Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. PK E-494, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už Departamento Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-89, 6.10 p., 6.22 p. ir 6.1 p. nuostatų bei 5 p. įtvirtintų nesavanaudiškumo ir padorumo principų pažeidimą ir tuo padarytą tarnybinį pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis atsakovo pateikta tarnybinio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo statutinis valstybės tarnautojas, t. y. užėmė (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, dirbo Departamento saugomame objekte – Lietuvos Respublikos Seime, ir buvo atsakingas už fizinę Seimo pastato ir jo teritorijos apsaugą. 2020-01-22 Departamento direktoriaus pavedimu dėl pareiškėjo 2019-12-08 – 2019-12-09 ir 2020-01-05 veiksmų/neveikimo tarnybos metu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas užbaigtas 2020-03-20 surašant tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų veiksmų 2019-12-02 – 2019-12-09 bei 2020-01-05“ Nr. TPI-8. 2020-03-20 Departamento direktorius patvirtino Išvadą TPI-8 ir atsižvelgdamas į Išvados TPI-8 5 punkte nurodytą siūlymą, 2020-03-23 pavedė Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui pareiškėjo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas 2020-05-27 surašant tarnybinio patikrinimo išvadą “Dėl Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. K. veiksmų siekiant paveikti liudytojus“ Nr. TPI-11. Išvadoje Nr. TPI-11 VAD Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius nurodė, jog pagal tarnybinio patikrinimo metu gautus duomenis, konstatuotina, kad 2020-02-10, maždaug nuo 10:30 val. iki 11 val., M. K., pasilikęs po instruktažo ir pasinaudojęs aplinkybe, jog liko vienas su VSKP dirbančiu A. F., siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo (t. y., dėl savanaudiškų paskatų), tyčia, paprašė A. F. tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente?(tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateikti melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų jo (M. K.) 2019-12-08 padarytą neteisėtą veiką. M. K. lygiai taip pat dėl savanaudiškų paskatų ir tyčia, tuo pačiu tikslu siekė paveikti ir K. K., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis, taip, kad šie pateisintų jo (M. K.) 2019-12-08 padarytą neteisėtą veiką. Minėtoje Išvadoje taip pat nurodyta, kad nors M. K. savo tikslui pasiekti ir nenaudojo fizinių ar psichologinių prievartos priemonių, tai tik nesunkina jo veikos pavojingumo laipsnio. M. K. teiginiai, jog parodymus jo nenaudai davę pareigūnai šio tarnybinio patikrinimo metu melavo, o A. F. liepė jam (M. K.) nueiti ir bandyti daryti poveikį K. K., nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini ir vertintini kritiškai, kaip tiriamojo pareigūno gynybinė taktika. M. K. pateiktas garso įrašas taip pat vertintinas kritiškai, kaip iš tendencingai konteksto išimta dalis pokalbio. Pažymėta, kad tokie M. K. veiksmai yra visiškai priešingi pareigūno (bendrąja prasme), kurio viena iš pareigų yra teisės pažeidimų prevencija bei užkardinimas, taip pat pareigos nustatyti (arba padėti nustatyti) objektyvią tiesą, tikslams. Konstatuota, jog šiais savo veiksmais M. K. pažeidė Etikos taisyklių 6.10 p., 6.22 p. ir 6.1 p. nuostatas bei 5 p. įtvirtintus nesavanaudiškumo ir padorumo etikos principus, tuo padarydamas tarnybini nusižengimą.

Taip pat konstatuota, jog Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatytos dvi Statuto 40 str. 2 d. 3 p. (M. K. už netinkamą pareigų atlikimą Departamento direktoriaus 2020-01-07 įsakymu Nr. PK E-9 skirta tarnybinė nuobauda - pastaba, bei Departamento direktoriaus 2020-04-16 įsakymu Nr. PK E-450 skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas t. y., pareigūnas turi galiojančias tarnybines nuobaudas) bei Statuto 40 str. 2 d. 5 p. (tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų) numatytos tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat pažymėta, kad sprendžiant M. K. tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą, tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo, galiojimas yra taip pat ir kaip kvalifikuojanti aplinkybė, nustatyta Statuto 39 str. 3 d. 8 p.

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš tokių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kokiais atvejais gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Vienas iš tokių atvejų, nurodytų Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte – už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda bei 10 punkte – kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams.

Taigi, byloje nustatyta, kad Skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už Departamento Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-89, 6.10 p., 6.22 p. ir 6.1 p. nuostatų bei 5 p. įtvirtintų nesavanaudiškumo ir padorumo principų pažeidimą ir pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.), tačiau taip pat yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose, administracinio teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos neplečiamos. Ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos persikėlus į teismą būtent viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–395/2013).

Pažymėtina, kad LVAT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz. LVAT 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016-02-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/202, 2013-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje N. A-689-552/2018).

Iš byloje esančios Išvados matyti, kad atsakovas pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo iš esmės grindžia pareigūnų A. F., K. K. ir T. U. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija. Nors tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas pateikė atsakovui ir 2020-02-10 vykusio pokalbio tarp pareiškėjo ir A. F. garso įrašo ištrauką bei jo stenogramą, Išvadoje keliamos abejonės minėto garso įrašo patikimumu ir autentiškumu, nurodoma, jog garso įrašas pateiktas ne visas, kad pateiktos tik tendencingos dalys išimtos iš pokalbio konteksto.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo į bylą pateiktą visą minėto pokalbio garso įrašą su FAK protokole užfiksuotu garso įrašo stenogramos turiniu bei kartu pateiktus rašytinius pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus dėl garso įrašo atsiradimo aplinkybių, garso įrašą palyginęs su 2020-02-10 vaizdo įrašu (LED-12), bei po garso įrašo dalies perklausos teismo posėdžio metu jo autentiškumą patvirtinus pačiam pareiškėjui bei liudytojui A. F., konstatuoja, jog minėtas garso įrašas su FAK protokole užfiksuotu garso įrašo stenogramos turiniu atitinka įrodymų liečiamumo ir leistinumo kriterijus (ABTĮ 56 str. 1 d.), todėl teismas jo autentiškumo nekvestionuoja. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo pozicija dėl minėto įrodymo leistinumo pasikeitė ir atsakovas minėto garso įrašo autentiškumo taip pat neginčija.

Teismas pirmiausiai pažymi, kad šioje byloje ginčo dėl to, kad išties pareiškėjas M. K. tarnybos metu 2020 m. vasario 10 d. apie 10.30 val.— 11.00 val. buvo atėjęs į VSKP, šioje patalpoje bendravo su kitais pareigūnais, tame tarpe ir A. F., o vėliau ir su K. K., nėra. Tačiau šioje byloje ginčas keliamas dėl to, ar pareiškėjas atliko veiksmus, sudarančius Išvadoje formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį, t. y. ar jis 2020 m. vasario 10 d. apie 10.30 val.— 11.00 val. vykusio pokalbio metu, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo, bandė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus savo veiksmais darydamas poveikį VSKP dirbančiam A. F. bei bandydamas daryti poveikį pamainos vadovui K. K., siekdamas, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje atsirastų tikrovės neatitinkanti informacija (kad 2019-12-08 pareiškėjas neva informavo VSKP apie į saugomą objektą ateisiantį draugą ir, kad 2019-12-08 nuo 22 val. pareiškėjui pamainos vadovas neva buvo suteikęs poilsio laiką), ir ar tokiais savo veiksmais pareiškėjas galėjo pažeisti Departamento Etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2016-03-21 įsakymu Nr. V-89 (toliau – Etikos taisyklės), 6.10, 6.22 ir 6.1 papunkčių nuostatas bei 5 punkte įtvirtintus nesavanaudiškumo ir padorumo etikos principus, taip padarydamas tarnybinį nusižengimą.

Etikos taisyklių 5 punktas numato, kad pareigūnų veikla grindžiama šiais etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Etikos taisyklių 6.1 papunktis numato, kad pareigūnas tarnybos metu privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Etikos taisyklių 6.10 papunktis numato, kad pareigūnas tarnybos metu privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nepažemintų pareigūno vardo; nedaryti neteisėtos įtakos kitiems pareigūnams dėl jų atliekamo darbo (Etikos taisyklių 6.22 papunktis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesutiko su jam inkriminuotomis faktinėmis aplinkybėmis dėl galimo tarnybinio nusižengimo / pareigūno vardo pažeminimo, ir tiek savo 2020-04-20 tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nei A. F., nei K. K. nedarė jokio poveikio, taip pat nesiekė jokio poveikio daryti. Pareiškėjas neneigė, kad Išvadoje Nr. TPI-11 nurodytą dieną ir laiku bendravo tiek su A. F., tiek ir su K. K. bei kitais asmenimis apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl anksčiau pareiškėjo padarytų nusižengimų, tačiau jokių veiksmų, kuriais būtų pažemintas pareigūno vardas ar padarytas tarnybinis nusižengimas, neatliko ir tokio sumanymo neturėjo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. F. savo 2020-03-16 tarnybiniame pranešime Nr. TP-793 paaiškino, kad pareigūnas M. K. 2020-02-10 apie 11 val. atėjo į VSKP apsaugos postą ir paklausė, ar A. F. nebūtų prieš, jeigu M. K. savo tarnybiniame pranešime nurodytų, kad turėjo sveikatos sutrikimų ir kad jam draugas atneš vaistų. Pareigūnas M. K. minėjo, kad jam taip siūlė rašyti profesinės sąjungos teisininkas. A. F. pareiškėjui atsakė, kad nesutinka ir kad jis pateiks informacija taip, kaip buvo, jog pareiškėjas A. F. neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste.

2020-04-03 tarnybiniame pranešime Nr. TP-1093 A. F. taip pat nurodė, jog 2020-02-10 apie 10 val. pasibaigus instruktažui visi iš VSKP išėjo, liko tik M. K. Jiems likus dviese pareiškėjas A. F. paklausė, ar nebūtų prieš, jeigu jis savo tarnybiniame pranešime nurodytų, kad turėjo sveikatos sutrikimų ir, jog jam draugas atneš vaistų. Šis atsakė, kad nesutinka ir informaciją pateiks taip, kaip buvo, jog pareiškėjas A. F. neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste. Taip pat pasakė, kad nežino, ar jam K. (K. K.) nebuvo davęs specialios užduoties, bet jeigu to nebuvo, K. „nepasirašys“. Nurodė, kad jų pokalbio metu į VSKP įėjo T. U., kuris galėjo girdėti dalį pokalbio. Įėjus T. U., M. K. dar kalbėjo apie neteisingų parodymų teikimą, tačiau įėjus T. U. pokalbį stengėsi nutraukti. Dar jiems pora minučių pakalbėjus apie darbą apsaugos poste (dėl bendros tarnybos drausmės, dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir pan.), M. K. išėjo iš VSKP.

T. U. 2020-04-03 tarnybiniame pranešime Nr. TP-1094 nurodė, kad 2020-02-10 apie 10:30 val.-11 val. pareiškėjas su A. F. apie kažką bendravo, jų pokalbis jau buvo į pabaigą. Įėjęs T. U. nuėjo prie kompiuterio ir tikrino DVS sistemą. Kiek jis nugirdo ir atsiminė, tai M. K. A. F. pasakė: „jei aš taip parašyčiau, gautųsi, kad biskį pakišu tave, bet taip rašyti man siūlė profsąjunga.“ Į tokį M. K. pasakymą A. F. atsakė: „Aš taip nesutinku, eik pas K. (t. y., Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) K. K.), bet jei taip nebuvo, tai jis nepasirašys“. Dar trumpai jiems pabendravus apie darbą apsaugos postuose, M. K. iš VSKP išėjo.

K. K. savo 2020-04-03 savo tarnybiniame pranešime Nr. TP-1108 nurodė, kad 2020-02-10 apie 11.00 val. į kabinetą atėjo M. K. Šis pasakė, kad A. F. pasiūlė ateiti pas jį ir susitari, kad nuo 22.00 val. jam buvo paskirtas poilsio laikas, nes tuo laiku nesilaikė visų nustatytų reikalavimų kaip numato Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Objektų apsaugos valdybos darbo tvarkos aprašas. K. K. pareiškėjui atsakė, kad jis nesutinka, nes pareiškėjui nebuvo paskirtas poilsio laikas. M. K. iš kabineto išėjo.

Išvadoje Nr. TPI-11, įvertinus minėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas darė poveikį Departamento pareigūnams (A. F. ir K. K.), siekdamas tikrovės neatitinkančios informacijos tarnybinio patikrinimo procese atsiradimo, todėl iš esmės dėl šios priežasties, t. y. dėl poveikio darymo arba siekio daryti poveikį pareigūnams buvo pripažinta, kad M. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir dėl šio tarnybinio nusižengimo padarymo jis buvo atleistas iš tarnybos.

Tačiau, teismo vertinimu, iš pareiškėjo teismui pateikto antstolių G. P. ir A. P. kontoros Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (ir susijusios medžiagos – patekto garso įrašo) Nr. FA-173/20/06 matyti, kad nei minėto 2020-02-10 vykusio tarp pareiškėjo ir A. F. pokalbio atskiros detalės, nei jo kontekstas neleidžia daryti prielaidos apie tai, kad M. K. tiesiogiai ar netiesiogiai bandė paveikti A. F., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente (tarnybiniame pranešime, paaiškinime) pateiktų melagingus (klaidingus) duomenis taip, kad šie pateisintų M. K. 2019 m. gruodžio 8 d. padarytą neteisėtą veiką. Priešingai, iš FAK protokolo matyti, kad tarp pareiškėjo ir A. F. vyko neoficialus pokalbis apie atliekamą jų tarnybinės veiklos patikrinimą ir galimai 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą bei įvairias galimas gynybines pozicijas, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Iš minėto pokalbio matyti, kad įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas (dėl tarnybinio nusižengimo padarymo metu buvusio poilsio laiko, arba dėl to, kad pareiškėjas blogai jautėsi ir jam draugas atnešė vaistus) kūrė tiek pareiškėjas, tiek A. F. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. F., kuris pripažino, kad 2020-02-10 pokalbis tarp jo ir pareiškėjo vyko abiejų iniciatyva, kad versiją, dėl draugo, kuris atnešė vaistus iškėlė M. K., o versiją dėl poilsio laiko pasiūlė pats A. F. Nors A. F. 2020-04-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020-02-10 vykusio pokalbio metu M. K. jo paklausė, ar jis nebūtų prieš, jei jis (A. F.) savo tarnybiniame pranešime nurodytų, kad M. K. turėjo sveikatos sutrikimų ir todėl jam draugas atnešė vaistų, tačiau jis jam atsakė, kad nesutinka ir informaciją pateiks taip, kaip buvo, t. y. jog jis (M. K.) jo neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos poste, ir A. F. minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu duodamas parodymus, tačiau minėtas A. F. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes FAK protokolo garso įrašo stenograma patvirtina tik dalies. Iš FAK protokolo garso įrašo stenogramos matyti, jog M. K. iš tiesų kaip vieną iš gynybinių versijų dėl jam siekiamo inkriminuoti 2019-12-08 tarnybinio nusižengimo iškelia versiją, jog jam buvo pablogėjusi sveikata, todėl atėjęs draugas atnešė jam vaistus: „(Keiksmažodis), o tai jeigu aš karočia, bet nenoriu žinai sakykim suvartyt tavęs, nes tu tuo metu dirbai, jeigu aš pasakyčiau, kad aš perspėjau vaizdo kontrolės postą, kad čia ateis draugas ir mane pažadėjo pridengt“; „Dvi, dvi du variantai, arba man buvo chujova ir jis atitempė kokius vaistus, bet tai tada žiūrės ar kažką perdavė žinai; Arba kitas dalykas karočia, kad nu va kaip tu sakai, nes jis realiai yra teisininkas tas draugelis, aišku mes apie nieką šnekėjom, bet sakykim nu, kad gal situacijos atėjo pakonsultuot“ (FAK protokolo 4 psl.). Tačiau FAK protokolo garso stenograma paneigia A. F. tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog jis su M. K. iškelta versija dėl pablogėjusios sveikatos ir vaistų atnešimo nesutiko ir jog jis nurodė, kad informaciją pateiks taip, kaip buvo, jog jis (M. K.) jo neinformavo apie sveikatos problemas ir apie draugo apsilankymo tikslus. Priešingai, iš FAK protokolo stenogramos matyti, kad A. F. palaiko M. K. iškeltą versiją sakydamas: „Tas pridengt tai gerai, gerai, kad pridengt, sakys, o kodėl tu leidai (keiksmažodis) tą draugą ateit, sakysiu sakė, kad, reik sugalvot, kad ką jis tau turėjo atnešt ar kažką tai; pakonsultuot dėl kažko gal; Gali sakyt, kad vaistus ...Draugas atnešė vaistų ar ko tau ten reikėjo, ir temperatūra buvo ir tu tiesiog nuo dešimt ėjai iki dviejų išgėręs vaistus ilsėtis, bet kol draugas atnešė vaistus, viską laukė, tu dar su juo pašnekėjai ten ką reikėjo ir vsio“ (FAK protokolo 4-5 psl.).

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog ir paties A. F. iniciatyva bandoma kurti įvairias galimas nusižengimo pateisinimo versijas ir jas siūlyti M. K. (pvz. A. F. pareiškėjui sako „Jeigu tu tą už, sakau man tai gerai, kad tu nueitum su K. pašnekėtum dėl to poilsio, tai ten jie iš vis ant gaidžio liktų konkrečiai, nes jie daugiau įrašo nebeturi toliau, kas vyko. Viskas; Sakau, geriausia juos suvartyt tai jeigu sakau su K. susiderint (keiksmažodis), kad buvo suteiktas nes K. tau gali suteikt, tau negali, o tau suteikia iki keturių valandų poilsio, kaip vyriausiais specialistas suteikia iki keturių valandų poilsio, aš sakau žmogus dirbo tam poste visą parą vienas; Bet sakau dėl šito nueik su K. pabazarink dėl to poilsio, nes aš sakau jis dirba visą žmogus ten visą parą vienas...“(FAK protokolo 4-6 psl.). Šie A. F. teiginiai taip pat paneigia jo teismo posėdžio metu iškeltą versiją, jog jis tik pasiūlė M. K. nueiti pas K. K. ir išsiaiškinti, ar jam nebuvo skirtas poilsio laikas. Taigi, šio garso įrašo duomenys paneigia A. F. tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas esą darė jam neleistiną poveikį. Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. F. 2020-03-16, 2020-04-03 tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys, kad M. K. bandė jį paveikti kaip liudytoją siekiant sau palankesnio pateisinimo, yra klaidingi. Taigi, teismo vertinimu, minėti įrodymai paneigia Išvadoje pareiškėjui inkriminuotą veiką, sudarančią tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę – jog pareiškėjas darė poveikį A. F. siekdamas, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje atsirastų tikrovės neatitinkanti informacija.

Šią teismo išvadą patvirtina ir K. K. 2020-04-03 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad „<...> apie 11.00 val., į minėtą kabinetą atėjo M. K. K. K. teigimu, M. K. pasakė, kad A. F. pasiūlė eiti pas jį (K. K.) ir susitarti, kad nuo 22.00 val. (2019-12-08) jam buvo paskirtas poilsio laikas, nes tuo laiku nesilaikė visų nustatytų reikalavimų <...>. <...> K. K. teigė M. K. atsakęs, kad nesutinka, nes poilsio laikas jam (M. K.) nebuvo paskirtas“. Minėtas aplinkybes, t. y. kad M. K. pokalbio metu nurodė, jog jam ateiti ir susitarti dėl poilsio laiko su K. K. pasiūlė pats A. F., K. K. patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas. Be to, jis nurodė, kad tarp jo ir M. K. vyko tik minėtas trumpas pokalbis, kurio metu jis jokio bandymo jį paveikti nejautė. Atsižvelgęs į tai, teismas Išvadoje nurodytą argumentą, jog K. K. tarnybinis pranešimas patvirtina pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. jog jis siekė paveikti K. K., kad šis tarnybinio patikrinimo metu oficialiame dokumente pateiktų melagingus duomenis, vertina kaip nepagrįstą.

Teismas taip pat pastebi, kad K. K. 2020-04-03 tarnybinio pranešimo teiginius patvirtina ir kiti Išvadoje Nr. TPI-8 esantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad šios Išvados 8 puslapyje cituojamas paties K. K. 2020-02-11 tarnybinio pranešimo, kuris buvo surašytas praėjus vienai dienai po 2020-02-10 įvykusio pokalbio turinys, iš kurio matyti, kad dar 2020-02-11 K. K. šiame savo paaiškinime net neužsimena apie kokius nors neteisėtus M. K. veiksmus 2020-02-10 pas jį darbo kabinete. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad šie duomenys paneigia Išvados teiginius apie galimą M. K. neteisėtą veikimą K. K. atžvilgiu.

Išvadoje Nr. TPI-11 atsakovas pareiškėjo kaltę grindžia ir T. U. 2020-04-03 tarnybiniu pranešimu, kuriame rašoma, kad 2020-02-10 vykusio pokalbio metu M. K. A. F. pasakė: „jei aš taip parašyčiau, gautųsi, kad biskį pakišu tave, bet taip rašyti man siūlė profsąjunga.“ Į tokį M. K. pasakymą A. F. atsakė: „Aš taip nesutinku, eik pas K., bet jei taip nebuvo, tai jis nepasirašys“. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. U. nurodė, kad jis girdėjo tik minėto pokalbio pabaigą, gerai nesuprato apie ką buvo kalbama, neprisiminė savo minėtame pokalbyje pasakytų frazių, kas patvirtina, jog jis negalėjo praėjus beveik dviem mėnesiams po pokalbio detaliai prisiminti ir 2020-04-03 savo tarnybiniame pranešime cituoti M. K. ir A. F. žodžių. Tuo labiau, kad T. U. 2020-04-03 tarnybiniame pranešime esančios žodžių ir sakinių, kuriuos esą pasakė M. K. bei A. F., citatos kabutėse neatitinka objektyvios kilmės duomenų, t. y. FAK protokole esančio garso įrašo ir jo stenogramos turinio.

Be to, teismas pažymi, kad vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Tvarka) 20 p., tikrinamas pareigūnas turi Statuto 39 straipsnio 9¹ dalyje nurodytas teises. Statuto 39 straipsnio 9¹ dalyje numatyta, kad pareigūnas ir iš vidaus tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę: turėti atstovą, turintį tokias pačias teises, kaip ir asmuo tarnybinio patikrinimo metu, kuriam jis atstovauja; būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo prašymu susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis; teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo; dalyvauti vietoje tikrinant su galimai jo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis; pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą; baigus tarnybinį patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo medžiaga arba gauti jos kopiją; skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą. Taigi, minėta norma patvirtina, kad tikrinamas pareigūnas, įgyvendindamas fundamentalią teisę į gynybą, turi teisę pateikti savo paaiškinimą dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, kuriame gali nurodyti įvairias gynybines pozicijas, kai tuo tarpu atsakovas privalo, išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, argumentuotai atmesti pareiškėjo gynybines versijas kaip nepagrįstas ir įrodyti, kad yra pagrindas pareigūnui taikyti drausminę atsakomybę.

Taigi, teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius tarnybinius pranešimus, liudytojų A, F., K. K., T. U. parodymus, FAK protokolo garso stenogramą, daro išvadą, kad pareiškėjas nedarė neteisėto poveikio pareigūnams, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tokį pareiškėjo elgesį, kai jis ieškodamas būdų kaip save apginti bendraudamas su kolegomis aptarinėja įvairias galimas gynybines versijas dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, teismas vertina kaip savo teisės į gynybą realizavimą, o ne kaip neteisėtą veiką, kuri savaime gali lemti pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – taikymą. Teismas taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra pareigūnas, kad vadovaujantis Statuto 17 str. jis davė pareigūno priesaiką, kad jam kaip pareigūnui taikomi aukštesni etikos standartai, savaime negali paneigti jo fundamentalios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtintos teisės į gynybą.

Teismo įsitikinimu, atsakovas surašydamas Išvadą Nr. TPI-11, nevertino ir netikrino tarnybinio tyrimo medžiagoje gautų faktinių duomenų teisingumo, jų tarpusavio ryšio, nebandė šalinti esančių prieštaravimų ir abejonių, todėl tarnybinį patikrinimą dėl 2020-02-10 įvykio pareiškėjo atžvilgiu atliko nerūpestingai, aplaidžiai, ko rezultate neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo M. K. tarnybinio nusižengimo sudėtį ir jo objektyviąją pusę. Minėti procedūriniai pažeidimai lėmė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu vertindamas surinktus duomenis, pažeidė M. K. nekaltumo prezumpciją surinktus faktinius duomenis vertino ne visumoje, nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių, todėl dėl M. K. kaltės padarė išvadas, neatitinkančias Išvadoje Nr. TPI-11 esančių faktinių duomenų. Tokiu būdu atsakovas, priimdamas Skundžiamą įsakymą vadovavosi klaidingais duomenimis ir išvadomis dėl pareiškėjo kaltės padarius tarnybinį nusižengimą, todėl Skundžiamas įsakymas naikintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Statuto 79 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki šio sprendimo įvykdymo dienos. Pagal VAD Finansų skyriaus 2020-06-05 pažymą pareiškėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 1425,95 Eur neatskaičius mokesčių. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktą, 2020 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 21,1 darbo diena. Tai reiškia, kad pareiškėjo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 67,58 Eur (1425,95 Eur/21,1 d.) neatskaičius mokesčių. Taigi, pareiškėjui priteistina suma už 6 mėn. ir 15 darbo dienų sudaro 9569,40 Eur (1425,95 Eur x 6 mėn. + 67,58 Eur x 15 d. d.) neatskaičius mokesčių. Be to, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis po 67,58 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 3189,50 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Į bylą pareiškėjo atstovas pateikė įrodymus apie pareiškėjo patirtas 2947,50 Eur išlaidas advokato pagalbai šioje byloje apmokėti taip pat patirtas 242 Eur išlaidas dėl kreipimosi į antstolių G. P. ir A. P. kontorą dėl Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-173/20/06 surašymo.

Atstovavimo išlaidoms – skundo surašymui - taikytinas 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1358,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus užmokestis už skundo parengimą –1358,6 Eur x 2,5 = 3396,5 Eur, todėl pareiškėjo prašoma 990 Eur skundo parengimo suma gali būti priteista. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai numatytas koeficientas 0,4, todėl maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už 2019 m. spalio 12/13 d. paaiškinimų teismui parengimą dydis galėtų būti 559,4 Eur (0,4 x 1398,5 Eur (2020 m. II ketvirtis). Pareiškėjo prašoma priteisti 360 Eur suma neviršija rekomenduojamos maksimalios sumos, todėl ši suma priteistina. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą numatytas koeficientas - 0,1, todėl dokumentų analizės, konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiui maksimalus dydis už valandą būtų 139,85 Eur (0,1 x 1398,5 Eur (2020 m. II ketvirtis). Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad atsiliepimo ir atsakovo pateiktų dokumentų analizė užtruko 8 val., rengimasis posėdžiui užtruko taip pat 8 val., kas įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo teikto skundo turinį, atsakovo atsiliepimo turinį, taip pat tai, kad ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje nereikalavo itin sudėtingos teisinės analizės, vertintina kaip per ilgas laiko tarpas, todėl minėtas laikas trumpintinas iš viso iki 8 val. ir už jį priteistina 720 Eur. Už teismo posėdį, kuris užtruko 1,75 val. priteistina 157,50 Eur.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, viso pareiškėjui priteistina 2469,50 Eur (990 Eur + 360 Eur + 720 Eur + 157,50 Eur + 242 Eur) patirtų išlaidų, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. PK E-494 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimo M. K.“, kuriuo pareiškėjas M. K. atleistas iš vidaus tarnybos.

Grąžinti pareiškėją M. K. į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (buvęs Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos vidutinį darbo užmokestį - 9569,40 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčų) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo 2020-06-01 iki šio sprendimo paskelbimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) ir po 67,58 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną po teismo sprendimo paskelbimo iki jo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos 2469,50 Eur bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.