kurie užfiksuoti 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose, patvirtino teismo posėdžio metu. 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, įvertinus 2020 m. vasario 10 d. pareiškėjo pokalbio su A. F. garso įrašą, kuris buvo lyginamas su pateikta šio garso įrašo stenograma, didžioji dalis A. F. parodymų buvo paneigta. Taigi, aplinkybę, kad įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas kūrė tiek pareiškėjas, tiek A. F., patvirtino 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. F.
Žemesnės instancijos teismas
24.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš Protokolo garso įrašo stenogramos matyti, jog pareiškėjas iš tiesų kaip vieną iš gynybinių versijų dėl jam siekiamo inkriminuoti 2019 m. gruodžio 8 d. tarnybinio nusižengimo iškelia versiją, jog jam buvo pablogėjusi sveikata, todėl atėjęs draugas atnešė jam vaistus, tačiau Protokolo garso įrašo stenograma paneigė A. F. tiek tarnybiniame pranešime, tiek 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog jis su pareiškėjo iškelta versija dėl pablogėjusios sveikatos ir vaistų atnešimo nesutiko ir jog jis nurodė, kad informaciją pateiks taip, kaip buvo, jog jis (pareiškėjas) jo neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė akivaizdų faktą, kad iš garso įrašo stenogramos matyti, o iš garso įrašo girdėti, kad A. F. palaiko pareiškėjo iškeltą versiją.
24.4. 2020 m. vasario 10 d., pareiškėjas, bendraudamas su A. F., aptarinėjo 2019 m. gruodžio 8 d. galimai padaryto nusižengimo pateisinimo versijas, domėjosi, ar jos gali būti įtikinamos, pagrįstos ir pan. Administracinėje byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados apie tai, kad 2020 m. vasario 10 d. pareiškėjas tiesiogiai ar netiesiogiai darė, ar siekė daryti poveikį A. F. ir kitiems tądien dirbusiems kolegoms, kad šie tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime ar paaiškinime) pateiktų melagingus duomenis taip, kad šie pateisintų pareiškėjo 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su A. F. kolegiškai aptarinėjo atliekamo tarnybinio patikrinimo procedūras, A. F. netgi kai kuriais nepagarbiais žodžiais, jų frazėmis neigiamai atsiliepė apie šio patikrinimo perspektyvas, siūlė pareiškėjui kokiais būdais būtų galima gintis nuo gręsiančios atsakomybės ir pan.
24.5. Atsakovas, skirtingai nei 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžių metu, kuomet neprieštaravo nei dėl Protokole esančio garso įrašo ir stenogramos tikrumo ir patikimumo, apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad Protokolas ir jame esanti stenograma yra neišsami ir neatspindinti viso pokalbio konteksto.
24.6. T. U. 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti savo 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, todėl, siekiant patikrinti šio tarnybinio pranešimo teiginius, jie buvo lyginami su kitais bylos duomenimis, tarp jų ir Protokolo garso įrašu bei jo stenograma. Šie duomenys patvirtina tai, kad T. U. ir negalėjo nurodyti tam tikrų 2020 m. vasario 10 d. įvykio aplinkybių, nurodytų jo 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime, kadangi jos neegzistavo.
24.7. Aplinkybė, kad 2020 m. vasario 11 d. K. K. šiame savo paaiškinime neužsimena apie kokius nors neteisėtus M. K. veiksmus 2020 m. vasario 10 d. K. K. tarnybiniame kabinete, paneigia K. K. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo teiginius apie galimą pareiškėjo neteisėtą veikimą. Atsakovo argumentai, kad 2020 m. vasario 11 d. K. K. tarnybinis pranešimas buvo dėl kito tarnybinio patikrinimo (Nr. NP-17), todėl jame nebuvo nurodyta apie pareiškėjo veiksmus, yra nepagrįsti, nes liudytojas A. F., kurio galimai neteisėti veiksmai taip pat buvo vertinami pagal pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. NP-17, 2020 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodė (nors ir sąmoningai klaidingai) apie pareiškėjo neva padarytą nusižengimą.
24.8. Atsakovo argumentai apie poveikį K. K., kurio fakto nepripažįsta pareiškėjas ir kurio nepatvirtina garso įrašas, stenograma, K. K. 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje pateikti paaiškinimai ir kiti duomenys, yra nepagrįsti.
24.9. Atsakovas, ginčydamas Protokolo patikimumą, turėjo nurodyti argumentus, kodėl šis įrodymas yra netinkamas, tačiau to nepadarė, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nenurodė jokių argumentų dėl šio įrodymo šaltinio (formos) neleistinumo, neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
24.10. Pareiškėjo elgesį, kai jis, ieškodamas būdų kaip save apginti, bendrauja su kolegomis ir aptarinėja įvairias galimas gynybines versijas dėl jam inkriminuoto nusižengimo, teismas pagrįstai vertino kaip savo teisės į gynybą realizavimą, o ne kaip neteisėtą veiką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra pareigūnas ir jis davė pareigūno priesaiką, kad jam kaip pareigūnui taikomi aukštesni etikos standartai, jokiu būdu negali paneigti jo fundamentalios Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės į gynybą.
24.11. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, panaikinęs Įsakymą, neturėjo ir neprivalėjo tikrinti bei vertinti, ar pareiškėjo atžvilgiu atsakovas teisingai individualizavo tarnybinę atsakomybę, o galiausiai ir paskirtą tarnybinę nuobaudą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. PK E-494, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už Etikos taisyklių, 6.10 punkto, 6.22 punkto ir 6.1 punkto nuostatų bei 5 punkte įtvirtintų nesavanaudiškumo ir padorumo principų pažeidimą ir tuo padarytą tarnybinį pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
27. Iš Įsakymo bei jo sudedamosios dalies – Išvados Nr. TPI-11 turinio darytina išvada, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo, „paprašė A. F. tarnybinio patikrinimo oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateikti melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų jo (M. K.) 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką“. Taip pat pareiškėjas nubaustas ir dėl to, kad pareiškėjas „tuo pačiu tikslu siekė paveikti ir K. K., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis, taip, kad šie pateisintų jo (M. K.) 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką“.
28. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nedarė neteisėto poveikio pareigūnams, todėl neatliko neteisėtų veiksmų. Tokį pareiškėjo elgesį, kai jis ieškodamas būdų kaip save apginti bendraudamas su kolegomis aptarinėja įvairias galimas gynybines versijas dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, teismas vertino kaip savo teisės į gynybą realizavimą, o ne kaip neteisėtą veiką, kuri savaime gali lemti pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – taikymą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl įrodymų vertinimo.
29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
30. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia (be kita ko) pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2967/2011).
31. Be to, pasisakydamas dėl teisės pažeidimo elementų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–683/2011).
32. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, ginčo pokalbio stenograma ir išklausęs liudytojų parodymų įrašus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 10 apie 11 val. bendravo su VSKP dirbančiu A. F. bei pamainos vadovu K. K. Iš teisme apklausto liudytoju A. F. parodymų matyti, kad teismo posėdžio metu jis sunkiai prisiminė pokalbio detales. Kai kurie jo duoti parodymai teismo posėdžio metu nevisiškai atitinka antstolio patvirtintą garso įrašo stenogramą. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nei 2020 m. vasario 10 d. vykusio tarp pareiškėjo ir A. F. pokalbio atskiros detalės, nei jo kontekstas neleidžia daryti prielaidos apie tai, kad M. K. tiesiogiai ar netiesiogiai bandė paveikti A. F., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų M. K. 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką. Apeliantas akcentuoja, kad M. K. darė poveikį A. F., siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Bet pareiškėjas nubaustas ne už poveikio darymą, o už tai, kad „paprašė A. F. tarnybinio patikrinimo oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateikti melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų jo (M. K.) 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką“. Tokios veikos visuma įrodymų, vertinamų pagal šios nutarties 30, 31 punktuose paminėtus principus, nepatvirtina.
34. Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad neteisėto poveikio nejautė. Iš jo parodymų seka, kad M. K. jam uždavė klausimą. Teismas nemano, kad klausiant kito asmens yra daroma tokio pobūdžio įtaka, kad tai būtų vertinama kaip reikšmingas įtakojimas sudarantis pagrindą asmenį atleisti iš tarnybos.
35. Teismas iš dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad M. K. elgesys bendraujant su A. F. ir K. K. nedera su pareigūno etikos normomis, bet, atsižvelgiant į kaltinimo pareiškėjui ribas ir teismui pateiktus įrodymus, byloje analizuojamas M. K. elgesys nebuvo tokio mąsto, dėl ko reikėtų atleisti pareiškėją.
36. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
37. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareiškėjo M. K. naudai visas jo patirtas atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu 720 Eur. Šis prašymas tenkinamas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina teismui pateikti dokumentai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.