Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui P. Z. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. kovo 1 d. ieškovė su atsakovu sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per prijungtą elektros tinklą objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), tiekti elektros energiją (kartu suteikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą), o atsakovas įsipareigojo sumokėti už patiektą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į ieškovės tinklą perduotą) energiją ir laikytis kitų šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų. Objektas yra komercinės paskirties, todėl jam skaičiuojamas galios dedamosios mokestis. Atsakovas už Objekte vartojamą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją energiją nuo pat Sutarties sudarymo momento mokėjo periodiškai, paskutinis mokėjimas atliktas 2022 m. gegužės 31 d. 107,98 Eur sumai. Atsakovo skola už ieškovės laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. suteiktas paslaugas sudaro 668,73 Eur. Paaiškino ir tai, kad atsakovas ieškovei pateikė prašymą atjungti į Objektą elektros energijos tiekimą, 2022 m. gegužės 3 d. elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas. Po elektros energijos tiekimo nutraukimo atsakovui buvo išrašomos sąskaitos už Objekte rezervuotą leistinąją naudoti galią. Objektui buvo rezervuota 28 kW leistinoji naudoti galia. Atsakovui 2023 m. vasario 13 d. pateikus prašymą demontuoti iki jo Objekto nutiestus ieškovės tinklus, ieškovė įrenginius demontavo, todėl nuo 2023 m. vasario 28 d. galios mokestis Objekte nebeskaičiuojamas.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad nuo 2016 m. atsakovas už elektros energiją mokėjo nereguliariai, buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo, išduotas teismo įsakymas buvo įvykdytas, tačiau nuo 2022 m. gegužės 1 d. išrašomų sąskaitų atsakovas neapmokėjo. Susidariusi skola yra už Objekte rezervuotą galią, nes Objektas yra komercinės paskirties. Objektui nuo pat 2016 m. yra rezervuota 28 kW leistinoji galia, o už šią galią privalu atsiskaityti iki tol, kol bus demontuota įranga. Su atsakovu sutartis sudaryta dėl komercinės paskirties objekto, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įrašą atsakovui priklausantis Objektas yra gamybos, pramonės, todėl 2016 m. sudaryta Sutartis yra komercinė. Taip pat pažymima, kad nuo 2016 m. iki 2022 m. gegužės mėn. atsakovas mokėjo galios dedamąjį mokestį. Pabrėžiama, kad Sutartis parengta atsakovo prašymu ir pateikta atsakovui per savitarnos sistemą, nuo 2016 m. išrašomas sąskaitas pagal sudarytą Sutartį atsakovas apmokėdavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Ieškovė Objekte tiekė elektros energijos persiuntimo paslaugą, Objektui rezervuota leistinoji naudoti galia 28 kW. 2022 m. balandžio 28 d. atsakovas pateikė ieškovei prašymą nutraukti elektros energijos persiuntimą. Objektui elektros energijos tiekimas nutrauktas 2022 m. gegužės 3 d. Nutraukus elektros energijos tiekimą atsakovui kas mėnesį apmokėjimui buvo pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros už Objektui rezervuotą 28 kW galią. Atsakovas 2023 m. vasario 13 d. pateikė ieškovei prašymą demontuoti iki Objekto nutiestus ieškovės tinklus. Ieškovė nurodo, kad už laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. suteiktas su elektros energijos persiuntimu susijusias paslaugas (galios dedamoji) atsakovas neatsiskaitė, todėl susidarė 668,73 Eur skola.

8. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti skolą už rezervuotą 28 kW leistinąją naudoti galią. Atsakovas savo pareigą apmokėti už galią, rezervuotą Objekte, ginčija tuo, jog skolos susidarymo laikotarpiu jis elektros energija nesinaudojo (elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas), rašytinės sutarties su ieškove nesudarė, be to, turėtų būti laikomas buitiniu vartotoju, todėl ir galios dedamosios mokestis jam neturėjo būti skaičiuojamas. Teismas atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentus pripažįsta nepagrįstais dėl žemiau nurodytų argumentų.

9. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo – pardavimo sutartys“ (CK 6.383 – 6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos tiekimą reglamentuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (skolos susidarymo metu galiojusios aktų redakcijos).

10. CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

11. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad elektros energijos vartotojas yra asmuo, kuris elektros energiją perka ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti, o 107 dalyje reglamentuojama, kad vartotojo objektas yra vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija.

12. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

13. Pažymėtina, jog energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuojantis CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis nenustato specialių taisyklių energijos tiekimo sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. Aplinkybė, kad asmenys nėra sudarę rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nėra saistomi energijos pirkimo–pardavimo sutartinių santykių. Tokiu atveju būtina nustatyti, ar asmenys nėra išreiškę valios sudaryti sutartį kita forma, įskaitant ir valios išreiškimą konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į elektros energijos tiekimo ypatumus ir į energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kaip viešosios sutarties, pobūdį, tokia sutarties šalių valia yra išreiškiama energijos tiekėjui ir vartotojui sutikus nustatyta tvarka prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų. Taigi vartotojo valia, kuria išreiškiamas sutikimas prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nulemianti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenustatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė, jei šalys nėra susitariusios kitaip, taikytina ir tuo atveju, kai elektros energijos pirkimo–pardavimo šalis yra ne buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-701/2021).

14. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas). Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.

15. Remiantis Taisyklių 101 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).

16. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2016 m. vasario 23 d. ieškovei pateikė prašymą sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pažymint, kad pasirenkamas vienos laiko zonos energijos tarifas. 2016 m. kovo 1 d. paruošta Elektros energijos pirkimo–pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta ieškovės atstovo parašu. Ant Sutarties atsakovo parašo (el. parašo) nėra. Ieškovė nurodo, kad Sutartis atsakovui pateikta per ieškovės savitarnos sistemą. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad prie savitarnos sistemos prisijungti nemoka, Sutarties nebuvo gavęs.

17. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausantį gamybos, pramonės paskirties pastatą, atsakovas už Objekte vartojamą elektros energiją, galią ir suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras, kuriose taip pat buvo nurodyta sutarties sudarymo data (2016 m. kovo 1 d.), apmokėdavo, paskutinis mokėjimas atliktas 2022 m. gegužės 31 d. 107,98 Eur sumai. Be to, patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš atsakovo 306,91 Eur skolą už Objekte laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal 2016 m. kovo 1 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas. Atsakovas teismo 2019 m. vasario 18 d. išduotą teismo įsakymą įvykdė. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, jog šiuo atveju, nors Sutartis atsakovo parašu (el. parašu) nepasirašyta, tačiau šalis siejo faktiniai sutartiniai santykiai, nes atsakovo nuosavybės teise valdomo Objekto elektros įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės tinklų, o elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo demontuoti, todėl atsakovo Objektui buvo rezervuota galia.

18. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos, tvirtinamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Tvarka), 3 punkte galios dedamoji apibrėžiama kaip vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo, elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Taigi, net ir nesant sutarties, galios dedamosios mokestis yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Jokių šios nuostatos taikymo išimčių nėra numatyta. Be to, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto, todėl atsakovo byloje įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas nenaudojo elektros energijos, nepašalina atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktą galimybę naudotis 28 kW galios elektros energija, kadangi net ir nutraukus elektros energijos tiekimą Objektui, įrenginiai liko prijungti prie elektros tiekimo tinklų, ieškovė rezervavo leistinąją naudoti galią, jos neperskirstant kitiems vartotojams, ir paliekant vartotojui (atsakovui) galimybę pašalinus energijos nutraukimo priežastis, vėl naudoti tiekiamą elektros energiją. Atsakovas galėjo atsisakyti šios galimybės, atjungdamas elektros įrangą ir apskaitos prietaisus (prašydamas nutraukti tiekimą ir anuliuoti apskaitą) iki skolos susidarymo pradžios, tačiau to nepadarė (prašymas demontuoti įvadą pateiktas tik 2023 m. vasario 13 d.), todėl privalo prisiimti atsiradusias pasekmes.

19. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buitinis elektros energijos vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla. Tvarkos 4 punkte numatyta, kad bendrovės elektros energijos vartotojai skirstomi į tris vartotojų grupes: 4.1 punkte apibrėžta, kad pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai – fiziniai asmenys, kuriems elektros energijos persiuntimo paslauga teikiama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ir (ar) bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams asmeniniams automobiliams laikyti ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, jeigu jie nėra naudojami verslo, veiklos ar profesijos poreikiams tenkinti); 4.2. antrosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau; 4.3. trečiosios grupės vartotojai – vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW. Šiuo atveju atsakovui priklausantis Objektas yra gamybos, pramonės paskirties, kuriam buvo rezervuota 28 kW galia, todėl atsakovas priskirtinas prie antrosios elektros energijos vartotojų grupės (Tvarkos 4.2 punktas), privalantis mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos V skyrius), net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama (Tvarkos 3 punktas).

20. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta minėtose Taisyklėse, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.5 punktas). Taisyklių 110 punkte nurodyta, kad už patiektą elektros energiją, suteiktą elektros energijos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją atsiskaitoma pagal tiekėjo arba operatoriaus išrašomus mokėjimo dokumentus arba kitais Taisyklėse nurodytais būdais. Taisyklių 101 punkte taip pat numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

21. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad atsakovas už ieškovės laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. suteiktas paslaugas (galios rezervavimą) neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 668,73 Eur skola.

23. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taisyklių 115 punktas numato, kad vartotojas, laiku neatsiskaitęs, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną moka sutartyje arba teisės aktuose nustatyto dydžio netesybas (delspinigius). Nagrinėjamu atveju iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų delspinigių skaičiuočių matyti, kad ieškovė nuo atsakovo pagal pateiktas sąskaitas-faktūras laiku neapmokėtų sumų paskaičiavo 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Kaip minėta, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji, bendrosios sutarties sąlygos yra tipinės, skelbiamos viešai bendrovės internetiniame tinklapyje (https://www.eso.lt/stream/9898/verslo%20kliento%20elektros%20energijos%20pirkimo%20pardavimo%20). Atsakovui buvo teikiamos paslaugos, tačiau atsakovas prievolės atsiskaityti tinkamai nevykdė, nustatyta tvarka ir terminais sąskaitų-faktūrų neapmokėjo, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,81 Eur delspinigius tenkintinas.

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo 2023 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis, 1,57 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 0,32 Eur (0,23 Eur + 0,09 Eur = 0,32 Eur) banko komisinis mokestis už du mokėjimo nurodymus. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 22,89 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

26. Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. Z. G. 668,73 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 73 ct) skolą, 8,81 Eur (aštuonių eurų 81 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 677,54 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 54 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,89 Eur (dvidešimt dviejų eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

Priteisti iš atsakovo P. Z. G. valstybės naudai 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.