- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- eI3-799-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04383-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- L. O., E. O.
- Advokatai
- Dainius Antanaitis, Edmundas Budvytis
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – L. O. ir E. O. (E. O.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Vilties pašvaistė“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo:
1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo komisijos) 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Reg. Nr. CSPR dėl teritorinio registratoriaus ir kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų;
2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir - Registrų tvarkytojas) 2022 m. birželio 14 d. sprendimą;
3) ) įpareigoti Registrų tvarkytoją įregistruoti UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę į pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m;
4) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2022 m. birželio 15 d. sprendimą;
5) įpareigoti Kadastro tvarkytoją įregistruoti pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) pasikeitusius duomenis, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje;
6) pareiškėjos naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir nepakeisti šie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas, Sandelis) duomenys: aukštų skaičius – 1; tūris – 172 kub. m; baigtumo procentas – 100 proc.; užstatytas plotas – 57,48 kv. m; pastato 2341/5748 dalis, tai atitinka 23,41 kv. m, V. Š. buvo paveldėta iš V. B., o vėliau padovanota pareiškėjai.
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Pastato bendrasavininkė, 2001 m. sausio 5 d. raštu Nr. B-209 (toliau – ir Sutikimas) ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūnas 2001 m. sausio 14 d. potvarkiu Nr. 84 buvusiai Pastato dalies savininkei V. B. leido rekonstruoti Pastatą, įrengiant parduotuvę, ir atlikti patalpų teisinę registraciją savo vardu su sąlyga, kad po rekonstrukcijos liktų Savivaldybei priklausančioji Pastato 1/3 dalis (23,41 kv. m). Teisinės Sutikimo rekonstruoti Pastatą pasekmės kyla visiems asmenims, kurie vėliau įgyja Sutikimą davusios Vilniaus miesto savivaldybės patalpas, o iš V. B. perėjusi Pastato dalis taip pat pereina su visomis teisėmis, įskaitant ir teises, kylančias iš Sutikimo bei rekonstrukcijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 2 dalis).
Pagal Sutikimą, kuris įrodo pasiektą susitarimą dėl bendraturčiams tenkančių dalių po rekonstrukcijos, Pastato dalių, nepriklausiusių V. B., plotai, kurie prieš rekonstrukciją sudarė 34,07 kv. m (57,48 kv. m (visas plotas) – 23,41 kv. m (V. B. priklausęs plotas iki rekonstrukcijos) = 34,07 kv. m) nekeičiami, nepaisant to, kas yra ar bus jų savininkai.
Iš pasikeitusių Pastato duomenų matyti, kad V. Š. iš V. B. paveldint, o vėliau pareiškėjai dovanojant Pastato dalį, pačio Pastato bendras plotas faktiškai buvo ir vis dar yra 382,58 kv. m, nes vykdant Pastato rekonstrukciją, buvo padidinta V. B. priklausiusi, vėliau V. Š. paveldėta, o dar vėliau pareiškėjai padovanota Pastato dalis, kuri sudaro 348,51 kv. m (382,58 kv. m – 34,07 kv. m = 348,51 kv. m).
Pastato Rekonstrukcija buvo vykdoma be nukrypimų. Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. liepos 15 d. pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Tai įrodo, jog rekonstruojant pastatą buvo išpildyta Sutikimo sąlyga – keisti (įskaitant didinimą) tik V. B. priklausiusią dalį, kuri vėliau perėjo V. Š., o dar vėliau pareiškėjai. Rekonstrukcijos statytoja buvo ir yra pareiškėja. Po 2022 m. gegužės 16 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pareiškėja yra Pastato padidėjusios dalies statytoja ir savininkė, susitarimo, kurį įrodo Sutikimas, ir rekonstrukcijos pagrindu turintis teisę į šios dalies realių matmenų įregistravimą.
CK 4.75 straipsnio 1 dalis reiškia, kad tarp bendrasavininkų turi būti susitarta dėl to, kokios bendro daikto dalys nuosavybės teise priklausys bendrasavininkams. Tarp Pastato bendraturčių toks sutarimas buvo pasiektas.
Sutikimas ir pareiškėjos bei Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Pastato bendrasavininkė, sutiko, jog pareiškėja rekonstruotų Pastatą bei sutiko, jog rekonstruota pastato dalis taptų pareiškėjos nuosavybė, o 23,41 kv. m Pastato liktų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe. Sutikimu Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė teisės nesutikti su Pastato rekonstrukcija ir rekonstruoto Pastato dalies įregistravimu V. B. vardu, paliekant Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn tik 23,41 kv. m dalį Pastato. Ta aplinkybė, kad Pastato rekonstrukcijos metu keitėsi Pastato bendraturčiai, negali turėti jokios įtakos pareiškėjos teisės atsiradimui į padidėjusią Pastato dalį.
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla įrodo tai, kad Pastatas buvo rekonstruotas ir jo plotas šiuo metu sudaro 382,58 kv. m. Tiek iš su Prašymu pateiktų dokumentų, tiek iš Registrų tvarkytojo turimų dokumentų yra visiškai aiškios buvusios ir esamos Pastato bendraturčių, įskaitant pareiškėją, dalys po Pastato rekonstrukcijos. Po rekonstrukcijos Pastato bendras plotas yra 382,58 kv. m, iš kurių, 34,07 kv. m nebuvo V. B. ir jos nuosavybės perėmėjų. Tai reiškia, kad po rekonstrukcijos V. B. ir jos nuosavybės teises perėmėjų, įskaitant Pareiškėją, nuosavybės teise priklauso 348,51 kv. m (382,58 kv. m – 34,07 kv. m = 348,58 kv. m), o tai sudaro 34851/38258 rekonstruoto Pastato. Kitų bendraturčių dalis Pastate sudaro 3407/38258. Iš Registro tvarkytojui pateiktų ir jo turimų dokumentų, aišku, kokia Pastato dalis turi būti registruojama pareiškėjai, o kokia kita Pastato dalis priklauso kitiems bendrasavininkams. Nors iš pareiškėjos pateiktų dokumentų aiškiai matyti kokių Pastato dalių valdymo, naudojimo ir disponavimo teisė priklauso pareiškėjai ir kitiems bendraturčiams pagal Sutikimą ir Rekonstrukcijos rezultatą, ta aplinkybė, jog šios dalys įvardintos kvadratiniais metrais, o ne kitais dalių identifikavimo būdais, nesudaro pagrindo teigti, jog prašoma registracija negalima.
Atsiliepimas
Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) pateikė atsiliepimą į skundą, kurio prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre į Sandėlio, kurio užstatytas plotas sudaro 57,48 kv. m, 2341/5748 dalį nuo 2022 m. gegužės 17 d. įregistruotos UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisės, į 1/3 dalį Sandėlio įregistruotos E. O. ir L. O. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės. Į 1491/5748 dalį Sandėlio nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, ši aplinkybė konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Vilties pašvaistė“ skundą. UAB „Vilties pašvaistė“ elektroniniu paštu pateikė 2022 m. birželio 1 d. prašymą „Dėl pastato pakitimų ir nuosavybės teisės įregistravimo“ (toliau – Prašymas), kuriuo prašė Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Sandėlio kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registre į Sandėlio dalį (348,51 kv. m) įregistruoti UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teises. Kartu su Prašymu pareiškėja Registrų centrui pateikė matininkės 2014 m. birželio 23 d. parengtos Sandėlio kadastro duomenų bylos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 15 d. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) (versijos Nr. 2) (toliau – Pažyma) kopijas, kurios jau buvo teiktos anksčiau Registrų centro padaliniui kartu su kitais UAB „Vilties pašvaistė“ ir buvusios Sandėlio bendraturtės V. B. prašymais. Taip pat kartu su Prašymu UAB „Vilties pašvaistė“ elektroniniu paštu Registrų centrui pateikė išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties, Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos 1998 m. birželio 16 d. rašto Nr. 22-11-381, Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus 2001 m. sausio 5 d. rašto Nr. B-209 „Dėl ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) kieme priklausomybės“, Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. sausio 14 d. potvarkio Nr. 84 „Dėl sutikimo leisti rekonstruoti ūkinį pastatą 6I1p (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Potvarkis), Parduotuvės (duomenys neskelbtini) suderinimo su organizacijomis sąrašo nepatvirtintas kopijas.
Registrų tvarkytojas, išnagrinėjęs UAB „Vilties pašvaistė“ Prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą atsisakyti Nekilnojamojo turto registre pakeisti duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą Sandėlį, kuris, vadovaujantis matininkės 2014 m. birželio 23 d. parengtos Sandėlio kadastro duomenų bylos duomenimis, nuo 2005 iki 2014 metų buvo rekonstruojamas (po rekonstrukcijos pastato paskirtis – prekybos (parduotuvė (duomenys neskelbtini) su patalpomis paslaugomis), bendras plotas 382,58 kv. m, užstatytas plotas 107 kv. m). Teritorinis registratorius ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėja nepateikė bendraturčių susitarimo, kuriame būtų nurodyta kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos rekonstruotu Sandėliu kiekvienas iš bendraturčių. Taip pat teritoriniam registratoriui elektroniniu paštu pateikta išrašo iš teisinių paslaugų teikimo sutarties nepatvirtinta kopija neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto registro nuostatai) 38 punkto reikalavimų.
Kadastro tvarkytojas 2022 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą pareiškėjos Prašymą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Sandėlio kadastro duomenis atmesti, nes teritorinis registratorius 2022 m. birželio 14 d. buvo priėmęs sprendimą atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto registro duomenis, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktu, įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys gali būti pakeičiami tik tada, kai kartu patikslinami registro duomenys.
Pareiškėja Ginčų nagrinėjimo komisijai elektroniniu paštu pateikė elektroniniu parašu pasirašytą skundą, tačiau kartu šiuo skundu pateiktos dokumentų kopijos nebuvo pavirtintos saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais, todėl Komisija 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu pasiūlė pareiškėjos atstovui pateikti Komisijai teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai patvirtintus skundo priedus.
Ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-248 palikti galioti teritorinio registratoriaus 2022 m. birželio 14 d. sprendimą, o kadastro tvarkytojo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą pakeitė, papildomai nurodydama, kad kadastro tvarkytojo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo priėmimo pagrindas taip pat yra ir aplinkybė, nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte: pateikta nepatvirtinta išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat Prašymą dėl pasikeitusių Sandėlio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.
Vadovaujantis pareiškėjos kartu su Prašymu pateikta 2014 m. birželio 23 d. parengta Sandėlio kadastro duomenų byla, Sandėlis 2005–2014 metais buvo rekonstruotas (padidintas statinio užstatytas plotas, pastatyti papildomi statinio aukštai, rekonstruotas rūsys, pakeista statinio paskirtis ir kt.).
Tiek kadastro tvarkytojui, tiek Registrų tvarkytojui, tiek Ginčų nagrinėjimo komisijai (kartu su pradiniu 2022 m. liepos 12 d. skundu) pareiškėja pateikė Sutikimo ir Potvarkio nepatvirtintas kopijas. Pareiškėja kartu su Prašymu teritoriniam registratoriui ir kadastro tvarkytojui pateikė Sutikimo ir Potvarkio netvirtintas kopijas, šie dokumentai, net neatsižvelgiant į jų turinį, negalėjo būti tinkamas pagrindas Sandėlio kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre ir bendraturčių nuosavybės teisių į Sandėlį Nekilnojamojo turto registre pakeitimui.
Nei Sutikime, nei kitame kartu su Prašymu pareiškėjos teiktame dokumente nėra duomenų, kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos Sandėliu (po rekonstrukcijos – prekybos pastatu) kiekvienas iš bendraturčių. Vienintelis dokumentas, kuriame yra nurodomas pareiškėjos siekiamas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas rekonstruoto Sandėlio plotas yra Prašymas. Vieno iš bendraturčių prašymas negali būti laikomas dokumentu, įvardintu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinančiu kokios konkretaus nekilnojamojo daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių.
Šalies argumentai
Pareiškėja kartu su Prašymu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Sandėlių bendraturčių (pareiškėjos, E. O. bei L. O. ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos dalies savininko) susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdomų dalių nustatymo, o pats teritorinis registratorius savarankiškai tokių duomenų nerenka.
Pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teises į 348,51 kv. m (iš 382,58 kv. m) rekonstruoto Sandėlio, darytina išvada, kad pareiškėja siekia, kad jos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos į rekonstruoto Sandėlio plotą, esantį virš pirmo aukšto (antrame, trečiame aukšte ir pastogėje) bei rūsyje, neatsižvelgiant į tai, kad dalis šio ploto yra išsidėstęs virš kitų bendraturčių nuosavybės teise valdomo užstatyto Sandėlio ploto. Pareiškėja siekia, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma dalis ne tik į rekonstruotą 23,41 kv. m Sandėlio dalį, bet ir į kitas patalpas, pastatytas ant kitų bendraturčių nuosavybės teise valdomos Sandėlio dalies.
Pareiškėja nepagrįstai siekia išplėsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencijos ribas, perkeldama jam pareigą konstatuoti vertinamojo pobūdžio aplinkybes, kai teritoriniam registratoriui teiktuose dokumentuose (tiksliau jų netvirtintose kopijose), net nėra nurodytos konkrečios bendraturčių rekonstruoto Sandėlio nuosavybės teise valdomos dalys bei neišreikšta Sandėlio bendraturčių valia dėl pareiškėjos prašomo Sandėlio bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.
Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendime nurodė, kad Registrų tvarkytojo 2022 m. birželio 14 d. sprendimas atmesti pareiškėjos Prašymą buvo priimtas atsižvelgiant ne tik į tai, kad jam pateikta išrašo iš teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija buvo nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bet ir aplinkybę dėl nepateikto bendraturčio susitarimo, kurios, įvertinus ne vienerius metus vykusius civilinius bei administracinius ginčus tarp Sandėlio bendraturčių, negalėtų būti pašalinta per mažiau nei vieno mėnesio terminą.
Tam, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą būtų įrašyti pakeisti Sandėlio kadastro duomenys, prašymą dėl pasikeitusių Sandėlio kadastro duomenų įrašymo turėjo pateikti arba visi Sandėlio bendraturčiai, arba vienas iš bendraturčių, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą, ar kitokiu būdu išreikštą valią dėl pasikeitusių Sandėlio kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastre pateikė tik viena iš Sandėlio bendraturčių – UAB „Vilties pašvaistė“.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. O. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo: 1) administracinę bylą nutraukti; 2) informuoti Lietuvos Respublikos prokuratūrą apie galimai savavališkai užimtą dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teigia, kad ginčas, kurį šioje administracinėje byloje inicijavo UAB „Vilties pašvaistė“, iš esmės išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal VĮ Registrų centras duomenis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 52 kv. m žemės, o pagal pateiktus duomenis naujai pastatyto pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 107 kv. m. Pareiškėja nei ankstesnėse bylose, nei prašymuose Registrų centrui įregistruoti jos nuosavybės teise į tariamai rekonstruotą pastatą nėra pateikusi jokių paaiškinimų ir (arba) įrodymų, kokiu teisinu pagrindu pastato užstatymo plotas yra 55 kv. m didesnis nei pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės plotas.
Pareiškėjai priklausantys 52 kv. m (52/1158 dalys) iš viso sklypo 1 158 kv. m ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje su Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 1 106 kv. m (1106/1158 dalys). Pareiškėja be jokio teisinio pagrindo, t. y. savavališkai, yra užėmusi 55 kv. m valstybinės žemės sklype. Visas sklypas yra kultūros vertybių apsaugos zonoje ir jo užstatymo prasme turi atitinkamą režimą.
Pareiškėja vietoje to, kad rekonstruotų pastatą, jį 2001 metais nugriovė, tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamento 2001 m. liepos 25 d. raštas Nr. 529.
Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus 2011 m. gegužės 16 d. išduotas dokumentas Nr. 4D-679 yra ne statybą leidžiantis dokumentas, kaip jis traktuojamas Statybos įstatyme. Nurodytas dokumentas leidimas tęsti sustabdytą statybą, kuriame nurodyta, jog statytojui UAB „Vilties pašvaistė“ nuo 2007 m. gegužės 3 d. buvo sustabdyta statinio „parduotuvė diabetikams su patalpomis paslaugoms (duomenys neskelbtini)“ statyba, o šiuo leidimu leista toliau tęsti sustabdytą statybą. Toks statybos leidimas nebuvo išduotas, tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentu skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Statyba turėjo būti tęsiama pagal pirminį 2001 m. sausio 12 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis statybos leidimas pareiškėjai suteikė teisę rekonstruoti jai priklausančią 1/3 dalį (23,41 kv. m) pastato, bet ne naujai statyti pastatą, kurio užstatymo plotas 107 kv. m, o bendras pastato plotas, kaip nurodo pareiškėjas, 382,58 kv. m.
Pareiškėja nei VĮ Registrų centrui, nei šioje byloje (nei ankstesnėse bylose) nepateikė nei pirminio, nei pakoreguoto pastato rekonstrukcijos projekto. Pirminis projektas negalėjo būti koreguotas tokia apimtimi, kad užstatymo plotas išsiplėstų iki 107 kv. m, o bendras pastato plotas taptų 382,58 kv. m.
Nesudėtingu buvo pastatas, kurio bendras plotas yra ne daugiau kaip 80 kv. m. Ginčo atveju pastatas yra 382,58 kv. m, todėl pagal Statybos įstatymą yra traktuotinas pagal kategoriją „Pastatas“ (SĮ 2 straipsnio 7 dalis). Vertinant tai, kad pastatas buvo 57,48 kv. m bendras plotas, 2001 metais buvo nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas pastatas, kurio bendras plotas 382,58 kv. m, jis buvo sukurtas vykdant naujo statinio statybą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Vykdant šią veiklą nebuvo naujo statinio projekto, statytojas neturėjo nustatyta tvarka išduoto naują pastatą statyti leidžiančio dokumento, statytojas be teisinio pagrindo dalį pastato pastatė valstybei priklausančio žemės sklypo dalyje.
Pagal pareiškėjos į šią bylą pateiktus duomenis, jai nuosavybės teise priklauso tik 52 kv. m, kita valstybei priklausančio žemės sklypo dalis (55 kv. m) yra užimta be teisinio pagrindo, t. y. savavališkai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atstovas pabrėžė, kad teismų sprendimuose konstatuota, kad pastato statyba yra teisėta. Siekiant registruoti padidėjusią pastato dalį, trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimo nereikėjo gauti. Susitarimas reikalingas tik dėl valdymo, disponavimu daiktu. Susitarimas dėl padidėjusių rekonstruoto pastato dalių jau buvo pasiektas 2001 metais, ir šio susitarimo su Vilniaus miesto savivaldybe pasekmės pereina visiems teisių perėmėjams. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas prašė padidėjusią nuosavybės dalį registruoti prašymo pagrindu, pareiškėjas prašė registruoti kartu su prašymu pateiktų dokumentų pagrindu.
Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad Registrų centras dalyvavo visuose procesuose, kurios inicijavo tretieji suinteresuoti asmenys. Pastatas stovi teisėtai. Registrų centras turėjo pakankamai duomenų įregistruoti pasikeitusius apstato duomenis. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 29 d. buvo išspręstas ne analogiškas ginčas, kadangi teismas išsprendęs ginčą konstatavo, kad ne savininkas negali prašyti įregistruoti apsikeitusius pastato duomenis. Pabrėžė, kad yra išspręsti tiek su žemės užstatymu, tiek su statybų teisėtumu susiję klausimai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė nurodė, kad pareiškėjo prašymas nėra dokumentas, kurio pagrindu galima keisti duomenis nekilnojamojo turto registre. 2014m. liepos 15 d. pažyma patvirtina tik tai, kad statyba yra be nukrypimų. Dokumento, patvirtinančio kokios dalys kiekvienam iš bendraturčių priklauso, pareiškėjas nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas nėra tas dokumentas, kuriame nurodyta Registrų centrui, kokią konkrečią pastato dalį reikia registruoti. Šiuo metu yra įregistruota nuosavybės teisė į užstatytą plotą. Pareiškėjas sulygina užstatytą plotą su bendru pastato plotu. Registratorius negali atlikti jokių skaičiavimų.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas nurodė, kad esminis ginčas kyla dėl nuosavybės dalių, dėl turtinių teisių. Kai bus išspręstas turtinis ginčas, neliks ginčo ir dėl duomenų išviešinimo nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu tretieji suinteresuoti asmenys nepretenduoja į jokią pastato padidėjusią dalį, kadangi nenori būti nelegalios statybos bendrininkai.
Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia įregistruoti ne tik pastato techninius parametrus, bet ir įteisinti nuosavybės teisę. Taigi siekia išspręsti kylančius nuosavybės teisės klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Reg. Nr. CSPR, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. SPR4-10085 (14.5 E) ir Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SPR5-12187 (14.4 E) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B. nuo 1995 m. balandžio 13 d. nuosavybės priklausė 2341/5748 dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėto pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinė ūkio, aukštų skaičius – 1, tūris – 172 kub. m, užstatytas plotas – 57,48 kv. m.
Vilniaus miesto senamiesčio seniūnija 1998 m. birželio 16 d. rašte Nr. 22-11-381, adresuotame V. B., nurodė, jog seniūnija neprieštarauja, kad būtų ruošiama ir nustatyta tvarka derinama ūkinio pastato 1J 1/p, esančio namo (duomenys neskelbtini) kieme kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos projektinė dokumentacija.
Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrius 2001 m. sausio 5 d. rašte Nr. B-209, adresuotame V. B., nurodė, kad, išnagrinėję jos prašymą ir patikrinę padėtį vietoje, praneša, kad ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kieme, Energetikos ir būsto skyriaus apskaitoje nėra. Ji nuosavybės teise valdo tik plytinio ūkio pastato (1 I1/p) dalį, t. y. 23,41 kv. m. Kita šio pastato dalimi bei sandėliukais naudojasi kiti namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai (tarpusavio susitarimu suderinę su UAB „Senamiesčio ūkis“). Paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos posėdyje svarstyta ir pritarta leisti V. B. remontuoti (rekonstruoti) savo lėšomis tik jai nuosavybės teise priklausančią pastato (1 I1/p) dalį.
Vilniaus miesto senamiesčio seniūnas 2001 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 84 sutiko, kad V. B. rekonstruotų ūkinį pastatą 6I1/p, įrengiant parduotuvę, ir atliktų įrengtų patalpų teisinę registraciją savo vardu su sąlyga, kad po rekonstrukcijos liktų savivaldybei priklausančioji ūkinio pastato 6I1/p 1/3 dalis (23,41 kv. m).
2014 m. birželio 20 d. parengta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla.
2014 m. liepos 15 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. 2341/5748 dalį pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė V. Š.
2022 m. gegužės 16 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėja UAB „Vilties pašvaistė“ įgijo nuosavybės teisę į 2341/5748 dalį pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2022 m. birželio 1 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą dėl pastato pakitimų ir nuosavybės teisės įregistravimo, prašė įregistruoti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) pasikeitusius duomenis, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir įregistruoti pareiškėjos UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę į pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m.
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė, nustatęs, jog nepateiktas bendraturčių sutikimas, kuriame būtų nurodyta, kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos minėtu pastatu kiekvienas iš bendraturčių, taip pat 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka Nekilnojamojo turto registro 23 straipsnio 2 dalies ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 38 punkto.
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą, kadangi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktu, įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys gali būti pakeičiami tik tada, kai kartu patikslinami registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja pateikė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijai skundą prašydama panaikinti 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 15 d. sprendimus.
VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. CSPR-248 paliko galioti 2022 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. SPR4-10085 (14.5 E), o 2022 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. SPR5-12187 (14.4 E) pakeitė nurodydama papildomai, kad šio sprendimo priėmimo pagrindas: pateikta nepatvirtinta 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat Prašymą dėl pasikeitusių Sandėlio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Reg. Nr. CSPR, panaikinti Registrų tvarkytojo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą ir Kadastro tvarkytojo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą.
Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Registro įstatymas). Šio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d., toliau – Kadastro įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.
Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017, Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).
LVAT kolegija pabrėžė, kad aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. birželio 1 d. pateikė prašymą dėl pastato pakitimų ir nuosavybės teisės įregistravimo, prašė įregistruoti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) pasikeitusius duomenis, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir įregistruoti pareiškėjos UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę į pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m.
Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ matininko K. V. 2014 m. birželio 16 d. parengta elektroninė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 15 d. pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. 2, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 1998 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos rašto Nr. 22-11-381; Vilniaus miesto savivaldybė 2001 m. sausio 5 d. rašto Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūnas 2001 m. sausio 14 d. potvarkio Nr. 84; suderinimo su organizacijomis sąrašai, 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų sutarties kopijas (nepatvirtintas).
Registro įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.
Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.
Taigi nagrinėjamu atveju tiek Registrų tvarkytojas, tiek kadastro tvarkytojas, vertindami pareiškėjo pateiktus prašymus ir dokumentus, turėjo įsitikinti, ar nėra minėtose teisės aktų nuostatose nurodytų pagrindų, dėl kurių negalėjo būti įrašyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) pasikeitę duomenys, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir pareiškėjos UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę į pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m.
Iš skundžiamo Registrų tvarkytojo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo matyti, kad registrų tvarkytojas atsisakė įregistruoti UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teises į 348,51 kv. m dalį iš bendro 382,52 kv. m ploto, kadangi nepateiktas bendraturčių susitarimas, kuriame būtų nurodyta, kokiomis dalimis jie valdys, naudosis ir disponuos minėtu pastatu kiekvienas iš bendraturčių.
Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, remiasi Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštu Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. sausio 14 d. potvarkiu Nr. 84, kuriais remiantis Vilniaus miesto savivaldybė buvusiai pastato dalies bendrasavininkei V. B. leido rekonstruoti pastatą, įrengiant parduotuvę. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip buvusi pastato bendrasavininkė sutiko, kad buvusi pastato bendrasavininkė V. B. remontuotų rekonstruotų tik jai nuosavybės teise priklausančio pastato (sandėlio) dalį, t. y. 23,41 kv. m. Remiantis šiuo Sutikimu, pareiškėja laiko, kad jai po rekonstrukcijos priklauso 348,51 kv. m (382,58 kv.m-34,07 kv. m = 348,51 kv. m).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. To pateis straipsnio 2 dalis numato, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštas Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. sausio 14 d. potvarkis Nr. 84, kuriais buvusiai pastato dalies savininkei V. B. leido rekonstruoti pastatą, įrengiant parduotuvę, ir atliktų įrengtų patalpų teisinę registraciją savo vardu su sąlyga, kad po rekonstrukcijos liktų Savivaldybei priklausančioji ūkinio pastato 6I1/p 1/3 dalis (23,41 kv. m), patvirtina pareiškėjo nuosavybės teisę būtent į 348,51 kv. m dalį iš bendro 382,52 kv. m pastato ploto.
Kaip jau buvo minėta, nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).
Nei Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštas Nr. B-209, nei Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. sausio 14 d. potvarkis Nr. 84, nei pareiškėjos prašyme atliktas paskaičiavimas nelaikytini dokumentais nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio prasme, patvirtinantys pareiškėjos nuosavybės teisę į 348,51 kv. m iš 382,52 kv. m pastato ploto.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Registro tvarkytojas turi įstatyme nustatytus instrumentus ir priemones išsiaiškinti ar nėra duomenų apie Pastato bendraturčiams priklausančias dalis, prašydamas per atitinkamą terminą pateikti papildomus dokumentus ar informaciją, paaiškinimus, skaičiavimus, kurių pagrindu šios dalys registratoriui turi būti aiškios.
Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriuo remiasi pareiškėja, nagrinėjamu atveju numato, kad išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja siekia, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija konstatuotų faktą, jog pareiškėjai priklausanti pastato dalis sudaro 348,51 kv. m iš 382.52 kv. m. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Registrų tvarkytojas neturėjo teisės vertinti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo į 348,51 kv. m, kadangi tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Šio aspekto neturi teisės vertinti ir administracinis teismas. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, bendrasavininkams nesusitarus, kokiomis dalimis jie valdys ir naudosis bendrąją daline nuosavybe, ginčas dėl nuosavybės turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikus Registro įstatymo 22 straipsnyje numatyto dokumento, patvirtinančio pareiškėjos teisę į 348,51 kv. m Pastato dalį, Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę, Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Realios tikimybės pašalinti aplinkybes, trukdančias registruoti kadastro duomenis, nebuvo, kadangi pareiškėja neturi bendraturčių susitarimo kokiomis dalimis valdys pastatą, taip pat kito Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyto dokumento, patvirtinančio pareiškėjos teisę būtent į 348,51 kv. m pastato dalį.
Nors 2022 m. birželio 14 d. Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) atkreiptas dėmesys, kad atsakovui pareiškėjos pateikta 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 38 punkto, tačiau kaip matyti iš šio sprendimo turinio, prašymas registruoti UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę atmestas, kadangi nepateiktas bendraturčių susitarimas, kuriame būtų nurodyta kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos minėtu pastatu kiekvienas iš bendraturčių, t. y. Registrų įstatymo 29 straipsnio 7 punkto pagrindu.
UAB „Vilties pašvaistė“ 2022 m. birželio 1 d. taip pat prašė įregistruoti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) pasikeitusius kadastro duomenis.
Kadastro tvarkytojas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (redakcija galiojusi 2022 m. sausio 1 d.) 66 punkto pagrindu, t. y. kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius 2022 m. birželio 14 m. priėmė sprendimą Nr. SPR4-10085(14.5 E) atmesti prašymą patikslinti registro duomenis.
Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. CSPR-248 pakeitė Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. SPR5-12187 (14.4 E), nurodant papildomai, kad šio sprendimo priėmimo pagrindas taip pat yra aplinkybė, nurodyta Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte: pateikta nepatvirtinta 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat prašymą dėl pasikeitusių Sandėlio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.
Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, teigia, kad 2001 metų savivaldybės sutikimas įrodo, kad tarp V. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytas CK 4.75 straipsnio 1 dalį atitinkantis susitarimas, pagal kurį sutaryta, kad rekonstruota pastato dalis nuosavybės teise priklausys V. B. ir 23,41 kv. m liks Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise.
Pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus.
To paties įstatymo 14 straipsnio 1 punktas numato, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti;
Remiantis CK 4.75 straipsniu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 yra išaiškinęs, kad VĮ Registrų centro sprendimas įregistruoti statinius bei nuosavybės teisę į juos vienam iš sklypo savininkų pagal vieno iš sklypo bendraturčių prašymą, su kuriuo nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kiti sklypo bendraturčiai sutinka dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo, yra nesuderinamas su konstituciniu nuosavybės teisės neliečiamumo principu ir Civilinio kodekso 4.75 straipsniu, kuriame yra įgyvendintas vienas iš nuosavybės teisės neliečiamumo principo aspektų, remiantis kuriuo bendroji nuosavybės teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo išaiškinimu galima remtis ir aiškinant nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkto nuostatas dėl atsisakymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustačius, kad asmuo neturėjo teisės paduoti tokį prašymą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys nepritaria pareiškėjos teisinę reikšmę turinčio veiksmo – prašymo pakeisti bendrąją daline nuosavybės teise valdomo daikto kadastro duomenų pakeitimo - atlikimui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiojo suinteresuoto asmens L. O. atstovas, tretieji suinteresuoti asmenys nepritaria, kad būtų įregistruoti pasikeitę pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. kadastro duomenys, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja pateikė prašymą pakeisti kadastro duomenis, neturėdama bendraturčių sutikimo atlikti šį teisinę reikšmę turinti veiksmą - yra pakankamas pagrindas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pagrįstai pakeitė Kadastro registratoriaus 2022 m. birželio 15 d. sprendimą, nurodydama savarankišką pagrindą atsisakyti įrašyti pasikeitusius Pastato kadastro duomenis, t. y. prašymą dėl pasikeitusių Sandėlio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog skundžiami Registro tvarkytojo 2022 m. birželio 14 d. ir Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamus sprendimus.
Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamentą įregistruoti pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) pasikeitusius duomenis, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje; ir įpareigoti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamentą įregistruoti UAB „Vilties pašvaistė“, įmonės kodas 123718384, adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m. Šie pareiškėjos reikalavimas laikytinas išvestiniais skundo reikalavimu iš pagrindinių reikalavimų panaikinti Kadastro tvarkytojo, Registro tvarkytojo ir Komisijos sprendimus. Teismui konstatavus skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) pasikeitusius duomenis ir UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę į pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. O. prašo kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą apie galimai savavališkai užimtą dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad be teisinio pagrindo, t. y. savavališkai yra užimta dalis valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tuo pažeidžiant viešąjį interesą; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta fakto neatitinkanti informacija; pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyba vykdyta pažeidžiant statybą reguliuojančių norminių aktų reikalavimus, o teismai, nagrinėję statybos teisėtumo klausimą, buvo suklaidinti pateikus galimai suklastotus dokumentus, todėl netinkami pritaikė materialines teisės normas; pareiškėjas šia byla siekia įteisinti savavališką valstybinės žemės užėmimo faktą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjant šią bylą pagal pareiškėjo prašymą nekilnojamojo turto kadastre pakeisti sandėlio kadastro duomenis ir nekilnojamojo turto registre į sandėlio dalį (348,51 kv. m.) įregistruoti UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teises, teismas nevertino pačios 2014 m. liepos 15 d. pažymos turinio ir joje nustatytų faktų, taip pat nevertino statybos teisėtumo klausimo, kadangi tai nėra šios administracinės bylos dalykas, ir nenustatė galimai nusikalstamos veikos požymių, todėl nėra pagrindo kreiptis į prokurorą.
Pažymėtina, kad jei trečiajam suinteresuotam asmeniui yra žinomos aplinkybės apie galimai nusikalstamas veikas, trečiajam suinteresuotam asmeniui neužkirstas kelias kreiptis į prokuratūrą, pačiam inicijuoti ikiteisminį tyrimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Kaip minėta trečiasis suinteresuotas asmuo L. O. atsiliepime ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl teismas nesprendė jų priteisimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.