- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2-22703-1167/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17873-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- G.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams G. Ch. ir O. Ch. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – J. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams G. Ch. ir O. Ch. vaikų S. Ch., gimusios (duomenys neskelbtini), K. Ch., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. Ch., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovų G. Ch. ir O. Ch. išlaikymą vaikams po 60 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės; 3) iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 21 d. įsakymuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja globėja, laikinąją globėją paskirti nepilnamečių vaikų iš atsakovų priteisto išlaikymo administratore; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnamečiai vaikai A. Ch., K. Ch., S. Ch. yra netekę tėvų globos, atsakovai G. Ch. ir O. Ch. yra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Pažymi, kad G. Ch. turi dar vieną sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą K. Ch., gim. (duomenys neskelbtini), bet Tarnyba šiame ieškinyje šių vaikų atžvilgiu reikalavimų nereiškia. Ieškovės teigimu, šeima Tarnybai yra žinoma nuo 2019 metų, kuomet 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas pranešimas iš policijos dėl nesaugios aplinkos mažamečiams vaikams, tėvams sukonfliktavus ir smurtaujant vienas kito atžvilgiu. Buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas biudžetinėje įstaigoje (toliau – ir BĮ) Vilniaus miesto socialinės paramos centre. 2021 m. gegužės 19 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena keturi mažamečiai vaikai, bus atliekama krata. Kratos atlikimo metu radus narkotinių medžiagų, vaikų tėvai G. Ch. ir O. Ch. buvo suimti ir išvežti policijos pareigūnų tolesniam tyrimui dėl galimo narkotinių medžiagų platinimo, o vaikai laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje pas giminaičius. Taip pat buvo užpildyta informacija apie gautą pranešimą, 2021 m. gegužės 26 d. vertintos vaikų situacijos, vaikams nustatytas apsaugos poreikis, taikyta laikinoji priežiūra vaikų gyvenamojoje vietoje su senele L. Ch. bei inicijuota intensyvi pagalba šeimai. 2021 m. birželio 11 d. Tarnyboje buvo gautas Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad mobiliosios komandos darbo su šeima metu buvo išsiaiškinta, jog vaikų motina neslepia vartojanti narkotikus, savo ir vyro O. Ch., kuris yra sulaikytas, vartojime nemato problemos, įžvelgia tik pliusus. Taip pat mobiliajai komandai bendradarbiaujant su šeimos atvejo vadybininke paaiškėjo, kad vaikų laikinąją priežiūrą vykdanti L. Ch. neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros šeimoje, nevykdo savo įsipareigojimų, nes naktį iš birželio aštuntos į devintą M. B. nakvojo vienas su motina, kuri, įtariama, tuo metu vartojo narkotines medžiagas, o senelė su kitais vaikais nakvojo savo namuose. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. birželio 15 d. laikinoji priežiūros priemonė buvo nutraukta, nepilnamečiai K. Ch. ir A. Ch. buvo apgyvendinti pas senelę L. Ch., o nepilnametis M. B. – pas krikšto mamą J. Š. Ieškovė atsižvelgusi į tai, kad vaikų – K. Ch. ir A. Ch., motina G. Ch. sutiko vykti į reabilitaciją, suderino, jog 2021 m. birželio 21 d. vyksta gydytis į asmenų, priklausomų nuo alkoholio ir / ar rizikingai vartojančių, reabilitaciją (duomenys neskelbtini), o vaikų tėvas yra sulaikytas (duomenys neskelbtini), siekdama apginti vaikų teises ir teisėtus interesus jiems likus be įstatyminių atstovų priežiūros, kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaikus K. Ch. ir A. Ch. iš jų tėvų G. Ch. ir O. Ch. Tarnyba pažymi, kad 2021 m. birželio 28 d. buvo gautas atvejo vadybininkės pranešimas, kuriame teigiama, jog G. Ch. išvyko gydytis į reabilitacijos centrą viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) kartu su dukra S. Ch., tačiau 2021 m. birželio 27 d. vakare moteris su dukra iš reabilitacijos centro išvyko. Pažymėjo, kad mergaitei su motina yra nesaugu, nes vaiko motina galimai vartoja psichotropines medžiagas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2021 m. birželio 28 d. mažametė buvo laikinai apgyvendinta saugioje aplinkoje pas krikšto mamą J. Š. Tarnyba įvertinusi tai, kad vaikų motina atsisakė gydytis turimą priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, kas sukėlė realų pavojų vaiko sveikatai, o vertinant vaiko situaciją buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką S. Ch. iš jos tėvų G. Ch. ir O. Ch. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 21 d. įsakymais Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. Ch., K. Ch. ir S. Ch. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta J. Š., nepilnamečių vaikų globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.
3. Ieškovės teigimu, nuo laikinosios globos vaikams nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – atsakovė nebendradarbiauja su Pagalbos šeimai skyriaus specialistais, nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, nepripažįsta priklausomybės psichotropinėms medžiagoms problemos ir jos nesprendžia. Atsakovė retai aplanko vaikus (pasak vaikų globėjos J. Š., tik jos iniciatyva G. Ch. aplanko vaikus kas du mėnesius), neteikia jiems išlaikymo. G. Ch. nesiekia keisti situacijos, nekeičia gyvenimo būdo, moteris nelanko pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupių užsiėmimų bei individualių konsultacijų, atsisako teikiamų Vilniaus socialinių paslaugų centro vyresniosios socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) priklausomybių konsultacijų (moteris specialistei kiekvieną kartą randa pasiteisinimą teigdama, kad pamiršo sutartu laiku prisijungti prie nuotolinių konsultacijų, ar, kad ji dirba atsitiktinį darbą, ir t. t.). Socialinė darbuotoja motyvuoja G. Ch. spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą, siūlo gydytis reabilitacijoje, bet atsakovė atsisako, teigdama, kad be vaikų niekur nevyks. Atsakovė finansinę padėtį gerina dirbdama tik atsitiktinius darbus. Nuo 2022 m. kovo 3 d. moteris yra registruota užimtumo tarnyboje, bet socialinei darbuotojai teigė, kad nėra registruota. Apsilankymo namuose metu pastebima, kad moters namuose lankosi pašaliniai asmenys. Kiekvieno apsilankymo metu G. Ch. nuotaika skiriasi, tai būna pakylėta, tai moteris būna susierzinusi, tai pernelyg rami. Atsakovė ne visada sudaro galimybę socialinei darbuotojai apsilankyti namuose, neatsako į telefoninius skambučius, teikia neišsamią informaciją apie susidariusią situaciją šeimoje. Atsakovė taip pat neatsižvelgia į jai specialistų teikiamas rekomendacijas, į užduodamus socialinės darbuotojos klausimus atsako trumpai ir nenoriai, sakydama netiesą. Atsižvelgdama į tai, kad vaikų motina šiuo metu negali užtikrinti vaikų fiziologinių ir psichologinių poreikių bei jų saugumo, o tėvas šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau tikėdama, kad atsakovai pradės rūpintis vaikais, Tarnyba prašo atsakovams G. Ch. ir O. Ch. laikinai apriboti tėvų valdžią nepilnamečių A. Ch., K. Ch., S. Ch. atžvilgiu ir išspręsti kitus ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovų G. Ch. ir O. Ch. atstovė advokatė Tatjana Benetė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vykdydama teismo nurodymus bandė susisiekti su atsakovais, tačiau kadangi jokių telefonų ar el. paštų ieškinyje nėra nurodyta, pati paskambinti jiems negalėjo. Laukė, kol atsakovai gaus procesinius dokumentus ir susisieks su ja patys, tačiau atsakovai iki atsiliepimo pateikimo dienos su ja nesusisiekė. Atsižvelgdama į tai, atsakovų atstovė pažymėjo, kad jai nėra žinoma atsakovų nuomonė ar pozicija, todėl prašo, teismui nusprendus laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams, klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo spręsti vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais.
5. Trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais. Prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22742-1168/2022 dėl atsakovės laikino tėvų valdžios apribojimo kito jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė G. Ch. nurodė, kad sutinka su laikinu motinos valdžios apribojimu, kadangi šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Taip pat nurodė, kad šią dieną dar nėra išnagrinėtos baudžiamosios bylos, kuriose abu atsakovai yra pripažinti kaltinamaisiais, be to, moteris nurodė sutinkanti vykti į ilgalaikę reabilitaciją, tačiau nori ten vykti kartu su atsakovu O. Ch. (šiuo metu abu laukia eilėje).
7. Teismo posėdyje atsakovų G. Ch. ir O. Ch. atstovė advokatė Tatjana Benetė nurodė, kad jai nėra žinoma atsakovų nuomonė ir jų pozicija, todėl klausimą dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio byloje būtina vadovautis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio atsakovų atstovė taip pat paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad atsakovų turtinė padėtis nėra labai gera ir atstovei nežinomos atsakovų galimybės teikti prašomą išlaikymą.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdyje trečiasis asmuo J. Š. nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad iš pradžių buvo sunkumų prižiūrint atsakovų vaikus, dažnai skambindavo atsakovei G. Ch., prašydavo jos pagalbos, tačiau atsakovė buvo atvykusi tik kelis kartus. Paskutinį kartą atsakovė vaikus matė 2022 m. balandžio 27 d. Vaikų laikinosios globėjos teigimu, ji prašė atsakovės bendrauti su vaikais, buvo pas ją nuvykusi, tačiau atsakovė su vaikais bendrauti nenori. Atsakovas, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, su vaikais taip pat nebuvo susitikęs. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ir patys vaikai nerodo didelio noro susitikti su tėvais. Pasak J. Š., nepilnamečiai vaikai yra prisirišę prie jos, turi stiprų šeimos ryšį, vaikai globėją vadina „mama“, jos vyrą – „tėčiu“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečių vaikų K. Ch., gimusio (duomenys neskelbtini), A. Ch., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. Ch., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus K. Ch. ir A. Ch. iš jų tėvų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką S. Ch. iš jos tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. spalio 21 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa – nepilnamečiams K. Ch. ir A. Ch. nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d., nepilnametei S. Ch. – nuo 2021 m. liepos 23 d., visų trijų vaikų laikinąja globėja paskirta trečiasis asmuo J. Š.
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo
12. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
13. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.
15. Nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų K. Ch., A. Ch. ir S. Ch. laikinoji globa trunka atitinkamai 16 mėnesių (K. Ch., A. Ch. atveju) ir beveik 17 mėnesių (S. Ch. atveju). Bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad nuo laikinosios globos nustatymo padėtis vaikų biologinėje šeimoje nepasikeitė, tėvai nededa pastangų pakeisti savo elgesį, prisiimti atsakomybę už vaikų auginimą, ir nėra kitų priežasčių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog egzistuoja reali galimybė grąžinti vaikus į šeimą. Priešingų įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Nors teismo posėdyje atsakovų atstovė nurodė, kad posėdžio išvakarėse jai paskambino vyras, prisistatęs O. Ch. vardu, ir pareiškė, kad abu atsakovai susirgo, bei prašė atidėti teismo posėdį, nes norėtų teismo posėdyje pasisakyti, tačiau teismas pažymi, kad teismui jokie dokumentai, pateisinantys atsakovų neatvykimą į teismo posėdį, kaip tai nustatyta CPK 246 straipsnio 2 dalyje, nebuvo pateikti, be to, atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat, nors atsakovams buvo suteikta antrinė teisinės pagalba, savo pozicijos byloje su jiems atstovaujančia advokate nesuderino, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovams buvo sudarytos galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau atsakovai jomis nepasinaudojo, be kita ko, be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovų procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje šių tinkamo procesinio elgesio standartų neatitiko.
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. šeimai nuosekliai buvo teikiama socialinė pagalba: taikoma atvejo vadyba, sudaromos mobilios komandos darbui su šeima, keliami įsipareigojimai (sudarytas pagalbos planas), atsakovei buvo sudarytos galimybės gydytis priklausomybę nuo narkotikų reabilitacijos centre būnant su mažamete dukra S. Ch., tačiau paslaugų gavėjai nedėjo realių pastangų spręsti turimų šeimos problemų, be kita ko, atsakovė savavališkai pasišalino iš reabilitacijos centro, dėl ko buvo inicijuotas ir trečiojo vaiko S. Ch. paėmimas iš jos tėvų (el. b. 1 t., b. l. 56, 136, 193–262, 269–278). Kaip minėta, duomenų, kad teismo sprendimo priėmimo metu situacija atsakovų šeimoje būtų pasikeitusi, byloje nepateikta, priešingai, trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė paskutinį kartą lankė vaikus šių metų balandžio 27 d., atsakovas nebendravo su vaikais nuo pat laikinos globos vaikams nustatymo, vaikai neturi ryšio su tėvais, atsakovai neteikia vaikams išlaikymo, pagal ieškovės atstovės paaiškinimus, atsakovai tik planuoja vykti į ilgalaikę reabilitaciją gydytis priklausomybės nuo narkotikų, nors pagal visą bylos medžiagą tai yra pagrindinė šeimos problema, su kuria taip pat susiję ir baudžiamieji procesai, kuriuose atsakovai yra kaltinami veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, padarymu (el. b. 1 t., b. l. 47– 53, 263–268). Šiame kontekste ieškovės pripažinta aplinkybė, kad socialinės darbuotojos apsilankymo šeimoje metu visada randama tvarka ir švara, ar kad vaikų mama myli vaikus, neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, nes sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą pirmiausia yra vertinami tėvų veiksmai, elgesys su vaikais, o ne vien deklaruojami jausmai vaikams.
17. Teismas, vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir nesirūpina vaikais, o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai jau ilgą laiką su vaikais negyvena, jais tinkamai nesirūpina, neužtikrina kasdienės vaikų priežiūros, fiziškai ir psichologiškai saugios aplinkos, neužtikrina vaikų ugdymo, neteikia vaikams išlaikymo, kasdienė vaikų priežiūra, auklėjimas, rūpinimasis jų sveikata tenka trečiajam asmeniui J. Š., atsakovė vaikus pas trečiąjį asmenį aplanko nereguliariai ir itin retai, atsakovas (nebūdamas tardymo izoliatoriuje) apskritai vaikų nelanko, abu atsakovai atkurti ir palaikyti nuolatinį ryšį su vaikais nesistengia, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, priklausomybės narkotikams negydo, ir dėl to šeimoje susiklosčiusi situacija, lėmusi vaikų paėmimą iš atsakovų, iš esmės nesikeičia.
18. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, į tai, kad tėvai neatmeta galimybės priimti jiems siūlomą gydymą, vaikai yra globojami pažįstamo asmens (krikštamotės) (trečiojo asmens) šeimoje, su kuria, vadovaujantis trečiojo asmens paaiškinimais, atsakovai nėra visiškai nutraukę ryšių, tikintis, kad atsakovai atkurs (sukurs) nuolatinį ryšį su vaikais, pradės jais rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, ims keisti savo gyvenimo būdą, narkotikų vartojimo, nuolatinio pajamų šaltinio problemą, įsilies į darbo rinką, užtikrins vaikams fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas jų gyvenamojoje vietoje, atsakovams G. Ch. ir O. Ch. tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams K. Ch., A. Ch. ir S. Ch. ribotina terminuotai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.
19. Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese.
20. Laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
21. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
22. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
23. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiams vaikams nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
24. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis).
25. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).
26. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. spalio 21 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja globėja, t. y. trečiuoju asmeniu J. Š. Vaikams gyvenant su laikinąja globėja, vaikų teisių pažeidimų nenustatyta, pagal teismui pateiktus vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktus, vaikų laikinoji globėja tinkamai atlieka savo pareigas.
27. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nepilnamečių vaikų K. Ch., A. Ch. ir S. Ch. gyvenamoji vieta nustatoma su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. spalio 21 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja globėja, t. y. trečiuoju asmeniu J. Š.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
28. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
30. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaikų interesus, prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą kiekvienam vaikui po 60 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (730 Eur arba 549,65 Eur atskaičius mokesčius ir 275 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (549,65 Eur / 2 = 274,83 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
32. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).
33. Nors pagal byloje esančius duomenis atsakovai neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir (ar) vertybinių popierių, niekur nedirba ir turi ne vieną skolinį įsipareigojimą kreditoriams, tačiau atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jiems būtų apribotas darbingumas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas kiekvienam vaikui po 60 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
34. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
35. Išlaikymo lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo skiriama vaikų laikinoji globėja (CPK 493 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos, reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą, atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį tenkinus, žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovų.
37. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
38. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti atsakovės G. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiams vaikams K. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Laikinai apriboti atsakovo O. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams K. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės G. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 2 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo O. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 2 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko K, Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, K. Ch. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja globėja, paskiriant ją nepilnamečio vaiko K. Ch. išlaikymo, priteisto iš atsakovų, administratore.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko A. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, A. Ch. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja globėja, paskiriant ją nepilnamečio vaiko A. Ch. išlaikymo, priteisto iš atsakovų, administratore.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko S. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, S. Ch. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja globėja, paskiriant ją nepilnamečio vaiko S. Ch. išlaikymo, priteisto iš atsakovų, administratore.
Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.