Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-63-1081/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-06
Bylos Nr.: e2-63-1081/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-36-3-00424-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Vorienė
Ieškovas: J. Ž.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, A. K., V. P., A. Z.
Advokatai: Visvaldas Petryla

Civilinė byla Nr. e2-63-1081/2021Proceso Nr. 3-36-3-00424-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.; 2.4.2.12.1.; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Danutei Šolinskienei,dalyvaujant ieškovo J. Ž. atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Gediminui Joniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, A. K., V. P. ir A. Z. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 14SK-1073-(14.14.110.) ir juo nustatytus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis; panaikinti NŽT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-634-(5.59 E.); panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 14KAM-5795; įpareigoti atsakovę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sprendimu patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrintus NŽT Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 14KAM-5795; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,2320 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas ir 2000 m. rugsėjo 7 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal atliktus preliminarius matavimus. Ieškovas 2019 m. pradžioje kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jiems perdavė 2000 m. žemės sklypo planą, kurio ribos 2012 m. spalio 16 d. buvo įbraižytos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui nurodė, kad negali nustatyti žemės sklypo ribų pagal pateiktą pirminį žemės sklypo planą, nes jį perdengia gretimas valstybinės žemės sklypas (toliau – Ginčo sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Ginčo sklypas yra 3,3245 ha ploto kitos paskirties, žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir sutampa su Salantų gatve, esančia Darbėnų miestelyje. Ginčo sklypo ribos buvo įbraižytos Nekilnojamojo turto registre taip, kad jos sutapo su dalies ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamo pastato bei tvoros ribomis ir naudojama žeme palei Salantų gatvę. Tokiu būdu 301 m² buvo sumažintas ieškovui priklausantis žemės sklypas. Ginčo sklypas buvo suformuotas ir jo kadastro duomenys patvirtinti NŽT Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 14SK-1073-(14.14.110.). Ieškovo teigimu, minėtas sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi nėra jokio teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuris būtų suplanavęs Ginčo sklypą, kaip tai numato Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 32 straipsnio 3 dalies 12 punktas. Ieškovo teigimu, formuojant Ginčo sklypą teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu būtų sprendžiama ar reikia paimti visuomenės poreikiams ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį. Dėl realių visuomenės poreikių ieškovo nuosavybės teisė į jo žemės sklypą išimties tvarka galėjo būti paimta, tačiau tai turėjo būti padaryta įstatymu, teisingai kompensuojant, o ne individualiu administraciniu aktu, t. y. sprendimu, ir nenumatant jokio atlygintinumo. Ieškovo vertinimu, Ginčo sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant nustatytos tvarkos, nekviečiant ieškovo į Ginčo sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūras ir dėl šių procedūrų nebuvimo ieškovas neturėjo galimybės laiku ginti savo pažeistas teises. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punkto nuostatos reikalauja nustatyti ir riboženkliais paženklinti formuojamo žemės sklypo ribas bei atstatyti sunaikintus anksčiau paženklintų žemės sklypų ribų riboženklius ir surašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, tačiau šiuo atveju NŽT nurodytas teisės normas ignoravo. Buvo pažeisti ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 27, 29.1, 29.7, 29.8.14 punktai. NŽT Kretingos rajono skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 1SS-634-(5.59 E.), kuriuo atmestas ieškovo prašymas panaikinti NŽT Kretingos rajono skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 14SK-1073-(14.14.110.), ieškovo vertinimu, taip pat turėtų būti panaikintas kaip prieštaraujantis teisės aktams ir kaip priimtas pažeidžiant procesines teisės normas. Ieškovui nesuteikta galimybė dalyvauti skundo nagrinėjime, susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais, duoti paaiškinimus, pareikšti nušalinimą, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje, be to, administracinė procedūra buvo pradėta nesudarius komisijos ir kt. Panaikinus sprendimą, kuriuo buvo suformuotas Ginčo sklypas, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę patvirtinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tikslius kadastro duomenis, nustatytus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak ieškovo, tik tokiu būdu pilnai būtų apginta pažeista jo nuosavybės teisė į žemės sklypą, nes, pirma, jo gyvenamo namo dalis pateko į kelio Darbėnai – Grūšlaukė (Nr. 3211) plotą ir tai kelia tiesioginį pavojų jam ir jo šeimai, antra, ieškovas dabar negali net apšiltinti gyvenamo namo, kadangi „pastorėjusi“ namo siena patektų į Ginčo sklypą ir tokia namo rekonstrukcija būtų laikoma neteisėta.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT pateiktais atsiliepimais su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas atliko kelio juostos žemės sklypo – Ginčo sklypo, kadastrinius matavimus ir parengtą kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2015 m. liepos 31 pateikė NŽT Kretingos skyriui tikrinti. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 14SK-1073-(14.14.110) „Dėl žemės sklypo (rajoninis kelias Nr. 2311 Darbėnai – Grūšlaukė ruožas 0,006 km - 1,835 km), Darbėnų kadastro vietovėje, Kretingos rajone, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ buvo suformuotas kelio juostos žemės sklypas – Ginčo sklypas. Šio Sprendimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ įregistravo suformuotą Ginčo sklypą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Ginčo sklypas yra pažymėtas visuose Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, todėl Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos projektas laikytinas kelio juostos, kurioje yra nutiestas kelias Darbėnai – Grūšlaukė teritorijų planavimo dokumentu. Pabrėžė, jog Kelio kadastro duomenų bylos taisyklių, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“ 42 punkte (redakcija galiojusi iki 2018 m. vasario 25 d.) buvo nurodyta, kad kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nepildomas, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jis nebuvo kviečiamas į Ginčo sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūras, nes tokios procedūros neturėjo būti atliekamos. Tai reiškia, kad NŽT Kretingos skyrius atlikdamas procedūras dėl Ginčo sklypo kadastrinių matavimų patikrinimo ir Sprendimo priėmimo teisės aktų nepažeidė. Atsakovė taip pat kategoriškai nesutinka su ieškovo argumentais, kad nagrinėjant jo skundą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kadangi NŽT priimdama 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. lSS-634-(5.59 E.) skundo nagrinėjimo procedūrų įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme nepažeidė. Pažymėjo, kad nagrinėjant skundą sudaryti komisiją nėra privaloma, faktiniai duomenys vietoje gali būti tikrinami tik esant būtinumui, o teikimas viešojo administravimo subjekto vadovui buvo pateiktas, kaip tą numato įstatymas. Atsakovės vertinimu, NŽT Kretingos skyrius 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 14KAM-5795 taip pat pagrįstai atmetė žemės sklypo, kadastro Nr. 5604/0010-93, atliktus kadastrinius matavimus, kadangi patikrinimo metu nustatyta, jog ieškovo žemės sklypo ribos persidengia su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, rajoniniu keliu Nr. 2311 Darbėnai - Grūšlaukė.

Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso keliai, todėl valstybės institucijos negali priimti tokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu keliu užimta žemė yra neprivatizuojama. Valstybinės reikšmės kelio juostos savininkas (Kelių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas) yra nustatytas Konstitucijoje ir įstatymuose ir nepriklauso nuo žemės sklypo suformavimo ar įregistravimo momento. Kelias Nr. 2311 Darbėnai–Grūšlaukė yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, priskiriamas V kategorijai. Minimalus kelio juostos plotis yra 18 metrų. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovas negalėjo privatizuoti, paveldėti ar kitaip įgyti nuosavybės valstybinės reikšmės kelio juostoje, net jei pirmiau už NŽT atliko sklypo matavimus ir sklypo planą įregistravo. Net ir laikant, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ar ieškovo sklypo planas perleido ieškovo nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio Nr. 2311 Darbėnai–Grūšlaukė juostos dalį, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, tai šie dokumentai pažeidė tuo metu galiojusius aukštesnės galios teisės aktus, įskaitant Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, todėl yra ta dalimi, kuriame galėjo pažeisti imperatyvias teisės normas, niekiniai ir negaliojantys. Trečiojo asmens vertinimu, visi ieškovo argumentai dėl neva įvykdyto jo nuosavybės teisės pažeidimo ar netinkamo valstybinės žemės sklypo suformavimo Sprendimu yra nepagrįsti, todėl atmestini. Trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl dėl pateikto ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra institucijos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, taip pat vertinti kitų valstybės institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, todėl VĮ „Registrų centras“ teisinio intereso dėl ginčo dalyko neturi. Patenkinus ieškinį, VĮ „Registrų centras“ turės tik spręsti klausimą dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimo registravimo pagal teismo sprendimą, jo teisės ir interesai nebus pažeidžiami. Atkreipė dėmesį į tai, jog vadovaujantis NTKĮ 13 straipsnio ir NTRĮ 23 straipsnio nuostatomis teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą su prašymu išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį turi tik daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis jį asmuo, šiuo atveju Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens vertinimu, ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu išregistruoti ginčo žemės sklypą ir daiktines teises į jį turėtų būti tikslinamas.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. Ž. ir jo atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Ieškovas J. Ž. papildomai paaiškino, kad po tėvo mirties (prieš 2 – 3 metus) paveldėjęs žemės sklypą, nusprendė padidinti elektros įvado galią. Atvažiavę elektrikai apskaitos dėžutę pradėjo montuoti sodo vidury. Paklausus kodėl jie taip daro, nurodė, kad čia jo sklypo riba. Jis nusprendė išsiaiškinti kodėl taip yra ir užsisakė kadastrinius matavimus. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad ant jo sklypo yra „užlipęs“ kitas sklypas, t. y. kelias, kuris pagal brėžinius eina palei namo sieną ir jo apsaugos zona užima pusę sklypo, tokiu būdu sumažindama jo sklypą apie 3 arais. Pagal jo turimus planus, nuo namo kampo iki kelio sklypo yra apie 4 m. Pagal dabartinius matavimus, nuo namo iki kelio sklypo nelieka jokio tarpo. 1973 m. pastatyta tvora dabar patenka į kelio sklypą. Jis norėjo rekonstruoti namą, tačiau nei vienas architektas neapsiima, kadangi pagal naujus matavimus tarp namo ir kelio sklypo neliko jokio tarpo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas teisės akto, kurio atitinkamos nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pripažintos neteisėtomis, pagrindu. Dėl to, kadastro duomenų surinkimas negali būti pripažintas teisėtu. NŽT sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti kelio kadastro duomenys, negali būti pripažintas teisėtu, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pripažino, kad NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. P-105 atskiri punktai prieštarauja kadastro nuostatams, tačiau net jei ir teismas panaikintų sprendimą dėl procedūros nesilaikymo, situacija nepasikeistų, nes aukštesnės galios teisės aktuose aiškiai nurodyta koks yra minimalus kelio plotis, kokie atstumai turi būti išlaikyti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas Gediminas Jonys su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad reikalavimas panaikinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis yra neproporcingas, kadangi tai yra beveik 2 km ruožas. Tenkinus tokį reikalavimą būtų maksimaliai apribotos trečiojo asmens teisės ir interesai. Institucijos atstovo vertinimu net jei teismas tenkintų pirmus 3 ieškinio reikalavimus ir panaikintų sprendimus, 4 reikalavimo nebūtų galima patenkinti, kadangi ieškovo sklypo ribos patvirtinimas nebūtų galimas, nes į ją patektų valstybės išimtinė nuosavybė. Šiuo atveju žemės paėmimo procedūros taip pat nebūtų galima taikyti, kadangi minėta žemė jau priklauso valstybei išimtinės nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiasis asmuo A. Z. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu parodė, kad jo sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini). Jis ribojasi su ieškovo ir Poškų žemės sklypais. Jo sklypo ribos nustatytos pagal preliminarius kadastrinius matavimus. Ginčo su kaimynu dėl ribų nėra. Jo vertinimu, ieškovas pagrįstai prašo panaikinti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi ieškovo tėvai, o dabar ir pats ieškovas sklypu visą gyvenimą naudojosi pagal senąsias ribas.

Trečiasis asmuo V. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu parodė, kad jos sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovo sklypu. Jos sklypo riba buvo nustatyta atlikus kadastrinius matavimus. Neatitikimų nuo preliminarių matavimų nebuvo. Jos vertinimu, ieškovas pagrįstai prašo panaikinti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas jau seniai. Žmonės gyveno pagal senas ribas, ant kurių buvo užsitvėrę tvoras. Atkreipė dėmesį į tai, kad naujoji ieškovo žemės sklypo riba nėra pažymėta. Matosi tik pagal naujai pastatytą elektros spintą.

Trečiasis asmuo A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2320 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas pagal 2000 m. rugsėjo 5 d. atliktus preliminarius matavimus.

Ieškovo žemės sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu ginčo žemės sklypu – 3,3245 ha ploto V kategorijos rajoniniu keliu Darbėnai – Grūšlaukė Nr. 2311, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas 2015 m. rugsėjo 10 d. NŽT Kretingos skyriaus sprendimu Nr. 14SK-1073-(14.14.110.) bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys pagal 2015 m. balandžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą kadastro duomenų bylą. Minėto sprendimo pagrindu žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Ginčo žemės sklypo ribos per 301 m² persidengia su ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kurio ribos buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus. Ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, į ginčo sklypo ribų nustatymo procedūrą kviečiamas nebuvo, ginčo sklypo ribos vietovėje nebuvo ženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nebuvo pildomas.

Ieškovas J. Ž. 2019 m. kovo 6 d. sužinojęs apie 2015 m. rugsėjo 10 d. NŽT Kretingos skyriaus priimtą sprendimą, kuriuo nustatytos ginčo žemės sklypo ribos, 2019 m. kovo 20 d. kreipėsi į NŽT vadovą su skundu prašydamas minėtą sprendimą panaikinti. NŽT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-634-(5.59 E.) ieškovo skundas atmestas.

Ieškovo J. Ž. užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengę kadastro duomenų bylą su planu, ją pateikė NŽT Kretingos skyriui patikrinti. NŽT Kretingos skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2020 m. vasario 13 d. tikrinimo akte Nr. 14KAM-5795 nurodė, kad kadastro duomenų byla parengta iš esmės teisingai, tačiau žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento, nes jo ribos persidengia su gretimo žemės sklypo ribomis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. Ž. įrodinėjo, kad rajoninio kelio Darbėnai – Grūšlaukė žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami pažeidžiant teisės aktus bei, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. NŽT Kretingos skyriaus priimtu sprendimu patvirtinus minėto žemės sklypo ribas, kurios persidengia su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, buvo pažeistos jo nuosavybės teisės. Atsakovė NŽT ir trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija su tuo kategoriškai nesutiko.

Dėl termino ieškiniui paduoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia reikalavimą panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. priimtą sprendimą, t. y. administracinį aktą, kuriuo nustatytos valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi skundas dėl administracinio akto panaikinimo gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013, 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas apie priimtą, galimai jo interesus pažeidžiantį, administracinį aktą sužinojo 2019 m. kovo 6 d., kai gavo NŽT Kretingos skyriaus raštą Nr. 14SD-591-(14.14.104.), kuriuo jam buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 10 d. NŽT Kretingos skyriaus priimtas sprendimas Nr. 14SK-1073-(14.14.110.). Ieškovas vadovaudamasis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2019 m. kovo 20 d. pateikė skundą NŽT vadovui dėl minėto sprendimo panaikinimo. NŽT vadovui 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-634-(5.59 E.) ieškovo skundą atmetus, ieškovas 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į specializuotą teismą, o Specialiajai teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, byla perduota Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams (Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-5537-243/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad vieno mėnesio terminas ieškiniui paduoti nėra praleistas.

Dėl NŽT sprendimų panaikinimo.

Žemės sklypų ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad valstybinio kelio juostos sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos patikslintos 2015 m. balandžio 29 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą kadastro duomenų bylą bei patvirtintos NŽT Kretingos rajono skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 14SK-1073-(14.14.110.). Tuo metu galiojusio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcija), Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) bei 32.1.1.4 punktas (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), įtvirtino, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, t. y. kviestiniams asmenims, išskyrus atvejus kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų. Ginčo kelio sklypo kadastro duomenų tikslinimo metu galiojęs NŽT direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punktas (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) nustatė, kad: „Kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede nepildomas. Kelio juostos plane 3-ioji lentelė, kurioje nurodomos gretimybės, nepildoma“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad patvirtinus patikslintas valstybinio kelio juostos sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, jos persidengė su ieškovui J. Ž. nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, kurios buvo nustatytos atliekant preliminarius matavimus. Iš teismui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 18 d. parengto žemės sklypų ribų persidengimo plano M 1:500 matyti, kad žemės sklypų ribos persidengė per 301 m², kas viršija maksimalią leistiną paklaidą (apie 96 m²), nustatytą Kadastro nuostatų 1 priede (redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo savininkas, į ginčo sklypo ribų nustatymo procedūrą nebuvo kviečiamas, ginčo sklypo ribos vietovėje nebuvo ženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nebuvo pildomas. Ieškovo vertinimu, kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant galiojusius teisės aktus bei jo nuosavybės teises. Atsakovė NŽT su tuo kategoriškai nesutiko. Nurodė, kad Kelio kadastro duomenų bylos taisyklių, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 42 punkte (redakcija galiojusi iki 2018 m. vasario 25 d.) buvo nurodyta, kad kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nepildomas, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jis nebuvo kviečiamas į ginčo sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūras, nes tokios procedūros neturėjo būti atliekamos.

Iškilus abejonių ar Taisyklių 42 punkte numatyta išimtis, leidžianti neženklinti kelio juostos užimamo žemės sklypo ribų vietovėje ir nepildyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, taigi ir nekviesti į sklypo ribų nustatymo procedūrą gretimų sklypų savininkų ar jų įgaliotų asmenų, atitinka aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti Taisyklių 42 punkto nuostatų teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-18-415/2020 konstatavo, kad NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punktas (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktui (2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktui (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) bei 32.1.1.4 punktui (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija). Tuo pačiu sprendimu specializuotas teismas taip pat konstatavo, kad Taisyklių 42 punkto (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) nuostatas pripažinus neteisėtomis, ši teisės norma netaikoma nuo jos priėmimo dienos sprendžiant individualioje byloje kilusį ginčą dėl NŽT Kretingos rajono skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 14SK-1073-(14.14.110.) teisėtumo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą pripažintina, kad ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planas parengtas pažeidžiant kadastrinių duomenų tikslinimo procedūras, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir atitinkančiu teisės aktus. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad net ir panaikinus administracinį aktą, kuriuo buvo patvirtintos ginčo žemės sklypo ribos, pakartojus procedūrą būtų priimtas iš esmės tas pats sprendimas, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi vadovaujantis bendruoju teisės principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“ (lot. – ex injuria non oritur jus) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-226/2009).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. NŽT Kretingos skyriaus sprendimas Nr. 14SK-1073-(14.14.110.), kuriuo buvo patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys, parengti vadovaujantis aukštesnės teisinės galios teisės aktams prieštaraujančia Taisyklių nuostata, yra neteisėtas, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

Tenkinus ieškinio reikalavimą panaikinti 2015 m. rugsėjo 10 d. NŽT Kretingos skyriaus sprendimą Nr. 14SK-1073-(14.14.110.), tenkintinas ir išvestinis reikalavimas panaikinti 2019 m. balandžio 4 d. NŽT sprendimą Nr. 1SS-634-(5.59 E.).

Dėl žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas žemės sklypo ribas gali nustatyti tik tokiais atvejais, kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir žemės sklypų ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. Ž. prašo įpareigoti atsakovę NŽT per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sprendimu patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. 5604-0010-0093, esančio adresu Salantų g. 1, Darbėnai, Kretingos r., kadastro duomenis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą kadastro duomenų bylą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tikslieji kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis 2000 m. žemės sklypo planu ir jame įbraižytomis ribomis. Palyginus 2000 m. planą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą, žemės sklypo ribos ir jo konfigūracija praktiškai sutampa. Pasak ieškovo, nesutapimai yra tik dėl to, kad gretimuose žemės sklypuose jau buvo padaryti tikslūs kadastriniai matavimai ir reikėjo į juos atsižvelgti, kad nebūtų sklypų persidengimų ar tarpų. Atsakovė NŽT ir trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija kategoriškai nesutiko, kad būtų patvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto plano matyti, kad į ieškovo sklypą patenka dalis valstybinės reikšmės kelio Nr. 2311 Darbėnai – Grūšlaukė juostos, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Pabrėžė, kad ieškovas sklypo dalies, priklausančios valstybei išimtinės nuosavybės teise, negalėjo įgyti jokio sandorio pagrindu, kadangi toks sandoris pažeistų teisės aktus ir būtų niekinis ir negaliojantis.

Asmens nuosavybės teisę į žemės sklypą gali patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartis. Joje turi būti nustatytas nuosavybės teise įgyto žemės sklypo dydis. Kol jis nenuginčytas ir teismo nepanaikintas įstatymo pagrindu, turi būti vadovaujamasi tuo, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas tokio dydžio, koks yra nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribos nustatymo yra įpareigotas savo iniciatyva (lot. - ex officio) patikrinti, ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dydžio (viso ar jo dalies) yra galiojanti, t. y. ar ji nėra niekinė. Teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo negali būti grindžiamas niekiniais sandoriais, nes jie nesukuria civilinių teisių ir pareigų (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2010). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo J. Ž. tėvui V. Ž. 1992 m. rugsėjo 24 d. Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 454v leista nusipirkti 2320 m² ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). 2000 m. birželio 16 d. Kretingos rajono valdybos sprendimu Nr. 101 nustatyta perkamo žemės sklypo paskirtis, dydis, ribos, architektūriniai – urbanistiniai apribojimai ir sąlygos, servitutai ir specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. 2000 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1834 V. Ž. leista nusipirkti 2320 m² ploto žemės sklypą prie privačios namų valdos, 2000 m. rugsėjo 5 d. su juo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P56/2000-0294, prie kurios pridėtas žemės sklypo planas M 1:500 kaip neatskiriama sutarties dalis. V. Ž. mirus, 2012 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. VK-5806 pagrindu, žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovo mama Z. Ž.. Mirus Z. Ž., 2018 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. VK-6090 pagrindu, minėtą turtą paveldėjo ieškovas J. Ž..

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašas. Kelių sąrašo 1 priede nurodyta, kad kelias Darbėnai-Grūšlaukė Nr. 3211 priskirtas rajoniniams keliams. 1997 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija suderino valstybės išperkamų žemių, esančių po VĮ „Klaipėdos regiono keliai” keliais sąrašą, rajoninis kelias Nr. 2311 Darbėnai-Grūšlaukė ruože nuo 0,00 iki 9,4 km nurodytas kaip V kategorijos, kelio juostos plotis 18 m. 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo”, kelias Nr. 2311 Darbėnai-Grūšlaukė priskirtas prie valstybinės reikšmės rajoninių kelių. Kelio juosta ribojasi su šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 18 d. parengto žemės sklypų ribų persidengimo plano M 1:500 matyti, kad į rajoninio kelio Nr. 2311 ribas patenka 0,0301 ha (301 m²) ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai, o turto patikėjimo teise juos valdo įgaliotos valstybės įmonės ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančių kelių įsigyti privatinei nuosavybei negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir išdėstytos principinės nuostatos įtvirtina, kad valstybinės reikšmės keliai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus nuosavybės teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą. Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos. Tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo dalykas, o jei tokie sandoriai sudaryti, jie yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui pripažintina, kad 0,2320 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kretingos rajono valdyba 1992 m. rugsėjo 24 d. priimdama potvarkį Nr. 454v, kuriuo V. Ž. leista nusipirkti 2320 m² ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono valdyba 2000 m. birželio 16 d. priimdama sprendimą Nr. 101, kuriuo nustatytas sklypo dydis, jo ribos ir Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. rugpjūčio 3 d. priimdamas įsakymą Nr. 1834, kuriuo V. Ž. leido nusipirkti 2320 m² ploto žemės sklypą turėjo įvertinti, kad formuojant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis – rajoninio kelio Nr. 2311 dalis, kuri negalėjo būti privatizuojama. Negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas ar jo dalis kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi valstybinės reikšmės kelias, kaip ir visas išimtine valstybės nuosavybės teise priklausantis turtas, yra išimtas iš civilinės apyvartos (CK 4.7 straipsnio 2 dalis).

Kompleksiškai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad valstybė, veikdama per Kretingos rajono valdybą ir Klaipėdos apskrities viršininką, kurio teisių perėmėja yra NŽT, privalėjo užtikrinti tokį žemės sklypo ribų bei ploto ieškovo tėvui nustatymą, bei jo perleidimą privačion nuosavybėn, kuris nepažeistų imperatyvaus draudimo, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio užimama žemė, kaip išimtinė valstybės nuosavybė, iš valstybės nuosavybės nepereitų kitų subjektų nuosavybėn. Tuo tarpu iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis (1997 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. VIII-315 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija, 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1935 redakcija), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1995 m. spalio 31 d. įstatymo Nr. 1-1080 redakcija), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (2003 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. IX-1866 redakcija), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 550, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“). Atsižvelgiant į tai, administraciniai teisės aktai – 1992 m. rugsėjo 24 d. Kretingos rajono valdybos potvarkio Nr. 454v, 2000 m. birželio 16 d. Kretingos rajono valdybos sprendimo Nr. 101 bei 2000 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 1834 dalys, kurių pagrindu V. Ž. buvo leista pirkti 0,0301 ha plotą 0,2320 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią – rajoninį kelią Nr. 2311 Darbėnai-Grūšlaukė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – yra negaliojantys nuo priėmimo momento (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, spręstina, jog yra pagrindas panaikinti sandorius, kurie buvo sudaryti neteisėtų administracinių aktų pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms naikintinos 2000 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P56/2000-0294, 2012 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. VK-5806 ir 2018 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. VK-6090 dalys dėl 0,0301 ha sklypo dalies, kadangi valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku, o tai reiškia, kad tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 4.7 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms ir pripažinus negaliojančiomis visas šio turto perleidimo sutartis, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-149/2007, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-7-165/2012). Teismo vertinimu, valstybinės reikšmės kelių kaip išimtinės valstybės nuosavybės teisinis statusas lemia nurodytus restitucijos taikymo ypatumus ir šioje byloje, t. y. restitucija turėtų būti taikoma natūra ir žemės sklypo dalis turi būti grąžinta valstybės nuosavybėn.

Pritaikius restituciją, paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, turi būti kompensuojama netekto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-7-165/2012; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-7-379/2012). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, kompensacijos dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 45092/07). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad vidutinė 0,2320 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 8440,00 Eur. Lietuvos Respublikos nuosavybėn grąžinus natūra 0,0301 ha valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2311 Darbėnai-Grūšlaukė dalį, patenkančią į 0,2320 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui J. Ž. iš Lietuvos Respublikos priteistina 1095,02 Eur (8440 Eur : 2320 m² x 301 m²).

Pripažinus sandorių dalis, kuriomis ieškovas įgijo 0,2320 ha ploto žemės sklypą, dėl 0,0301 ha sklypo dalies niekinėmis ir negaliojančiomis bei pritaikius restituciją, ieškovo reikalavimai panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 14KAM-5795, kuriuo atsisakyta patvirtinti ieškovui priklausančio 0,2320 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos duomenis bei įpareigoti atsakovę patvirtinti 0,2320 ha dydžio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus UAB „(duomenys neskelbtini)“, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).

Ieškovas J. Ž. pateikė rašytinius įrodymus, kad šioje byloje sumokėjo 150,00 Eur (2019 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 803 įmokėta 75,00 Eur, 2020 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 640 įmokėta 75,00 Eur) žyminio mokesčio, 70,00 Eur (pagal 2020 m. vasario 19 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. IP1000) už parengtą žemės ribų persidengimo planą bei patyrė 900,00 Eur (2019 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 600,00 Eur, 2020 m. vasario 27 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. LAT 899737 sumokėta 300,00 Eur) teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinys tenkintas 50 procentų. Ieškovui proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 560,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 7,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 14SK-1073-(14.14.110.) ir juo nustatytus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-634-(5.59 E.).

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 1992 m. rugsėjo 24 d. Kretingos rajono valdybos potvarkio Nr. 454v dalį, kuria V. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo leista pirkti 0,0301 ha plotą 0,2320 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią – rajoninį kelią Nr. 2311 Darbėnai-Grūšlaukė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. birželio 16 d. Kretingos rajono valdybos sprendimo Nr. 101 dalį, kuria nustatytos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir dydis.

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 1834 dalį, kuria V. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo leista pirkti 0,0301 ha plotą 0,2320 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią – rajoninį kelią Nr. 2311 Darbėnai-Grūšlaukė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P56/2000-0294, 2012 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. VK-5806 ir 2018 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. VK-6090 dalis, kurių pagrindu ieškovas J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo 0,0301 ha plotą 0,2320 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelią – rajoninį kelią Nr. 2311 Darbėnai-Grūšlaukė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti restituciją ir grąžinti natūra Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0301 ha iš 0,2320 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 2311 Darbėnai-Grūšlaukė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir priteisti iš Lietuvos Respublikos 1095,02 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus ir 02 ct) ieškovo J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, 560,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, iš kiekvieno po 3,90 Eur (tris eurus ir 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Kristina Vorienė