Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1902-259/2014 pagal pareiškėjos R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2012 (suinteresuotas asmuo – J. O. Š.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-735-601/2012 pagal ieškovės J. O. Š. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovei J. O. Š., ir 2012 m. spalio 10 d. sprendimu priteisė iš atsakovės R. K. ieškovės J. O. Š. naudai 89 620,19 Lt skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas paminėtame sprendime nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar byloje esantys dokumentai (rašteliai, pavedimai) yra pakankami įrodymai, patvirtinantys pinigų, suteiktų 2006 m. birželio 20 d. paskolos sutarties, 2007 m. rugpjūčio 7 d. paprastojo vekselis, 2008 m. birželio 12 d. paskolos sutarties, 2008 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutarties ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutarties pagrindu, grąžinimą. Byloje nėra ginčo, kad pagal sudarytus sandorius atsakovė gavo pinigus, todėl teismas sprendė, kad jai tenka pareiga įrodyti, jog gauti pinigai buvo grąžinti ieškovei. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ginčo pinigų grąžinimą, o tenkindamas atsakovės priešieškinį, nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė yra įgijusi prekes iš UAB „Ievos svajonė“. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į šalių buvusius draugiškus tarpusavio santykius, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovė pagal jos nurodytas sąskaitas faktūras prekes iš UAB „Ievos svajonė“ yra gavusi, todėl, remiantis 2011 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, atsakovė pagrįstai prašo iš ieškovės priteisti 22 495,56 Lt. Teismas, nusprendęs, kad tikslinga atlikti priteistinų sumų įskaitymą (112 115,75 Lt - 22 495,56 Lt), iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 89 620,19 Lt.

Teismas priėjo išvadą, kad byloje nėra ginčo, jog pagal nurodytas paskolos sutartis bei vekselį atsakovė iš ieškovės pasiskolino iš viso 107 705 Lt. Byloje kilęs ginčas, ar atsakovė šias sumas ieškovei yra grąžinusi. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad apygardos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės sumokėtų 5 600 Lt kaip dalies paskolos pagal ginčo sutartis sumokėjimo, tačiau atsakovė neįrodė grąžinusi kitas ieškiniu reikalaujamas priteisti sumas.

Byloje pateiktas 2010 m. birželio 8 d. kasos pajamų orderis įrodo, kad atsakovės brolis J. K. pervedė ieškovės tėvui J. J. 5 000 Lt, nurodant, kad tai ,,paskolos grąžinimas R. K.“, o 2009 m. spalio 14 d. kasos pajamų orderis įrodo, kad atsakovės brolis J. K. pervedė ieškovės tėvui J. J. 15 000 EUR, nurodant, kad tai ,,skolos grąžinimas R. K., L. N.“. Iš šių kasos pajamų orderių teismas sprendė, kad J. K. atsakovės J. K. vardu nurodytas sumas pervedė J. J.. Byloje esantys faktiniai duomenys įrodo, kad tarp atsakovės ir J. J. buvo paskolos teisiniai santykiai – 2008 m. birželio 3 d. sutartimi J. J. atsakovei paskolino 10 000 EUR. Be to, tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas jos tėvas J. J. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. sutartimi, kuri nėra išlikusi, J. J. atsakovei papildomai paskolino 10 000 EUR. Nors 2009 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartis į bylą nepateikta, tačiau 2008 m. rugsėjo 9 d. nutrauktos terminuotojo indėlio sutartys, kurių bendra suma 34 243,31 Lt (be palūkanų), 2008 m. rugsėjo 9 d. valiutos pardavimo liudijimas, patvirtinantis, kad J. J. 34 615 Lt konvertavo į 10 000 EUR, 2008 m. rugsėjo 9 d. raštelis leidžia spręsti, kad J. J. 2008 m. rugsėjo 9 d. atsakovei galėjo paskolinti paminėtas pinigų sumas. Teismo teigimu, 2009 m. balandžio 23 d. raštas įrodo, kad J. J. siejo verslo santykiai su Latvijos įmone SIA B. L., kurios viena iš akcininkių yra atsakovė, o tai paneigia atsakovės teiginį, kad ji neturėjo pagrindo J. J. pervesti 15 000 EUR ir 5 000 Lt. Be to, 2009 m. spalio 14 d. kasos pajamų orderyje nurodyta pavedimo paskirtis - ,,skolos grąžinimas R. K., L. N.“, įrodo, kad skolos grąžinimas susijęs ne tik su atsakove, bet ir su L. N.. Teismas pažymėjo, kad mokėjimo pavedimų paskirtyje taip pat nėra nurodyta, jog šios sumos grąžinamos ieškovei J. O. Š.. Teismas sprendėm, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, jog 2010 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymai, kuriais atsakovė pervedė ieškovės broliui G. J. 3 011 Lt (95 Lt ir 2 916 Lt), įrodo atsakovės skolos grąžinimą ieškovei. Vien aplinkybė, kad šių mokėjimo nurodymų mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,J. O. Š. vekselis“ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiajam asmeniui pervesta suma patvirtina atsakovės prievolės įvykdymą ieškovei. Liudytoju apklaustas G. J. parodė, kad jis buvo paskolinęs atsakovei lėšų, o minėtais pavedimais šios lėšos jam buvo grąžintos, nors paskolos santykius tarp atsakovės ir G. J. patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Teismas sprendė, kad jeigu, atsakovės nuomone, pervesti į G. J. sąskaitą pinigai buvo skirti ieškovei, tačiau G. J. šių sumų ieškovei neperdavė, atsakovė gali pareikšti reikalavimą G. J.. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad, priešingai nei sprendė apygardos teismas, atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė įsigijo prekių už ginčijamą 21 328,26 Lt sumą ir patenkino ieškovės apeliacinį skundą, atmetęs atsakovės priešieškinio dalį dėl 21 328,26 Lt priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nurodė, jog pakartotinai pateikiami atsakovės vertinimai ir pasvarstymai apie byloje nustatytas aplinkybes ir teismų jau įvertintas faktines aplinkybes, pateikiami manymai apie ieškovės nesąžiningumą, o įstatymo leidėjo leistinų neginčijamų įrodymų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėja nepateikė. Teismas galėjo padaryti tokią išvadą tik įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus, jų ryšį su byla, tačiau iš skundžiamos nutarties neaišku, kokius neginčijamus ar ginčijamus dokumentus teismas turėjo omenyje ir kodėl nevertino pareiškėjos 2014 m. gegužės 23 d. pateiktų papildomų įrodymų. Teismas neįvertino, kad prašyme, pateiktame su papildomais įrodymais, buvo nurodyta, kad visus 13 patvirtinimų apie sprendimu priteistos skolos grąžinimą, parašė pati ieškovė, kuri to neneigia;Teismas nesprendė jam pateikto prašymo išreikalauti iš ieškovės duomenis apie 20 000 EUR skolos grąžinimą, o ieškovė atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo neginčijo šio fakto;Teismas be pagrindo atmetė pareiškėjos prašymą dėl to, kad ne visi priedai buvo pateikti valstybine kalba bei tinkamai patvirtinti. Pareiškėja 2014 m. balandžio 15 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ieškovės ir kitų asmenų pareiškimus policijai bei SIA „League-Baltika“ akcininkų sąrašo vertimus pateiks artimiausiu metu, ką pareiškėja padarė 2014 m. gegužės 5 d. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, ir advokatas, siųsdamas visus procesinių dokumentų priedus, juos pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o jeigu teismui reikėtų dokumentų originalų, jis būtų galėjęs juos pateikti;Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių proceso atnaujinimo terminą. Pareiškėja aplinkybę, kad ji tapo SIA „League-Baltika“ akcininkė, sužinojo tik iš 2014 m. sausio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Teismas pats pripažino proceso atnaujinimo būtinumą, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog bylos nagrinėjimo metu L. N., SIA „League-Baltika“ atstovas, ieškovės brolis galėjo ir turėjo būti apklausiami byloje, kad paaiškintų tam tikras aplinkybes byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė pagrįstų motyvų, o teismas nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytą atskirąjį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams. Pareiškėja nurodė du iš jų: paminėto straipsnio 1 dalies 2 punktą (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 1 dalies 7 punktą (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų). Pastarasis proceso atnaujinimo pagrindas aiškinamas ir taikomas kartu su CPK 365 straipsnio 1 dalimi, kuri numato neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą. Apeliantė, prašanti atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu, nėra tinkamas subjektas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti, ar toks pagrindas atnaujinti procesą byloje iš viso egzistuoja.

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad jo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; šios faktinės aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai. Procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Jie (nauji įrodymai) turi patvirtinti tas aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui ir yra esminės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendime konstatavo bylos esmę – atsakovės atsiskaitymas su ieškove jų sudarytų paskolos sutarčių pagrindu (bendra vertė – 107 705 Lt) ir ieškovės priėmimas prekių iš UAB „Ievos svajonė“ už 22 495,56 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. 2A-83/2014 taip pat sprendė minėtus klausimus dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymo. Teismai, nagrinėdami bylą iš esmės, ištyrė ir įvertino visus į bylą pateiktus šalių įrodymus, susijusius su ginčo teisiniais (paskolos) santykiais ir paskolų grąžinimu.

Pareiškėja siekia įrodyti, kad ji neskolinga ieškovei. Tam, kad patvirtinti šį faktą bei priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą, pareiškėja turi pateikti tokius naujai paaiškėjusius faktus, įrodymus, kurie realiai egzistavo, tačiau dėl kažkokių reikšmingų aplinkybių, nebuvo žinomi nei teismui, nei pareiškėjai, dėl kurių, jei tokie įrodymai būtų pateikti į bylą, įsiteisėjęs teismo sprendimas galėtų būti kitoks.

Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimą, dėl kurių esminės reikšmės būtų pagrindas suabejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie tai, kad J. J. neturėjo verslo santykių su SIA „League-Baltika“, kad pareiškėja grąžino dalį skolos atsakovei pagal bendradarbiavimo sutartį, paminėtą 2008 m. birželio 3 d. paskolos sutartyje, sudarytoje su J. J., kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pakankamai duomenų apie atitinkamus ieškovės ir SIA „League-Baltica“ tarpusavio santykius, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovei, tuo pačiu metu baudžiamojo proceso tvarka siekė šių sumų priteisimo iš L. N., kitų asmenų nesąžiningumas, kreipimasis į Latvijos teisėtvarkos institucijas nėra nei naujai paaiškėjusios, nei esminės aplinkybės. Tai buvo žinoma pareiškėjai nagrinėjant bylą iš esmės pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tokios faktinės aplinkybės jai nebuvo žinomos nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip faktiniai duomenys, kurie žymiai skiriasi nuo anksčiau turėtųjų, kuriuos nustačius būtų pagrindas pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą.

CPK 178 straipsnis nustato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pareiškėjai šį nuostata turėjo būti žinoma. Nėra įrodymų, kad nagrinėjant bylą dvejose instancijose pareiškėjai buvo kliudoma įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, teikti nustatytos formos rašytinius bei kitus įrodymus (CPK 114, 177 str.), kurie patvirtintų ar paneigtų esmines bylos aplinkybes (CPK 180 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja proceso atnaujinimu siekia pakartotino bylos įrodymų vertinimo, atitinkančio jos požiūrį, vidinį įsitikinimą, tačiau CPK 185 straipsnis įrodymų vertinimą priskiria išimtinei teismo kompetencijai ir šalies pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma.

Teismas neturėjo pagrindo priimti ir vertinti pareiškėjo kartu su 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 23 d. prašymais pateiktų dokumentų, nes jie neatitiko įstatymo reikalavimų (CPK 178 str., 197 str., 198 str. 2 d., 114 str. 1 d.). Be to, pareiškėja atskirajame skunde neprašė apeliacinio skundo priimti šiuos dokumentus ir juos vertinti. Be to, jų neįvardijo ir nepagrindė, kad tokie dokumentai (įrodymai) egzistavo bylos iš esmės nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu ir pareiškėjai nei teismui apie juos ir juose u˛fiksuotus faktus nebuvo ˛inoma, ir dėl šių faktų įsiteisėję teismo sprendimai iš esmės galėtų būti priimti kitokie – atsakovės naudai.

Neturi pagrindo atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išreikalauti iš ieškovės įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė grąžino jai 20 000 EUR. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tarpusavio atsiskaitymo pagal paskolos sutartis santykiai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Šis klausimas buvo nagrinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir būtent tuo metu pareiškėja turėjo teisę prašyti teismo reikalauti iš ieškovės įrodymus apie nurodytos sumos grąžinimą, o šis atskirojo skundo argumentas tik patvirtina, kad apeliantė siekia iš naujo išnagrinėti ginčą, išspręstą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, tačiau jau minėta, kad civilinio proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė priemonė peržiūrėti bylą dėl priimto teismo sprendimo.

Dėl termino prašymui paduoti

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja teigia, kad ji nepraleido šio termino, nes sužinojo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties, o tai taip pat įrodo, kad visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jos vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, teismui buvo žinomos ir nagrinėjamos. Kadangi apeliantė nurodė laiką, kada ji sužinojo apie, jos įsitikinimu, naujai paaiškėjusias aplinkybes, sprendžiama, kad termino paduoti prašymą procesui atnaujinti ji nepraleido, tačiau tai nekeičia esmės, nes prašymas atnaujinti procesą byloje yra nepagrįstas.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė J. O. Š. prašo priteisti iš pareiškėjos 450 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijose teisme. Prašymas tenkintinas, nes pagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens (ieškovo) J. O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.