Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-623-538/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-13
Bylos Nr.: e2A-623-538/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-63-3-00424-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: J. Ž.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai akcinės bendrovės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“
Trečiasis asmuo: Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. K., V. P., A. Z.

Civilinė byla Nr. e2A-623-538/2023Teisminio proceso Nr. 2-63-3-00424-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Ž. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai akcinės bendrovės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. K., V. P. ir A. Z. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti inžinerinio statinio – kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinių teisių į jį teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre neteisėta bei įpareigoti atsakovus VĮ „Registrų centras“ ir AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendromis pastangomis išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro inžinerinį statinį – kelią Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daiktines teises į jį; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimu patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ir patikrintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,2320 ha žemės sklypas, kuris buvo suformuotas ir 2000 m. rugsėjo 7 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal atliktus preliminarius matavimus. 2019 m. pradžioje ieškovas kreipėsi į UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ su prašymu atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jai perdavė 2000 m. žemės sklypo planą, kurio ribos 2012 m. spalio 16 d. buvo įbraižytos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pažymėjo, kad UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovui nurodė, jog negali nustatyti žemės sklypo ribų pagal pateiktą pirminį žemės sklypo planą, nes jį perdengia gretimas valstybinės žemės sklypas, kurį patikėjimo teise valdo AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Kelio sklypas buvo 3,3245 ha ploto kitos paskirties, o jo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Jis sutapo su (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini). Teigė, jog kelio sklypo ribos buvo įbraižytos Nekilnojamojo turto registre taip, kad jos sutapo su ieškovo gyvenamo pastato dalies ribomis ir net jas perdengė, taip pat tvora ir naudojama žemė palei (duomenys neskelbtini) gatvę pateko į kelio sklypą. Ieškovo vertinimu, kelio sklypas buvo suformuotas pažeidžiant ieškovo nuosavybės teisę, užgrobiant dalį jam priklausančio žemės sklypo ploto. Pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo parengta ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. suderinta nauja kelio kadastrinė byla. Iš į bylą pateikto kelio išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės bei ištraukos iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad kelias, kaip statinys yra perstatytas ir susiaurėjęs ties ieškovo gyvenamu namu. Kadangi kelias buvo perstatytas taip, kad jo dalis vis tiek liko ieškovo žemės sklype, ieškovo pažeistos teisės nebuvo atstatytos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. iki 2015 m., kai kelias buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, ieškovui kyla abejonių dėl kelio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) teisėtumo. Pasak ieškovo, iš NTR išrašo matyti, kad AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ Kadastro tvarkytojui nepateikė kelio, kaip ypatingo statinio, statybos užbaigimo akto, todėl jau vien ši aplinkybė kadastro tvarkytojui buvo pagrindas nepriimti prašymo registruoti kelią T. T., kad Steigėjo sprendimuose, kurių pagrindu buvo prašoma įrašyti kelio kadastro duomenis į NTR, nebuvo nurodyta jokių kelio duomenų, Kadastro tvarkytojui buvo pagrindas atsisakyti įrašyti Kelio kadastro duomenis į T. K. nebuvo įmanoma įbraižyti NTK žemėlapyje, nes jis atsidūrė ieškovo tėvui priklausančiame žemės sklype ir jo ribos persidengė net su gyvenamuoju namu. VĮ „Registro centras“ darbuotojai, registruodami kelią NTR, nepareikalavo, kad nenustatyti asmenys, pastatę kelią, pateiktų jiems kelio statybos teisėtumą įrodančius dokumentus bei statybos užbaigimo aktą, nesutikrino, ar kelio kadastrinės bylos duomenys yra teisingi, ar jie nepersidengia su kitų asmenų vardu NTR įregistruotų daiktų ribomis. Būtent dėl jų klaidos neteisėtai pastatytas kelias, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suformuotas kaip nekilnojamas daiktas, buvo įregistruotas NTR bei pažymėtas Kadastro žemėlapyje, todėl VĮ „Registrų centras“ kartu su AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ įpareigotini neteisėtai suformuotą ir NTR įregistruotą kelią ir daiktines teises į jį išregistruoti. 2022 m. atlikus kelio kadastro duomenų bylos tikslinimą, kurioje kelio ribos nuo gyvenamo namo atitrauktos per 1 m., taip pat padaryta grubių klaidų. Kelio parametrų keitimas, reiškia šio ypatingo statinio rekonstrukciją, kuriai reikalingas tiek projektas, tiek statybos leidimas, tiek statybos užbaigimo aktas, todėl VĮ „Registrų centras“ darbuotojai vėl atliko kelio parametrų pakeitimą, pažeidžiant teisės normas. Kelias nėra žemės sklypas, todėl jo duomenų tikslinimas, juos pakeičiant, įmanomas tik Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo kelias negali būti pripažintas valstybinės reikšmės pagal Kelių įstatymą. Kelias, kaip rajoninis kelias, negali būti formuojamas gyvenvietėse. (duomenys neskelbtini) gatvė neturi tęsinio ir ji baigiasi su (duomenys neskelbtini) miestelio administracine riba, todėl už (duomenys neskelbtini) miestelio ribos esantis kelias, laikytinas valstybinės reikšmės rajoniniu keliu. Pasak ieškovo, į kelio kadastro duomenų bylas nepagrįstai buvo įtraukta ir (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri laikytina vietinės reikšmės viešuoju keliu. Dėl neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) gatvė buvo ne tik priskirta valstybinės reikšmės keliui, bet ir neteisingai priskirta V kategorijai su 18 m. pločio kelio juosta, kai tuo tarpu viešieji keliai net ir pirmos kategorijos gali būti 15 m. pločio. Tai lėmė, kad ne tik ieškovo žemės sklypo dalis pateko į kelio juostą, bet ir absoliučiai visų (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių žemės sklypų dalys. Nors AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nurodo, kad kelias turėtų būti ne mažiau nei 18 m. pločio, bet pripažįsta, kad kelio dalis, sutampanti su (duomenys neskelbtini) gatve, beveik niekur nėra tokio pločio. Tam, kad būtų įvykdytas šis reikalavimas, tektų griauti nemažai gyvenamų namų ir pagalbinio ūkio pastatų, esančių prie kelio. Susidarytų situaciją, kai teisėtai pastatyti iki įsigaliojant Kelių įstatymui privatūs statiniai taptų nelegalūs, nes jie patektų ant išimtinai Lietuvos valstybei priklausančios žemės, kur tokia statyba apskritai negalima. NŽT Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta vienintelė priežastis, dėl ko negali būti patikslinti ieškovo žemės sklypo kadastro duomenys – tai kelio sklypo ribos, kurios perdengė ieškovo žemės sklypo ribas. Panaikinus kelio sklypą, nebėra jokių kliūčių NŽT Kretingos skyriui patvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimui NTR kliūtis yra kelio ir daiktinių teisių į jį registracija tame pačiame registre, nes kertasi ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, užimtą keliu, kuri yra kvestionuojama kaip išimtinė valstybės nuosavybė. Netgi teismui sprendimu įpareigojus atsakovę NŽT patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, toks teismo sprendimas nesukeltų ieškovui materialinių teisinių pasekmių, neišregistravus kelio iš T. T. pripažinus kelio registraciją neteisėta, iš esmės neliktų ir šios kliūties ieškovui NTR įsiregistruoti tikslias savo žemės sklypo ribas, todėl ieškovas negatoriniu ieškinio reikalavimu siekia ne tik įpareigoti atsakovę NŽT priimti sprendimą dėl žemės sklypo tikslių kadastro duomenų patvirtinimo, bet ir pašalinti kelio dalies, patenkančios į jam priklausančio žemės sklypą, registraciją, nes tik tokiu būdu pilnai būtų apginta pažeista ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypą, t. y. naudotis žemės sklypu tokio dydžio, koks jis yra registruotas T. I. nesutinka su atsakovės NŽT Kretingos skyriaus pateiktu prašymu peržengti ieškinio ribas. Ieškovo vertinimu, toks prašymas yra už pirmosios instancijos teismo kompetencijos ribų ir jis turi būti atmestas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, byloje turėjo būti pareikšti reikalavimai dėl administracinių sprendimų ir sandorių panaikinimo bei pasisakyta dėl ieškinio senaties netaikymo galimybės. Taip pat turėjo būti parengtas žemės sklypo planas, nustatantis konkrečią žemės sklypo dalį, kurios perleidimas atitiko teisės aktų reikalavimus, ir žemės sklypo dalies, kurios perleidimas pažeidė teisės aktų reikalavimus, ribas. Į bylą nepateiktas nei žemės sklypo planas, nei reikalavimas nustatyti ribas pagal konkretų žemės sklypo planą. Pasak ieškovo, šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo peržengti nagrinėjamos bylos ribas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žemės įgijimo metu (2000 m.), kelias dar nebuvo suformuotas (suformuotas ir daiktinės teisės į jį įregistruotos tik 2015 m.), todėl nei ieškovo tėvas, nei VĮ „Registrų centras“, nei kitos institucijos, formuodamos žemės sklypą, jį ir ieškovo tėvo daiktines teises registruodami NTR negalėjo pažeisti valstybės (viešo) intereso.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. P. N. žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimu patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nutraukė. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. A. N. žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymo dėl ieškinio ribų peržengimo netenkino. Priteisė iš ieškovo 96,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Dėl kelio ir daiktinių teisių į jį teisinės registracijos pripažinimo neteisėta bei įpareigojimo atlikti veiksmus nurodė, kad ieškovas prašydamas panaikinti inžinerinio statinio – kelio Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, civilinėje byloje visų pirma turėjo įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija, yra neteisėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo kelio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindai yra 2005 m. gegužės 12 d. Steigėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. sausio 17 d. Steigėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kelio kadastrinė byla. Pažymėjo, kad ieškovas nei vieno iš šių dokumentų šioje byloje neginčijo. Ieškovas teigė, kad atsakovė VĮ „Registrų centras“ neturėjo teisinio pagrindo atlikti ginčo įrašų, kadangi institucijai nebuvo pateikti kelio statybos teisėtumą įrodantys dokumentai, statybos užbaigimo aktas. Pažymėjo, kad ieškovas reikalavimo ginčo kelią pripažinti neteisėtu statiniu taip pat nepareiškė. Nagrinėjamoje byloje ginčo kelio daiktinių teisių įregistravimo pagrindai nebuvo ginčyti ir nuginčyti ((duomenys neskelbtini) straipsnis), ir tai yra pakankamas pagrindas ieškinio reikalavimą dėl inžinerinio statinio – kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir daiktinių teisių į jį teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre pripažinimo neteisėta atmesti.

3.2. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl inžinerinio statinio ir daiktinių teisių į jį teisinės registracijos pripažinimo neteisėta, išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovus VĮ „Registrų centras“ ir AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ bendromis pastangomis išregistruoti ginčo inžinerinį statinį ir daiktines teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

3.3. Dėl NŽT Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nurodė, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 13 p. numatyta, kad jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietoje. Duomenų, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba trečią kartą tikrindama ieškovo žemės sklypo kadastrinę bylą ir žinodama aplinkybes apie tai, kad ieškovo žemės sklypas persidengia su gretimu žemės sklypu būtų atlikusi žemės sklypo ribos patikrinimą vietoje, byloje nėra. Teismo vertinimu, ginčijamas 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl naikintinas.

3.4. Dėl reikalavimo įpareigoti NŽT patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas negali spręsti reikalavimų, kurie nepareikšti (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau dėl žemės sklypo ribų nepasisako. Pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl institucijų įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti NŽT atlikti viešojo administravimo veiksmus pagal savo pobūdį yra teismingas administraciniam teismui, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktu, šią nagrinėjamos bylos dalį nutraukė.

3.5. Dėl prašymo išeiti už ieškinio ribų nurodė, kad nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų savarankiško reikalavimo dėl sprendimų ir sandorių, kurių pagrindu ieškovui buvo perleista sklypo dalis, patenkanti į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo nepareiškė, papildomų duomenų, pagrindžiančių šių sandorių neteisėtumą, nepateikė. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų konstatuoti, kad sprendimai ar sandoriai, kurių pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, yra akivaizdžiai niekiniai, teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo spręsti sprendimų ir sandorių teisėtumo klausimo savo iniciatyva (ex officio).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria patikslinto ieškinio dalis atmesta, o kita dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimu patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nutraukta; panaikinti tą sprendimo dalį, kuria priteista iš apelianto J. Ž. 96,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei; priimti naują sprendimą – pilnai tenkinti ieškinį ir pripažinti inžinerinio statinio - kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinių teisių į jį teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre neteisėta bei įpareigoti atsakovus VĮ „Registrų centras ir akcinę bendrovę „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendromis pastangomis išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro inžinerinį statinį - kelią Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į jį; taip pat įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimu patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ir patikrintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2020-02-13 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini); iš atsakovų priteisti apeliantui J. Ž. jo turėtas ir nepriteistas pirmosios instancijos teisme 1135,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 1014 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Nesuprantama, kodėl teismas tą patį administracinį ginčą dėl ieškovo sklypo kadastro duomenų bylos išskaidė į du ginčus, nurodydamas, jog prašymas įpareigoti patvirtinti kadastro duomenų byloje esančius kadastro duomenis yra teismingas administraciniam teismui, o tikrinimo aktas, kuriuo iš esmės buvo atsisakyta patvirtinti šiuos kadastro duomenis yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas byloje neįvertino ir tos aplinkybės, jog šis ginčas iš pradžių buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme, tačiau 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. eI-5537-243/2019 kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. spalio 22 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir byla buvo perduota Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams skundo priėmimo klausimui spręsti. Tokiu būdu, ginčo dėl ieškovo sklypo kadastro duomenų bylos rūšinio teismingumo klausimas buvo išspręstas neginčijamai ir teismas nepagrįstai nutraukė bylos nagrinėjimą šioje dalyje.

4.2. Patikslinto ieškinio antras reikalavimas apėmė prašymą panaikinti Tikrinimo aktą ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą patvirtinti ieškovo sklypo kadastro duomenis, todėl šis reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas susietai (kartu), jų neatskiriant. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą išskaidė į du atskirus (savarankiškus) ir tenkino tik šio reikalavimo dalį susijusią su Tikrinimo akto panaikinimu, nors ši reikalavimo dalis yra išvestinė iš pagrindinio reikalavimo įpareigoti patvirtinti kadastro duomenis. Reikalavimas panaikinti Tikrinimo aktą, kliudantį patvirtinti ieškovo sklypo kadastro duomenis, laikytinas nesavarankišku, t. y. išvestiniu reikalavimu, nes vien tik jo panaikinimas ir ieškovo sklypo kadastro duomenų nepatvirtinimas ieškovui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tokiu būdu teismas nepagrįstai tenkino išvestinį (nesavarankišką) reikalavimą, netenkindamas pagrindinio ir nemotyvavo kodėl.

4.3. Iš pradžių Kelio statinio kadastro duomenys buvo nustatyti remiantis UAB „Eurometras“ matininko E. L. 2015 m. kovo 9 d. parengta kadastrinių matavimų byla, o nagrinėjant bylą, šie duomenys 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registre pagal AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos matininko A. M. parengtą naują Kelio statinio kadastro duomenų bylą, matomai pripažinus, kad ankstesnė (2015 m.) Kelio statinio kadastro duomenų byla buvo parengta netinkamai. Teismas sprendime šios faktinės aplinkybės nenustatė ir nenurodė, kurią konkrečiai kelio statinio kadastro duomenų bylą turėjo skųsti ieškovas.

4.4. Kelio statinio kadastro duomenų nustatymas ir jų tikslinimas, fiksuojant juos kadastro duomenų bylose ieškovui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl ieškovas jų net negalėjo apskųsti. Ieškovas galėtų apskųsti tam tikrą administracinį sprendimą, kuriuo kelio statinio kadastro duomenys įrašyti minėtose kadastro duomenų bylose, būtų patvirtinti, tačiau Steigėjo sprendimai nėra tie teisiniai sprendimai, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų, susijusių su kelio statinio kadastro duomenimis, jų tvirtinimu. Steigėjo sprendimai nėra kelio statinio statybos darbų užbaigimo ar kadastro duomenų bylos patikros rezultatai, o iš jų turinio matyti, kad ieškovas jų net negalėtų skųsti, nes niekaip nepavyktų įrodyti suinteresuotumo CPK 2 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies prasme. Kelio statinys ir daiktinės teisės į jį buvo įregistruotas be jokio teisinio pagrindo ir todėl ieškovas nesutinka su tuo, jog jis privalėjo skųsti Steigėjų sprendimus, kurie nekilnojamųjų daiktų registravimo Nekilnojamojo turto registre prasme gali būti prilyginti kasos čekiams, išrašytiems už įsigytas statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos kelio statinio statybai. Nagrinėjamu atveju būtent Steigėjo sprendimai yra tokie dokumentai, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir apie tai ieškovo atstovas kalbėjo teismo posėdyje, tačiau teismas nevertino šių faktinių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Teismas privalėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių institucija, atsakinga už nekilnojamų daiktų tinkamą registravimą, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, ir apskritai ar teisės aktai numatė, kokias nors išimtis iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymų registruojant daiktus Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. Teismas šių svarbių aplinkybių nenustatė.

4.6. Byloje nėra jokių duomenų, kad Kelio statinio statybos metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka Kelio statinys buvo statomas teisėtai ir kad buvo pripažintas baigtu bei buvo gautas leidimas jį eksploatuoti, todėl byloje neįrodytas Kelio statinio statybos teisėtumas, t. y. kad statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nesant byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą, laikytina, kad neteisėtos statybos rezultatas – kelio statinys – negali būti teisėtas nuosavybės teisės objektas, todėl apskritai buvo neregistruotinas Nekilnojamojo turto registre. Teismas tiesiog ignoravo visus ieškovo argumentus dėl kelio statinio teisinės registracijos.

4.7. Pirmosios instancijos teismas byloje nesprendė kelio statinio sukūrimo, egzistavimo kaip nekilnojamojo daikto objekto ir įgijimo nuosavybės teise teisėtumo klausimus. Teismas nenustatė ypač bylai reikšmingas aplinkybes ar kelio statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie kelio statinio statybą, jos teisėtumą, net nebuvo nustatinėjama kas ir kada jį statė. Teismas net nenustatė kokio dokumento (sandorio ar administracinio akto) pagrindu Lietuvos Respublika įgijo nuosavybės teisę į kelio statinį. Be šių aplinkybių nustatymo teismas tiesiog neturėjo net galimybės spręsti klausimą ar pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl kelio statinio teisinės registracijos pripažinimo neteisėta.

4.8. Teismas neatsakė į pagrindinį ginčo klausimą, ar Steigėjo sprendimai sukuria Lietuvos Respublikai teisę registruoti nuosavybės teises į kokį nors daiktą ir kokiu teisiniu pagrindu. Taigi teismas dėl esminės bylos aplinkybės, dėl esminio ginčo elemento (objekto) nieko nepasisakė, kas verčia abejoti, jog teismas apskritai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su kelio statinio teisine registracija.

4.9. Teismas atmestinai motyvavo savo sprendimą, absoliučiai neskyrė jokio dėmesio ieškovo argumentų įvertinimui, o tie Teismo vertinimai, kurie yra sprendime yra nepakankami, jog būtų galima laikyti, kad aiškiai atsakyta į esminius bylos klausimus. Iš sprendimo visiškai neaišku, kodėl ieškovo argumentų ar pozicijos palaikymas prieštarautų teisės normoms ar byloje esantiems įrodymams (pažeista Standartų 1,2, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 3.1, 3.2, 4.4, 4.5 p.).Visos šios aplinkybės lemia, kad skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina. Tenkinus apeliacinį skundą, reikštų pilną ieškinio patenkinimą, todėl turėtų būti panaikinta sprendimo dalis, kuria iš ieškovo valstybės naudai buvo priteista atitinkama suma.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas NŽT Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės NŽT priteista 1135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. Ž. naudai; perduoti (grąžinti) bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo išeinant iš ieškinio ribų dėl sprendimų ir sandorių, kurių pagrindu ieškovui buvo perleista žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, patenkanti į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Tai , kad akte nėra konkrečiai įvardinta su kokiu gretimu žemės sklypu ribos nustatytos neteisingai, persidengia, nenurodyta, kokio konkrečiai teritorijų planavimo dokumento neatitinka ieškovo žemės sklypo ribos, tikrai nesudaro teisinio pagrindo naikinti šį dokumentą.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. NŽT Kretingos skyriuje tikrinant ieškovo žemės sklypui atliktus kadastrinius matavimus nebuvo iškilę jokių pagrįstų abejonių dėl matininko nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo. NŽT Kretingos skyriuje buvo visa išsami, tiksli bei nedviprasmiška informacija (dokumentai) tiek apie ieškovo, tiek apie besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus, todėl nebuvo jokio pagrindo vykti į vietą atlikti ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietoje.

5.3. Pirmosios instancijos teismas tikrai turėjo teisę ir pareigą savo iniciatyva (ex officio) spręsti sandorių teisėtumo klausimą, nes į nagrinėjamą civilinę bylą buvo (yra) pateikti visi dokumentai, įrodantys niekinių sandorių faktus. Iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad ieškovo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kretingos rajono valdyba, 1992 m. rugsėjo 24 d. priimdama potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2000 m. birželio 16 d. priimdama sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Klaipėdos apskrities viršininkas, 2000 m. rugpjūčio 3 d. priimdamas įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais V. Ž. leista nusipirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo įvertinti, kad formuojant (perleidžiant) šį žemės sklypą į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis - rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuri negalėjo būti privatizuojama. Iš to seka, kad buvo pažeistas imperatyvus draudimas, jog valstybinės reikšmės rajoninio kelio užimama žemė, kaip išimtinė valstybės nuosavybė, iš valstybės nuosavybės nepereitų kitų subjektų nuosavybėn. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime kažkodėl tik formaliai (be aiškių argumentų) pažymėjo, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendimai ar sandoriai, kurių pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, yra akivaizdžiai niekiniai.

6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

Atsiliepimas

6.1. Kadangi Plungės apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-18-415/2020, 2021-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-63-1081/2021 panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2015-09-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo nustatytus Kelio sklypo kadastro duomenis, nebėra jokių kliūčių Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti ieškovo sklypo kadastro duomenis, nes jau nebereikia atsižvelgti į nebeegzistuojančio kelio sklypo ribas. Tai leidžia daryti išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai tikrinimo aktu atmetė ir nepatvirtino ieškovo sklypo kadastro duomenis, todėl sutiktina su teismo sprendimo dalimi, kur nurodyta, kad toks administracinis aktas naikintinas.

6.2. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau atsakovai nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamų aktų priėmimu, ir todėl būtų neteisinga netaikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą.

6.3. Dėl praleistų ginčyti administracinius aktus ir jų pagrindu priimtus sandorius senaties terminų praleidimo, dėl santykių stabilumo išsaugojimo, dėl to, kad prokuratūra nenustatė viešojo intereso pažeidimo, dėl to, kad nenustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamų administracinių aktų priėmimu, dėl to, kad kelio statinys buvo neteisėtai suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei daiktinės teisės į jį įregistruotos be jokio teisinio pagrindo, nėra ir nebuvo absoliučiai jokio pagrindo peržengti ieškinio ribas, todėl ir šis apeliacinio skundo pagrindas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

7.1. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. 2005 m. gegužės 12 d. Steigėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. sausio 17 d. Steigėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) teisėti ir nenuginčyti, todėl apeliacinio skundo argumentai nurodyti apeliacinio skundo 31 punkte, kad „Kelio statinio kadastro duomenų byla buvo parengta netinkamai“ nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, neiškeltas inžinerinio statinio (kelio) neteisėtumo aspektas, todėl šie argumentai atmestini ir nėra jokio juridinio pagrindo naikinti teisėtos, teisinės inžinerinio statinio registracijos.

7.2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba šioje civilinėje byloje laikosi pozicijos, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas neatitinka teritorijų planavimo dokumento, t. y. žemės sklypo plano, patvirtinto Kretingos rajono valdybos 2000 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 10 l „Dėl žemės sklypų dydžio, ribų, architektūrinių, urbanistinių apribojimų ir sąlygų, servitutų bei specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų, nuomos termino, nuomos mokėjimo tvarkos nustatymo“ bei Kretingos rajono mero 1999 m. gegužės 21 d. potvarkio Nr. 279 l priedo 10 punkto pripažinimo netekusiu galios“, t. y. pakeista žemės sklypo konfigūracija, o pakeitus žemės sklypo konfigūraciją, matininkas privalo kadastro duomenų bylą teikti išvadai, kas įtvirtinta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte. Teismui pateikto žemės sklypo plane, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pakeistos nesilaikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodytų procedūrų.

8. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašo apelianto J. Ž. apeliacinį skundą atmesti, o apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimo argumentai:

8.1. Atsižvelgiant į įstatymo pasikeitimus, reikėtų konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas, nepadaręs žalos reikšmingos ginčo šalims yra šiuo metu tinkamiausias sprendimas, kuris leidžia ieškovui tinkamai apginti savo teises, o visoms ginčo šalims leidžia ieškoti sprendimų pagal būsimą reglamentavimą.

8.2. Šios bylos atveju skundžiamo teismo sprendimo išvados paremtos byloje esančių įrodymų ir šalių pateiktų argumentų viseto apibendrintu tinkamu ir teisingu įvertinimu, todėl J. Ž. apeliaciniame skunde pateikta apelianto nuomonė ir pasvarstymai nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo. Tai, kad J. Ž. turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ar procesines teisės normas, ir kad dėl to egzistuotų pagrindas sprendimą pakeisti.

8.3. Teismas paisydamas valdžių padalinimo principo, tinkamai atribojo civilinėje ir administracinėje teisėje galimus priimti sprendimus ir laikė negalintis įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą patvirtinti ieškovo sklypo kadastro duomenis. Nepaisant to, kad teismas savo sprendimą motyvavo teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, ieškovas iš esmės mano, kad priėmęs sprendimą naikinti tikrinimo aktą, jis savaime turėjo žengti ir kitą žingsnį ir faktiškai priimti sprendimą už kompetentingą instituciją. Visgi, neatmestina, kad kompetentinga institucija gali įvertinti ieškovės kadastrinę bylą kitais aspektais (pavyzdžiui, vertindamas galiojančias kelio statinio ribas, pasikeitusį teisinį reglamentavimą ar kitus kadastrinės bylos trūkumus), kurių teismas šiuo atveju negali iš naujo įvertinti praėjus daugiau nei dviem su puse metų nuo tikrinimo akto priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Teismas labai aiškiai nurodė, kodėl dėl minėto reikalavimo byla nutraukta. Tai daugiausiai susiję su tuo, kaip ieškovas suformulavo savo reikalavimus, neginčydamas registro įrašų pagrindu esančių dokumentų. Apeliaciniame skunde bandoma pateikti kitokia įvykių versiją, kad ieškovas iš tiesų ginčijo registro įrašo pagrindus, ginčijo kelio statybos teisėtumą ir kt., tačiau deklaratyvūs samprotavimai apie tarybinės teisės reikalavimus, spekuliavimas apie statybos datą ir t.t. nėra tolygu ieškinio dalyko tinkamam suformulavimui.

8.5. Sprendime į visus esminius bylos klausimus atsakyta išsamiai. Kaip neišspręsto klausimo pavyzdį apeliantas pateikia savo interpretaciją, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti priskiriamas rajoniniams keliams (skundo 64 pastraipa), nepaisant to, kad Vyriausybės nutarime ir eilėje kitų valstybės dokumentų šis kelias visu savo ilgiu yra objektyviai priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Šis teiginys buvo paremtas tik vienam ieškovui suprantama interpretacija, kad valstybinės reikšmės keliai privalo užsibaigti prie gyvenvietės ribos, nors visuose posėdžiui ieškovo atstovui buvo išaiškinta, kad nei Kelių įstatymas tokio kelių nutrūkimo nenumato, nei tai atsispindi praktikoje. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo argumento.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad valstybinės reikšmės keliai yra valstybės išimtinė nuosavybė, kuri yra išimta iš civilinės apyvartos, o sandoriai ar sprendimai, kuriais teisė į tokią nuosavybę buvo perleista kitiems asmenims, vadovaujantis Konstitucija, Konstitucinio teismo ir kitų teismų praktikos išaiškinimais, yra neteisėti ir negalioja.

Atsiliepimas

9. Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus. P. P. apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo J. Ž. patikslintas ieškinys dėl reikalavimo pripažinti kelio - rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinių teisių į jį teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre neteisėta bei įpareigoti atsakovus valstybės įmonę Registrų centras ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos bendromis pastangomis išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kelią - rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į jį, palikti nepakeistą. Likusioje J. Ž. apeliacinio skundo dalyje spręsti teismo nuožiūra. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimo argumentai:

9.1. Sutinka, kad ieškovas, prašydamas panaikinti Kelio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, civilinėje byloje visų pirma turėjo įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija, t. y. tiek pačio nekilnojamojo daikto - Kelio kadastro duomenų 2015 m. gruodžio 29 d. įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą, tiek Kelio kadastro duomenų 2022 m. rugpjūčio 30 d. pakeitimas Nekilnojamojo turto kadastre, tiek 2015 m. gruodžio 30 d. atlikta Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į Kelią registracija Nekilnojamojo turto registre, tiek 2017 m. gegužės 23 d. atlikta patikėjimo teisių į K. N. turto registre, yra neteisėti, kad ieškovas neginčijo jokių dokumentų, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija, ir kt., bei toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo nepagrįstumo.

9.2. Kelias , kaip nekilnojamasis daiktas, buvo įregistruotas, įrašant Kelio kadastro duomenis, nurodytus 2015 m. kovo 9 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, į Nekilnojamojo turto kadastrą, padarant įrašą Nekilnojamojo turto registre, Registro tvarkytojui priimant spendimą, įformintą 2015 m. gruodžio 29 d. įrašu. Pažymi, kad ieškovas šio Registro tvarkytojo sprendimo, įforminto 2015 m. gruodžio 29 d. įrašu, taip pat neskundė Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o, tik pasinaudojus šia išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šis sprendimas galėjo būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.

9.3. Kelio įtraukimas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „D. V. reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, bei išimtinės Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelius įtvirtinimas Kelių įstatymu (4 straipsnio 2 dalis), suponuoja tai, kad Kelias yra pastatytas teisėtai.

9.4. VĮ Registrų centras pats nenustatinėja jokių kadastro duomenų, o, kaip jau pagrįsta aukščiau, tik įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, nurodytus nekilnojamojo turto kadastro byloje, į Nekilnojamojo turto kadastrą, kad tai yra laikoma nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

9.5. Registrų centras, atlikdamas Kelio ir daiktinių teisių į jį teisinę registraciją bei 2022 m. rugpjūčio 30 d. pakeisdamas Kelio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Kelią atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ieškovas neginčijo jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo įrašyti (pakeisti) Kelio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre bei į šį daiktą įregistruotos nuosavybės bei patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl žodinio nagrinėjimo

12. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

13. Nustatyta, kad ieškovui J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2320 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas buvo suformuotas pagal 2000 m. rugsėjo 5 d. atliktus preliminarius matavimus. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu nesuformuotu žemės sklypu, kuriame yra inžinerinis statinys – IV kategorijos rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Nuosavybės įregistravimo pagrindai – 2005 m. gegužės 12 d. Steigėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. sausio 17 d. Steigėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2015 m. gruodžio 30 d. 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo patikslinti inžinerinio statinio kadastriniai matavimai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Kelio žemės sklypas buvo suformuotas 2015 m. rugsėjo 10 d. NŽT Kretingos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas sprendimas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimu buvo panaikintas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Ieškovo užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliko jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, parengusi kadastro duomenų bylą su planu, ją pateikė NŽT Kretingos skyriui patikrinti. NŽT Kretingos skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2020 m. vasario 13 d. tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kadastro duomenų byla parengta iš esmės teisingai, tačiau žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento, nes jo ribos persidengia su gretimo žemės sklypo ribomis.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

14. Ieškovas iš esmės ginčija teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo įpareigoti patvirtinti ieškovo sklypo kadastro duomenis, dėl Kelio išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro bei dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų nesilaikymo.

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nesprendė Kelio statinio sukūrimo, egzistavimo kaip nekilnojamojo daikto objekto ir įgijimo nuosavybės teise teisėtumo klausimų, nenustatė ypač bylai reikšmingų aplinkybių, tai yra ar Kelio statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas net nenustatė, kokio dokumento pagrindu Lietuvos Respublika įgijo nuosavybės teisę į Kelio statinį. Apelianto argumentai atmestini.

16. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) (2015-08-01 - 2016-06-02 redakcija) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. V. K. įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, valstybinės reikšmės keliams priskirtini rajoniniai keliai. P. K. kaip rajoninis kelias yra nurodytas Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. V. reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, eilės Nr. 471. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, bei į tai, kad 2005 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-98 yra patvirtintas „Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto faktinių likučių patvirtinimo valstybės įmonėje „Klaipėdos regiono keliai“ ir šio turto priėmimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise aktas“, bei 2006 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-15 2 punktu yra patvirtintas valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ priskiriamų valstybinės reikšmės automobilinių kelių sąrašas, kuriame nurodytas ir „(duomenys neskelbtini), pradžios km 0, pabaigos km 9,421“. Taigi VĮ Registrų centras teisėtai šių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistravo daiktines teises į Kelią - nuosavybės teisę Lietuvos Respublikai, o turto patikėjimo teisę - valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“. Pažymėtina ir tai, kad daiktinės teisės į Kelią Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Registro tvarkytojui priimant 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą, įformintą įrašu Nekilnojamojo turto registre, todėl VĮ Registrų centras įregistruodamas Kelią kaip Lietuvos Respublikos nuosavybę norminių aktų reikalavimų nepažeidė, tuo labiau, kad ieškovas nei patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kam nuosavybės teise turi priklausyti ginčo Kelias. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas neginčijo akto, kurio pagrindu įregistruotas Kelias, taip pat neginčijo, kad buvo pažeista Kelio registravimo tvarka.

17. Apeliantas teigia, kad Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. spalio 22 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir byla buvo perduota Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams skundo priėmimo klausimui spręsti. Tokiu būdu, ginčo dėl ieškovo sklypo kadastro duomenų bylos rūšinio teismingumo klausimas buvo išspręstas neginčijamai ir teismas nepagrįstai nutraukė bylos nagrinėjimą šioje dalyje.

18. Nustatyta, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinus NŽT Kretingos skyriaus tikrinimo aktą, įpareigoti NŽT patvirtinti jo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“.

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymu papildytas Kelių įstatymo 11 straipsnį 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu urbanizuotose teritorijose esančių kelių, įrašytų į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ar vietinės reikšmės kelių sąrašą, ar jų ruožų kelio juostos dėl užstatymo ar kitų priežasčių neatitinka šio straipsnio l ir 2 dalyse nurodyto minimalaus pločio ir nėra galimybės jų paplatinti, šios kelio juostos susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatomos siauresnės (faktiškai esamo pločio) su visais tame kelyje ar jo ruože esančiais kelio elementais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. liepos l d.

20. Taigi atsižvelgiant į nuo 2023 m. liepos 1 d. pasikeitusias Kelių įstatymo nuostatas, ieškovas gali NŽT pateikti savo kadastrinius matavimus iš naujo, todėl nėra pagrindo įpareigoti NŽT patvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė šią bylos dalį CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

21. Apeliantas teigia, kad teismas atmestinai motyvavo savo sprendimą, absoliučiai neskyrė jokio dėmesio ieškovo argumentų įvertinimui, tie teismo vertinimai, kurie yra Sprendime yra nepakankami, jog būtų galima laikyti, kad aiškiai atsakyta į esminius bylos klausimus. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

22. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) akcentuoja, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis atsižvelgiant į sprendimo pobūdį ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimai bylose R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją, byla Nr. 303–A ir byla Nr. 303–B, 29 ir 27 punktai; 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje H. ir kiti prieš Prancūziją, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Nyderlandus, Series A Nr. 288, p. 20, par. 61) (Lietuvos Aukščiausojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodytos rekomendacijos yra ne imperatyvaus, bet rekomenduojamojo pobūdžio, CPK neįtvirtintos, todėl apelianto argumentai dėl rekomendacijų nesilaikymo nedaro sprendimo negaliojančiu. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

25. Apeliantė teigia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismo panaikintame 2020 m. vasario 13 d. tikrinimo akte (toliau – ir Aktas) nėra konkrečiai įvardinta, su kokiu gretimu žemės sklypu ribos nustatytos neteisingai, persidengia, nenurodyta, kokio konkrečiai teritorijų planavimo dokumento neatitinka ieškovo žemės sklypo ribos, nesudaro teisinio pagrindo naikinti šį dokumentą.

26. Kaip byloje nustatyta, ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pagal 2000 m. rugsėjo 5 d. atliktus preliminarius matavimus. Ieškovo užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliko jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengtą kadastro duomenų bylą su planu pateikė NŽT Kretingos skyriui patikrinti. NŽT Kretingos skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2020 m. vasario 13 d. tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kadastro duomenų byla parengta iš esmės teisingai, tačiau žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento, nes jo ribos persidengia su gretimo žemės sklypo (Valstybei nuosavybės teise priklausančio kelio) ribomis. Kadastrinių matavimų atmetimo teisinis pagrindas – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas ir Tikrinimo taisyklių 6.9 punktas.

27. Nuostatų 32.1.2.2.2. papunktyje reglamentuota, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Aktas nemotyvuotas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas neatitinka teritorijų planavimo dokumento, nes jo ribos persidengė su gretimo žemės sklypo, tai yra Valstybei nuosavybės teise priklausančio kelio ribomis, pakeista žemės sklypo konfigūracija, todėl ieškovo pateiktas aktas iš esmės negalėjo būti tvirtinamas. Tik tinkamai nustačius žemės sklypų ribas gali būti sprendžiamas klausimas dėl kadastrinių ribų matavimo Akto tvirtinimo. Tačiau ieškovas byloje reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nepareiškė. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Aktą, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas .

29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tikrai turėjo teisę ir pareigą savo iniciatyva ex officio spręsti sandorių teisėtumo klausimą, nes į nagrinėjamą civilinę bylą buvo (yra) pateikti visi dokumentai, įrodantys niekinių sandorių faktus. Apeliantės argumentai atmestini.

30. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė prašymą išeiti už ieškinio ribų ir teismui ex officio spręsti klausimą dėl sprendimų ir sandorių, kurių pagrindu ieškovui buvo perleista sklypo dalis, patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ab initio (nuo sudarymo momento), t. y.: 1992 m. rugsėjo 24 d. Kretingos rajono valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo leista pirkti 0,0301 ha plotą 0,2320 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenkančios į valstybinės reikšmės kelią – rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini); 2000 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo leista pirkti 0,0301 ha plotą 0,2320 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, kurių pagrindu ieškovas J. Ž. įgijo 0,0301 ha plotą 0,2320 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią – rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka pagal ieškovo kasacinį skundą, 2022 m. vasario 24 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad siekiant išspręsti dalies žemės sandorio negaliojimo ir jo teisinių pasekmių klausimą, byloje turi būti duomenys, leidžiantys ne tik nustatyti neteisėtai perleistos žemės sklypo dalies dydį, bet ir jos (taip pat ir teisėtai perleistos žemės sklypo dalies) ribas konkrečiame žemės sklype. Jei byloje yra duomenų, leidžiančių spręsti dėl tam tikro sklypo dydžio (kaip nagrinėjamu atveju, dėl persidengiančio sklypo dydžio), kuris asmeniui buvo perleistas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, to nepakanka siekiant pripažinti dalį žemės sandorio negaliojančiu, jei negalima nustatyti konkrečių žemės sklypo dalies, kurios perleidimas atitiko teisės aktų reikalavimus, ir žemės sklypo dalies, kurios perleidimas pažeidė teisės aktų reikalavimus, ribų. Tokios žemės sklypo dalių ribos gali būti nustatytos tik byloje esant atitinkamų žemės sklypo dalių planui. Teismo priimtą sprendimą turi būti įmanoma realiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, 24 punktas). Pripažinus dalį žemės sklypo sandorio negaliojančiu, turi būti įmanoma vykdant priimtą teismo sprendimą patikslinti nekilnojamojo turto duomenis teisėtai perleisto žemės sklypo dalies atžvilgiu. Todėl žemės sklypo planas ir jo duomenys, be kita ko, reikšmingi ir teismui svarstant klausimą, ar pakanka duomenų, sudarančių pagrindą teismui ex officio spręsti dėl dalies žemės sandorio pripažinimo negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-1075/2022). Taigi minėtoje kasacinio teismo nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nesant žemės sklypo plano, negalima ex officio spręsti dėl dalies žemės sandorio pripažinimo negaliojančiu.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nepateikė plano, kiek teisėtai ir kiek neteisėtai yra išpirktų žemės sklypo dalių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl sprendimų ir sandorių, kurių pagrindu ieškovui buvo perleista sklypo dalis, patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo ab initio.

Dėl kitų argumentų

33. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo sprendimas keistinas, panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36. Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37. Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo pareiškęs 3 reikalavimus (su išvestiniais), iš kurių 1 buvo patenkintas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkinta ½ ieškovo reikalavimo, laikytina, kad iš viso buvo patenkinta 33 proc. byloje reikštų reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priteistina 749,10 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat bylos nagrinėjimo metu patirta 193,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio daliai, 67 proc. šių išlaidų, t. y. 129,31 Eur priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, iš ieškovo į Valstybės pajamas priteistina 55 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje ieškovo J. Ž. patikslintą ieškinį atmesti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Priteistą 1 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovui J. Ž. sumažinti iki 749,10 Eur.

Priteistą 96,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei sumą iš ieškovo J. Ž. padidinti iki 129,31 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. Ž. 55 Eur žyminio mokesčio į Valstybės pajamas.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisLarisa Šimanskienė