- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 2YT-10901-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08394-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Ž., „Pajūrio kredito unija“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims D. Ž., „Pajūrio kredito unija“, antstolei Brigitai Tamkevičienei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2017 m. birželio 12 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu vykdomoje byloje visas taikytas priverstinio išieškojimo priemones ir grąžinti neteisėtai nusavintas pareiškėjo J. G. ir D. Ž. pinigines lėšas už kovo – gegužės mėnesius. Savo prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad išieškotojai „Pajūrio kredito unijai“ Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. B2-1154-459/2017 iškelta bankroto byla, šia nutartimi bei 2017 m. balandžio 9 d nutartimi sustabdomi bet kokie priverstinio išieškojimo veiksmai ir piniginių operacijų atlikimas, todėl pareiškėjo manymu turi būti atšaukti visi priverstinio išieškojimo veiksmai taikomi pareiškėjo bei solidarios skolininkės D. Ž. atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolė nepagrįstai ėmėsi įvairių vykdymo veiksmų, tarp jų D. Ž. darbo užmokesčio arešto, kurie buvo visiškai neprivalomi, o vykdomajame rašte nenurodyta, kad tokie antstolės veiksmai apskritai galimi. Pažymėjo, kad antstolė neatsižvelgia į tai, kad pareiškėjas ir D. Ž. neturi finansinių galimybių sumokėti skolą, į tai, kad pareiškėjas ir solidari skolininkė D. Ž. yra ligoti ir dėl sveikatos problemų neturi galimybės užsidirbti.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė 2017 m. birželio 12 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog pareiškėjas nebendradarbiauja su antstole, jokių aktyvių veiksmų neatlieka, iniciatyvos sumokėti skolas nerodo, teikia skundus, reikalaudamas panaikinti visas priverstinio išieškojimo sankcijas. Prašė skirti skolininkui J. G. baudą iki 289 Eur už kiekvieną antstoliui atlikti veiksmus kliudymo dieną.
2017 m. birželio 15 d. ir 2017 m. birželio 26 d. teisme gauti pareiškėjo J. G. ir D. Ž. papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog skolininkai neturi finansinių galimybių sumokėti skolą dėl sveikatos problemų bei prideda sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai taip pat prašo netenkinti antstolės prašymo dėl baudos skyrimo skolininkui ir paskirti baudą antstolei už nesąžiningą pareigų atlikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/17/00422 pradėta vykdyti pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-200-586/2016 dėl 2827,73 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų D. Ž. ir J. G., išieškotojo „Pajūrio kredito unija“ naudai.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad, vykdydama vykdomąjį dokumentą antstolė atliko vykdymo veiksmus: išsiuntė skolininkams raginimą įvykdyti sprendimą, patikrino skolininkų turtinę padėtį (vykd. b. l. 7-14). 2017 m. kovo 20 d. turto arešto aktu areštuota skolininkui J. G. priklausanti transporto priemonė NISSAN TERRANO, VIN kodas ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 15). 2017 m. kovo 20 d. nurodymu Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodyta nurašyti pingines lėšas, esančias skolininko sąskaitose (vykd. b. l. 17). Nustačius, kad skolininkas gauna nuolatines išmokas iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus patvarkymas išsiųstas į šį skyrių ir Klaipėdos skyrių (vykd. b. l. 18). 2017 m. kovo 22 d. skolininkai pateikė prašymą panaikinti visus areštus taikomus J. G. ir D. Ž. sąskaitoms bei panaikinti priverstinį išieškojimą iš D. Ž. gaunamo darbo užmokesčio (vykd. b. l. 19-20). 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu antstolė panaikino areštą skolininkų banko sąskaitoms, tačiau atsisakė atšaukti patvarkymus, kuriais išieškojimas nukreiptas į D. Ž. darbo užmokestį (vykd. b. l. 33-34). 2017 m. birželio 7 d. antstolės kontoroje gautas skolininkų prašymas atšaukti priverstinio vykdymo sankcijas, nes išieškotojai Pajūrio kredito unijai iškelta bankroto byla. 2017 m. birželio 7 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą ir nurodė, kad bankroto byla iškelta Pajūrio kredito unijai ir priverstinio skolų išieškojimo ar mokėjimo veiksmai iki įsiteisės teismo nutartis iškelti bankroto bylą sustabdomi iš Pajūrio kredito unijos, tuo tarpu bankrutuojančios įmonės naudai vykdomų išieškojimų stabdymui pagrindų nėra (vykd. b. l. 62). 2017 m. birželio 10 d. pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas atšaukti visas priverstinio išieškojimo sankcijas, nurodė, kad antstolė įvykdė visas įmanomas sankcijas, kurių neprivalėjo daryti taip pat nesivadovauja Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. B2-1154-459/2017, kuria įmonei Pajūrio kredito unija iškeltas bankrotas ir nurodoma, jog visi priverstinio skolų išieškojimo ar mokėjimų veiksmai sustabdomi. Antstolė atsisakė tenkinti šį pareiškėjo skundą ir persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės atliktais priverstinio išieškojimo veiksmais, o taip pat ir su išieškojimo nukreipimu į D. Ž. darbo užmokestį. Iš esmės pareiškėjas teigia, kad antstolė neturėtų vykdyti išieškojimo dėl to, kad skolininkai neturi piniginių lėšų sumokėti skolą, o jų gaunamos pajamos reikalingos jų pačių gydymuisi ir pragyvenimui. Be to mano, kad išieškotojui iškėlus bankroto bylą visi vykdymo veiksmai privalo būti sustabdyti.
Nustatyta, kad Klaipėdos rajono teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, buvo nuspręsta dėl J. G. solidarios prievolės ir konstatuota, kad prievolė išieškotojui Pajūrio kredito unija yra bendra. Matyti, jog, minėtame sprendime teismas jau yra išsprendęs J. G. ir D. Ž. prievolės šalių atsakomybės pobūdžio klausimą, ją pripažindamas solidariąja. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010).
Lietuvos Respublikos CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Šiuo atveju sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 15 d. 2017 m. vasario 1 d. ieškovo prašymu išduoti 2 vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo iš solidariųjų skolininkų J. G. ir D. Ž..
Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1 d., 2 d.). CPK 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas – tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. (šio straipsnio nuostata pakeista 2015 08 07 įsakymu Nr. 1R-222) nustatyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Pareiškėjas ir D. Ž. nepateikė įrodymų, kad jų asmeninėse sąskaitose esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 178 str.). Vien pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad turimos piniginės lėšos ir gaunamos pajamos reikalingi jam ir D. Ž. pragyvenimui, sveikatos priežiūrai ar kitų būtinųjų poreikių tenkinimu, nesudaro pagrindo antstolei sustabdyti išieškojimo veiksmų ir priskirti skolininkų pinigines lėšas CPK 739 straipsnyje nurodytoms pinigų sumoms.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjai jiems priteistų skolų gera valia nesumokėjo, o turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, išskyrus darbo užmokestį, neturi, todėl vykdant priverstinį išieškojimą buvo areštuotos J. G. ir D. Ž. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose. Aplinkybė, jog skolininkui nevykdančiam teismo sprendimo gera valia yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kuris, logiška, sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų yra adekvati susiklosčiusiai situacijai, kurią sąlygojo būtent pačių skolininkų veiksmai.
Pažymėtina, kad antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015). Matyti, kad nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad antstolė imasi visų sankcijų kurių neprivalėjo imtis. Įstatymas antstolį įpareigoja imtis visų priverstinio vykdymo priemonių, kad būtų pasiekti vykdymo proceso tikslai, viena iš tokių priemonių ir išskaitymai iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio, todėl pagrindo teigti, jog kurie nors antstolės atlikti veiksmai buvo nereikalingi ar pertekliniai pagrindo nėra.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolė nesilaiko Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1154-459/2017, kuria nuspręsta įmonei „Pajūrio kredito unija“ iškelti bankroto bylą, nutartyje taip pat nurodoma, jog sustabdomi priverstinio skolų išieškojimo ir mokėjimo veiksmai. Taigi antstolė, vadovaudamasi minėta nutartimi, privalo sustabdyti išieškojimą iš J. G. ir D. Ž..
CPK 626 straipsnyje nustato, procesinius padarinius, tai yra, privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas, sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Priklausomai nuo šio klausimo sprendimo rezultato, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas, 632 straipsnio 6 punktas). Taigi, LR CPK 626 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, viena iš jų nurodyta šio straipsnio 3 punkte – iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymas taikomas tik, kai bankroto byla iškeliama skolininkui.
Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad išieškojimo veiksmų sustabdymas išimtinai siejamas su išieškojimais iš bankrutuojančio asmens, taigi iki nutarties, kuria iškeliama bankroto byla įsiteisėjimo, sustabdomi vykdymo veiksmai tik iš skolininko, šiuo atveju sustabdomi vykdomi išieškojimai iš Pajūrio kredito unijos. Įmonės bankroto procesas išimtinai susijęs su įmonės mokumu ir operatyviu jos kreditorių reikalavimų patenkinimu, tuo tarpu bankroto bylos iškėlimas jokios įtakos bankrutuojančio asmens skolininkams ir jų prievolėms nedaro. Iškėlus bankroto bylą sustabdomi išieškojimai susiję tik su bankrutuojančio asmens prievolėmis, tačiau įstatymas nenumato jokių apribojimų bankrutuojančiam asmeniui (įmonei) priimti prievolės įvykdymą, todėl pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, kai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą atliekamas priverstinis skolos išieškojimas bankrutuojančio asmens naudai, nėra.
Antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo J. G. skundo, prašo skirti pareiškėjui iki 289 Eur baudą už kliudymą antstolei atlikti vykdymo veiksmus.
Pažymėtina, kad jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d. ir 3 d., 616 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkas, kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų. Sprendžiant dėl prašymo taikyti CPK 585 str. pasekmes, teismas atsižvelgia į CPK 5 str. įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Skolininko byloje atlikti procesiniai veiksmai (antstolės veiksmų apskundimas) yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti (CPK 510 str.), kuriais proceso metu proceso dalyvis galėjo naudotis, jie negali būti vertinami, kaip nesąžiningi. Antstolė nurodė, kad skolininkas su ja nebendradarbiauja, nerodo iniciatyvos sumokėti skolą ir nuolat teikia skundus antstolei, tačiau nedetalizuoja kokiais būtent savo veiksmais skolininkas trukdo atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl šiuo atveju pakankamų ir objektyvių pagrindų skirti skolininkui baudą nėra.
Skolininkui išaiškintina, kad vykdymo procese kreditorius turi teisėtą lūkestį į greitą skolos išieškojimą, t.y. prievolės tinkamą įvykdymą. Skolininkui laiku ir tinkamai neįvykdžius prievolės kreditoriui, skolininkas turi numatyti ir prisiimti neigiamas pasekmes. Vykdymo proceso metu skolininkas turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas (aktyviai domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus ir kt.), kurias jam yra privalu vykdyti (CPK 644 str.). Teismas pažymi, kad pareiškėjas vykdomojoje byloje ne pirmą kartą skundžia antstolės veiksmus. Skundų nagrinėjimas teismuose užtrunka tam tikrą laiko tarpą, o antstolė per šį laikotarpį negali atlikti vykdymo veiksmų. Dėl šių priežasčių pareiškėjui išaiškinamos piktnaudžiavimo savo teisėmis ir antstolio reikalavimų nevykdymo pasekmės (CPK 585 str.). Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.
Skolininkas, teikdamas rašytinius paaiškinimus, taip pat prašė paskirti antstolei baudą už nesąžiningą pareigų vykdymą.
Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Įvertinus byloje surinktą medžiagą, konstatuotina, kad antstolė laikėsi įstatymo nuostatų, ir atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamų procesinių veiksmų padarinius, t. y. antstolė vykdymo procese veikė pagal jai suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, todėl nėra pagrindo skundą tenkinti ir skirti antstolei baudą.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad vykdydama išieškojimą antstolė nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
J. G. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/17/00422 grąžinti antstolei B. Tamkevičienei.
Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.