Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. eA-2044-822/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2022-02-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
eA-2044-822/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04356-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2044-822/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04356-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.9.3; 14.9.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. (12)-D8-3606 „Dėl miško kirtimų „Natura 2000“ teritorijos ir Šimonių girios“ (toliau – ir 2019 m. lapkričio 21 d. raštas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 4 d. kreipėsi į Ministeriją su skundu „Dėl miškų kirtimo „Natura 2000“ teritorijose ir Šimonių girios“ (toliau – ir Kreipimasis). Į Ministeriją kreipėsi dėl: 1) ministro įsakymu dirbtinai sukurtos teisės spragos, kuri vis tiek nesudaro teisinio pagrindo leisti vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti neigiamas pasekmes „Natura 2000“ teritorijoje saugomoms vertybėms ir atsisakyti reikalauti privalomos reikšmingumo išvados; 2) pareiškėjo nuomone, siūlytinos įstatymo pataisos, kurios neleistų piktnaudžiauti esama teisės taikymo spraga; 3) dėl atskiros Šimonių girios problemos, turinčios papildomą teisės aspektą. Ministerija, atsakydama į jo Kreipimąsi, priėmė skundžiamą 2019 m. lapkričio 21 d. raštą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Ministerija 2019 m. lapkričio 21 d. rašte dėl jo Kreipimesi nurodytų motyvų nepasisakė, pateikė nepagrįstą atsakymą, nepradėjo administracinio tyrimo dėl nurodyto pažeidimo. Toks atsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes jis prieštarauja teisiniam reguliavimui dėl miškų kirtimų saugomose „Natura 2000“ teritorijose. Dėl Šimonių girios Ministerija nenurodė, kodėl nesiima priemonių, kad Šimonių girios biosferos poligono miškai, kaip ekosistemos miškai, būtų priskirti II A grupės specialios paskirties miškams, kuriuose ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, kas atitinka ir Šimonių girios poligono įsteigimo paskirtį.

4. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jo skundas tiek dėl jo aplinkosauginio, tiek ir dėl viešojo intereso gynimo pobūdžio yra susijęs su pareiškėjo, kaip visuomenininko bei teisininko interesu, išplaukiančiu iš jo viešai deklaruojamos veiklos tikslų, tiek ir iš jo subjektinės teisės dalyvaujant procedūrose bei rodant pakankamą suinteresuotumą sprendimų priėmimo procesu. Skundas yra pateiktas, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktų, 7 straipsnio 2 dalies, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatomis. Kreipimosi prašymai yra aiškiai menami pagal Kreipimosi turinį. Kreipimąsi Ministerija turėjo išnagrinėti, be kita ko, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, ir dėl jo priimti administracinės procedūros sprendimą. Pareiškėjas akcentavo, kad neturi nuosavybės „Natura 2000“ teritorijose.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo byloje. Ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. rašto pagrindu teisinių pasekmių jam neatsirado ir šis raštas negali būti vertinamas kaip turintis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

7. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 21 d. rašte buvo nuoroda į Ministerijos 2018 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. (12-6)-D8(E)-1185 (toliau – ir 2018 m. lapkričio 12 d. raštas), kuris buvo pridėtas prie 2019 m. lapkričio 21 d. rašto ir kuriame buvo išsamiai pareiškėjui atsakyta apie Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų taikymą. Taigi Ministerija pasisakė dėl Kreipimesi nurodytų motyvų dėl tariamai neteisėtų kirtimų „Natūra 2000“ teritorijose.

8. Atsakovas dėl pareiškėjo siūlomų pataisų Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kad Ministerija teisėkūros procese netinkamai naudojosi diskrecijos teise.

9. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 21 d. rašte pasisakyta dėl pateikto siūlymo keisti Planuojamos ūkinės veikslo poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas: netikslinga keisti teisės aktus taip, kaip siūlo pareiškėjas, siūlomas pakeitimas galėtų turėti neigiamų pasekmių. Nurodytas motyvas atitinka Europos Komisijos pranešime dėl 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) 6 straipsnio nuostatų taikymo nurodytą išaiškinimą („Natūra 2000“ teritorijų valdymas. Buveinių direktyvos (Direktyvos 92/43/EEB) 6 straipsnio nuostatos“ (Briuselis, 2018 11 21 C(2018) 7621 final). Pareiškėjas buvo informuotas ir apie tai, kad parengtas aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 200“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas, kuriame siūloma įtvirtinti nuostatą, kad poveikio „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumas bus nustatomas visoms „Natūra 2000“ ar jų artimoje aplinkoje planuojamos ūkinėms veikloms (įskaitant miško kirtimų ūkinę veiklą). Baigus įsakymo pakeitimo projekto derinimą su institucijomis, jis bus skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje derinti su visuomene.

Atsiliepimas

10. Atsakovas dėl Šimonių giros klausimo paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 21 d. rašte buvo nurodytas teisinis reglamentavimas. Šimonių girios biosferos poligono miškai priskirti miškų grupėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ (Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1811 išdėstytas nauja redakcija), vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio nuostatomis ir įgyvendinant Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašas ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvai.

11. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Šimonių girios biosferos poligono miškai (visi Šimonių girios poligono miškai) turėtų būti būtų priskirti II A grupei. Šimonių girios biosferos poligone esančių miškų priskyrimas miškų grupėms atitinka galiojančias Miškų įstatymo 3 straipsnio nuostatas ir atliktas vadovaujantis minėtais normatyvais ir aprašu. Šimonių girios biosferos poligonas patenka į Anykščių ir Kupiškio rajonų savivaldybių teritorijas. Anykščių rajono miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašas, patvirtintas Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1811, parengtas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento – Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos, parengtos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-248, sprendinius. Kupiškio rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-1050, parengtas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento – Panevėžio apskrities miškų tvarkymo schemos, parengtos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. D1-907, sprendinius. Minėtos schemos jų rengimo metu buvo viešai svarstytos ir pristatytos visuomenei, tačiau dėl Šimonių miško priskyrimo miškų grupėms pastabų ar pasiūlymų iš visuomenės nesulaukta. Pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus II A miškų grupei priskirta 1 214 ha Šimonių girios biosferos poligone esančių miškų (Šventosios kraštovaizdžio draustinio miškai, Iženo telmologinio draustinio miškai, saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai, priešeroziniai miškai), III miškų grupei – 771,1 ha (Pelyšos geologinio draustinio miškai, vandens telkinių apsaugos zonų miškai), IV miškų grupei – 14394 ha (likusieji miškai).

12. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į pagrindinę Šimonių girios biosferos poligono paskirtį, tikslams pasiekti biosferos poligono nuostatai ar kiti teisės aktai nenumato miškų funkcinio zonavimo poligone keitimo, kaip pageidautų pareiškėjas. Ypač vertingose gamtiniu požiūriu teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas reikalauja nustatyti griežtesnį nei IV miškų grupės režimą, turėtų būti steigiami gamtiniai ar kompleksiniai draustiniai, laikantis Saugomų teritorijų įstatyme nustatytų procedūrų, įskaitant visuomenės informavimą, planavimo metu įvertinant vietos bendruomenės ir kitų piliečių pateiktus pageidavimus, siūlymus, kartu ieškant ir randant optimalius, kompromisinius sprendimus vertybių apsaugai užtikrinti ir tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti, o ne automatiškai plečiamas saugomų teritorijų sąrašas, kuriose miškai priskiriami II A miškų grupei. Todėl nesutinkama, kad Ministerija turėtų imtis priemonių, kad Šimonių girios biosferos poligono miškai būtų priskirti II A miškų grupei.

Atsiliepimas

13. Atsakovas pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos praktinio įgyvendinimo mechanizmą nustato Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491. Pareiškėjas nesikreipė į Ministeriją šiuo klausimu ir nepateikė jokių pasiūlymų Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalies pagrindu. Be to, nagrinėjamu atveju nėra nei vieno aprašo 11 punkte nustatyto planų keitimo atvejo.

14. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Kreipimasis traktuotas kaip prašymas – pareiškėjo pasiūlymai (iš esmės dėl teisės aktų tobulinimo). Nagrinėjant Kreipimąsi buvo vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymu, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje tvarkos aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. D1-229, Miškų įstatymu ir kitais teisės aktais, nurodytais rašte bei Misterijos atsiliepime. Dėl Kreipimosi I dalies Ministerija pareiškėjui atsakė 2018 m. lapkričio 12 d. raštu, kuris pridėtas prie ginčijamo rašto. Ministerijos 2018 m. lapkričio 12 d. raštas buvo skundžiamas teismui, tačiau pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir jo skundą atsisakyta priimti.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę teikti pasiūlymus dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tikslinimo, pasiūlymai teikiami laisva forma laikantis Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406, nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad miškus miškų grupėms galima priskirti tik miškų tvarkymo schemomis, atsižvelgus į saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, taikomus miško žemei, patenkančiai į saugomas teritorijas, asmenys, siekiantys, kad būtų pakeista galiojanti miško grupė, pasiūlymus dėl miško grupės keitimo turėtų teikti minėtų teritorijų planavimo dokumentų rengėjui ar organizatoriui šių teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu. Nėra teisinio pagrindo visą Šimonių girios biosferos poligoną priskirti II A miškų grupei.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai ir panaikino Ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštą.

17. Teismas akcentavo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, sprendžiant dėl individualaus administracinio akto teisėtumo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies aspektu, įvertinęs pareiškėjo Kreipimosi turinį, kritiškai vertino reikalavimų / prašymų / pasiūlymų formulavimo neapibrėžtumą ir pažymėjo, kad iš Kreipimosi turinio apibendrintai galima suprasti, kad pareiškėjas siekia išsaugoti Šimonių girią. Į Ministeriją jis kreipėsi 3 klausimais: 1) dėl neteisingo teisės aktų interpretavimo – informuoja apie, jo nuomone, daromą teisės aktų pažeidimą; 2) dėl pasiūlymų keisti teisės aktus – siūlo keisti teisinį reguliavimą; 3) dėl Šimonių girios – siūlo ją priskirti IIA grupės miškų kategorijai. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs Kreipimosi struktūrą (sunumeruotos 3 dalys), tikslą (siekia išsaugoti Šimonių girią) ir turinį.

18. Teismas vertino, kad 2019 m. lapkričio 21 d. raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, jame nėra nurodomos teisės normos, kuriomis remiantis atsakovas nagrinėjo pareiškėjo Kreipimąsi. Nei 2019 m. lapkričio 21 d. rašte, nei atsiliepime, nei teismui pateiktuose atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nenurodomos jokios teisės normos (konkretus teisės aktas ir straipsnis, dalis, punktas), kuriomis remiantis atsakovas priėmė 2019 m. lapkričio 21 d. raštą. Vertinimo, kad 2019 m. lapkričio 21 d. raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nekeičia ir tai, kad išsamesnius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių Ministerija nurodė atsiliepime ir teismui pateiktuose paaiškinimuose.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, atkreipė dėmesį, kad administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Be to, konkrečių 2019 m. lapkričio 21 d. rašto priėmimą pateisinančių teisės normų (straipsnio, dalies, punkto) nėra nei 2019 m. lapkričio 21 d. rašte, nei atsiliepime, nei atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose.

20. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atsiliepimo ir rašytinių paaiškinimų nėra aišku, kaip atsakovas sprendė pareiškėjo keltus klausimus: dėl pirmojo ir antrojo klausimų nėra aišku, ar atsakovas atsisakė nagrinėti, nes prašymai ir pasiūlymai pakartotiniai, ar atsakė, kad nelaiko pažeidimu tokio elgesio ir / ar kt. Nenurodyta, kokia teisės norma remiantis pareiškėjo kreipimosi klausimas nenagrinėjamas / atmetamas / kt. Jei pareiškėjo Kreipimasis buvo neaiškus, Ministerija turėjo priimti atitinkamą sprendimą, motyvuodama teisės normomis, kurios leidžia nenagrinėti kreipimosi, nes jis neaiškus ir t. t. To taip pat nebuvo padaryta.

21. Teismas nurodė, kad dėl trečiojo pareiškėjo kelto klausimo 2019 m. lapkričio 21 d. rašte pasisakoma selektyviai: nurodomas teisės aktas, kuris priskyrė Šimonių girią tam tikrai kategorijai, tačiau neatsakoma, kokia teisės norma remiantis ir kaip sprendžiamas pareiškėjo prašymas imtis skubių priemonių sustabdyti neteisėtus Šimonių girios kirtimus bei pakeisti Šimonių girios biosferos poligono miškų kategoriją į II A grupę. Tik atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad pareiškėjo prašymas atmestas, tačiau nurodomi prieštaringi motyvai (viena vertus dėl to, kad prašymą pareiškėjas turi teikti minėtų teritorijų planavimo dokumentų rengėjui ar organizatoriui šių teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu, kita vertus, dėl to, kad nėra teisinio pagrindo visą Šimonių girios biosferos poligoną priskirti II A miškų grupei).

22. Teismas vertino, kad 2019 m. lapkričio 21 d. rašto neapibrėžtumas, nesirėmimas teisės normomis, motyvų prieštaringumas neleidžia sužinoti pareiškėjui tikrosios Ministerijos pozicijos jo keliamais klausimais (dėl galimo pažeidimo interpretuojant teisės aktus; dėl pasiūlymo keisti teisės aktus; dėl Šimonių girios) ir atitinkamai toliau spręsti dėl savo veiksmų ir, jei reikia, pažeistų teisių gynimo.

23. Teismas priėjo prie išvados, kad sprendimas naikintinas, kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

III.

24. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jei teismas nuspręstų bylos nenutraukti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Atsiliepimas

25. Atsakovas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo teisinio materialinio suinteresuotumo nebuvimo, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas. 2019 m. lapkričio 21 d. raštas nėra individualaus pobūdžio administracinis aktas, kuris pareiškėjui galėtų sukelti teisines pasekmes.

26. Atsakovo teigimu, teismo išvada, kad 2019 m. lapkričio 21 d. raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepagrįsta, nes 2019 m. lapkričio 21 d. rašte ir jo priede aiškiai nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis daromos atitinkamos išvados. Pažymėta, kad dėl tam tikrų Kreipimosi klausimų išsamiai atsakyta 2018 m. lapkričio 12 d. raštu.

27. Atsakovo vertinimu, teismo išvada, kad nėra aišku, kaip atsakovas sprendė pareiškėjo keltus klausimus dėl Kreipimosi I ir II dalies, yra nepagrįsta. 2019 m. lapkričio 21 d. rašto turinys patvirtina, kad į šiuos klausimus buvo atsakyta. Dėl pareiškėjo siūlytos įstatymo pataisos buvo išdėstyta Ministerijos pozicija. Nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė jokių argumentų, kad Ministerija netinkamai naudojosi diskrecijos teise.

Atsiliepimas

28. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad dėl Kreipimosi III dalies 2019 m. lapkričio 21 d. rašte pasisakyta selektyviai, netinkamai ar nemotyvuotai atsakyta į keltus klausimus. Ministerija nurodė, jog nesutinka, kad Šimonių girios biosferos poligono miškai priskirti miškų grupėms nepagrįstai ir neteisėtai. Informavo pareiškėją, kad Šimonių girios biosferos poligono miškai priskirti miškų grupėms, įvardijo jų priskyrimo teisinį pagrindą. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Šimonių girios biosferos poligono miškai (visi Šimonių girios poligono miškai) turėtų būti priskirti II A grupei, išsamūs argumentai buvo nurodyti teismui, tačiau liko neįvertinti.

29. Atsakovas teigia, kad teismo išvada, jog tik Ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jo pareiškėjo prašymas dėl kirtimų stabdymo ir Šimonių girios biosferos poligono miškų (visų) priskyrimo II miškų grupei atmestas, nepagrįsta. Akcentuoja, kad tariamai neteisėtų kirtimų ir visos Šimonių girios poligono miškų priskyrimo II A miškų grupei klausimą pareiškėjas kildino iš neteisėto Šimonių girios miškų priskyrimo III ir IV miškų grupėms. 2019 m. lapkričio 21 d. rašte nurodžius, kad Šimonių girios biosferos poligono miškai miškų grupėms priskirti teisėtai ir pagrįstai, tuo pačiu atmesti ir pareiškėjo iš to kelti klausimai dėl tariamai neteisėtų kirtimų ir miškų priskyrimo II A miškų grupei.

30. Atsakovo vertinimu, Ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, jog nėra teisinio pagrindo visą Šimonių girios biosferos poligoną priskirti II A miškų grupei ir atsakovo nurodyta tvarka, kaip ir kada pareiškėjas gali teikti pasiūlymus (kurie gali būti ir nepagrįsti), nėra ir negali būti traktuojami, kaip vienas kitam prieštaraujantys motyvai.

31. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 17, 23 ir 103 straipsnių nuostatas (neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą).

32. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Pareiškėjas, vadovaudamas Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktu, 7 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6 punktais, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teigia, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą, kadangi kaip advokatas ir visuomenininkas aktyviai veikia aplinkosaugos ir viešojo intereso gynimo srityje ir turi subjektinę teisę dalyvauti procedūrose bei rodyti pakankamą suinteresuotumą sprendimų priėmimo procesu. Pareiškėjo kreipimasis tiek į atsakovą, tiek ir į teismą inter alia (be kita ko) paremtas tiesioginiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymu.

34. Pareiškėjas pažymi, kad jo Kreipimosi į atsakovą turinys atitinka skundo sąvoką, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Šiuo skundu siekiama nutraukti teisės aktų pažeidimus, yra pateikiamas pasiūlymas inicijuoti teisės normos pakeitimą, kuris užkirstų kelią piktnaudžiavimui tariama teisės spraga. Ministerija skundą turėjo išnagrinėti, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka ir dėl jo priimti administracinės procedūros sprendimą. 2019 m. lapkričio 21 d. raštas yra netinkamos formos ir turinio administracinės procedūros sprendimas.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl pateikto pasiūlymo ištaisyti teisės spragą, kuri šiuo metu sudaro galimybę piktnaudžiauti teise vykdant pagrindinius (plynuosius ir atrankinius) miško kirtimus tiesiogiai pačiose „Natūra 2000“ teritorijose be privalomos reikšmingumo išvados, atsakovas nurodė, kad pagal siūlomą formuluotę, jo nuomone, galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo už „Natūra 2000“ teritorijos ribų, kai tokia ūkinė veikla gali turėti poveikį jos viduje ir todėl laikė pagrįstu atsisakyti apskritai inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimą, nors neištaisius nurodytų teisės normų spragų yra nesilaikoma privalomų Europos Sąjungos aplinkosauginių reikalavimų pačiose „Natūra 2000” teritorijose.

Šalies argumentai

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. lapkričio 21 d. rašte nurodytas aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. D1-255, kurio pakeitimas, atsakovo teigimu, inicijuotas ir jo derinimas bus vykdomas, iki šiol nėra pakeistas, todėl atsakymo motyvas aptariamu aspektu yra nepagrįstas. Atsakovas, kaip teisėkūros iniciatyvos teisę turinti institucija, priimdamas sprendimą nekeisti savo paties nustatyto poįstatyminio teisinio reguliavimo, kuris akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios teisės normoms, netinkamai naudojosi diskrecijos teise ir netinkamai veikė savo kompetencijos ribose.

37. Pareiškėjas pažymi, kad Šimonių girios biosferos poligono miškų tinkamą / netinkamą priskyrimą atitinkamoms miško grupėms lemia ne atsakovo įvardintos teisės normos, kuriomis jis vadovavosi priskirdamas miškus atitinkamoms grupėms, o šių teisės normų taikymo pagrįstumas atsižvelgiant į sisteminį teisės aiškinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus vertinti teisinį Šimonių girios biosferos poligono miškų priskyrimo miškų grupėms pagrįstumą, aktualus teisinis reguliavimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į lingvistinį, bet ir į sisteminį bei teleologinį teisės aiškinimo metodus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (12)-D8-3606 „Dėl miško kirtimų „Natura 2000“ teritorijos ir Šimonių girios“, kuriuo pareiškėjui – advokatui S. D. buvo atsakyta į jo 2019 m. spalio 4 d. kreipimąsi „Dėl miškų kirtimų Natura 2000“ teritorijose ir Šimonių girios“, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pareiškėjas – advokatas S. D. teisminį ginčą inicijavo, siekdamas panaikinti minėtą Ministerijos raštą, dėl to, kad jis nėra tinkamai motyvuotas, bei dėl to, kad Ministerija nepagrįstai pagal pareiškėjo Kreipimąsi, kurį pareiškėjas traktuoja kaip skundą, nepradėjo administracinės procedūros.

40. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, teigdamas, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštą, nes šis raštas negali būti vertinamas kaip turintis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, be to, skundžiamu raštu yra tinkamai atsakyta į pareiškėjo Kreipimąsi.

41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštą, konstatuodamas, kad šis raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo teisinio materialinio suinteresuotumo, o teismo išvada dėl 2019 m. lapkričio 21 d. rašto neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nepagrįsta, nes teismas, be kita ko, neatsižvelgė į tai, kad į tam tikrus pareiškėjo Kreipimesi nurodytus klausimus išsamiai atsakyta 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (12-6)-D8(E)-1185.

43. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

44. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

45. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė minėtų ABTĮ nuostatų, skundžiamą sprendimą priėmė nenustatęs ir neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių.

47. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pabrėžia, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia ne teisę reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl materialinio teisinio suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4740-502/2018).

48. Pareiškėjas turi pagrįsti savo interesą ar jo teisių pažeidimą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, gali būti skundžiami teismui. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-554-629/2018).

49. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, tai – viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

50. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Ministerijos atsiliepime į skundą buvo teigiama, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo, 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu bei 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją, be kita ko, atsakyti į klausimą – ar jis turi materialinį suinteresuotumą (pareiškėjas turi nuosavybės „Natura 2000“ teritorijoje, gina viešąjį interesą, prašo informacijos ir t. t.) ir jei taip, koks tas suinteresuotumas (privatus, viešasis, finansinis, gamtosauginis ir t. t.). Pareiškėjas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsakė į pirmosios instancijos teismo užduotą klausimą, nurodydamas, kad skundą pateikė kaip visuomenininkas ir advokatas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktų, 7 straipsnio 2 dalies, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatomis, gindamas aplinkosaugos ir viešąjį interesą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokių motyvų ir išvadų, ar pareiškėjas jo nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo išsprendimu.

51. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, konstatuojant skundžiamo Ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. rašto neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio dalies reikalavimams. Nustatyta, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad 2019 m. lapkričio 21 d. rašte daroma nuoroda į Ministerijos 2018 m. lapkričio 12 d. raštą, kuris buvo pridėtas prie skundžiamo rašto ir kuriame pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta apie Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų taikymą. Ministerija, atsižvelgdama į tai, laikėsi pozicijos, kad pasisakė dėl Kreipimesi nurodytų motyvų dėl tariamai neteisėtų kirtimų „Natūra 2000“ teritorijose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2019 m. lapkričio 21 d. rašto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, vertino skundžiamo rašto, atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą bei atsakovo 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašytinių paaiškinimų turinį. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumento, kad į tam tikrus pareiškėjo Kreipimesi nurodytus klausimus atsakyta 2018 m. lapkričio 12 d. raštu ir šio rašto, kuris buvo pateiktas pareiškėjui kaip skundžiamo Ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. rašto priedas, nevertino.

52. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikta savarankiškų motyvų dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo, taip pat nebuvo ištirtas ir įvertintas Ministerijos 2019 m. lapkričio 12 d. rašto reikšmingumas skundo reikalavimo (ne)tenkinimui.

53. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

54. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių Ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

55. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo teismo sprendimo motyvai nėra vertinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė