Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis Ž. K. kaltę dėl seksualinio prievartavimo pripažino iš dalies, dėl nesunkaus nukentėjusiosios G. N. sveikatos sutrikdymo kaltės nepripažino ir parodė, kad G. N. neprievartavo, ji jį apkalba. Su G. jo santykiai yra normalūs – nei geri, nei blogi. Žino, kas yra analinis santykiavimas. Galėjo būti toks atvejis, kad būdamas girtas buvo atėjęs atsigulti pas G. į lovą, gal ir buvo tokie santykiai, tiksliau siūlė jai santykiauti analiniu būdu, bet jos neprievartavo. Tokie pasiūlymai buvo du. Metų neatsimena, tai buvo prieš vasarą, gal gegužės mėnesį. Aštuoniolika jam sukako (duomenys neskelbtini). Vienas toks pasiūlymas buvo prieš jo pilnametystę ir vienas jau po pilnametystės. Bet tarp jų realaus analinio akto bei jokios prievartos nebuvo. Jis tik pasiūlė santykiauti, G. nesutiko, tuo viskas ir pasibaigė. Kad būtų įvykęs pilnas lytinis aktas, tokio fakto tikrai nebuvo. Siūlė tai tik G., nes ji yra lėtesnė už savo dvynę sesę G. N..

Kiek atsimena, nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki gruodžio 14 d. ir nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki gruodžio 1 d. buvo išvykęs į Angliją uždarbiauti, todėl tuo metu prievartavimų ar priekabiavimų būti negalėjo. 2013 m. iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos buvo namuose. Kada tiksliai 2014 m. išvyko į Angliją, nurodyti negali, pamena, kad vasara vienu metu gyveno pas krikšto motiną Kelmės r., kai buvo seserų gimtadieniai, buvo namuose, o savo gimtadienį jau šventė Anglijoje. Iš Anglijos grįždavo kas mėnesį–du, namuose praleisdavo apie dvi–tris savaites ir vėl išvažiuodavo.

Pirmą kartą pasibučiuoti su G. norėjo, kai jai buvo trylika metų. Pirmą kartą ją pabučiavo 2013 m. Norėjo bučiuotis, pasiglamonėti, kad sukeltų lytinę aistrą. Jam šito seksualinio pasitenkinimo pakako, lytinio akto tuo metu nesiekė. Pripažįsta, kad lindo prie G., ją glamonėjo, lietė jos kūną, atskirais atvejais ir lytinius organus, bučiavosi, du kartus siūlė santykiauti analiniu būdu. Pripažįsta, kad iš viso tokių atvejų galėjo būti iki dešimt kartų, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio vidurio iki 2014 m. birželio vidurio ar pabaigos.

Po minėtų įvykių praėjus metams laiko, gegužės mėn., G. ir G. pradėjo pjaustytis rankas, taip jos gąsdindavo mamą. Mama apie tai sužinojo, kai sesės pateko pas psichiatrą. Paskutiniu metu, kai jis būdavo namuose, juose būdavo tvarka, jis neleisdavo joms negražiais žodžiais vadinti mamos. Paskutiniu metu su G. nesutardavo, kadangi ją drausmindavo dėl jos elgesio su mama. Tada G. ant jo supykusi sakė „aš tave pasodinsiu“, tačiau už ką, nesakė.

Mama yra sakiusi, kad G. kažkada grįžo iš D. S. girta. Jis ir pats pastebėjo, kad ji buvo apsvaigusi.

L. Z. pažįsta, ji draugavo su jo seserimis. Seserys pas D. S. nueidavo dažnai, gal porą kartų per savaitę, sakydavo, kad eina atsigerti arbatos, kavos. Sesuo G. sakė, kad D. žadėjo nupirkti telefoną už tai, kad draugautų ir pasimylėtų su juo. Mama taip pat minėjo, jog G. sakė, kad D. jai siūlė pasimylėti ir padovanoti telefoną.

Ž. K. teisme patvirtino savo parodymus, duotus 2015 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2013 m. balandžio ar gegužės mėnesį G. kambaryje ją bučiavo į lūpas, per 2013 m. bučiavosi gal 4–5 kartus. Bučiavimosi metu glostė jos krūtinę, nugarą. 2014-02-11 G. viena gulėjo savo kambaryje su rūbais lovoje, pasiūlė pasibučiuoti ir ji sutiko. Atsigulė šalia jos, pradėjo bučiuotis, atsegė jos kelnes ir įkišęs ranką paglostė jos lytinius organus. Ji nesipriešino. 2014-06-14 vėl pradėjo G. bučiuoti, ji nesipriešino, jai už kelnių užkišo ranką ir glostė jos lytinius organus, matė, kad jai patinka. Taip pat birželio mėnesį, tiksliai nepamena dienos, gal 16.00 val., buvo išgėręs 6 litrus 7,5 stiprumo alaus. Atėjo G. ir jis pradėjo ją bučiuoti į lūpas. Paklausė, ar ji nori pasimylėti. Ji atsakė, kad ne. Tada pradėjo ją glostyti užkišęs ranką jai už drabužių, ji nesipriešino, numovė jai kelnes ir kelnaites. Pats pasmaukė savo kelnes žemyn, traukė link savęs G., kad ji atsisėstų ir kad jai į įeinamąją angą įkištų savo varpą. G. nespėjo atsisėsti, su varpa prie jos neprisilietė, nes išgirdo, kad ateina G.. 2014-06-21, gal 13.00 val., jis ir G. gulėjo ant lovos, pradėjo bučiuotis, užkišęs ranką jai už drabužių ją glostė. Jos paklausė, ar gali jai įkišti vieną kartą į užpakalį. Ji atsakė, kad ne, po to ji sutiko. Pasmaukė jos kelnaites ir kelnes, pastatė ją keturiomis, jo varpa tik prisilietė ir išgirdo, kaip į butą atėjo motina. G. neįkišo varpos į jos išeinamąją angą, nesuspėjo to padaryti. Gailisi dėl tokių savo veiksmų (2 t., 170–171 b. l.).

Kaltinamasis Ž. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur ir kokie vyko veiksmai, susiję su jo duotais parodymais (2 t., 179–180, 181–185 b. l.).

Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąsias pažįsta, jos buvo kaimynės, su jomis bendravo. Jos ateidavo pas jį į namus, kai jis grįždavo iš darbo, laukdavo jo prie durų, klausdavo, ar gali užeiti išgerti kavos, arbatos. Pas jį žiūrėdavo televiziją, gerdavo arbatą, kavą, žaidė žaidimą „butelis“. Žaidimą „butelis“ žaisdavo jos, o ne jis. Kiek matė, jos sukdavo butelį ir viena su kita bučiuodavosi. Jis to žaidimo nežaisdavo, nors jam siūlydavo jį žaisti. Kitos vietos žaisti jos neturėdavo, nes su jomis niekas nebendravo, todėl jos ateidavo pas jį į namus.

Kartą buvo toks atvejis, kad jos prašė paskolinti pinigų. Jis atsisakė. Tada po kurio laiko dvynės pasakė, kad jos padarys vieną dalyką, kaip supranta, jį apšmeižė. Nežino, kodėl L. sakė, kad jis žaidė žaidimą „butelis“. Tikrai jo nežaidė. Pajuokaudamas žadėjo nupirkti telefoną, bet neatsimena už ką, nes praėjo daug laiko.

Butelis, su kuriuo jos žaidė tą žaidimą, jo namuose stovėjo seniai, jau prieš jam atsikraustant į tą butą. To žaidimo taisykles sugalvodavo pačios merginos, viena kitai bučiuodavo į žandą. Į kitą kambarį jos neišeidavo, nes pas jį vienas didelis bendras kambarys, virtuvė, tualetas, vonia, balkonas. Virtuvė yra atskirai, už sienos. Į virtuvę atskirai jos neišeidavo, nebent nueidavo į ją pasidaryti arbatos.

Netiesa, kad jis davė dvynėms gerti alkoholį. Tai galimai jų mamos fantazijos. Mama galėjo iškviesti joms policiją, jeigu jos grįžo girtos. Pats išgeria tik per gimtadienius arba šventes, nes dirba. Per šventes išgeria tik alaus, degtinei neturi pinigų ir tokio gėrimo savo namuose neturėdavo. Gali būti, kad kada nors grįžo į namus išgėręs, bet ne iš darbo. Galėjo grįžti iš kaimynų, tiksliai neatsimena. Nebuvo tokių atvejų, neatsimena, kad jam būnant namuose neblaiviam buvo atėjusios nukentėjusiosios.

Dvynės sakė, kad jis žaidė tą žaidimą ir bučiavosi, taip sakyti jos pamokė ir L.. Tai tik jų fantazijos. Yra tai buvę, kad pas jį namuose buvo pasilikusi viena G., nes, kaip ji pati sakė, dar norėjo pažiūrėti televizorių, namuose jai buvo nuobodu. Nežino, ar dvynės namuose turi televizorių. Mano, kad joms trūko dėmesio, trūko bendravimo. Jos jam pasipasakojo, kaip brolis išprievartavo G., sakė, kad namuose joms neduoda kavos, arbatos, kad ant jų visi šaukia, dėl to jos ir ateidavo pas jį.

Apie tai, kad brolis ją išprievartavo, jam pasakė pati G.. Kokiu būdu jis tai darė, ji nepasakojo. Negali paaiškinti, kodėl tik šiuo metu apie tokį pokalbį su G. pasakoja.

Žinojo, kad nukentėjusiosios yra mažametės, t. y. iki 14 metų amžiaus.

Tokio žaidimo „butelis“ jis iš viso nėra žaidęs. Jam jų žaidimas netrukdė, jos norėjo žaisti ir jį žaidė.

Supranta, kad negalima bučiuotis su tokių metų mergaitėmis, prie jų lįsti, kišti rankas prie užpakalio, šlaunų, lytinių organų, krūtinės, taip pat jų liesti net ir per rūbus – tai yra tvirkinamieji veiksmai. Atsisveikinant pabučiuoti į žandą ar apsikabinti nėra nusikaltimas. Galėjo netyčia atsiremti į L. koją, bet jokių minčių apie glamonėjimą neturėjo.

Jis iš viso namuose neturėjo jokio alkoholio ir nedavė joms gerti, iš jo namų jos išeidavo blaivios. Teko girdėti, kad kartą G. buvo apsvaigusi, nes jų motina kartą jo klausė, ar jis nedavė dukroms gerti alkoholinių gėrimų. Jos eidavo pasivaikščioti į kaimą, todėl išgerti galėjo bet kur.

2015-06-05 ir 2015-06-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. parodė, kad nuo 2014 m. pavasario pradėjo gyventi name (duomenys neskelbtini). To paties namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena daugiavaikė šeima – motina V. N., jos sugyventinis J., bei V. vaikai A., Ž., G., G., G. ir A.. 2015 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, pas jį atėjo G. ir G. su drauge L., visi keturi žaidė kortomis, vėliau kažkas pasiūlė žaisti „butelį“ – žaidimą, kurio metu reikia bučiuotis. Butelį žaidė jos trise, kvietė žaisti ir jį, bet jis nežaidė. Prieš išeinant jos jį apkabino, atsisveikindamas ir jis jas apsikabino, L. pabučiavo į žandą. Į namus buvo grįžęs truputį išgėręs. Tą kartą pasakė, kad visoms nupirks telefoną, už tai nė vienai nesiūlė draugystės ar pasimylėti. Mergaitės niekada pas jį negėrė alkoholinių gėrimų (3 t., 40–41, 45 b. l.).

Kaltinamųjų kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji G. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie brolio Ž. ir kaimyno D. S. veiksmus gydytojui ir teisėjui sakė tiesą, šiuo metu apie tai nenori kalbėti. Apie tai, ką su ja darė brolis Ž., ji buvo pasakojusi sesei G., L. Z. bei D. S.. Pas D. S. yra žaidusi „butelį“, jį yra žaidusi ir G.. Jai gaila D., todėl apie jį nenori duoti parodymų, nenori kalbėti apie degtinės gėrimą, apie tai, ką pasakojo G. ir L..

Nukentėjusioji G. N., 2015-06-23 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ją namuose, kambaryje, išprievartavo jos brolis Ž.. Ž. pradėjo klausinėti, ar ji nori pasimylėti. Ji atsakė, kad nenori. G. N. pareiškė, kad nenori garsiai pasakyti, ar ji sutiko ar ne ir kas buvo po to, bet apie tai parašė raštu. Rašte (jį perskaitė psichologas) nurodyta: „Po to aš sutikau, nes jis man buvo atsibodęs. Jis pasakė, kad vėliau. Tada aš išėjau į lauką, pagalvojau, kad aš nenoriu mylėtis su savo broliu. Atėjusi į kambarį pasakiau Ž., kad aš suklydau pasakydama taip, kad iš tikrųjų nenoriu su juo mylėtis. Jis vėl įkalbinėjo pasimylėti, bet aš pasakiau griežtą ne. Paskui pradėjo sakyti, kad tai padarys prievartą, bet aš jam neleidau. Tada jis numetė mane ant lovos ir pradėjo mauti kelnes bei įkišo man į užpakalį gal 4 kartus, jis judėjo manyje, kol lauko duris atidarė mama. Tada Ž. mane nustūmė ant žemės, kad mama nepamatytų. Po šito įvykio aš išėjau į lauką, atsisėdau ant kėdės ir vos neverkiau. Mama paklausė, kodėl aš tokia nusiminusi, bet aš nusprendžiau niekam nesakyti“. Toliau parodė, kad tai buvo birželio mėnesį 2013–2014 m. Po įvykio Ž. išvažiavo į Angliją su dėde G.. Įkišo jai lytinį organą, ji jautė jį, matė. Po to ji norėjo verkti, galvojo apie savižudybę, jautėsi blogai. Ta vieta, kur jai įkišo, skaudėjo. Galvojo apie Ž., kad jis yra prievartautojas, prie kitų nelenda, tik prie jos. Gąsdindavo, kad pasakys mamai, bet nepasakė, nes buvo gėda. Mama būtų netikėjusi, nes netiki ir šiuo metu. Mama tai sužinojo po jos (nukentėjusiosios) apsilankymo pas psichiatrą. Ji nenori gyventi, žalojo save, rūkė, gėrė. Nuo 10–11 m. Ž. guldavosi pas ją į lovą, bučiuodavo jai lūpas, kaklą, bandydavo įkišti lytinį organą į jos analinę angą ir lytinius organus. Kai jai buvo 11 m., jis bandydavo ir buvo truputį įkišęs į analinę angą, o kai jai buvo 12–13 m., jau visą lytinį organą įkišo. Iš viso buvo įkišęs daugiau negu 10 kartų. Tai jis darydavo, kai visi miegodavo. Jis būdavo girtas.

D. S. ją, t. y. G., bučiavo, graibėsi, žaidė „butelį“ su G. ir L.. Jis kišo rankas po kelnėmis, lietė jos lytinius organus, siūlė telefoną, jeigu su juo pasimylės, siūlė draugauti, siūlė tai ir G. bei L.. Tai buvo prieš šešias savaites prieš išvažiuojant į ligoninę, kitu metu lietė, kai ji buvo su juo pas jį namuose, buvo ir G.. Žaidė „butelį“, kurio metu bučiuodavosi, sakė gultis į lovą, daugiau su D. bučiuodavosi L.. Nenorėjo pasakoti apie D., bet papasakojo. Vieną kartą G. grįžo girta iš D., mama užuodė degtinę. D. lindo prieš 2–3 dienas prieš išvažiuojant į ligoninę. Jis bučiavo, siūlė pasimylėti su apsauga. Apsauga – tai prezervatyvas, kad ji neturėtų vaiko. D. pradėjo priekabiauti, kai jai buvo 13 m. (1 t., 63–65 b. l.).

Nukentėjusiosios G. N. apklausos metu parašytas raštas ir piešinys (1 t., 66, 67 b. l.).

Nukentėjusioji G. N., 2015-05-29 apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnės, dalyvaujant Vaiko teisių skyriaus vyr. specialistei A. N. ir įgaliotajai atstovei advokatei D. Baniulei, parodė iš esmės analogiškai, nurodė, kad brolis Ž. ją paskutinį kartą išprievartavo 2014 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nežino. Kai jai buvo 9 ar 10 m., Ž. lįsdavo pas ją į lovą, ją bučiuodavo ir liesdavo jos lytinius organus, bandydavo į juos kišti pirštus. Dėl D. S. paaiškino, kad jis jos neprievartavo, yra jos draugas, pas jį ateidavo su G. ir L.. Kažkur tai prieš mėnesį laiko, kai su D. dviese buvo pas jį namuose, jis pažadėjo nupirkti jai mobiliojo ryšio telefoną už tai, kad su juo pasimylės. Ji atsisakė tai daryti. G. ir L. jai pasisakė, kad D. joms siūlė tą patį – su juo pasimylėti ir už tai žadėjo nupirkti telefoną (1 t., 58, 59 b. l.).

VTMT Panevėžio skyriaus specialisto 2015-06-01 išvadoje Nr. G 637/15(05) nurodyta, kad G. N. mergystės plėvėje sužalojimų nėra; kišant pirštus, varpą mergystės plėvės vientisumas turėtų būti pažeistas; išorinių sužalojimų lyties organuose, išeinamojoje angoje nenustatyta (1 t., 70 b. l.).

VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos-psichologijos 2015 m. lapkričio 10 d.–2016 m. sausio 22 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-142/2015 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. N. nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydyta VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Vaikų ligų skyriuje. Iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas; įtariama seksualinė prievarta; problemos, susijusios su auklėjimu. Ligos istorijos grafoje „Gyvenimo ir ligos anamnezė“ nurodyta, kad atvyko skubos tvarka, nukreipta šeimos gydytojo po to, kai psichologei išsakė suicidinių minčių ir planų. Save žaloja pjaustydama odą, nori persipjauti venas, pasikarti. Išsako, kad ją prievartavęs brolis nuo 9 m. amžiaus. Todėl ji taip elgiasi, nebenorinti gyventi. Turi seserį dvynę, ji taip pat žalojasi pjaustydamasi odą. Teigia, kad yra pasakojusi apie prievartą seseriai, daugiau niekam apie tai nesakė. G. vengia įvardyti savo problemas. Palaipsniui klausiant išsako, kad nuo 9 m. amžiaus prie jos lenda brolis, ypač tuo metu, kai būna girtas, gulasi į lovą, ją liečia. Nuo (duomenys neskelbtini) G. N. buvo gydyta VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre. Iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp nustatytų diagnozių yra potrauminio streso sutrikimas;... 2014 m. vasarą pacientė patyrė seksualinę prievartą iš savo brolio. Seksualinius priekabiavimus patyrė kelis metus. Metus laiko niekam apie įvykį nepasakojo, pagalbos nesikreipė, pacientės teigimu, „pamiršo viską“. 2015 m. gegužės mėn. po apsilankymo pas psichiatrą ambulatoriškai, kartu su seserimi dvyne buvo stacionarizuota į Panevėžio Respublikinę ligoninę, kur sesers iniciatyva pacientė prisipažino patyrusi seksualinę prievartą. Pasak pacientės, save žaloti pradėjusi nuo 7-os klasės, po patirtos seksualinės prievartos. Pačios teigimu, vakare suintensyvėja prisiminimai, mintys apie patirtą seksualinę prievartą, dėl to jaučia įtampą, nerimą, norą save žaloti, negali užmigti. Pacientė vengia kalbėti apie ją traumavusį įvykį, teigia, kad su niekuo nekalbėjusi apie tai ir būtų pamiršusi kas buvo.

Ekspertizės akto aprašomosios dalies grafoje „Psichikos būsena“ nurodyta, kad tiriamoji nenoriai, trumpai atsako į pateiktus klausimus, ...pasakoja, kad (duomenys neskelbtini) globos namuose ji su sese G. gyvena nuo rugpjūčio pabaigos, „nes brolis Ž. gyvena namuose“. ... Tiriamoji apie byloje nagrinėjamus įvykius kalba nenoriai ... „byla – dėl brolio Ž. ir kaimyno D.. Su D. susipažino, kai susipažino su savo drauge L.. Jis atsikėlė į jų daugiabutį ir jos trise – ji, sesė, L.“ ėjo pasivaikščioti. Tęsia: „eidavom pas jį į namus kiekvieną dieną. Žaisdavom „butelį“, bučiuodavomės. Su D. ji irgi bučiavosi. Išeidavo tie žmonės iš kambario, kai reikėdavo bučiuotis“. Į klausimą, kas dar vykdavo, tiriamoji atsako: „nieko. Ligita parašė, tipo, mums blogai bus nuo D., jeigu viską papasakosim. Nežinau, kas gali būti blogai. Nepasakosiu. Gėda. Dėl brolio ir D.. Ką jie darė, ir ką aš dariau, gėda... Brolis išprievartavo mane. Vieną kartą. Į išeinamąją angą. Sutarėm. Jis prašė. Nuo dešimt metų pradėjo. Pradėjom bučiuotis, pamažu pradėjo gulinėti į lovą, glamonėt. Nepasakosiu. Policijoje pasakojau ne viską. Niekada nepasakosiu. Negyvensiu aš“. Pasiteiravus, kaip ji vertina įtariamųjų veiksmus, tiriamoji atsako: „nežinau. Ne, aš manau, kad nei vieno nereikia bausti, nes mes nusipelnėm. Nes aš leidausi. Anksčiau pykau ant Ž., šiuo metu – ne. Nes nusprendžiau pati žudytis. Pradėjau vartoti alkoholį, rūkyt. Norėjau viską pamiršt. ...Mama tikėjo broliu. Paskui ne. Dabar mama tiki mumis. Mama buvo atvažiavusi, bet apie tai nekalbėjom. Aš tik mamai pasakiau, kad aš ruošiuos nusižudyt. Mama sakė, kad nusižudyt – ne išeitis ir t.t. Išeitis, jo, nes aš nebenoriu gyventi. Geriau man, kai manęs nieks nebematys. ...“. Į klausimą, kaip viskas bus toliau, tiriamoji spontaniškai atsako: „aš žadu nusižudyt, tai va, viskas bus gerai. Dabar ar noriu numirt, jo“. Tiriamoji sėdi parėmusi galvą, vis liūdnesnė, dūsauja, daugiau nebesišypso. Paaiškinus, kad ji nėra kalta dėl to, kas atsitiko, atsako: „ne. Kalta aš, nes taip geriau. Pasauly nieko nėra gražaus. Buvo. Prieš daugiau nei metus“. ... Pasiūlius psichologų pagalbą, atsako: „psichologai man nepatiko, aš su jais nekalbu. Nenoriu nieko jiems pasakot“.

Ekspertizės akto aprašomosios dalies grafoje „Psichologinis tyrimas” nurodyta, kad …Pokalbio apie byloje nagrinėjamus įvykius metu tiriamoji susigūžia, padidėja jos susikaustymas, vos prakalba, atsakydama į klausimus nedetalizuoja, sako, jog tarp jos ir Ž. K. „buvo didesnis ryšys. Buvome kaip pora. Jis mane bučiavo. Per savaitę tris kartus. Apsikabindavo – nebent naktį. Jis ateidavo pas mane į lovą. Jos (kitos seserys) miegodavo. Buvau ketvirtokė. Gal vieną kartą per savaitę ateidavo. Daugiausia išgėręs ateidavo – kvapas būdavo. Ir blaivas būdavo. Aš apsimesdavau, kad miegu. Bijodavau jo.“

Šiuo metu G. N. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, bei lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus F70.0 (kuris yra nuo mažens).

Ekspertizės akto Nr. 103MS-142/2015 išvadose nurodyta, kad:

1. G. N. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu G. N. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F43.1 ir lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus.

2. G. N., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. G. N., konkretaus įvykio metu būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vėliau gali duoti ne tokius tikslius ir detalius parodymus apie konkretų įvykį, gali painioti aplinkybes bei kt.

3. G. N. daugiau apklausti, jai dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme nerekomenduojama dėl jai daromo liudytojos V. Š. poveikio bei jos būsenos (iki šiol reiškiasi psichotraumuojantis bylos įvykių poveikis).

4. G. N. iki byloje nagrinėjamo laikotarpio negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams adekvačiai priešintis. Vėliau G. N. dėl byloje nagrinėjamų įvykių įgijo žinių apie intymius santykius, seksualinės prievartos padaromą žalą, tačiau dėl susiklosčiusių santykių šeimoje ypatumų (mamos reagavimo, emociškai šaltų santykių su mama), ji negalėjo aktyviau priešintis su ja atliekamiems įtariamųjų veiksmams.

5. G. N. nustatytas padidintas polinkis į įtaigumą.

6. G. N. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

7. Konstatuojama, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ G. N. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio G. N. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajai 2015-05-07 – 2015-05-29 ir 2015-10-07 – 2015-10-30 bei ekspertizės metu 2015-11-10 nustatytas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (1 t., 160–171 b. l.).

Nukentėjusioji G. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, kas liečia G., pati nieko nematė. Jai tik G. apie tai pasakojo, sakė, kad ją vasarą išprievartavo brolis Ž. K.. Kadangi jis yra jos brolis, ji nenori apie jį liudyti, nes jai jis nieko blogo nėra padaręs. Jai sesė daug ką pasipasakoja. Nemano, kad G. jai galėtų meluoti. Ji sesei daug dalykų apie save nepasakoja, o ji jai pasisako viską. Tiki tuo, ką jai sesė pasakojo apie brolį. Kai ji apie tai pasakoja, apsiverkia. Tyrimo metu apklausiama tyrėjai pasakė tai, ką jai pasakojo sesuo, stengėsi atkartoti kiekvieną sakinį.

Su D. S. bendravo normaliai, viskas buvo gerai. Kartais pas jį nueidavo su sese G. ir drauge L. Z.. Nuėjusios pas D. žiūrėdavo filmus, gerdavo arbatą, kavą, žaisdavo kortomis. Kitokių žaidimų nežaidė, daug kalbėdavo. Nepamena, kiek kartų buvo pas D.. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), todėl pas jį ateidavo arba po pietų arba savaitgaliais. Pas D. kitokių gėrimų, išskyrus kavą ir arbatą, negerdavo. Jai dabar nejauku kalbėti, nes reikia liudyti prieš žmones, kurie nėra kažkokie nusikaltėliai.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno ir teisėjo pasakojo teisybę. Šiuo metu nebenori apkaltinti D., kad jis prie jos lindo. Tuomet šiaip norėjo jį apkaltinti. Kokius parodymus duoti, niekas jai nesakė ir neprašė. D. yra jos kaimynas ir nenori jo kaltinti. Yra sakiusi, kad žaidė žaidimą „butelis“, bet iš tikrųjų jo nežaidė. Su D. gerai sueidavo, pajuokaudavo, bet artimai nebendravo. Tą žaidimą „butelis“ žaidžia su draugais, apsikabina, todėl jį žino ir apie jį papasakojo teisme. Jai kilo mintis taip pasakyti apie D., nes prisiminė tokį ankščiau žaistą žaidimą.

2015-05-29 ir 2016-06-23 apklausų pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir teisėją metu viską išsigalvojo. Niekada nebuvo gėrusi alkoholinių gėrimų ir pas D. jų negėrė. Tas kūno vietas, kurias nurodė paveikslėliuose, buvo mačiusi filmuose. Nežino, kodėl apkaltino D., iš tikrųjų jis nieko nedarė. Šiuo metu sako tiesą, nenori neteisingai apkaltinti žmogaus.

Dėl santykių su D. apkalbėjo ir savo sesę G., ir L., bet kodėl tai padarė, paaiškinti negali, nežino.

Nukentėjusioji G. N., 2015-06-23 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (apklausoje dalyvavo psichologas), parodė, kad brolis Ž. vasarą išprievartavo seserį G.. Ji pati nieko nematė, bet apie tai jai papasakojo pati G.. G. sakė, kad ji ir Ž. buvo namuose, kitų nebuvo. Tai įvyko (duomenys neskelbtini), jis ją išprievartavo per užpakalį. Kiekvieną kartą tai prisiminusi ar pasakodama G. verkia, ji nori mirti, ji galvoja, kad ja niekas netiki ir netikės. Kai ji susipjaustė rankas, G. tai pamačiusi taip pat susipjaustė. G. žiūri į vieną tašką ir verkia, nes ja niekas netiki. Visas kaimas šaiposi, mama, kaimynai netiki. G. dar sakė, kad Ž. guldavosi pas ją į lovą, bučiavosi.

Apie kaimyną D. ji nenori ir negali pasakoti, nes jai žinoma, kad D. kažką sakė, jog joms bus blogai. L. norėjo, kad ji (G.) atsiimtų kaltinimus prieš D., kad nieko nebuvo. Ji negali pasakoti, gali užrašyti. Ankščiau su D. sutardavo normaliai, o po to, kai pradėjo žaisti „butelį“, sutarė nelabai gerai. Šiuo metu su juo nebebendrauja. D. prievarta bučiavo L., G. ir ją, t. y. G., ir dar graibėsi. Vieną kartą ji buvo pas D. ir jis davė jai išgerti degtinės. L., G. ir ji žaidė „butelį“. D. liepė bučiuotis. Ji vieną kartą žaidė „butelį“, jai tai nepatikdavo, dėl to ji tik žiūrėdavo, kaip jie žaidžia. Jie užsidarydavo duris. Nežino, kiek kartų taip buvo, bet daugiau nei 3 kartus. D. prašė jos palikti jį su G.. Sakė, kad G. tuoj grįš. G. sakė, kad jis jai siūlė mylėtis (nukentėjusioji G. N. parodo piešinyje vietas, kurias liesdavo D.). Tęsdama paaiškino, kad žaidimo metu reikėjo bučiuotis, liepė gulti į lovą, užsidarydavo kambaryje. Kai atsiguldavo, bučiavosi. Būdavo ji su sese G. ir L.. D. rankomis liesdavo G. arba ją. Jai tai nepatiko. Žaidimo taisykles sugalvojo D., reikėjo bučiuotis, užsidaryti duris, kad niekas netrukdytų. Su D. užsidariusi ji buvo kelis kartus, bučiavosi, D. taip sakė, kad reikia bučiuotis. Jis bučiavo į lūpas, ji nesibučiavo, lietė jos krūtinę per rūbus, kitų taisyklių neatsimena. G., L. nelabai ką pasakojo apie bučiavimąsi. Šiek tiek ji matė iš pradžių, kad D. buvo su G., bučiuodavo jai lūpas, lietė visą kūną. Tai buvo šiais metais, pirmą kartą buvo pavasarį, sniego nebuvo. Ji gėrė degtinės, nes davė D.. Tai buvo šiais metais pavasarį, vakare, tai buvo ne žaidimo metu, ji buvo viena vakare nuėjusi pas D., jis įtikino ją gerti, sakė, kad niekam nesakytų, bet mama pastebėjo, kad ji buvo išgėrusi, jai svaigo galva, norėjo miegoti, dėl to norėjo iškviesti policiją. Tada ji išgėrė gal 4–5 taureles. Pareigūnei policijoje ji pasakojo apie D. ir apie Ž. (1 t., 77–79 b. l.).

Nukentėjusiosios G. N. apklausos metu parašytas raštas ir piešiniai (1 t., 80, 81, 82 b. l.).

VTMT Panevėžio skyriaus specialisto 2015-06-01 išvadoje Nr. G 638/15(05) nurodyta, kad G. N. mergystės plėvėje sužalojimų nėra; kišant pirštus, varpą mergystės plėvės vientisumas turėtų būti pažeistas; išorinių sužalojimų lyties organuose, išeinamojoje angoje nėra (1 t., 86 b. l.).

VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos-psichologijos 2015 m. lapkričio 10 d.–2016 m. sausio 22 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-141/2015 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. N. nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydyta VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Vaikų ligų skyriuje. Iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad tarp nustatytų diagnozių yra potrauminio streso sutrikimas; problemos, susijusios su auklėjimu. Ligos istorijos grafoje „Gyvenimo ir ligos anamnezė“ nurodyta, kad atvyko su seserimi dvyne dėl išsakomų suicidinių minčių, save žalojančio elgesio. Teigia bandžiusi gerti vaistus, žalotis pjaustydama odą. Tokio elgesio priežasčių neįvardija, tačiau teigia žinanti, kodėl taip elgiasi sesuo – „žinau jos paslaptį“. Pacientės teigimu, toks save žalojantis elgesys tęsiasi apie 3 m. Mergaitė iš dvynių. Kartu su seserimi pjaustosi dilbių odą, teigia, kad sesuo taip elgtis išmoko iš jos. G. N. nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydyta ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre. Iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad grafoje „Anamnezė“ nurodyta, jog 2014 m. vasarą pacientės sesuo dvynė patyrė seksualinę prievartą iš savo brolio...2015 m. gegužės mėn., po apsilankymo pas psichiatrą ambulatoriškai, kartu su dvyne buvo stacionarizuotos į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur pacientės iniciatyva sesuo dvynė prisipažino patyrusi seksualinę prievartą.

Ekspertizės akto aprašomosios dalies grafoje „Psichikos būsena“ nurodyta, kad tiriamoji papasakoja: „D.... prieš šešis metus atsikraustė jų šeima į tą kaimą. D. jau ten gyveno. Kai paaugau, pradėjau su juo bendrauti. Nuo trylikos metų pradėjau kalbėti, kol susibendravom. Žaisdavom pas jį bute. Butelis. Reikia pasibučiuoti, užsidaryt kambaryje ir panašiai. Kelis kartus aš. Man nepatiko ten bučiuotis, ten... Nejauku prisiminti. Grabinėjimaisi. Krūtinę (nuleidžia galvą), kojas, tarp kojų, per drabužius. Nepatiko... du ar tris kartus žaidžiau ir nustojau. Tik žiūrėjau. Aš tiksliai nežinau, kas vykdavo tarp jų. Sesė pasakojo, ką – nežinau, neatsimenu. Ž. man nieko nepadarė. G.. Ji pati papasakojo. Kad Ž. dažnai lįsdavo prie jos, prasidėjo nuo dešimt metų. Užsirašėt jau? Lįsti į lovą. Nesigilinau, ką darydavo. Vieną kartą ją išprievartavo. Kai mes lauke vasarą buvom. Per užpakalį, berods. Nežinau, kada papasakojo. Aš papasakojau suaugusiam žmogui – mokyklos socialinei pedagogei. Mamai – ne, nebūtų patikėjusi ir šiuo metu netiki. Mama sako, kad išsigalvojam, kad „pabaigtum tokias nesąmones“. Todėl ir atsidūrėm vaikų globos namuose, tipo, kad nepatirtumėm didelio spaudimo“. Tiriamoji nerimauja, vengia pasakoti apie byloje nagrinėjamus įvykius, susijusius su ja. ...Pasiteiravus, kaip ji vertina D. veiksmus, atsako: „Negerai. Nes tai negali būti teisiškai, kad su nepilnamete taip elgtis, D. pilnametis, neturėjo teisės lįsti prie mūsų. Be aštuoniolikos metų negalima taip elgtis, jau seniai žinojau. Pranešiau apie Ž., kai pirmą kartą gulėjau ligoninėje Panevėžy. ... Aš pirma pradėjau pjaustytis, bet G. vis žiauriau ir žiauriau pjaustosi. Žudytis – kad dažnai su mama susipykdavom, patyčios mokykloje. Su G. susiję įvykiai...jo, paveikė mane, su manim. Iš pradžių pagalvojau, kad ji juokauja, bet paskui supratau, kad nejuokauja. ...Vieną kartą buvau prigėrusi normaliai, susipykus su mama. Pas D. degtinę gėrėm vieną kartą, tada nevyko grabaliojimai. G. negėrė su mumis, nebuvo. Vieną kartą buvau viena. Nieko neveikėm. Degtinę gėrėm tada. Nieko nedarėm. Aš išėjau, mama norėjo policiją iškviesti. D. dabar per L. sako „jums bus blogai“. Gal užmuš, ką aš žinau. L. su D. bendravo (bučiavosi, glamonėjosi). G. D. sakė, kad nupirks telefoną (aš negirdėjau, man liepė išeiti). Nebijau D.“.

Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad:

1. G. N. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu G. N. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8.

2. G. N., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. Gebėjimui atgaminti byloje nagrinėjamus įvykius ir duoti apie tai parodymus reikšmingai veikia apsvaigimo nuo alkoholio būsena įvykio metu – tikėtina, jog vėliau ji negalės itin detaliai atgaminti visų įvykio detalių ir eigos, o ilgainiui detales ji gali pradėti painioti. G. N. potencialiai galėjo ir gali duoti parodymus, tačiau dėl jos emocinės būsenos jos gebėjimas duoti parodymus buvo ir yra ribotas.

3. G. N., remdamasi turimomis žiniomis, galėjo pakankamai gerai suprasti jos atžvilgiu įtariamojo atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tačiau dėl savo amžiaus ir jai būdingų individualių psichologinių ypatumų bei gyvenimo patirties, ji negalėjo tinkamai prognozuoti įvykių eigos ir atitinkamai aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams.

4. G. N. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą.

5. G. N. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti (1 t., 172–180 b. l.).

Nukentėjusioji L. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad G. jai yra sakiusi, jog ją išprievartavo brolis Ž..

Su D. S. sutarė gerai, ne kartą yra buvusi pas jį svečiuose. Pas D. žiūrėdavo filmus, išgerdavo arbatos. Vėliau pas jį eidavo su G. ir G.. Neprisimena, kiek kartų visos kartu buvo nuėjusios pas D., tačiau tris kartus pas jį namuose tikrai buvo. Nuėjusios žaisdavo kortomis. Neprisimena, ar pas D. žaidė žaidimą „butelis“. Taip pat neprisimena, ar šį žaidimą žaisdavo G. ir G.. Buvo toks įvykis, kad D. bandė ją (L.) pabučiuoti ir palietė jos koją. Kad D. nori ją pabučiuoti suprato iš to, kad jis artėjo prie jos. Tuo metu ji sėdėjo ant sofos, jis atėjo prie jos, apkabino, palietė liemenį ir koją, norėjo pabučiuoti, bet jam nepavyko, nes ji pasitraukė į kitą vietą. Tai buvo tik vienas kartas. Tuo metu žiūrėjo televiziją, žaidimo „butelis“ nežaidė, buvo ir G. ir G.. Matė, kaip D. buvo priėjęs prie G. ir G., bet nematė, kad būtų joms ką nors daręs. Visi būdavo tame pačiame kambaryje. D. irgi norėjo jas pabučiuoti. Jie visi buvo tame pačiame kambaryje, kai D. pabučiavo G.. Neprisimena, kaip elgėsi G.. Ji yra mačiusi, kaip D. G. bučiavo vieną ar du kartus, tačiau tiksliai neprisimena. Bandė pabučiuoti ir G., bet ji nesileido bučiuojama, pabėgo, tai buvo dar kitą dieną. Apie tai sakė pati G.. „Butelio“ žaidimo nežaidė. D. pabučiavo G. tikrai ne dėl žaidimo „butelis“ arba ji to neprisimena.

Buvo žaidžiamas toks žaidimas „butelis“. Kiek prisimena, yra žaidusi tik kartą. G. pasakė, kad ji nebenori žaisti ir nebežaidė. Tada G. ją prikalbino pažaisti tą žaidimą. Žaidžiant tą žaidimą reikėjo bučiuotis. Žaidimą kartu žaidė G. ir D., o G. žiūrėjo. D. jos tikrai nebuvo „išsukęs“. D. buvo „išsukęs“ G., bandė pabučiuoti, bet ji nesileido. D. buvo „išsukęs“ ir G.. Jis pabučiavo ją, bet nedrąsiai, G. nenorėjo, kad jis bučiuotų. Neprisimena, kad D. būtų išėjęs su G. ar G. bučiuotis į kitą kambarį. Be bučinių daugiau nieko nebuvo. D. žaidimui turėjo butelį nuo limonado.

D. jos tikrai nelietė, o ar jis lietė kurias nors kūno vietas G. ir G., neprisimena. D. ją lietė tą vieną kartą per kelį. Ji pas D. degtinės negėrė. G. ir G. yra pasakojusios, kad pas D. gėrė degtinę. D. jai nelietė kitų kūno vietų.

D. nėra jai žadėjęs nupirkti dovanų. G. ar G. jai sakė, kad D. žadėjo nupirkti telefoną už tai, kad su juo pasimylėtų.

Kai paaiškėjo visi tie dalykai galėjo rašyti G. arba G. žinutę, bet tai buvo labai seniai, nebeprisimena. Dėl D. veiksmų ji nesijaučia nuskriausta ar pažeminta. Jai viskas gerai, nes D. jai nieko blogo nepadarė.

Nukentėjusioji L. Z., 2015-06-19 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (apklausoje dalyvavo psichologas), parodė, kad G. sakė, jog ją išprievartavo jos brolis Ž., sakė, kad ją bučiavo, glamonėjo ir įkišo (piešiniuose nupiešė, ką ir kur įkišo). G. sakė, kad nebenori gyventi dėl išprievartavimo. G. mokykloje rodė rankas, matė kraują.

D. yra geras kaimynas, padėdavo tėvams, jie bendravo. Ji taip pat dažnai nueidavo pas D., gerdavo pas jį arbatą. Kartu nueidavo ir G. su G.. Ji atsinešdavo kortas ir jie žaisdavo. Ji su D. nesibučiavo ir D. jai nieko nedarė. Kaip D. bendravo su draugėmis, nežino. Jai draugės yra minėjusios, jog pas D. gėrė degtinę. Ar dar ką nors pasakojo, neatsimena. Psichologui perskaičius L. Z. 2015-06-02 ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus, ji paaiškino, kad jie yra teisingi. Paaiškino, kad G. jai sakė, jog D. siūlė jai pasimylėti, tai buvo gal balandžio mėnesį. Kai žmonės mylisi, jie glamonėjasi ir bučiuojasi, gal tai viskas. G. sakė, kad D. siūlė nupirkti jai telefoną, kad ji su juo pasimylėtų. D. norėjo ją, t. y. L., pabučiuoti ir apkabinti, palietė jai tik koją per kelnes. D. ją tik apkabino ir palietė, tada ji atsisėdo prie G., D. pasilenkė ir norėjo ją pabučiuoti, bet ji išbėgo į kiemą (2 t., 88–90 b. l.).

Nukentėjusiosios L. Z. apklausos metu parašytas raštas ir piešiniai ( 2 t., 91, 92, 93 b. l.).

Nukentėjusioji L. Z., 2015-06-02 apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnės, dalyvaujant motinai I. Z., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei G. Ž., parodė iš esmės analogiškai. Papildomai parodė, kad šių metų balandžio paskutinę dieną G. jai papasakojo, kad ją labai seniai išprievartavo brolis Ž., kad jis jau seniau prie jos lįsdavo lovoje glamonėtis, bučiuotis. O kai ją išprievartavo, ji buvo maža ir nieko nedarė. Tai kalbėdama G. verkė, verkė ir G.. Praėjus kelioms dienoms G. ir G. rodė rankas, kurias pačios susipjaustė. G. sakė, kad susipjaustė rankas dėl išprievartavimo. Kodėl susipjaustė rankas G., nežino.

Balandžio mėnesį su sesėmis buvo nuėjusios pas D. į butą, ją ten nueiti prikalbino sesės. Jos nuėjo pirmos, vėliau atėjo ir ji. Sesės su D. gėrė kavą ir žiūrėjo televizorių. Matė, kaip sėdint ant sofos D. glostė G. ranką per drabužius. Mokykloje kitą dieną abi sesės papasakojo, kad tada pas D. jos gėrė alkoholio. Žino žaidimą, kuris vadinasi „butelis“. Jį žaisti siūlė D. ( 2 t., 83, 84 b. l.).

Liudytojas M. G. teisme parodė, kad dirba Panevėžio konsultacinėje poliklinikoje gydytoju – vaikų-paauglių psichiatru. Prisimena tą atvejį, kai buvo iškviestas konsultuoti į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, į kurį, nukreiptos šeimos gydytojos siuntimu, skubos tvarka buvo atvežtos dvi mergaitės. Tai galėjo būti 2015-05-07. Pagrindiniai nusiskundimai buvo tokie, kad mergaitės save žaloja, pjaustydamos rankas. Paklausus jų, kodėl jos taip daro, konkrečiai G. N. pasakė, kad brolis Ž. yra ją išprievartavęs. G. N. sakė, kad brolis ją prievartavo nuo 9 m., dažniau tai darė, kai būdavo girtas. Pasak mergaitės, brolis ateidavo pas ją į lovą, guldavosi, ją liesdavo. Su mergaitėmis kalbėjosi po vieną, neatsimena, su kuria kalbėjosi pirma. Tiksliai atsimena, kad apie tai jam pasakojo G.. Bendraujant su G. ji patvirtino, kad G. yra patyrusi seksualinę prievartą, nes pati jai apie tai pasipasakojo. Tuo metu, kai vyko pokalbis, mergaitėms buvo 13 metų. G. sakė, kad apie tai anksčiau yra pasakojusi tik savo seseriai dvynei. G. nepaaiškino, kodėl apie tai nepasakė kitiems. Jam klausiant G., kodėl ji save žaloja, jis sakė, jog tai daro dėl to, kad brolis Ž. ją išprievartavo. Neklausė jos, kiek kartų jis tai darė, ką konkrečiai lietė, nes tai ne jo, o teismo eksperto kompetencija. Taip pat nesiaiškino, kokiu būdu G. buvo išprievartauta. Ji taip pat minėjo, kad yra patyrusi prievartą ir iš kaimyno D.. Su mergaitėmis bendravo ne vieną kartą, jos buvo ir kitose konsultacijose, tačiau nė karto jam nepasakė, kad tai netiesa, kad to nebuvo, kad jos kažką išsigalvojo. Po pokalbio su juo mergaitės buvo paguldytos į ligoninę dėl potrauminio streso sutrikimo. Iš mergaičių žino, kad mama jas įkalbinėjo pakeisti parodymus, pasakyti, kad patirtos prievartos nebuvo. Pagal tai, kaip mergaitės bendravo, kaip jos viską išsakė, mano, kad toks įvykis galėjo būti. Apie vykusį pokalbį su mergaitėmis ir jų turinį užfiksavo ligos istorijoje. Taip pat kalbėjosi ir su socialinėmis darbuotojomis. Iš jų suprato, kad jos įtarė apie tokį įvykį, bet pačios tos situacijos nesiaiškino.

Liudytoja G. K. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. G. ir G. N. šeimą žino, su ja bendrauja jau daug laiko, dažnai lankosi toje šeimoje, nes ji yra socialinės rizikos grupės sąraše. Sesės G. ir G. į jų mokyklą atėjo nuo 5 klasės. Jos yra iš tų vaikų, kurie nuolat stebimi socialinio pedagogo, nes tai specialiųjų poreikių vaikai. Be to, mergaitės turėjo įvairių elgesio problemų, kurios išryškėjo 7 klasėje, t. y. jos ėmė dažniau įsivelti į konfliktus, išsakė pareiškimus dėl savižudybės, pasakodavo, kaip smaugėsi, pradėjo save žaloti ir tie bandymai žudytis buvo demonstraciniai. Toje šeimoje problemų daugiausia kildavo ne dėl tėvų gyvenimo būdo, bet dėl vaikų elgesio. Mergaičių mama priimdavo teikiamą pagalbą. Mergaičių brolis Ž. taip pat mokėsi jų mokykloje, su juo jai irgi teko susidurti. 2015 m., tikslaus laiko nepamena, abiem mergaitėms būnant jos kabinete, G., girdint seseriai G., jai pasakė, kad jos gyvenimas labai pasikeitė nuo 9 m., kad ji turi didelę paslaptį, kurios nedrįso papasakoti. Dėl mergaičių elgesio, išsakytų pareiškimų, replikų jai kilo nerimas dėl jų sveikatos ir gyvybės, todėl 2015-05-06 atėjus mergaitėms į mokyklą šviežiai sužalotomis rankomis, nusprendė, gavus jų motinos sutikimą, nuvežti jas psichologo konsultacijai. Kartu su ja dar važiavo seniūnijos socialinė darbuotoja. Kadangi savižudybės grėsmė buvo didelė ir mergaitėms reikėjo rimtos pagalbos, kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri išrašė skubų siuntimą psichiatro konsultacijai. Tada ji kartu su seniūnijos darbuotoja ir mergaičių motina jas nuvežė į Panevėžio ligoninę. Po pokalbio su psichiatru prie jos atėjusi G. pasakė, kad viską papasakojo gydytojui apie brolį, kaip jis prie jos lindo. Tai sužinojusi motina puolė skambinti Ž., koridoriuje kilo šurmulys. Mergaitės daugiau nieko neklausinėjo, nes ji ir taip buvo susijaudinusi, visa drebėjo. Psichiatras pasakė, kad apie tai jis turės pranešti policijai, o mergaites paguldyti į ligoninę. Po to ji mergaičių nebematė. Su jų šeima bendrauja iki šiol, ypač su mama, nes jų mokykloje mokosi dar šeši tos šeimos vaikai. Ž. jų mokykloje mokėsi ne pilnus metus, baigė dešimtą klasę. Jis taip pat buvo su specialiaisiais poreikiais, jam reikėjo daug pagalbos, jis mokėsi pagal palengvintą programą.

L. Z. mokosi jų gimnazijoje. Kiek žino, tuo metu ji buvo labai susidraugavusi su G. ir G.. L. Z. nekelia jokių problemų, lanko mokyklą, neturi jokių elgesio problemų. Iš jos mamos sužinojo, kad ir L. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Su L. ta tema ji nebendravo, jos nieko neklausinėjo, buvo kartą užsiminusi, bet ji labai susijaudino, todėl pokalbio nebepratęsė.

Liudytoja N. D. teisme parodė, kad dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena N. šeima, kuri yra socialinės rizikos šeimų sąraše. 2015-05-06 jai paskambinusi socialinė pedagogė G. K. informavo, kad sesės dvynės G. ir G. N. žalojasi rankas. Bandė išsiaiškinti, kodėl mergaitės save žalojo. Gavusios motinos sutikimą mergaites nuvežė į Pasvalio psichologinę tarnybą psichologo konsultacijai. Psichologė nusprendė, kad joms skubiai reikalinga psichiatro konsultacija, todėl gavusios šeimos gydytojos siuntimą, kartu su mergaičių motina V. N., jas nuvežė į Panevėžio ligoninę psichiatro konsultacijai. Išėjusi iš gydytojo kabineto G., atsisėdusi šalia G. K., pastarajai pasiteiravus, kaip ji jaučiasi, pasakė, jog viską papasakojo gydytojui apie brolį Ž., kaip jis prie jos lindo. Tai girdėjo mergaitės motina, kuri pradėjo priekaištauti, jog tai nesąmonė, kad jis to negalėjo padaryti, nes praeitą vasarą buvo išvažiavęs į Angliją. Ji suprato, kad G. nuo savo brolio Ž. patyrė seksualinę prievartą. Po konsultacijos tą pačią dieną mergaitės buvo paguldytos į ligoninę, nes, pasak gydytojo, „situacija yra baisi“. Gydytojas taip pat paminėjo, jog apie viską, kas jam žinoma, jis privalės informuoti kitas tarnybas.

Toje šeimoje lankydavosi tris kartus per mėnesį. Jų seniūnijoje, po pervertinimo, N. šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įtraukta dėl socialinių įgūdžių stokos, prieš tai įskaitoje buvo dėl girtavimo. Šeimoje konfliktų nebuvo, policija į šeimą nevykdavo, motina tikrai negirtavo, problemos buvo daugiau su vaikų auklėjimu. Vaikai elgėsi blogai, nelankė mokyklos, tačiau motina visada priima bet kokią jų siūlomą pagalbą, rūpinasi visais savo vaikais vienodai. Dėl smurto šeimoje gali pasakyti tiek, kad jai žinoma, jog Ž. K. buvo sumušęs savo motiną, taip pat sesę G..

Liudytoja V. Š. (buvusi N.) teisme parodė, kad kaltinamasis Ž. K. yra jos sūnus, o nukentėjusiosios dvynės G. ir G. N. – jos dukros, parodymus duoti sutinka. Šiuo metu G. gyvena su ja, o G. gyvena vaikų globos namuose. 2015 m. gegužės mėnesį jai paskambinusi (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja pasakė, kad G. pradėjo žalotis rankas, pasiūlė abi mergaites nuvežti pas psichiatrą į Panevėžį konsultacijai. Gavusi siuntimą iš šeimos gydytojos vyko kartu į Panevėžio ligoninę pas psichiatrą. Gydytojas į kabinetą kvietė mergaites po vieną, pirmą kvietė G., paskui G.. Po to į kabinetą pasikvietė socialinę darbuotoją ir pedagogę, kurios išėjusios jai pasakė, kad gydytojas joms sakė, jog mergaitės papasakojo, kad buvo išnaudojamos seksualiai, kad prie G. priekabiavo brolis Ž. K.. Ji tuo nepatikėjo, nes tuo metu – gegužės mėnesį Ž. K. nebuvo namuose, jis nuo kovo mėnesio buvo išvykęs į Kelmę. Puolė skambinti Ž., tačiau jis jai pasakė, kad tai neteisybė. Jai asmeniškai mergaitės apie tai nieko nesakė ir niekuo nesiskundė. Mergaites iš karto paguldė į ligoninę, ji jas lankė. Psichiatras jai aiškino, kad mergaitės galėjo būti išnaudotos. Klausė mergaičių, ką jos sakė gydytojui, bet jos nieko nepasakė, sakė tik tai, kad jam papasakojo viską kaip buvo. Ž. K. jai sakė, kad jis nėra kaltas. D. S. yra jų kaimynas. Dukros nueidavo pas jį atsigerti kavos, arbatos. Kas pas jį vykdavo namuose, mergaitės nieko nekalbėjo ir šiuo metu G. nieko nesako. Jau po to, kai buvo pradėtas tyrimas, G. jai sakė, kad žaidė žaidimą „butelis“, kur reikia pasibučiuoti ir viskas. Ji savo laikais jaunystėje irgi žaisdavo tokį žaidimą. Ikiteisminio tyrimo metu sakydama, kad apie „butelio“ žaidimą jai sakė G., sumaišė mergaičių vardus, nes apie tai jai sakė G.. Ji nesakė, su kuo žaidė, tik minėjo, jog žaidė pas D. namuose. Apie savo seserį G., taip pat apie savo draugę L. Z., G. jai nieko nesakė. Nebuvo to, kad kada nors viena iš dukrų į namus būtų grįžusi išgėrusi. Jai žinoma apie tai, kad D. S. siūlė G. draugauti, su juo pasimylėti ir už tai žadėjo nupirkti gerą telefoną. Dukra jai sakė, kad tarp jų nieko nebuvo. Ji uždraudė dukrai draugauti su D. S., nes ji buvo per jauna, ir ji daugiau pas jį nebėjo. Jos santykiai su dukromis normalūs, su jomis sutaria gerai. Du kartus dukros namuose bandė save žaloti bei po antro karto, kitos dienos ryte, G. prieš eidama į mokyklą pasibraižė sau rankas skustuku ir nuėjusi mokykloje visiems tai pradėjo rodyti. Tai pamatė mokyklos socialinė darbuotoja, kuri jai paskambinusi ir pasakė, kad reikia mergaites vežti pas gydytojus, žiūrėti priežastis, dėl ko jos taip daro. Tik tuo metu, kai nuvyko aplankyti mergaičių, psichiatras ją pasikvietęs į kabinetą pasakė kas atsitiko. Ligoninėje kalbėjosi su G., kuri jai sakė, kad brolį apkalbėjo, nes buvo su juo susipykusi. G. nesakė, kad seksualiai nukentėjo nuo D. S.. Nežino, dėl kokių priežasčių abi dukros staiga kovo mėnesį pradėjo jai prieštarauti, atsikalbinėti, keiktis, vadino ją „padla, ubage“. Jos taip galėjo elgtis dėl savo paauglystės arba galėjo tai išmokti iš buvusio jos sugyventinio, kuris labai gerdavo, keikdavosi, vaikai visą tai matė. Ž. sesių dvynių niekada nemušė, tik sudrausmindavo jas, kai jos negražiai su ja elgdavosi. Apie tai, kad nebesusitvarko su savo mergaitėmis, kad jos atsikalbinėja, buvo sakiusi ir socialinei pedagogei. Nors pati to nematė ir iš pradžių tuo nepatikėjo, bet šiuo metu tiki, kad išgėręs Ž. galėjo priekabiauti prie G., bet ne išprievartauti. Ž. jos nėra mušęs. Vieną kartą jis girtas metė į ją pagalį, bet nepataikė. Pati iškvietė policiją, bet jie susitaikė. Taip pat 2015 m. jis buvo suspaudęs sesei G. už kaklo, dėl to pati dukra parašė pareiškimą policijai. Ž., kai negeria, būna normalus. Su dukra G. jos santykiai visą laiką yra geri. G. viską yra papasakojusi G., o G. jai sakė, kad Ž. prie G. priekabiavo. G. su D. S. nesipyko, ji galėjo jį apkalbėti, bet dėl ko, nežino.

Nukentėjusiosios L. Z. atstovė I. Z. teisme parodė, kad apie tą įvykį sužinojo tik tada, kai dukrą iškvietė apklausai pas tyrėją. Jos dukra sueidavo su dvynėmis G. ir G., nueidavo pas jas į svečius, bet ne pas D.. Kartą grįžusi namo dukra pasakė, kad jos visos buvo nuėjusios pas D. gerti arbatos, kad G. ir G. D. pasikvietė išgerti kavos. Daugiau ji nieko nepasakojo, kad ten kažkas būdavo. Po apklausos pas tyrėją kalbėjo su dukra L.. Ji aiškino, kad nematė tų įvykių, kad buvo nuėjusi tik arbatos ir nieko nežino, sakė, kad jos sėdėjo kitame kambaryje, kad buvo išėjusios iš kambario. Žino, kuo yra kaltinamas D. S., bet dukra jai sakė, kad jai niekas nieko nepadarė, jai nieko neatsitiko. Jos dukra niekuo nesiskundė, nenukentėjo, pas ekspertus nevažiavo, jokia žala jai nepadaryta. Ieškinį dėl 300 Eur surašė advokatė. Šios žalos D. S. neturėtų atlyginti. Ant ieškinio pasirašė nelabai suvokdama jo prasmės ir esmės. Dalyvavo dukros apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, teisėją. Jai asmeniškai dukra sakė tik tai, kad ją pasikvietė išgerti arbatos, o pareigūnams ir teisėjui pasakojo, kad jie žaidė „butelį“, kad D. buvo per liemenį ją apkabinęs, sakė, kad G. ir G. sugalvojo žaisti tą žaidimą ir jai liepė jį žaisti, nors ji nenorėjo. Sakė, kad kartu žaidė ir D., kad žaidė visi keturi. Dukra sakė, kad matė, kaip D. kažkurią vieną iš dvynių bandė pabučiuoti. Skaitė apklausos protokolus, juose pasirašė, viskas ten užrašyta teisingai. Jos santykiai su D., su jo giminėmis nėra blogi. D. turi brolį, ji yra to brolio žmona. L. grasinama nebuvo. Gali būti, kad dukra jautė įtampą ir pasakė tai, ko nenorėjo pasakyti.

Pasisakydama baigiamosiose kalbose I. Z. savo nuomonę pakeitė ir prašė tenkinti civilinį ieškinį bei iš D. S. priteisti 300 Eur L. Z. moralinei žalai atlyginti, nes jos dukra jaučiasi nepatogiai.

Iš 2015-06-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, dviejų aukštų. Namo pirmame aukšte yra keturi butai. Pirmo aukšto koridoriuje šiaurės vakarinėje sienoje yra durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Pro duris patenkama į buto koridorių. Koridoriaus šiaurės vakarinėje sienoje yra durys į virtuvę, virtuvėje stovi stalas, spintelė, dujinė viryklė, sofa. Koridoriaus toje pačioje sienoje yra durys, pro kurias patenkama į kitą koridorių, kurio šiaurės vakarinėje sienoje yra durys į kambarį Nr. 1. Šiame kambaryje palei visas tris sienas stovi keturios kušetės. Koridoriaus pietvakarinėje sienoje yra durys į kambarį Nr. 2. Šiame kambaryje stovi dvigulė lova, spinta ir kompiuterio stalas. Pagrindinio buto koridoriaus pietvakarinėje sienoje yra durys į kambarį Nr. 3. Šiame kambaryje palei šiaurės vakarinę sieną stovi dvi lovos, palei pietrytinę sieną stalas ir spinta. Namo laiptinėje laiptais pakilus į antrą aukštą, koridoriuje pasukus į kairę, šiaurės vakarinėje dalyje yra buto durys be numerio. Pro duris patenkama į buto koridorių. Koridoriaus šiaurės vakarinėje sienoje yra durys į virtuvę, virtuvėje stovi stalas, spintelė, dujinė viryklė, šaldytuvas, kėdės. Koridoriaus šiaurės rytinėje sienoje yra durys į kambarį. Palei kambario pietrytinę sieną stovi stalelis su televizoriumi, šiaurės rytinėje sienoje yra durys į balkoną, palei šiaurės vakarinę sieną stovi sofa, kušetė. Prie jų – apskritas stalas, fotelis (1 t., 32–33, 34–41 b. l.).

Iš fotolentelių (pridėtos prie G. N. apklausos protokolo) matyti, kad G. N. mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ ekrane yra vaizdai 2015-06-04 gautų iš G. N. ir jai išsiustų žinučių Facebook tinklalapyje, kurių turinys yra: „Ką D. sako“, „D. sako, kad yra supykęs ir kaip jos jausis grįžusios į kaimą“, „Nebesvaik aš nekalta“ (2 t., 146–147 b. l.).

Iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos pažymos matyti, kad V. N. (Š.) kartu su šeima iš (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. gruodžio mėnesio. Nuo 2011 m. sausio mėnesio šiai šeimai pradėjo teikti socialines paslaugas (2 t., 159 b. l.).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2015-11-11 specialisto išvados Nr. 97 TPK-365/2015 matyti, kad tiriamasis D. S. yra psichiškai sveikas, skirti jam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., 65 b. l.).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2015-11-11 specialisto išvados Nr. 97 TPK-364/2015 matyti, kad tiriamasis Ž. K. nuo 12 metų gausiai vartoja alkoholį, susiformavusi psichofizinė priklausomybė, pas psichiatrus nesigydęs, visiškai supranta inkriminuojamo nusikaltimo esmę, nustatoma diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę Ž. K. netikslinga (3 t., 35 b. l.).

Kaltinamasis Ž. K. pripažįsta jam kaltinime nurodytus veiksmus, kad gulėsi pas mažametę savo seserį G. N. į lovą, kad bučiavo ir glamonėjo ją, rankomis bei savo lytiniu organu lietė jos lytinius organus bei, kad jos sutikimu mėgino du kartus su ja santykiauti analiniu būdu, tačiau neigia ją seksualiai prievartavęs.

Iš Ž. K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje, nukentėjusiosios G. N. bei jos sesers G. N. ir jų motinos V. Š. apklausų matyti, kad kaltinime minimu laikotarpiu Ž. K. turėjo galimybę pasilikti dviese su nukentėjusiąja seserimi G. N.. Kaltinamasis pats parodė, kad jis kelis kartus bučiavosi su nukentėjusiąja, glostė jos krūtinę ir lytinius organus, buvo atsigulęs šalia G. į jos lovą. Be to, kaltinamasis dar paaiškino, kad buvo 2 kartai, kai jis norėjo santykiauti su G. analiniu būdu: vieną kartą tai įvyko, kai jis buvo išgėręs daug alaus ir buvo girtas, bet tą kartą sutrukdė atėjusi sesuo G., kitą kartą, kai norėjo santykiauti analiniu būdu, į namus grįžo motina. Kaltinamasis paaiškino, kokius veiksmus tada atliko, t. y. ne tik bučiavo ir glostė, bet ir numovė G. kelnes ir kelnaites, paaiškino ir kitus savo veiksmus, tačiau teigė, jog tai darė nukentėjusiosios sutikimu, prievartos nevartojo. Parodė, jog pirmą kartą mėgino santykiauti būdamas nepilnametis, antrą kartą – sulaukęs pilnametystės.

Kaltinamojo parodymus, jog jis seksualiai neprievartavo nukentėjusiosios, o tik pasikėsino santykiauti pačios G. sutikimu teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji G. N. apie kaltinamojo atliktus jos atžvilgiu seksualinio pobūdžio veiksmus papasakojo savo dvynei seseriai G. ir draugei L. Z., t. y. joms nurodė, kad kaltinamasis analiniu būdu ją išprievartavo. G. N. ir L. Z. patvirtino, kad iš G. joms žinoma apie kaltinamojo Ž. K. seksualinę prievartą jos atžvilgiu. Teisiamajame posėdyje G. N. parodė, kad tiki, jog sesuo jai papasakojo tiesą apie patirtą prievartą, paaiškino, kad G. visada jai apie viską pasipasakodavo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji G. N. 2015 m. pradėjo save žaloti, pjaustytis rankas, tą patį darė ir jos sesuo dvynė G.. Gimnazijos, kurioje 2015 m. mokėsi dvynės N., socialinė pedagogė G. K. paaiškino, kad 2015 m. gegužės mėn. G. jai pasakė, jog jos gyvenimas pasikeitė nuo 9 m., kad ji turi didelę paslaptį. Kai ši liudytoja pamatė, kad abiem mergaitėms yra sužalotos rankos, 2015-05-07 organizavo jų pristatymą psichiatro konsultacijai ir apžiūrai ligoninėje. Tą dieną liudytoja G. K. su seniūnijos socialine darbuotoja N. D. ir nukentėjusiųjų motina V. Š. nuvežė G. ir G. į Panevėžio Respublikinę ligoninę, kur jas apžiūrėjo vaikų-paauglių psichiatras M. G.. Tada G. pirmą kartą suaugusiam žmogui – gydytojui M. G. pasakė apie tai, kad ją išprievartavo brolis Ž. K., bei nurodė apie patirtą prievartą ir iš kaimyno D.. Pokalbio su gydytoju M. G. metu G. taip pat patvirtino, jog iš G. žino apie jos išprievartavimą. G. ir G. buvo paguldytos į ligoninę, apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūno, dalyvaujant Vaiko teisių skyriaus specialistei ir įgaliotajai atstovei, bei ikiteisminio tyrimo teisėjo. Šiuose proceso veiksmuose dalyvavo ir psichologas, kuris padėjo apklausti mažametes nukentėjusiąsias. Apklausų metu pačios mergaitės ant atskirų lapų surašė tai, kas nutiko, taip pat savo piešiniuose nurodė svarbias įvykio detales. Buvo atliktos kompleksinės nukentėjusiųjų psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, kurių metu su G. ir G. bendravo ir jas tyrė ekspertai psichiatrai ir psichologai. Ekspertizių metu nukentėjusiosios patvirtino ir papildė savo parodymus. Visų nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant ir jų paaiškinimus, duotus ekspertams, analizė bei ekspertų išvados leidžia tvirtinti, kad nukentėjusiosios davė nuoseklius parodymus, jų parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa, abejoti jų parodymų teisingumu nėra pagrindo. Ekspertų išvadose konstatuota, kad G. ir G. N. nenustatytas polinkis į fantazavimą. Bylos duomenys rodo, kad nėra priežasties, dėl kurios jos galėjo apkalbėti kaltinamąjį Ž. K.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios G. N. parodymai dėl daugelio įvykio detalių sutampa su paties kaltinamojo parodymais, t. y. apie seksualinio prievartavimo būdą, apie tai, kad guldavosi į lovą, kad glostė ir bučiavo ir t. t.

Nukentėjusioji G. negalėjo tiksliai nurodyti, kada prasidėjo seksualinio pobūdžio veiksmai jos atžvilgiu, ji aiškino, kad tai prasidėjo, kai jai buvo 9, 10 ar 11 m., tačiau tvirtai nurodė, kad tuo metu ji mokėsi 4 klasėje, t. y. seksualinis prievartavimas prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini), kai nukentėjusiajai buvo 11 m. ir tuo metu ji mokėsi 4 klasėje. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad iki paskutinio karto, t. y. iki 2014 m. birželio mėnesio, seksualinis prievartavimas vyko naktimis jos lovoje, ir tai buvo daug kartų, ne mažiau kaip 10. Paskutinis kartas buvo 2014 m. birželio mėnesį ir tai įvyko dienos metu kambaryje. Kadangi nukentėjusioji negalėjo konkrečiai nurodyti, kada jos atžvilgiu buvo atliekami seksualinio prievartavimo veiksmai, kaltinime nurodomas laikotarpis nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2014 m. birželio 30 d. ne mažiau kaip 11 kartų, kai Ž. K. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją G. N.. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje bandė įrodinėti, kad 2014 m. birželį jis negalėjo seksualiai prievartauti nukentėjusiosios, nes atsimena, kad birželio 26 d. šventė savo gimtadienį Anglijoje. Tačiau tai nepaneigia kaltinimo, jog jis galėjo įvykdyti jam inkriminuotus veiksmus kitomis dienomis. Be to, ir pats Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bandė santykiauti su G. 2014 m. būtent birželio mėnesį. Kaltinamasis taip pat teisiamajame posėdyje aiškino, kad 2012 m. buvo išvykęs į Angliją, todėl negalėjo atlikti jam inkriminuotų veiksmų. Tačiau iš duomenų apie jo administracinius pažeidimus matyti, kad 2012 m. kovo ir birželio mėnesį jis Pasvalio rajone padarė administracinius teisės pažeidimus, t. y. buvo Lietuvoje, o tai paneigia šią jo versiją.

Pažymėtina, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose ypatingą reikšmę byloje surinktų įrodymų grandinėje turi seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose galėtų būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko. Nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais.

Pagal doktrininį įstatymo aiškinimą vieninga tyčia yra tada, kai asmuo, prievartaudamas nukentėjusįjį pirmą kartą, suvokia, jog ir ateityje seksualiai prievartaus šį nukentėjusįjį.

BK 153 str. numatyta atsakomybė už asmens jaunesnio negu šešiolikos metų tvirkinimą, kuris gali būti padaromas įvairiomis formomis. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti tokio asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ir kitokiais būdais.