- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-468-919/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29606-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Arvydas Verpečinskas, Sandra Poškienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, J. S. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės advokato padėjėjos Sandros Poškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo ir perduotas A. Š. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.
Laidavimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš J. S. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6268,65 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai šešiasdešimt penki centai) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. S. 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 03.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2024 m. rugpjūčio 1 d. 04.34 val. nustatytas 2,05 prom. girtumas), viešoje vietoje, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužė 12 vazonų, bendros 1840,70 Eur vertės, kuriuose buvo 3333 Eur vertės augalai, tyčia sudaužė 12 kėdžių, bendros 494,95 Eur vertės, be to sudaužė tris stalus, bendros 600 Eur vertės, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 5668,65 Eur žalą, tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
2. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė advokato padėjėja Sandra Poškienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pašalinta civilinio ieškinio žalos dalis dėl negautų pajamų – 4732,23 Eur ir atmestas prašymas priteisti iš J. S. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas atstovavimo išlaidas 900 Eur, ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą, t. y. minėtą ieškinio dalį tenkinti pilnoje apimtyje ir priteisti iš J. S. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4732,23 Eur negautų pajamų bei patirtas išlaidas už advokato teiktas teisines paslaugas – 900 Eur.
2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl civiliniu ieškiniu reikalaujamų negautų pajamų atlyginimo ir priėmė neteisėtą sprendimą šioje dalyje, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ restoranas „(duomenys neskelbtini)“ veikia pačiame (duomenys neskelbtini) miesto centre, o vasaros sezono laikotarpiu restorano pagrindinė veikla vykdoma lauko zonoje, kurioje nuolat veikia 12 lauke aptarnaujamų pagrindinių stalų. Po byloje nagrinėto įvykio buvo apgadinti ir netinkami svečių aptarnavimo veiklai vykdyti 3 lauko stalai, dėl ko restoranas prarado pelną nuo 3 nedirbusių lauko stalų visą rugpjūčio mėnesį.
2.2. Su apeliaciniu skundu pateikiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų kasai išklotinės 2024 m. rugpjūčio mėn., parodo, kad veikiant 9 lauko stalams restorano mėnesio pajamos siekė 48888,65 Eur. Todėl atlikus skaičiavimus matyti, kad restorano pelnas per mėnesį nuo vieno stalo yra 5432,07 Eur. Dėl to teoriškai po įvykio nevykdant veiklos 3 lauko stalams restoranas negavo 16296,21 Eur pelno (pajamų). Pažymima, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 3 d. ir 4 d. vyko (duomenys neskelbtini) koncertas, todėl restorano prekybos pelnas siekė 4907,70 Eur bei 2024 m. rugpjūčio 30 d. vyko (duomenys neskelbtini) koncertas, kurio metu restorano prekybos pelnas siekė 5975,48 Eur (pridedami tai patvirtinantys įrodymai). Todėl apskaičiuojant gautą restorano mėnesio pelną šios dvi neįprastos prekybos dienos buvo išskaičiuotos ir nustatyta, kad teoriškai po įvykio nevykdant veiklos 3 lauko stalams restoranas negavo 12668,49 Eur pelno (pajamų).
Šalies argumentai
2.3. Pažymima, jog civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 4732,23 Eur, kas net nesiekia teorinės sumos nuo apskaičiuotų prarastų negautų pajamų – 12668,49 Eur pelno, todėl pirmosios instancijos teismas iš civilinio ieškinio pašalindamas žalos dalį, tai yra, negautas pajamas – 4732,23 Eur ir argumentuodamas tuo, kad jos nėra pilnai pagrįstos bei patvirtintos, užkirto kelią civiliniam ieškovui teisę gauti žalos atlyginimą už įvykdytą nusikaltimą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas konstatuoti J. S. veiksmų tiesioginį ar netiesioginį priežastinį ryšį su civiliniam ieškovui padaryta žala – negautomis pajamomis, kurios yra pagrįstos, todėl turi būti priteistinos iš J. S. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė netenkindamas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš J. S. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kadangi teismo teigimu nebuvo duomenų apie sąskaitos apmokėjimą. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė kartu su skundu teikiama įrodymus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mokėjimo nurodymą už suteiktas teisines paslaugas 900 Eur sumai, kurios turėtų būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš J. S. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu J. S. gynėjas advokatas Arvydas Verpečinskas prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl negautų 4732,23 Eur pajamų pašalinimo iš civilinio ieškinio yra pagrįsta ir teisinga. Tokią teismo poziciją teismo posėdyje palaikė ir byloje dalyvavusi prokurorė. Kadangi sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui.
3.2. Pažymima, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog civilinis ieškovas dėl J. S. neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą – buvo suniokotas įmonės inventorius, kurio kainą J. S. sutiko apmokėti. Tačiau pateiktas civilinio ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas, t. y. 4732,23 Eur yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Civilinis ieškovas, siekdamas įrodyti negautas pajamas, pateikė du dokumentus „mokėjimai kasai“, kurie yra visiškai neinformatyvūs. Dokumentuose yra nurodytos neva civilinio ieškovo apyvartos, kurios nepatvirtintos jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Pažymėtina, jog civilinis ieškovas veikia, kaip restorano verslo vystytojas. Verslo veikla užsiimanti įmonė ne tik daro apyvartą, bet ir turi savo veiklos išlaidų. Todėl civilinis ieškovas privalėjo išvesti negautas pajamas, kaip negautą pelną. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas teismo prašo priteisti negautas pajamas, apeliuodamas į neva vidutinę restorano apyvartą, kas reikštų jog J. S. turėtų apmokėti ne tik įmonės pelno dalį (jei įmonė veikia pelningai), bet ir įmonės veiklos sąnaudas, kas visiškai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog restoranas veikė pilnu pajėgumu, tačiau jokia tai įrodanti informacija nepateikta. Taigi, civilinis ieškovas savo reikalavimo dėl 4732,23 Eur visiškai neįrodė. Dėl to apylinkės teismas teisingai nusprendė, kad civilinis ieškovas nepateikė pakankamai patikimų įrodymų žalos padarymo faktui, dydžiui įrodyti ir tokia teismo padaryta išvada atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams bei jokiu būdu nepažeidžia civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių teisių ar jo interesų.
3.3. Akcentuojama, kad civilinis ieškovas privalėjo apmokėjimo dokumentus už teisines paslaugas pateikti iki nuosprendžio priėmimo momento, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje. Civiliniam ieškovui to laiku nepadarius, apylinkės teismas netenkino prašymo dėl 900 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokia teismo padaryta išvada yra teisėta ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimais. Be to vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės pateikto mokėjimo nurodymo apygardos teismui matyti, jog pinigų perlaida civilinio ieškovo atstovui buvo padaryta 2025 m. birželio 7 d., tai yra po nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo momento. Todėl dėl aukščiau išvardintų aplinkybių civilinis ieškovas prarado teisę į 900 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti bei išdėstyti teismo priteistą sumą dalimis. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad civilinis ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas byloje pareikšto civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų klausimas. Civilinio ieškovo atstovė pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti bendrai 11000,88 Eur dydžio sumą iš J. S. turtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu buvo iš dalies tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nusprendė iš J. S. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 6268,65 Eur už restorano lauko zonoje sugadintus/sudaužytus vazonus, augalų kompozicijas ir dekoracijas, taip pat sugadintas/sulaužytas kėdes bei stalus, tačiau nepriteisė civilinio ieškovo prašomų negautų pajamų – 4732,23 Eur, kadangi jos nebuvo pagrįstos. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo atstovė nesutinka su tokiu civilinio ieškinio išsprendimu ir prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu būtent dėl negautų pajamų nepriteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šioje dalyje.
7. Pažymima, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
8. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
9. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
10. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent dėl J. S. nusikalstamų veiksmų buvo sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas (stalai, kėdės, gėlių vazonai, augalai ir dekoracijos). Tačiau byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad restoranas „(duomenys neskelbtini)“ patyrė būtent 4732,23 Eur negautų pajamų, kurias pasak civilinio ieškovo atstovės būtų gavęs, jei restoranas būtų galėjęs 2024 m. rugpjūčio mėn. aptarnauti dar tris stalus, kuriuos J. S. sugadino.
11. Negautų pajamų sąvoka nėra apibrėžta įstatyme, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra kreditoriaus (civilinio ieškovo) numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko (civilinio atsakovo) veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, reikėtų spręsti pagal tokius kriterijus: a) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; b) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; c) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Tokie nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir negautų pajamų apskaičiavimo principus, nurodydamas, kad negautos pajamos turi būti suprantamos kaip grynasis pelnas, kuris kreditoriaus negautas dėl skolininko neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių kreditoriaus veiklą, iš kurios buvo numatytą jį realiai gauti. Taigi teismas turi įvertinti gautinų pajamų realumą (vien ta aplinkybė, kad asmuo vertėsi tam tikra veikla, šioje byloje neįrodo realumo gauti pajamas ateityje), iš visų gautinų pajamų turi būti atskaitomos sąnaudos, gaunamas ikimokestinis pelnas, ir tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį lieka grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis.
13. Akivaizdu, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų iš jų neišskaičiavo tiesioginių išlaidų (pavyzdžiui, maisto produktų - ingredientų patiekalams ruošti ir gėrimų kainos, trumpai naudojamų virtuvės reikmenų ir kt.), darbo užmokesčio (pavyzdžiui, virtuvės personalo ir aptarnaujančio personalo atlyginimų ir kt.), mokestinių prievolių (pavyzdžiui, „Sodros“ įmokos ir kt.), fiksuotų išlaidų (pavyzdžiui, komunalinių mokesčių, nuomos, jei patalpos nuomojamos, apsaugos, signalizacijos mokesčių ir kt.), administracinės ir veiklos išlaidų (pavyzdžiui, licencijų ir leidimų kainos, valymo paslaugų – jei samdomos išorės įmonės ir kt.).
14. Taigi, siekdamas gauti pajamų civilinis ieškovas privalo patirti ir išlaidas minėtoms priemonėms, todėl jo gaunamos pajamos nėra lygios pelnui. Tai parodo, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepriteisė civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo prašomų negautų pajamų, kadangi jų realumo civilinis ieškovas neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
16. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė apeliaciniame skunde teikia prašymą priteisti iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, J. S. bylinėjimosi išlaidas, t. y. 900 Eur, kurias ieškovas patyrė už suteiktas teisines paslaugas. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, civilinis ieškovas iki bylos išnagrinėjimo, t. y. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Kadangi byloje nebuvo duomenų apie atstovavimo išlaidų apmokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino civilinio ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
17. Iš mokėjimo nurodymo, pateikto su apeliaciniu skundu, matyti, kad civilinio ieškovo atstovei Sandrai Poškienei civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už teisines paslaugas sumokėjo tik 2025 m. birželio 7 d., tai yra po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Kadangi civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė atstovavimo išlaidų apmokėjimą pateikė tik apeliaciniame procese ir jo mokėjimą atliko po nuosprendžio priėmimo, tokiu atveju, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų pirmosios instancijos teisminio proceso metu, negali būti tenkinamas apeliacinės instancijos teisme.
Dėl kitų klausimų
18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš J. S. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6268,65 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. S. ir jo gynėjas prašė išdėstyti teismo priteistą sumą dalimis dėl sunkios asmens finansinės padėties.
19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje pažymima, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios.
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. S. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio neskundė. Prašymą nustatyti ilgesnį terminą priteistai turtinei žalai sumokėti, jos mokėjimą išdėstant dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. S. ir jo gynėjas teismui pateikė tik apeliacinio proceso metu žodine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas išdėstyti teismo priteistą sumą dalimis pateiktas nesilaikant nustatytos proceso tvarkos bei teismui nėra pateikta jokių duomenų apie asmens turtinę padėtį, toks prašymas negali būti tenkinamas.
21. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės advokato padėjėjos Sandros Poškienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.