Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės G. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai yra atsakovė ir A. M.. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu laikinai apribojo R. M. ir A. M. tėvų valdžią į dukrą G. M., priteistas iš atsakovės R. M. ir A. M., išlaikymas nepilnametei dukrai G. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 22 d. iki dukters pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatyta nuolatinė globa ir G. M. globėja paskirta J. M.. Vaiko tėvas A. M. (duomenys neskelbtini) mirė. 2023 m. rusėjo 14 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte pateiktos rekomendacijos tęsti vaiko globą, kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo. 2023 m. rusėjo 19 d. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akte nurodyta, kad vaiko globa visiškai atitinka vaiko interesus, tęsti vaiko nuolatinę globą; atsižvelgiant į tai, kad nuo tėvų valdžios terminuoto apribojimo padėtis nepasikeitė ir nėra duomenų, kad mama ketina kreiptis dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo globotinės motinai R. M..

Dėl neterminuoto tėvų (motinos) valdžios apribojimo

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko(-ų) teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku (-ais) susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo (-ų) interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Ieškovas ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei grindžia tuo, kad situacija nuo 2019 m., kai laikinai buvo apribota valdžia, nepasikeitė, atsakovė savo kaip motinos pareigų nevykdo, su vaiku bendrauja epizodiškai, artimo ryšio su dukra nėra, nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą ir grįžti į Lietuvą, nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti.

Byloje nustatyta, kad atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienį ((duomenys neskelbtini)), ten turi darbą, į Lietuvą grįžti gyventi neketina, teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui šiuo metu moka, su vaiku bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės bendravimas su vaiku yra nenuolatinis, epizodinis, iš esmės vieną kartą per porą savaičių, atsakovė nesidomi vaiko sveikata, nors vaikas serga lėtine liga - cukriniu diabetu, ir būtina nuolatinė kontrolė, atsakovė neturi jokio supratimo apie vaiko ligos valdymą, nesidomi vaiko mokslais, atsakovė su dukra bendrauja labiau kaip draugė, o ne kaip mama. Netikėti trečiojo asmens paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.

Nepilnametis vaikas gyvena trečiojo asmens namuose. Trečiasis asmuo yra nepilnamečio vaiko močiutė (senelė), rūpinasi vaiku. Minėta, kad trečiasis asmuo teismo nutartimi yra paskirta nepilnamečio vaiko globėja. Iš byloje pateikto vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto matyti, kad globėja savo pareigas vykdo tinkamai. Trečiasis asmuo sutinka, kad ir toliau vaikas gyventų su ja.

Pateikta medžiaga taip pat nustatyta, kad vaikas išreiškė nuomonę ir norą toliau gyventi su močiute (jos globėja), į (duomenys neskelbtini) vykti gyventi pas atsakovę nenori.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė yra abejinga dukros priežiūros bei auklėjimo atžvilgiu, nesiekia ja rūpintis bei auklėti, sukurti tvirtą bei stabilų ryšį su dukra, atsakovė nededa pastangų, kad susigrąžintų vaiką į šeimą, nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime, nesidomi vaiko sveikata, mokslais.

Nors atsakovė nėra nutraukusi ryšio su dukra, epizodiškai bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis, grįžusi trumpam į Lietuvą su dukra susitinka, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tėvų pareigų apimtis neapsiriboja tik nenuolatinio pobūdžio domėjimusi vaikais, epizodiniu bendravimu, deklaruojamu siekiu bendrauti ar palaikyti ryšį bei nepagrindžia tinkamo tėvų pareigų vykdymo. Tėvai turi auginti vaikus tenkindami ir jų fiziologinius, emocinius ir kitus svarbius poreikius, užtikrinti auklėjimą bei ugdymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko poreikių identifikavimas yra vienas iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.

Įvertinus byloje esančius duomenims, darytina išvada, kad atsakovė motinos valdžios tinkamai neįgyvendina, vaiku pilnavertiškai nesirūpina. Toks jos elgesys pažeidžia vaiko interesus. Objektyvių duomenų, kad atsakovė tinkamai vykdys tėvų (motinos) pareigas nėra. Per keturis metus situacija iš esmės nepasikeitė. Nors atsakovė sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui šiuo metu moka, nupirko telefoną, tačiau rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas minimalus tėvų (motinos) prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą.

Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą, ugdymą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Tėvų (motinos) elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvų pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu laikytinas pargrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei atsakovė įrodys, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis, CPK 408 straipsnis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, be kita ko, buvo priteistas iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas padidinti išlaikymo dydį, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ straipsnio 1 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatyta nuolatinė globa ir G. M. globėja paskirta J. M.. Bylos duomenimis globėja tinkamai atlieka pareigas, todėl teismas pakartotinai klausimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl reikalavimų neterminuotai apriboti motinos valdžią, ieškovas ir atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką G. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.