Kauno apygardos teismo nutartis, A2-1902-259/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-02
Bylos Nr.: A2-1902-259/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00329-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Pareiškėjas: R. K.

Kategorijos

99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. A2-1902-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00329-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5;113.2;124.2.2;124.2.7; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. K. prašo atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2012, panaikinti Lietuvos apeliacinio tesimo 2014 01 15 nutartį, Kauno apygardos teismo 2012 10 10 sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, įtraukti į bylos nagrinėjimą J. ir G. J., L. N. ir SIA „League-Baltika“. Pareiškime teigiama, jog CK 366 str. 1 d. 2 bei 7 p. nustato, kad procesas gali būti atnaujintas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, nes iš pateikiamų įrodymų akivaizdu, jog K.buvo tik 50 procentų SIA „League“ akcininkė, iš pateikiamų įrodymų akivaizdu, kad SIA „League – Baltika“ akcininkais yra T. C. (40 proc.), L. N. (30 proc.) ir D. D. (30 proc). Ieškovės tėvas J. J., per kurį ieškovei pareiškėja grąžino dalį ieškovės šioje byloje reikalaujamų sumų, neva turėjo verslo santykių su SIA „League – Baltika“ . Iš pateikiamų įrodymų aiškėja, jog jis neturėjo jokių verslo santykių su SIA „League – Baltika“ ir neturėjo su ja tiesioginio ryšio. Ieškovės tėvas J. J. paskolos sutartimi pareiškėjai paskolino 10 000 eurų sumą, kurios iki AB Ūkio banko 2010 06 08 ir 2009 10 14 Kasos pajamų orderių pasirašymo, t. y. 15 000 eurų ir 5004 lt jam sumokėjimo pareiškėja dar neva nebuvo grąžinusi. Teismui nebuvo žinoma, kokia yra 2008 06 03 Paskolos sutartyje nurodoma papildoma „bendradarbiavimo“ sutartis. Be to, 2009 10 14 15 000 eurų mokėjimo pavedime nurodoma ir mokėjimo paskirtis Skolos grąžinimas pagal sutartį R. K. L. N.. Paaiškėjus, kad nebuvo jokio bendradarbiavimo sutarties su J., ši paskolos sutartis kvalifikuotina kaip pareiškėjos sutartis dėl pinigų L. N. perdavimo, be to byloje yra duomenų, kad ieškovė mažiausiai penkis kartus savo ranka niekieno neverčiama atskiruose skolų grąžinimo faktų fiksavimo prie 2009 09 09 paskolos „10000 eurų“ rašteliuose yra padariusi prierašą „grąžino 2009 10 14 (3 rašteliai), „grąžino“, „grąžino juos 2009“. Pareiškėja nurodo, jog yra būtina apklausti ieškovę ir J. J. tiek dėl bendradarbiavimo sutarties, tiek dėl įrašų „grąžino“ prasmės. Pareiškime nurodoma, jog ieškovės tėvas J. J. 2008 09 09 neva dar kartą, papildomai pareiškėjai paskolino jo turėtą 10 000 eurų sumą, dėl to ji turėjo jam grąžinti 15000 eurų ir 5004 litus. Tai abu teismas galutinai pripažino, kad 2008 09 09 paskolos sutartis neišlikusi, t. y. nebuvo laikytasi didesnės kaip 2000 litų paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimo. Pareiškime teigiama, jog ieškovės brolis G. J. neva pareiškėjai buvo paskolinęs 2011 ar didesnę sumą, tačiau abu teismas pripažino, kad paskolos sutartis neišlikusi, t. y. nebuvo laikytasi didesnės kaip 2000 litų paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimo. Pareiškime teigiama, kad teismas sprendimu ir nutartimi nusprendė dėl J. J. ir G. J. teisių ir pareigų, nes pastarajam kyla nutartyje tiesiogiai nurodyta galima pareiga grąžinti man 3011 lt, o dėl J. J. teisių taip pat nuspręsta nutartimi, dabar jis vien tik remdamasis ginčijama įsiteisėjusia nutartimi turi teisę reikšti ieškinį pareiškėjai dėl 3551, 90 eurų negrąžintos paskolos dalies. Pareiškime nurodoma, kad teismas Nutartimi nusprendė dėl Latvijos pilietės L. N. teisių ir pareigų, iš bylos medžiagos (Latvijos policijos 2 atsakymų) akivaizdu, kad panašias į šioje byloje ieškinyje nurodytų sumų (20000 eurų ir 7480 eurų) ieškovė prašo priteisti jai iš L. N.. Pareiškime nurodom, kad teismas nusprendė ir dėl SIA „League – Baltika“ teisių ir pareigų, kadangi nutartis faktiškai nustatė mane esant jos akcininke, t. y. egzistuojant akcininko-įmonės santykiams bei sukūrė kvietimo į šios įmonės akcininkų susirinkimus, dividendų man mokėjimo ir kitas pareiga įmonei SIA „League – Baltika“. Dėl to pareiškėja mano, kad būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą J.ą ir G. J., L. N. ir SIA „League-Baltika“, procesas atnaujintinas pagal LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.. Pareiškja teigia, jog priimant nutartį, teismui nebuvo žinoma apie SIA „League – Baltika“ akcininkus, taip pat paminėtų bendradarbiavimo ir paskolos sutarčių nebuvimą, o pareiškėjai nebuvo žinoma, kad byloje būtų įrodinėjamas ar vertinamas jos kaip SIA „League – Baltika“ akcininkės statusas. Pareiškėja teigia, kad ieškovė ir jos brolis G. J. prisidėjo prie kolektyvinio pareiškimo Latvijos Jelgavos prokuratūrai dėl L. N. suktybių , buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, pareiškime minimo sumos yra labai panašios į ieškovės ieškinyje nurodomas sumas, kas patvirtina pareiškėjos teiginius, jog ji faktiškai nesiskolino reikalaujamų grąžinti sumų, o jas perdavė L. N.. Toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas ir neteisėtas pareiškėjos atžvilgiu, nes ji reikalauja pinigų iš jos ir iš L. N.. Pareiškėja nurodo, kad byloje pateikė įrodymus, jog Latvijos valstybinės policijos Žiemgalos regiono valdyba 2012 07 17 raštu pripažįsta, jog ieškovė Š. ir kiti Lietuvos piliečiai yra pateikė kolektyvinį pareiškimą dėl L. N. nusikalstamos veiklos, pagal kurį Jelgavos prokuratūra pradėjo baudžiamąjį procesą, bei kad ieškovė prie savo prašymo pripažinti nukentėjusiąja pridėjo 7480 eurų ir 20000 eurų sumų perdavimą L. N. patvirtinančius 2008 m. surašytus dokumentus. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat yra vertinimas dėl 1861, 25 eurų ieškovei perduotos sumos pripažinimo ieškovei kaip bonusais už parduotas prekes (b. l. 48, II t.). Skirtingai nei apygardos teismas, apeliacinis teismas rėmėsi byloje nesamais įrodymais apie bonusus, galimai priklausiusiąsias ieškovei gauti iš Latvijos bendrovės SIA „League – Baltika“. Neįtraukus į bylą L. N. ir SIA „League – Baltika“, neįmanoma nustatinėti ar ieškovė turėjo kokią nors teisę reikalauti iš SIA „League – Baltika“ bonusų pagal jų tarpusavio teisinius prievolinius santykius, ar turėjo tik paskolos prievolinius santykius su pareiškėja. Neįtraukus į bylą L. N. ir SIA „League – Baltika“, taip pat neįmanoma nustatyti ar ieškovė turėjo kokią teisę reikalauti iš SIA „League – Baltika“ prekių perdavimo per pareiškėją pagal jų tarpusavio teisinius prievolinius santykius, ar turėjo tik prievolinius santykius su pareiškėja.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad pateikusi apeliacinį skundą ieškovė pakeitė savo poziciją dėl prekių pirkimo iš UAB „Ievos svajonė" ir pripažino dalies prekių pirkimo iš šios pareiškėjos įmonės faktą, t.y. už tas prekes, už kurias yra pateikusi ieškovės pasirašytus raštelius. Pagal iš UAB „Ievos svajonė" buhalterės J. G. teismui duotų parodymų bei UAB „Ievos svajonė" PVM sąskaitų- faktūrų, taip pat ieškovės pirktų prekių dalies grąžinimo pažymų ir ieškovės ranka rašytų dalies prekių grąžinimo raštelių nustatytas aplinkybes Kauno apygardos teismo priimtame sprendime buvo padaryta teisinga išvada, kad ieškovė priėmė prekių ir už likusią 21'328,26 Lt sumą: tai pagrindžia ir į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, ir su jomis sutampančios, byloje esančios bei VMI patikrintos PVM deklaracijos, ir prekių grąžinimo pažymos, pagal kurias ji grąžino prekes, kurių "niekada nepirko". Apeliacinis teismas neturėjo pakankamų duomenų apie atitinkamus ieškovės ir ŠIA „League-Baltika" tarpusavio santykius (t.y. jų nebuvimą), kas būtų sudaręs žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius, turėtų keistis priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso salių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ir pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Atsiliepimas

Galimai dėl to Nutartyje neatsižvelgiama ir į pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kuriuose nurodoma, kad ieškovė ėmė prekes iš jos valdomos UAB „Ievos svajonė" nieko nemokėdama, nes tai buvo priimtinas būdas padengti bent dalį pareiškėjos skolos ieškovei, o UAB „Ievos svajonė" tam neprieštaravo. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina faktą, kad visos 22'495,56 Lt vertės prekės ieškovei buvo perduotos.

Žemesnės instancijos teismas

Šių aplinkybių pagrindu procesas turėtų būti atnaujintas, į bylą įtraukti 4 asmenys, o Nutartis turėtų būti panaikinta. Nusprendimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų klausimu kasacinis teismas formuoja nuoseklią, aiškią ir nedviprasmišką teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

Atsiliepime į pateiktą prašymą atnaujinti procesą ieškovė nurodo, jog atsakovė savo prašymą atnaujinti procesą grindžia LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ( LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad šios aplinkybės: 1) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu dėl jų gali kilti abejonių sprendimo pagrįstumu; 2) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 3) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 4) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Esant šių aplinkybių visumai, teismas gali priimti teisėtą sprendimą atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindais. Būtent tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose (LAT 2004-11-04 nutartis Nr. 3K-7-522/2004; 2005-03-14 nutartis Nr. 3K-3-183/2005; 2005-09-07 nutartis Nr. 3K-3-376/2005). Šiuo ginčo atveju įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą bei pateiktus rašytinius įrodymus, akivaizdu, jog proceso atnaujinimui nėra LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyto pagrindo, nes pareiškėja procesiniams dokumente iš naujo nagrinėja tarp šalių kilusį ginčą, ką jau yra padaręs tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, ginčija įrodymų vertinimą, o pateikti nauji rašytiniai įrodymai tik patvirtina aplinkybę, jog dar nuo 2012 metų pačiai atsakovei buvo žinoma apie jos naudai Žiemgalos priemiesčio teismo priimtą 2012-08-21 sprendimą, be to, šios aplinkybės buvo jau nagrinėtos teismo, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė pateikė teismui rašytinį įrodymą patvirtinantį, jog teismas priteisė atsakovės naudai 50 proc. bendrovės „League“ akcijų. Kita vertus, šioje byloje nekilo ginčo dėl bendrovių „League“, „League - Baltic“ neteisėtų veiksmų. Ieškovė kreipėsi Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl atsakovės negrąžintos skolos. Be to, atkreipia teismo dėmesį į tai, jog ieškovė niekada nėra pasirašiusi atsakovės pateikto pareiškimo, kas akivaizdu ir iš paties pateikto dokumento, nes jame nėra ieškovės parašo. Šio dokumento turinys nėra rengtas iš ieškovės žodžių ar su jos žinia. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog esu pripažinta nukentėjusiąja kitame procese dėl skolos, kurios reikalauju iš atsakovės. Priešingai, pati atsakovė kiek yra žinoma kreipėsi į Latvijos Respublikos teisėsaugą su pareiškimu dėl L. N. veiksmų ir tik šio proceso metu (pradėjus nagrinėti R. K. pareiškimą) buvau galimai 2011 metais (bet ne anksčiau) apklausiama tiek aš pati, tiek brolis G. J. kaip liudytojai. Todėl prašyme nurodytos aplinkybės apie ginčą Latvijos respublikoje negali būti pagrindas atnaujinti šioje byloje procesą, nes kaip matyti iš atsakovės prašymo j teisėsaugą dėl L. N. veiksmų ji kreipėsi dar 2010-11-01 dieną, kas įrodo, jog tai nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė. Kita vertus pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas prieš asmenį neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes byla nėra pabaigta kaltinamuoju aktu ar pripažinti asmens neteisėti veiksmai. Kaip savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą gali būti įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje asmenų veikos (LR CPK 366 str. 1 d. 4 p.). Šiuo atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti sietinas su pareiškėjos nurodytu teisiniu pagrindu atnaujinti procesą. Svarbu paminėti ir tai, jog nei L. N., nei „League“, „League - Baltic“ nėra niekaip susijusios su šiuo ginču, šiuo ginčo atveju aš atsakovei pareiškiau pretenzijas dėl jos pačios neįvykdytų asmeninių įsipareigojimų.

Pareiga įrodyti, kad įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tenka atsakovei (LR CPK 369, 177 str. 1 d.). Atsakovė teikdama prašymą teismui atnaujinti procesą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog naujai pateikiami įrodymai, kurių pagrindu ji prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl jo kaltės bei įrodymus, kad šios aplinkybės jam negalėjo būti žinomos ir jis ėmėsi visų reikiamų priemonių joms sužinoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šios pareigos atsakovė neįvykdė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko, todėl ji turėjo visas galimybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu pagal savo byloje pateiktą priešieškinį prašyti apklausti dabar pareiškime nurodytus asmenis, ar juos įtraukti į savo priešieškinį, tačiau šia teise laiku nepasinaudojo, kas dabar negali būti laikytina pagrindu atnaujinti dėl to procesą. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė viso proceso metu teisingai ir vienodai aiškino ginčo aplinkybes ir savo pozicijos niekada nekeitė, priešingai nei tą darė nuolat pati atsakovė, kas yra visiškai akivaizdu iš jos pačios byloje pateiktų procesinių dokumentų.

Dėl pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Kadangi atsakovė teismui pateikė kartu su prašymu dokumentus ne valstybine kalba, tokie dokumentai negali būti byloje laikyti tinkamai pateiktais įrodymais ir vertintini sprendžiant pareiškėjos prašymą. Atsakovės pateiktas pareiškimas (rusų ir latvių kalba) net ir pateiktas tinkama forma negalėtų būti laikomas įrodymu dėl aplinkybių, kurias atsakovė nurodo savo prašyme, nes tokio dokumento aš nesu mačiusi ir jo nepasirašiusi.

Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį atsakovė turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimą byloje. Atsakovės teigimu ji aplinkybes svarbias proceso atnaujinimui sužinojo tik 2014-01-15 dieną, todėl nėra praleidusi termino prašymui pateikti. Kiek yra žinoma prašymą teismui atsakovė pateikė 2014-04-16 dieną, t.y. jau praleidusi terminą nurodytą LR CPK 368 str. 1 d. Kita vertus atsakovė neteisingai teismui nurodo, jog jos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės jai tapo žinomos tik iš Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-01-15 nutarties. Priešingai, Lietuvos Apeliacinis teismas 2014-01-15 nutartyje nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios atsakovei nebūtų buvusios žinomos šios bylos nagrinėjimo metu, nes apeliacinės instancijos teismas tokios kategorijos bylose negali išeiti už apeliacinio skundo ribų, o bylą pirmosios instancijos teisme vyko rungimosi principu pagal mano ir pačios atsakovės pateiktus procesinius dokumentus ir nurodytas aplinkybes. Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, jog atsakovė yra praleidusi terminą tokio prašymo pateikimui.

Noriu atkreipti dėmesį j tai, jog tokiais savo prašymais atsakovė akivaizdžiai siekia išvengti jai nepalankių teismo sprendimų vykdymo, ginčija jai nepalankius teismo sprendimus jau seniai nagrinėtomis aplinkybėmis, tokiu būdu vilkindama man priteistos skolos sugrąžinimą, kas ieškovei daro dar didesnę žalą. Be to, iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog atsakovė yra skolinga ir kitiems asmenims, kuriems skolos taip pat nėra grąžintos, dalis asmenų kiek man žinoma dėl to yra kreipęsi j teismą. Atkreipia dėmesį j tai, jog šioje byloje siekė apginti savo teisėtus interesus, dėl ko procesas negali būti atnaujinamas dėl atsakovės įsiskolinimų ieškovės tėčiui, broliui ar kitiems asmenims, juolab, kad jei jie kaip nurodo atsakovė savarankiškai nėra kreipęsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, tai nereiškia, jog tokia teise nepasinaudos ateityje. Prašo atsakovės R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Priteisti iš atsakovės jos naudai mano turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Teismas pažymi, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu, taip pat LR CPK 366 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi teismai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

Remiantis teismų formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Teismas pažymi, jog LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012).

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų teismui daryti išvadą, jog jos turi esminę reikšmę bylai ir kad dėl jų buvimo gali kilti abejonių įsiteisėjusių Kauno apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrįstumu. Teismas vertina, kad pareiškėjos prašyme išdėstyti faktai ir aplinkybės nesudaro LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą byloje baigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nes pareiškime yra tik pakartotinai pateikiami atsakovės vertinimai ir pasvarstymai apie byloje nustatytas ir teismų jau įvertintas faktines aplinkybes, pateikiami manymai apie ieškovės nesąžiningumą. Įstatymo leidėjo leistinų, neginčijamų įrodymų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėja teismui nepateikė (LR CPK 177 str., 178 str.). Teismas neprijungia prie bylos ir nevertina pareiškėjos kartu su 2014 05 05 prašymu ir 2014 05 23 prašymu pateiktų dokumentų, kadangi jų dauguma pateikta ne valstybine Lietuvos Respublikos kalba, pareiškėjos nėra nurodyta ir teismui nėra žinoma kada ir kieno šie dokumentai surašyti, šie dokumentai nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas taip pat vertina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjos nurodomu LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Aiškinant ir taikant LR CPK 365 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali pateikti prašymą atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tokio prašymo byloje nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog bylos nagrinėjimo metu L. N., SIA „League – Baltika“ atstovas, ieškovės brolis galėjo ir turėjo būti apklausimai byloje, kad pasiaiškinti tam tikras aplinkybes byloje, tačiau prašymą apklausti nurodomus asmenis ir jų atstovus pareiškėja turėjo teisę pateikti bylą nagrinėjant iš esmės Kauno apygardos teisme, tai pat ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą.

Atsakovė prašo taikyti senatį ir atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu. LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimą byloje. Pareiškėjos teigimu ji apie aplinkybes svarbias proceso atnaujinimui sužinojo tik 2014-01-15 dieną, todėl nėra praleidusi nustatyto termino prašymui pateikti. Pareiškėja neįvardija, kokias svarbias esmines bylai aplinkybes ji sužinojo jos nurodomą 2014 01 15 dieną, todėl teismas vertina, kad ji nevykdė pareigos įrodinėti (LR CPK 178 str.). Pareiškėja byloje kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes vardija kitų asmenų nesąžiningumą, savo ir kitų asmenų turėjimą bendrovės akcijų, tam tikrų asmenų kreipimąsi į Latvijos teisėtvarkos institucijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacijoje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes matyti, jog atsakovė yra praleidusi terminą tokio prašymo pateikimui, kas sudaro atskirą pagrindą atmesti prašymą (LR CK 1. 131 str. 1 d.).

Dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė J. O. Š. pateikė įrodymus, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ji patyrė 1500 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Ieškovė prašo šias išlaidas priteisti iš pareiškėjos. Prašymas tenkintinas, kadangi pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje atmetamas (LR CPK 93 str.,98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., 371 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

pareiškėjos R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2012 atmesti.

Priteisti J. O. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 litų turėtų išlaidų byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Arvydas Žibas