Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-08-21 · Civilinė byla Nr. e2S-335-544/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
e2S-335-544/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Gevorasergel“
Skolininkas
V. A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-335-544/2024Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00743-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.19.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4564-504/2024 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gevorasergel“ pareiškimą skolininkui V. A. J. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2024 m. balandžio 9 d. išduotas teismo įsakymas dėl 103,52 Eur skolos, 25,88 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) išieškojimo iš skolininko V. A. J. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvorasergel“ naudai.

Šalies argumentai

2. 2024 m. balandžio 11 d. teismui priėmus skolininko pateiktus prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų, kreditorė UAB „Gelvorasergel“ 2024 m. balandžio 25 d. teismui pateikė prašymą dėl pareiškimo atsisakymo. Pareiškime nurodė, kad V. A. J. turėjo sutartinius santykius su pradine kreditore akcine bendrove (toliau – AB) „TeliaLietuva“ ir pilnai neatsiskaitė už jam suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, ką patvirtina UAB „TeliaLietuva“ pažyma, kurioje nurodyti skolos perleidimo duomenys UAB „GelvoraSergel“ ir V. A. J. už paslaugas atlikti mokėjimai. Kreditorė UAB „GelvoraSergel“, siekdama taikiai baigti kilusį ginčą, atsižvelgdama į tai, kad skolos suma nedidelė, į skolos susidarymo laikotarpį, remdamasi CPK 140 straipsniu atsisakė nuo pareiškimo dėl skolos priteisimo.

3. 2024 m. balandžio 25 d. pirmosios instancijos teismas priėmė kreditorės UAB „Gelvorasergel“ prašymą, kuriuo ji atsisakė nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo iš skolininko V. A. J., panaikino teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukė.

4. 2024 m. balandžio 29 d. gautas skolininko V. A. J. raštas, kuriuo jis prašo išspręsti prašymą skirti kreditorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė tenkinti skolininko prašymą skirti baudą kreditorei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6. Teismas nurodė, kad skolininko V. A. J. pateiktas dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, dokumente nėra nurodytų visų minėtame CPK 111 straipsnyje nurodytų duomenų, kurie privalo būti nurodyti kiekviename asmens teismui teikiamame procesiniame dokumente.

7. Be to, skolininkas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo prašyme nurodytas aplinkybes, kad kreditorė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis teikdama teismui aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorė, pateikdama pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, pateikė skolos dydį ir reikalavimo teisę patvirtinančius reikalavimus, nors tai nėra privaloma. Teismas išduodamas teismo įsakymą įrodymų pagrįstumo nevertino. Kreditorės inicijuotas teismo procesas jokių neigiamų pasekmių (nuostolių) skolininkui nesukėlė, todėl nėra pagrindo skirti baudą kreditorei už procesinių teisių realizavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantas V. A. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir skirti UAB „GelvoraSergel“ maksimalią baudą.

9. Nurodo, kad UAB „GelvoraSergel“ pateikė teismui žinomai nepagrįstą prašymą išduoti teismo įsakymą, kuriame nepagrįstai jį įvardino skolininku, dėl ko prieštaravimuose dėl kreditoriaus pareiškimo prašė teismą skirti UAB „GelvoraSergel“ įstatyme numatytą baudą.

10. Nurodo, kad pareiškime nurodytu laikotarpiu (2008 m. gruodžio 30 d.) AB „Telia Lietuva“ neegzistavo, o AB „Omnitel“ į skolininką reikalavimo teisių neturėjo, todėl jų negalėjo perleisti. Kreditorė tik suėjus 10 metų suėjus senaties terminui nepagrįstai pradėjo reikalauti sumokėti neegzistuojančią skolą, o tai yra sąmoningas tyčinis veiksmas, siekiant gauti nepagrįstas skolas, kurias žmonės, nežinodami savo teisių teikti prieštaravimus, susimoka. Toks kreditorės nusikalstamas verslas, pasinaudojant teismo įsakymu, kenkia teismų autoritetui bei mažina pasitikėjimą teismais, todėl baudą skirti būtina.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąją skundą kreditorė UAB „Gelvorasergel“ prašo atskirąjį skundą atmesti.

12. Nurodo, kad tarp jos ir pradinės kreditorės AB „Telia Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Omnitel“) 2008 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į skolininką V. A. J. pagal jo su UAB „Omnitel 2004 m. gruodžio 29 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, todėl įgijo teisę jam reikšti visus reikalavimus, kuriuos skolininko atžvilgiu turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė. Skolininkas į raginimus grąžinti skolą nereagavo, todėl 2024 m. balandžio 9 d. pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir pateikė skolininko skolą ir reikalavimo perleidimą pagrindžiančius dokumentus, nors įstatymas pareigos pateikti tokius įrodymus nenustatė (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Todėl skolininko argumentai, kad kreditorė neturėjo teisės kreiptis į teismą, kad kreipdamasi į teismą piktnaudžiavo savo teisėmis, nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal skolininko atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą kreditorei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

17. Nagrinėjamu atveju, 2024 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi panaikinus teismo įsakymą ir nutraukus bylą kreditorei atsisakius pareiškimo, teismas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė skirti baudą kreditorei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skolininkas padavė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta skirti baudą, dėl kitų teismo veiksmų (bylos nutraukimo) atskirojo skundo nepateikė ir jų neskundžia.

18. Nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis, apskundimo galimybė tiesiogiai Civilinio proceso kodekse nenumatyta, o antrasis nutarties apskundimo atvejis galimas tik tada, kai nutartis užkerta kelią toliau nagrinėti bylą (CPK 334 straipsnis). Skundžiamoji teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, todėl negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad nutartys, kuriomis atsisakoma skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacine tvarka neskundžiamos (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-2376/2013, Nr. 2-517/2014, Nr. e2-121-516/2020, Nr. e2-1132-790/2020, Nr. e2-1650-241/2020).

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisminis procesas byloje yra apskritai pasibaigęs kreditorei atsisakius pareiškimo ir teismui bylą nutraukus. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad dėl nutarties per septynias dienas galima pateikti atskirąjį skundą Panevėžio apygardos teismui, tačiau tai nepakeičia įstatymu nustatyto reguliavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama.

20. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skolininko atskirąjį skundą atsisakyti priimti.

21. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarties nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal skolininko V. A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą kreditorei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutraukti.

Teisėja Ramunė Čeknienė