- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- I2-5934-872/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03309-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- O. M. M. H. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.7Kiti su užsieniečių teisine padėtimi susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. M. H. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas O. M. M. H. Z. teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. liepos 27 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Egipto Arabų Respublikos piliečiui O. M. M. H. Z.“ Nr. 17I-23 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Šalies argumentai
Nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu. Teigia, jog Sprendimas priimtas neobjektyviai ir neišsamiai įvertinus faktines aplinkybes, todėl yra neteisėtas. Atsakovas nurodo aplinkybes kaip ir kada pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos institucijas prašydamas vizos, leidimo gyventi ir prieglobsčio. Nebuvo jokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Jis viską atliko legaliai, nebuvo užfiksuota jokių nelegalios migracijos pažeidimų, sprendimų nevykdymo (slapstymosi nuo institucijų). Nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi dėl išvykimo termino pratęsimo, dėl skundo teismui, dėl papildomo prašymo suteikti prieglobstį ir t. t. nėra argumentai (įrodymai), kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas ėmėsi reikiamų teisėtų priemonių tam, kad jam būtų leista likti Lietuvos Respublikoje. Toks pareiškėjo siekis ir noras rodo, kad jam – svarbu būti Lietuvoje, tai reikalinga tiek jo šeimai, tiek jam pačiam. Aplinkybių negalima vertinti kaip grėsmės viešajam saugumui (visuomenei). Vien pareiškėjo kreipimąsis neturi būti vertinimas kaip siekis įteisinti buvimą Lietuvoje įvairiais pagrindais. Atsisakymas asmeniui išduoti leidimą gyventi ar vizą vienu pagrindu, neužkerta kelio kreiptis dėl to paties kitu pagrindu. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) to nedraudžia ir asmuo, kuris kreipiasi skirtingais pagrindais į Migracijos departamentą ir besinaudojantis įstatymo normomis, negali būti laikomas keliančiu grėsmę visuomenei ir siekiantis nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvoje.
Pažymi, jog fiktyvios santuokos sudarymas nėra (nebuvo) nustatytas ar užfiksuotas, todėl nėra įrodytas. Atsakovas pateikė tik įžvalgas, kurios nėra paremtos jokiais faktiniais įrodymais. Be to, tai nėra laikoma teisiniu argumentu. Minėtos aplinkybės turi būti nevertinamos (nenagrinėjamos). Aplinkybės, kurios turi būti vertinamos, kaip lemiamos aplinkybės nepertraukiamo gyvenimo Lietuvos Respublikoje faktui nustatyti: pareiškėjas gyvena Lietuvoje, išvykęs iš jos nebuvo, čia gyvena jo žmona (Lietuvos Respublikos pilietė), pareiškėjas integravęsis į Lietuvos gyvenimą, jį sieja su Lietuva glaudūs ryšiai. Aplinkybių visuma lemia, kad pareiškėjas neturi kitos nuolatinės gyvenamosios vietos, sukūrė ekonominį, socialinį ir kultūrinį ryšį su Lietuvos Respublika. Be kita ko, pareiškėjas savo ateitį sieja su Lietuva. Vizos gavimas – labai svarbus, nes jis nori būti teisėtu Lietuvos Respublikos rezidentu, aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime, tapti pilnateisiu mokesčių mokėtoju, o tam būtina viza. Pareiškėjo teisės suvaržytos, o tai suponuoja neproporcingus pagrindinių judėjimo ir apsigyvenimo teisių suvaržymus.
Teigia, jog atsakovas pateikė subjektyvius argumentus, kad pareiškėjas piktybiškai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus ir t. t. Sprendime nėra pateikti įrodymai apie tai, nuo kokių institucijų bei kada pareiškėjas slapstėsi. Deklaratyvūs argumentai, kurie nėra įrodyti. Nėra aišku kuo remiantis atsakovas daro išvadas. Pareiškėjas nesislapstė, dalyvavo valstybės gyvenime, sudarė santuoką, gaudavo pranešimus, į juos reaguodavo. Teikdavo prašymus, skundus ir t. t. Asmeniškai vykdavo į Migracijos departamentą (jo skyrius). Nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką nepasikeitė nei telefono numeris, nei el. pašto adresas, kuris buvo nurodomas visuose prašymuose, oficialiuose raštuose. Pareiškėjas yra viešai matomas ir pasiekiamas. Argumentai turi būti atmesti. Klaidingai nurodoma, kad pareiškėjas vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus. Nagrinėjamu atveju pateikti tik spėliojimai, faktai, kurie pagrindžia atsakovo priešišką nusiteikimą prieš pareiškėją, savavališką siekį neįteisinti jo buvimo Lietuvoje. Sudarydamas santuoką su sutuoktine Lietuvos Respublikoje buvo legaliai (minėtą aplinkybę patvirtina – užsieniečio registracijos pažymėjimas, galiojantis iki 2022 m. lapkričio 9 d.). Metrikacijos skyrius prieš tuokiant jaunavedžius konsultavosi su Migracijos departamentu, kuris patvirtino pareiškėjo buvimą santuokos sudarymo dieną legaliu. Santuokos sudarymo, prašymo dėl leidimo gyventi, vizos išdavimo pateikimo dieną pareiškėjui negaliojo jokie ankstesni sprendimai dėl išsiuntimo iš šalies.
Paaiškina, jog pareiškėjas įgijo teisę į šeimos susijungimą ir t. t. Atsakovas sudaro dviprasmišką ir klaidinančią situaciją, kai priimdamas dokumentus dėl vizos išdavimo pareiškėją laiko legaliu, o jau surašant sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjas tampa nelegaliu, jam galioja sprendimas (dėl išsiuntimo). Tuo atveju, jeigu pareiškėjo buvimas šalyje iš tikrųjų būtų nelegalus, tai ir prašymas dėl vizos išdavimo negalėjo būti priimtas, o priimto prašymo nagrinėjimas nutrauktas, o ne išnagrinėtas iš esmės. Aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (galiojanti redakcija nuo 2021 m. balandžio 17 d.) (toliau – ir Aprašas) 67 straipsnis. Pareiškėjas niekada atsakovui neteikė melagingos informacijos. Visa informacija tikra, egzistuojanti. Atsakovas ją galėjo patikrinti, tačiau to nedarė. Pareiškėjas slepia informaciją. Kaltinimai turi būti atmetami, nenagrinėjami kaip neįrodyti.
Atkreipia dėmesį, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama (spėjama) grėsme. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Nei atsakovas, nei kitos institucijos neįvertino, nepasisakė dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai. Vieninteliai įrodymai - administracinės nuobaudos. Neatsižvelgiant į itin mažą jų kiekį bei mažą pavojingumą. Pareiškėjas nėra asmuo, kuris gali kelti grėsmę visuomenei ar viešajai tvarkai. Sprendime tik nurodoma, kad pareiškėjas – padaręs 3 administracinius nusižengimus per 3 metus. Pažeidimai nėra tokio masto ir kiekio, kad jį galima būtų laikyti kelinčiu grėsmę. Baudos yra sumokėtos, pažeidimai administracinio pobūdžio, jų labai mažai (1 per metus). Pareiškėją laikyti nesaugiu asmeniu visuomenei neteisinga ir neproporcinga, kadangi grėsmės tikimybė atsakovui neįrodyta. Nagrinėjamuoju atveju 3 padarytos baudos – apmokėtos. Nėra pagrindo pareiškėją laikyti grėsmę keliančiu asmeniu ar apriboti jo teisę judėti. Pareiškėjas taip pat remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.
Pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovui trūksta dokumentų (įrodymų) jis turi kreiptis į valstybės institucijas. Atsakovas pažeidžia asmens teisė būti išklausytam. Atsakovas turi patkrinti asmens teises važančio sprendimo teisėtumą, ar jis būtų pateiktas policijos, ar priimtas Migracijos departamento, atitiktį įstatymui, teisingumui ir t. t. Tai nebuvo padaryta, nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės ir t. t. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė išsiaiškinti dėl baudų, apie kurios jis nieko nežinojo. Atsakovas priėmė teises varžantį sprendimą. Sprendime daug netikslumų. Pareiškėjas siekė įsitvirtinti šalyje legaliai. Teikė prašymus Migracijos departamentui, o atsakovas bandė sudaryti kliūtis priimti prieglobsčio prašymą. Pateikus prašymą raštu į pašto dėžutę, atsakovas nurodė, kad reikia atvykti dokumentų pateikimui asmeniškai. Slapstymasis nėra įrodytas, pareiškėjo asmens duomenys prieinami, žinomi ir t. t. Tuo metu, kai visa šeima sirgo Covid-19 atsakovas buvo informuotas pareiškėjo iniciatyva, o surasti pareiškėją nebuvo sunku. Tai, kad atsakovas neturėjo reikiamų įgūdžių surasti pareiškėją nepatvirtina fakto, kad jis slapstėsi. Atsakovas klaidingai nurodo, kad pareiškėjas teikė kelis prašymus.
Pažymi, jog pirminis prašymas buvo siųstas 2022 m. vasario 22 d., tačiau buvo gautas atsakymas, kad reikia pateikti pasirašytą, todėl popierinis variantas buvo išsiųstas 2022 m. vasario 28 d. Atsakymas gautas 2022 m. kovo 8 d., kad turi būti dokumentai pateikiami asmeniškai. Tačiau pareiškėjas informavo, kad visa šeima serga Covid-19 liga nuo 2022 m. kovo 7 d. dienos, todėl atvykti fiziškai neturi galimybės. Tik 2022 m. gegužės 2 d. pareiškėjas atvyko į fizinį dokumentų pateikimą. Tačiau tą dieną neveikė sistemos, dėl ko nebuvo priimti dokumentai, juos priėmė tik 2022 m. gegužės 5 d. Atsakovas klaidingai nurodo skyrybų datą, t. y. tikra skyrybų data yra 2022 m. sausio 6 d., įsigaliojimo data yra 2022 m. vasario 6 d., o ne 2022 m. vasario 8 d. Be to, nors atsakovas nurodo, kad 2022 m. gegužės 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti prašymo nagrinėjimą, iš tikrųjų jis buvo pateiktas 2022 m. gegužės 15 d. Klaidingai nurodytos aplinkybės keičia iš esmės argumentų teisėtumą. Tokiu atveju turi būti atmetami atsakovo pateikti argumentai dėl to, kad tą pačią dieną pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi, t. y. pakeitė pagrindą. Atsakovas nurodė klaidingą datą. Pirmiausiai pareiškėjas pateikė dokumentus dėl leidimo gyventi gavimo, o tik vėliau pateikė prašymą nenagrinėti prieglobsčio suteikimo klausimo. Klaida buvo rasta atsakovo argumentuose, kad pateikus 2022 m. gegužės 5 d. prašymą suteikti prieglobstį buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. 020165, kurio galiojimas nuo 2022 m. ggegužės 9 d. iki 2022 m. liepos 20 d. Tačiau tai klaida ir galiojimo terminas yra iki 2022 m. lapkričio 9 d. Nors pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą likti Lietuvoje, tačiau teikė prašymą dėl leidimo gyventi, nes norėjo įteisinti buvimą tinkamu pagrindu, tapti oficialiu pilnateisiu gyventoju.
Nurodo, kad netikslumai nurodyti ir dėl baudos mokėjimo. Vizų išdavimo skyrius dėl esamos baudos informavo 2022 m. gegužės 27 d., jog ji turi būti apmokama iki 2022 m. birželio 1 d. (bauda buvo apmokėta tą pačią dieną). Teigia, kad dėl apmokėtos baudos teiravosi keletą kartų, o 2022 m. gegužės 31 d. gavo atsakymą, kad viskas yra gerai. Teigia skambinęs į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri nurodė nematanti baudos. 2022 m. birželio 3 d. gautas el. laiškas dėl priskirtos baudos, 2022 m. birželio 4 d. gautas laiškas dėl apmokėtos baudos ir 2022 m. birželio 6 d. gautas informacinis laiškas, kad viskas sutvarkyta su informacinių technologijų skyriaus pagalba.
Paaiškina, kad dėl netinkamo Policijos departamento, atsakingo už administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) tvarkymą, veiksmų susidarė neigiamas pareiškėjo įvaizdis, o Policijos departamentas pats netinkamai įvykdęs ANR registro tvarkymą ir netinkamai informavęs VMI apie pareiškėjui skirtą baudą, tokiais veiksmais sudarė kliūtis asmeniui sumokėti baudą, o vėliau ir pats blogai charakterizavo pareiškėją, kaip nemokantį baudų. Šie veiksmai visiškai nepriklauso nuo pareiškėjo ir nesusiję su slaptymusi, vengimu vykdyti įsipareigojimus. Sprendimo neteisėtumą, duomenų netikslumą pagrindžia aplinkybė, kad atsakovo sutuoktinė laukiasi vaiko. Sprendime siūloma sutuoktinei išvykti kartu į pareiškėjo gimtąją šalį arba jį lankyti, tačiau nenurodoma, neatsižvelgiama į tai, kad yra nėščia, o greitu metu jiems gims vaikas. Be to, sutuoktinė turi vieną mažametį vaiką, kuriam yra 3 metai. Artimiausiu metu jiems gims bendras vaikas. Be kita ko, stuoktinė turi 3 metų vaiką, kuris – Lietuvos Respublikos pilietis, lankantis darželį, o sutuoktinė pagindžiusi kūdikį viena savęs išlaikyti nebegalės. Taip pat pasirūpinti abiemis vaikais. Neturės galimybės dirbti. Vienintelis šeimos maitintojas – pareiškėjas.
Atsakovui apie nėštumą buvo žinoma (sutuoktinę matė fiziškai, gavo asmeninius laiškus, pažymą apie nėštumą). Pareiškėjas savo šalyje jaučiasi nesaugus, kadangi prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės egzistuoja. Asmeniui, turinčiam tiek daug pagrindų įsitvirtinti ir likti šalyje, nepadariusiam jokios rimtos nusikalstamos veikos, atsakovui pateikus melagingus, neįrodytus, neatitinkančius tikrovės argumentus bei duomenis, priimtas sprendimas nėra teisėtas.
Paaiškina, kad pareiškėjas turėjo tikslą – kurti Lietuvoje verslą. Vis dėlto neatvykus partneriams verslo planų įgyvendinti nepavyko. Tačiau tokia aplinkybė nedraudžia pareiškėjui naudotis teise gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, kurti šeimą. Atsakovas nepagrįstai atliko pareiškėjo 4 metų istorijos vertinimą to pagrindu padarydamas nepagrįstą išvadą. Įmonės, kurios pagrindu pareiškėjas gavo nacionalinę vizą, veiklos nevykdymas savaime negali būti laikoma priežastimi manyti, jog pareiškėjas sudaro pavojų Lietuvos Respublikos saugumui. Lietuvos Respublikoje yra tūkstančiai įmonių, nevykdančių veiklos, tačiau jų direktoriai nelaikomi visuomenei pavojingais asmenimis. Be to, pareiškėjas būdamas įmonės vadovu užtikrino savalaikį įmonės buhalterinių dokumentų pateikimą VMI ir kitoms institucijoms. Įmonė savalaikiškai teikia mokestines deklaracijas, ataskaitas, kuriomis rėmėsi ir Migracijos departamentas. Lietuvos įstatymai nenumato įmonės direktoriams pareigos užsiregistruoti „Sodra“ informacinėje sistemoje. Pareiškėjas to negali padaryti, nes neturi asmens kodo. Pareiškėjas atvykęs vienas plėtoti verslo neturėjo galimybės. Būdamas teisėtai šalyje per 4 m. jis turėjo teisę į šeimos susijungimą. Atsakovas priėmė Sprendimą neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris turi būti panaikintas skunde išdėstytais motyvais. Vadovaujantis Aprašo 67 straipsniu prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo metu nustačius, kad užsienietis valstybėje, kurioje pateiktas prašymas, yra neteisėtai, jo nagrinėjimas nutraukiamas. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje būtų pripažintas neteisėtu, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas privalo būti nutrauktas (nenagrinėjant iš esmės). Prašymo dėl vizos išdavimo pateikimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, kai turėjo galiojantį užsieniečio registracijos pažymėjimą, galiojantį iki 2022 m. lapkričio 9 d. Priešingai, nei teigia atsakovas iki 2022 m. liepos 20 d. Faktinės aplinkybės pagrindžia pareiškėjo teisėtą buvimą šalyje prašymo dėl vizos pateikimo metu. Atsakovas privalėjo vadovautis Vizų kodeksu.
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėjas neatitinka nė vieno pagrindo, pagal kurį jam būtų galima neišduoti vizos. Pareiškėjas pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi suteikimo savanoriškai atsisakė tolimesnio prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo ne dėl prieglobsčio prašyme nurodytų priežasčių išnykimo, o dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų. Kadangi pagal Įstatymo 8 straipsnį teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui svarbus šeimos institutas, t. y. santuokoje gimsiančio vaiko, žmonos, kito mažamečio vaiko gerovė. Todėl jis pateikė prašymą dėl leidimo gyventi. Prieš 4 m. sukurta įmonė negalėjo vykdyti veiklos dėl neatvykusių dviejų akcininkų, atsakovas negali atimti teisės pareiškėjui kurti šeimą, gyventi pilnavertį gyvenimą. Elementarus ANK nusižengimas, dėl kurio baudžiami asmenys negalima priskirti prie nusižengimų keliančių grėsmę visuomenei ir jos saugumui. Atsakovas nesilaikė Vizų kodekse nustatytų taisyklių. Pareiškėjas yra neteistas nei savo kilmės, nei kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir t. t. Sprendime nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas padarė (ketina padaryti) sunkias nusikalstamas veikas. Sprendime nurodyta priežastis neišduoti nacionalinės vizos – visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti įstatymams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 papunktį. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nustatė Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą teisinius pagrindus. Nustatyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi, remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) bei Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateiktais duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-2021 m. padarė 3 administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių du šiurkštūs, jam paskirtą baudą susimokėjo tik gavęs Migracijos departamento raginimą. Migracijos departamento turimais duomenimis, užsienietis piktybiškai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus bei teismų nutartis, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, slapstosi nuo valstybės institucijų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (21/20)-159-251 grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę ir įpareigojo jį per 30 dienų išvykti iš Lietuvos, tačiau pareiškėjas dėl įvairių savo veiksmų, kuriais siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, teikdamas Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, minėto sprendimo iki šiol neįvykdė. Migracijos departamentas 2021 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-44, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą įtvirtintas pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Rėmėsi išdėstytomis aplinkybėmis bei tuo, kad pareiškėjo šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliete nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo (viešosios tvarkos interesų) ir suteikti jam teisę būti Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, jog sprendime nenurodyta, kad pareiškėjas būtų neteisėtai teikęs minėtus prašymus Migracijos departamentui, tačiau nustatyta, kad pareiškėjo kartu su prašymais pateikti duomenys neatitiko tikrovės, t. y. pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė neteisingą informaciją apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, teikdamas prašymą dėl prieglobsčio nesuteikimo nurodė melagingus duomenis apie tai, kad neturi paso, nors jį turėjo ir kt. Migracijos departamento sprendimai, kuriais pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi bei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra įsiteisėję ir juose nurodytos aplinkybės nebegali būti ginčijamos. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo, kadangi šiuo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas jokio tokią teisę suteikiančio dokumento. Pareiškėjas nurodo, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad jam būtų leista likti Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad užsienietis dėl prieglobsčio turi kreiptis tada, kad kai siekia apsaugos nuo persekiojimo kilmės valstybėje, o ne tada, kai siekia įteisinti savo buvimą jo pageidaujamoje valstybėje.
Atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad pareiškėjas turi ryšių Lietuvos Respublikoje savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo imperatyvių reikalavimų, kad jam būtų galima išduoti nacionalinę vizą. Be to, buvo atsižvelgta į kompetentingų institucijų pateiktas išvadas, kuriose pažymima, kad pareiškėjas įvykdė šiurkščius administracinius nusižengimus, slapstėsi nuo valstybės institucijų, vengė vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus ir kt., mano, kad pareiškėjo asmeniniai interesai ir jo noras gyventi Lietuvoje, negali būti vertinami kaip svarbesni negu viešoji tvarkai ir visos visuomenės saugumas. Pareiškėjas jam paskirtą baudą už šiurkštų administracinį nusižengimą sumokėjo tik po to, kai buvo paragintas atsakovo tai padaryti. Bauda buvo sumokėta praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo administracinio nusižengimo įvykdymo. Vien faktas, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, atsisakė pateikti Migracijos departamentui savo pasą ir teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, savaime leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jis slapstėsi nuo Lietuvos Respublikos institucijų, vengė atsakomybės ir elgėsi neatsakingai. Pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas galėjo patikrinti informaciją apie pareiškėją, paprašyti pateikti papildomus duomenis ir kt., nepaneigia Sprendime daromų išvadų dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
Nurodo, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai, visuomenei pagrįsta kompetetingų institucijų išvadomis, kurių atsakovas neturi pagrindo kvestionuoti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų išvadose paminėtas aplinkybes dėl neteisėto elgesio. Pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai, visuomenei nėra vienkartiniai (atsitiktiniai). Toks pareiškėjo elgesys pasireiškia šiurkčių (pavojingų) visuomenei administracinių nusižengimų vykdymu, teismo nutarčių nevykdymu ir t. t. neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vienų kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas ir vertinti, kad pareiškėjo elgesys pasikeitė ir kad jis grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei nebekelia.
Pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento apklausti užsienietį prieš priimant sprendimą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, kodėl šiuo atveju jo apklausa būtų buvusi tikslinga bei kokią įtaką jo paaiškinimai būtų turėję Sprendimo priėmimui. Be to, Migracijos departamentas nėra kompetentingas kvestionuoti Policijos departamento ar VSD teikiamų išvadų dėl užsieniečio grėsmės. Jau minėta, kad kartu su skundu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šiose išvadose nurodytus faktus apie pareiškėją. Pareiškėjo minimos aplinkybės dėl jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo proceso nėra pagrįstos ir neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Jau minėta, kad Migracijos departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį, yra įsiteisėjęs ir LVAT, kuriam šis sprendimas buvo skundžiamas, nenustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas šį sprendimą, būtų įvykdęs tam tikrus teisės aktų pažeidimus. Taip pat pareiškėjas nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų kitą jo argumentą, jog baudos už administracinį nusižengimą pareiškėjas laiku nesumokėjo dėl Policijos departamento veiksmų ar neveikimo.
Teigia, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs įrodymų, kad pareiškėjo sutuoktinė laukiasi jųdviejų bendro vaiko, todėl Sprendime Migracijos departamentas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Kompetentingų institucijų pateikti duomenys leidžia vertinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pareiškėjo šeiminiai ryšiai savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą kaip nepagrįstą. Svarbu tai, kad pareiškėjas skunde nepaaiškino, kokias neigiamas pasekmes ginčijamas sprendimas sukelia jo šeimos gyvenimui. Kartu pažymi, jog ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 papunktį. Tai reiškia, kad netgi tuo atveju, jeigu nacionalinė viza pareiškėjui būtų išduota, ji galiotų iki tol, kol pareiškėjui būtų išduotas ar atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi šiuo metu tebėra nagrinėjamas Migracijos departamente ir atsiliepimo surašymo metu sprendimas dėl šio prašymo nėra priimtas). Taigi, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą minėtu pagrindu negali būti vertinamas kaip kliūtis pareiškėjui palaikyti ir puoselėti šeiminius ryšius.
Pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo šeimos susijungimo klausimas. Pareiškėjas yra kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo klausimu, prašymas dar nėra išnagrinėtas. Ginčijamu sprendimu nuspręsta atsisakyti išduoti vizą – t. y. nuspręsta, kad pareiškėjas neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi (t. y. jis negali Lietuvoje laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo gyventi). Migracijos departamentas nustatė ne tik tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, bet ir tai, kad jis neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo, t. y. nustatė aplinkybę, kuri sudaro pagrindą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai, remdamasis turima bei kompetentingų institucijų pateikta informacija, nustatė, kad nacionalinė viza pareiškėjui negali būti išduota, nes egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 bei 6 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą teisiniai pagrindai. Tačiau ginčijamu sprendimu užsieniečiui nesudaromos kliūtys ateityje teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais atvykti bei įteisinti savo buvimą Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą Nr. (11-EyJ2S64Z) (toliau – ir prašymas).
Migracijos departamentas Sprendimu nustatė, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nurodė, jog išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pareiškėjui nerekomenduojama, nes jis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamentas turi duomenų, kad pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, slapstosi nuo valstybės institucijų (pavyzdžiui: prieglobsčio prašymo priėmimo metu nepateikė paso, teigdamas, kad jo neturi, nors iš tikrųjų turėjo) bei laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenei. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2018 m. rugsėjo 26 d., turėdamas nacionalinę vizą Nr. 002945318, galiojusią nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Minėta viza pareiškėjui buvo išduota pagal Aprašo 70.10 papunktį, kuris numato, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius 1 metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (tliau – ir CK). Sprendime pažymima, jog pareiškėjui ir dar dviems piliečiams buvo atsisakyta 2018 m. rugpjūčio 8 d. išduoti nacionalines vizas – verslo pagrindu, kadangi kilo abejonių dėl užsieniečių atvykimo tikslo ir kilo įtarimų, kad bandoma neteisėtai migruoti į Šengeno valstybes. Nors 2018 m. kovo 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „Faraono namai“ direktoriumi, tačiau formaliai joje įdarbintas tik 2019 m. kovo 15 d., o 2019 m. gegužės 31 d. buvo atleistas. Uždarosios akcinės bendrovės „Faraono namai“ laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. nuosavo kapitalo vertė – 0 Eur, o pelno (nuostolių) ataskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nurodytos UAB „Faraono namai“ pardavimo pajamos sudaro 0 Eur, grynasis pelnas (nuostalis) – 0 Eur. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad minėta įmonė nuo įsisteigimo realios veiklos nevykdė (nevykdo). Pareiškėjas iki šiol yra uždarosios akcinės bendrovės „Faraono namai“ direktoriumi ir akcininku, kuris turėjo ir tebeturi galimybę vykdyti įmonės veiklą pasirinktoje srityje, tačiau teikiami duomenys valstybės institucijoms apie įmonės vykdomą veiklą sudaro pagrindo pagrįstiems įtarimams, jog pareiškėjas, siekadamas gauti nacionalinę vizą kaip akcininkas ir direktorius siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.
Sprendime, be kita ko, pažymima, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi, kadangi ketina Lietuvos Respublikoje gyventi su sutuoktine. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui nacionalinę vizą Nr. 004134476, galiojusią iki 2020 m. sausio 5 d. Nagrinėjant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nustatė, jog pareiškėjo tikslas – ne gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine (ištuokos data 2022 m. vasario 8 d.), o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Nėra duomenų, kad pareiškėjas realiai vykdė ūkinę-komercinę veiklą, o tik formaliai buvo įmonės dalyviu, vadovu. Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, todėl yra pagrindas manyti, jog egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė.Todėl atsakovė 2019 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-0049/17I-556 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004134476 panaikinimo Egipto Arabų Respublikos piliečiui O. M. H. Z.“. Dėl šio sprendimo teikė skundus teismams, tačiau 2020 m. rugsėjo 23 d. LVAT galutine ir neskundžiama nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė (administracinė byla Nr. A-4759-1062/2020). Panaikinus nacionalinę vizą Nr. 004134476 pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Pagal Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinama viza. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 6 dalį, sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą – Migracijos departamentas arba VSAT.
Papildomai Sprendime konstatuota, kad 2020 m. kovo 25 d. VSAT priėmė sprendimą Nr. (21/20)-159-251 grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę ir įpareigojo jį per 30 dienų išvykti iš Lietuvos. Pareiškėjas sutiko išvykti, tačiau paprašė išvykimo terminą pratęsti. Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, tačiau užsienietis iš Lietuvos Respublikos neišvyko, o sprendimą dėl grąžinimo apskundė teismui. 2020 m. spalio 20 m. pareiškėjo skundas buvo atmestas. 2020 m. lapkričio 9 d., t. y. po 20 dienų, pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. kovo 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 12PR-44 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Egipto Arabų Respubliką“. Dėl minėto sprendimo pareiškėjas teikė skundus, vis dėlto 2021 m. lapkričio 24 d. LVAT neskundžiama ir galutine nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (administracinė byla Nr. eA-3979-624/2021). Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 5 d. pateikė dar vieną prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau 2022 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą nutraukti minėto prašymo nagrinėjimą ir tą pačią dieną pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi, nes 2022 m. gegužės 6 d. sudarė kitą santuoką su Lietuvos Respublikos piliete M.Č. Atsižvelgiant į tai, pateikus 2022 m. gegužės 5 d. prašymą suteikti pareiškėjui prieglobstį, buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. 020165, kuris galiojo nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. liepos 20 d. ir patvirtino jo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iki kol galiojo minėtas pažymėjimas pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą būti Lietuvos Respublikoje ir be nacionalinės vizos. Vien faktas, kad pareiškėjas sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų ir suteikti jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Atsakovas padarė išvadą, kad dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, t. y. užsienietis piktybiškai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos intitucijų bei teismų nutartis, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, slapstosi nuo valstybės institucijų ir tai, kad pareiškėjas keletą kartų bandė įteisinti savo gyvenimą skirtingais pagrindais (t. y. verslo, santuokos, suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą), tačiau Migracijos departamento tyrimo metu buvo identifikuota, kad duomenys, kuriuos jis pateikė neatitinka tikrovės, t. y. realios veiklos pareiškėjas nevykdė, yra pagrįstų abejonių (įtarimų) dėl sudarytos fiktyvios santuokos, teikdamas duomenis dėl prieglobsčio suteikimo teikė melagingus duomenis. Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus – pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti grėsmė viešajai tvarkai. Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktais nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas ir Aprašas.
Pagal Įstatymo 19 straipsnį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas); jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (5 punktas); priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės (6 punktas); jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę (7 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus (8 punktas); jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu (9 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas); jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti (11 punktas); dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (12 punktas); nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (13 punktas); jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (14 punktas); yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje (15 punktas); yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė (16 punktas).
Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 70.10 punkte buvo nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, „kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – ir įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje“.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014).
Ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 19 straipsnio 5 ir 6 punktais.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). LVAT praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5282-629/2019).
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymų reikalavimų (pagrindų). Be to, kaip teisingai pažymi atsakovas – tiek Policijos departamentas, tiek VSD pateikė duomenis, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-2021 m. padarė 3 administracinius nusižengimus, be kita ko, vengė vykdyti institucijų sprendimus ir t. t. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmų nenuoseklumas, t. y. tai, kad jis siekė įteisinti savo gyvenimą skirtingais pagrindais rodo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas remiantis nustatytais faktais ir yra pagrįstas. Vadovaujantis LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014 pateiktu išaiškinimu – teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus – pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti grėsmė viešajai tvarkai, kadangi pareiškėjas siekė įteisinti savo gyvenimą skirtingais pagrindais, o pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
Darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. M. M. H. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.