- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- 1-382-1026/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17232-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. 2016 m. balandžio 12 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, konflikto su savo buvusia sutuoktine M. G. metu, tyčia metė į ją lėkštę, pataikydamas M. G. į galvą ir taip padarė jai muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą viršugalvio srityje, t.y. nežymiai sutrikdė buvusios sutuoktinės sveikatą bei sukėlė nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis bei M. G. dirbo miške, rinko malkas. Ten išgėrė alaus, kas tuo metu dirbo, tačiau nepastebėjo, ar M. G. gėrė alų. Grįžę iš miško, jie su M. G. susipyko, susistumdė, susibarė, nes jį išprovokavo. Tyčia jis mesti lėkštės negalėjo, neatsimena kaip ten buvo, ar metė. Buvo išgėręs alaus, buvo pavargęs, gali būti, kad dėl to neatsimena. Buvo prietema.
Kaltinamajam gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai J. P. duoti parodymai (b.l.52-53, 56-57, BPK 276 str. 1 d. 2 p., 4 d.), kad M. G. yra jo buvusi sutuoktinė, su ja išsituokė prieš 8 metus, tačiau iki šiol gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). 2016 metų balandžio 12 d., kartu su M. G. dirbo miške. Apie 18.00 val., kartu grįžo į namus. Jiems grįžus į namus M. davė pinigų ir ji jam nupirko alaus. Jis išgėrė alaus ir tada tarp jo ir M. įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas. Konflikto metu jie apsistumdė. Pats į M. jokio lėkštės nemetė, galvos jai neprakirto. M. tik pastūmė, tačiau ji pargriuvusi nebuvo. Dėl šios priežasties jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes M. G. tik pastūmė, daugiau nieko jai nedarė. M. atžvilgiu jis niekada nesmurtavo. M. pati labai dažnai išprovokuoja konfliktines situacijas. Konflikto metu jis buvo neblaivus, tačiau alkoholis jo veiksmams jokio įtakos neturėjo. Po to, kai jie tarpusavyje apsistumdė M. iškvietė policijos pareigūnus. Jis buvo sulaikytas ir pristatys į policijos komisariatą. Kol vyks tyrimas jis galės pagyventi pas savo motiną V. G.. Jis jokios lėkštės savo buvusiai sutuoktinei nemetė ir galvos jai neprakirto. Mano, kad galvą M. galėjo susižaloti pati grūdama nuo laiptų. Su M. jie bendro ūkio neveda, tik gyvena viename name.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi ir jis juos tvirtina, nurodė, jog viskas ten jau pasakyta. Nežino, ar dėl jo veiksmų galėjo atsirasti sužalojimai M. G.. Jis gyvena su buvusia sutuoktine viename name, tačiau jie bendro ūkio neveda. Jis gyvena savo kambaryje antrame aukšte. Mano, kad namas tai bendra nuosavybė. Išsituokę jie 8 metus. Jis gyvena iš pensijos, maistą gamina atskirai. Nežino dėl kokių priežasčių kyla konfliktai. Alkoholį vartoja tada, kai būna iš ko nusipirkti. Konflikto balandžio 12 dieną jis tiksliai neatsimena, buvo išgėręs. Jis tą dieną sužalojimų ant M. G. kūno nematė. Jis neišvyko gyventi į Šeduvą, nes pas mamą nėra vietos gyventi. Po balandžio 12 dienos su M. G. nekonfliktavo. Jis prisipažįsta kaltę iš dalies, nes buvo provokacija iš M. G. pusės. Tai asmeninio pobūdžio konfliktai. Jie senai nesutaria. Jų santuoka nutraukta, jis maistą ruošia pats, savo kambariuke. Ten nėra elektros. Jis pats tvarko savo lėšas. Jis tą dieną buvo išgėręs, ne visai viską pamena. Gal kiek ir yra kaltas. Dėl to įvykio jie nesusitaikė. Dėl M. G. provokacijos – ji ieškojo prie ko prikibti. Teigia, kad neturi priklausomybės alkoholiui. Neatsimena, kad šlapinosi ant grindų. Neatsimena, ar metė lėkštę. Jis šiuo metu atsiprašo nukentėjusiosios, prašo atleisti ir nurodo, kad daugiau taip nebus.
Nukentėjusioji M. G. parodė, kad jie bendrų santykių su kaltinamuoju neturi, jie yra buvę sutuoktiniai. Kaltinime nurodytą dieną jie rinko malkas miške. Buvo atvykęs padėti jos brolis A. V.. Jie visi į mišką nusinešė alaus, maisto. Sugrįžo iš miško apie 18:30 val. Viskas įvyko dėl A. G. netvarkingumo. Ji matė, kad buvo bala pas A. G. kambaryje, nes jis šlapinosi. Dėl to ji patiria nepatogumų, jai yra nemalonus kvapas, nepadeda jokios priemonės. A. G. nenori girdėti kas jam sakoma arba jis nenori suprasti. Ji atėjo į kambarį pas A. G. ir paklausė kada baigsis jo nevalyvumas, kada jis nustos šlapintis, kad gyventų kaip žmogus. A. G. tai nepatiko ir jis paleido lėkštę, su ja pataikė M. G. į galvą, lėkštė sudužo, o šukė įsmigo ir galvą prakirto. Kraujas pradėjo bėgti srovele per skruostą. Anūkė išsigando ir iššaukė medikę, kuri apžiūrėjo galvą, užtvarstė, užklijavo. Tuomet atvažiavo pareigūnai, surašė, paėmė šukes ir ant rytojaus M. G. išvežė į ekspertizę, kad būtų nustatyti sužalojimai, vėliau pas tyrėją. A. G. tą vakarą, balandžio 12 d. išvežė į areštinę, iš kurios jis turėjo išvažiuoti į Šeduvą, nes buvo dėl to pasirašęs, tačiau jis neišvažiavo, grįžo atgal. Mano, kad A. G. yra melagis, ją šmeižia. Jie buvo susituokę nuo 1969 metų, tačiau jų gyvenimas buvo atskiras. Jie išsituokė 2010 metais, tačiau negyveno kartu dar anksčiau. Fizinio smurto jos atžvilgiu A. G. anksčiau nėra vartojęs, tik psichologinį. Jie užaugino tris dukras. Šiandien anūkė liudytoja M. G., kuri yra dukters J. G. dukra. Anūkė įvykio metu buvo namuose, kai išgirdo triukšmą, ji pati atbėgo laiptais į viršų. R. S. atėjo maždaug po 10-15 minučių, ji sutvarstė žaizdą. Anūkė matė jos žaizdą. A. G. įvykio metu buvo neblaivus, bet jis pastoviai ir dažnai vartoja alkoholį, o iš namų mažai kur išeina. Jo net banko kortelė pas pardavėją, kur parduoda alkoholį, (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje.. Jie mažai bendrauja, tačiau jų nesutarimų priežastis yra dėl A. G. netvarkos. Dar ir dabar ji jaučia galvos skausmą. Kai įsmigo lėkštės šukė, A. G. nieko nesakė ir nedarė. Ji nusileido laiptais į apačią, kai atvyko slaugytoja R. S.. Anūkei buvo stresas, ji pradėjo verkti, balsu šaukti, ji labai jautri. Jie išsituokę, tačiau tas namas yra išpirktas, pirko namą investiciniais čekiais santuokos metu. Namas santuokos nutraukomo metu yra paliktas jos asmenine nuosavybe. A. G. labai netvarkingas, jis kambaryje geria, rūko. Jis gyvena toliau, nes neturi kur išeiti kitur, tačiau jie bendro ūkio neveda, bendrų lėšų neturi. Lėkštę į ją paleido maždaug iš 2 metrų atstumo. Nors kambaryje pas A. G. nėra elektros, bet kambaryje tuo metu dar buvo šviesu. Ji nežino, ar A. G. metė lėkštę tyčia. Ji nepriima atsiprašymo, neatleidžia, norėtų, kad A. G. atsakytų už savo veiksmus, ji nesutinka susitaikyti
Liudytoja M. G. parodė, kad ji yra A. G. ir M. G. anūkė. Tai buvo pavasarį, grįžę iš miško, visi nuėjo į savo kambarius ir po to, senelis A. G. kažką pasakė ir ji nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad padaryta bala, t.y. prišlapinta. Senelis ir močiutė apsižodžiavo. Tada senelis paėmė lėkštę ir ją paleido į močiutę. Ji stovėjo už durų ir matė kaip senelis metė lėkštę, matė patį veiksmą. Pirmoji į antrą aukštą nuėjo močiutė M. G., o po to nuėjo ir M. G.. Ji stovėjo tarpduryje. Kai paleido lėkštę, atsisuko ir pamatė, kad M. G. bėga smarkiai kraujas iš galvos. Močiutė paprašė paskambinti jų kaimo sesutei, kuri greitai atėjo, sutvarstė galvą, o po to atvažiavo policija. Medicinos sesuo atėjo 15 minučių bėgyje, o policija atvažiavo maždaug po 1,5 valandos. Iš pradžių M. G. bėgo kraujas ant veido. Sesutė R. S. pasakė, kad tai yra prakirtimas. Ant rūbų kraujo nebuvo. Lėkštė buvo gili, tokia, kaip sriuba valgoma, nuo staliuko senelio kambaryje. Į senelio kambarį pirmoji nuėjo močiutė, kažką jam pasakė. Tuo metu nuėjo ir M. G., nes žinojo, kad senelis yra išgėręs. Tarp jų buvo apsižodžiavimas. Dažniausia, kai senelis būdavo išgėręs būdavo triukšmas namuose. Jis užsidarydavo duris ir vienas triukšmaudavo. Tą kartą nuėjo močiutė, o kai nuėjo M. G., po poros minučių matė lėkštės metimą į močiutės pusę ir pataikymą į galvą. Ji gyvena tuose namuose nuo gimimo. Tą dieną namuose buvo ji, močiutė ir senelis. Mamai J. G. papasakojo telefonu, kai jau buvo atėjusi medicinos seselė. Močiutei ilgai gijo galvos sumušimas. Žaizda nebuvo susiūta. Močiutė ir senelis gyvena bendrame name, bet jie gyvena kiekvienas atskirai. Senelis po pensijos kiekvieną dieną būna neblaivus, o vėliau arba parduotuvėje išgeria arba į namus parsineša alaus. Konfliktai kyla tada, kai senelis būna neblaivus. Kai išgeria, jis būna savo kambaryje ir pradeda triukšmauti. Tada ir M. G. pavadina „mergos vaiku“ ar „prostitute“. Tada visos moterys namuose taip vadinamos. Konfliktai kyla iš senelio pusės, jis pradeda sakyti, kad langus išdaužys ar panašiai. Senelis dažnai triukšmauja, trukdo mokytis. Tame kambaryje, kur gyvena senelis, elektros nėra, bet tą dieną buvo šviesu, buvo diena, link vakaro pusės, bet buvo šviesu. Dėl įvykusio blogai jautėsi. Kai metė lėkštę, senelis buvo iškėlęs ranką, atstumas tarp senelio ir močiutės buvo apie 1,5 - 2 metrus. Senelis buvo daug išgėręs.
Liudytoja R. S. parodė, jog ji yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynė, su jais nėra susipykusi. Ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta. Dėl įvykio jai žinom, kad ją pakvietė M. G., nes pasakė, jog M. G. prakirsta galva ir bėga kraujas. Ji gyvena netoli. Nepamena, ar jai buvo paskambinta ar atėjo pakviesti. Neklausė, nepamena ir nekalbėjo apie tai - kas M. G. sužalojo galvą, apie tai ji neklausinėjo. Ji yra medikė, dirba (duomenys neskelbtini) kaime, medicinos punkte, buvo jau po darbo, todėl viską susirinko, medicinines priemones ir nuėjo. Tuo metu, kai nuėjo, M. G. kraujas stipriai nebebėgo. Ji sėdėjo, veidas buvo kruvinas ir kirstinė žaizda galvoje. Ji nuvalė, uždėjo tvarstį, sutvarkė žaizdą, o tada M. G. pati jai pasisakė, kad tai padarė buvęs vyras A. G.. Sakė, kad sviedė su lėkšte. M. G. tai pasakė, kai jau buvo sutvarstyta žaizda, taip pat minėjo, kad kreipsis į teismą. Žaizda nebuvo nedidelė, dar drėgna, dar šviežias kraujas, bet šiek tiek sukrešėjęs. Dėl to mano, kad ji nuėjo netrukus po sužalojimo. Kraujas buvo daugiau ant veido. Patarė jai kreiptis į medicinos įstaigą. Tuo metu buvo dar šviesu. M. G. buvo susijaudinusi, bet rami. Žaizdai suteikė pirmąją pagalbą. Ji yra slaugytoja, nesprendžia ar reikia siūti žaizdą, tačiau mano, kad galėjo būti susiūta. Tuo metu M. G. buvo koridoriuje, ją perspėjo, kad gali būti reikalinga papildoma medicinos pagalba. Mergina buvo susijaudinusi. Ar buvo kviesta policija, nežino. M. G. kitą dieną, trečiadienį buvo atvykusi pas gydytoją į medicinos punktą (duomenys neskelbtini) kaime.
Liudytojas M. G. parodė, kad jis bylos dalyvius žino iš darbinių pareigų atlikimo. Tikslios datos nepamena, dirbo kartu su kolega D. V.. Gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko, kaip dabar mato, nukentėjusioji M. G., kuri paaiškino, kad buvo konfliktas su buvusiu vyru, kad konflikto metu buvęs vyras šuke ar lėkšte sužalojo galva. Nepamena, ar sudužusia lėkšte. Matė, kad moteriai buvo subintuota galva, paklausė jos, ar nereikia medikų pagalbos, bet nukentėjusioji atsakė, kad buvo atėjusi kaimynė, kuri yra medicinos seselė ir jai suteikė pirmąją pagalbą. Bendravo ir su pačiu A. G., jis buvo išgėręs. Nukentėjusiajai taip pat patikrino blaivumą, bet ji buvo blaivi. Tiksliai nepamena dėl ko įvyko konfliktas, pamena, kad A. G. minėjo, kad susimokė jį iškraustyti iš namo, nepamena, ar jis pripažino savo kaltę. Nukentėjusioji minėjo, kad A. G. šlapinosi kambaryje. Liudytojui gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. G. duoti parodymai (b. l. 31-32, BPK 276 str. 1 d. 2 p.). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino teisiamajame posėdyje.
Liudytojas D. V. parodė, jog jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dienos neprisimena. Gavo su kolega pranešimą, kad buvo panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Nuvyko su M. G. į vietą, pasitiko pranešėja. Tai ta moteris – nukentėjusioji. Jos galva buvo apibintuota. Ji prisistatė, kad yra pranešėja, paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras paėmė ir į ją metė indo šukę, metė ją į galvą ir praskėlė galvą. Vyras buvo neblaivus, jį sulaikė. Jie iškvietė operatyvinę grupę ir A. G. pristatė į Panevėžio AVPK. Kaltinamasis neigė, kad metė šukę. Moteris nurodė, kad jis metė šukę. Su A. G. bendravo, tačiau ką jis sakė neprisimena, jis neigė aplinkybes. Nepamena, ar nustatė jam girtumą. Nukentėjusioji paaiškino, kad kai praskėlė galvą, kad nuėjo pas medicinos seselę, kuri jai suteikė pirmą pagalbą. Ji minėjo, kad buvęs vyras šlapinosi visur kambaryje. Jis nebuvo užlipęs į namo antrą aukštą. Buvo su nukentėjusiąja nepilnametė mergaitė ir sūnus. Jis bendravo su nukentėjusiąja ir kaltininku. Pranešėjai pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau ji atsisakė. Ar M. G. buvo susijaudinusi, nepamena, bet ji buvo blaivi.
Protokole – pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja M. G. kreipėsi dėl to, kad 2016-04-12 apie 18:40 val., namuose (duomenys neskelbtini), buvęs vyras A. G. būdamas neblaivus lėkštę metė jai į galvą ir ją praskėlė, tuo sukeliant M. G. fizinį skausmą (5 b.l.).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Mediniais laiptais patenkama į antro aukšto kambarį, kuriame užfiksuoti daiktai (stalas, lova, spintelė spinta su knygomis, kėdė, buteliai nuo alaus) bei rastos lėkštės šukės (7,8,10-13 b.l.).
2016-04-12 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016-04-12 apie 19.23 val. buvo gautas pranešimas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis pranešėjai praskėlė galvą, triukšmauja. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė M. G., kuri nurodė, kad tarp jos ir jos sugyventinio A. G. namuose kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis šlapinosi kambaryje ir iškoneveikė ją necenzūriniais žodžiais. Tada paėmęs lėkštės šukę mėtė jai į galvą ir taip praskėlė ją. Pats A. G. nurodė, kad jis M. G. nežalojo ir, kad jį nori jį iškraustyti iš namų (19-20 b.l.).
Asmens blaivumo teste Nr. 4529 nurodyta, kad 2016-04-12 19:46 val. A. G. nustatytas 1,89 promilės girtumas (b.l. 21).
Asmens blaivumo teste Nr. 4530 nurodyta, kad 2016-04-12 19:47 val. M. G. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (b.l. 21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G401/2016 (05) nurodyta, kad M. G. nustatyta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas viršugalvio srityje. Sužalojimai padaryti aštriabriauniu daiktu, galimai užduotyje nurodyta lėkšte ar panašiai, dėl vieno trauminio poveikio. Mažai tikėtina, kad M. G. galėjo susižaloti griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir sužalojimų lokalizacija. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu M. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. M. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (29 b.l.).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato baudžiamajam įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir jų nori, arba nors padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo iš esmės neigė ir nurodė, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, jog nemėtė lėkštės ir nukentėjusiosios nesužalojo. Savo pozicijos dėl pareikšto kaltinimo A. G. viso teisminio nagrinėjimo metu aiškiai nenurodė. Tik paaiškino, kad buvo išgėręs ir visko gali neprisiminti. Taip pat mano, kad nukentėjusioji pati jį išprovokavo konfliktui, o sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti ir dėl to, kad ji pati nugriuvo nuo laiptų. Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai yra paneigti teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji M. G. nuo pat pradžių nurodė, kad konflikto metu ją sužalojo būtent A. G.. Jos parodymai nekito ir buvo nuoseklūs viso proceso metu. M. G. padarytas sveikatos sutrikdymas patvirtintas byloje esančia specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nustatyta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas viršugalvio srityje. Sužalojimai padaryti aštriabriauniu daiktu, galimai užduotyje nurodyta lėkšte ar panašiai, dėl vieno trauminio poveikio. Mažai tikėtina, kad M. G. galėjo susižaloti griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir sužalojimų lokalizacija (b.l. 26). Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja M. G., kuri matė, kad senelis A. G. konflikto metu metė lėkštę į močiutę M. G., o lėkštei sudužus į M. G. galvą, atsirado galvos sužalojimas, o dėl to ir kraujas ant veido. Nors ir netiesiogiai, bet nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja R. S., kuriai iš karto po įvykio M. G. parodė aplinkybes apie A. G. prieš ją vartotą fizinį smurtą ir matomą kirstinę žaizdą galvoje. Taip pat tarnybinis pranešimas, užfiksavęs M. G. paaiškinimus iš karto po įvykio bei liudytojų pareigūnų M. G., D. V. parodymai, jog matė minimus sužalojimus netrukus po įvykio bei girdėjo nukentėjusiosios parodymus, kad sužalojimai atsirado dėl A. G. veiksmų. Taigi netikėti nuosekliais bei kitais įrodymais patvirtintais nukentėjusiosios M. G. parodymais dėl sužalojimus padariusio asmens ir jų padarymo aplinkybių, teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu kaltinamojo deklaratyvių teiginių apie fizinio smurto nevartojimą nukentėjusiosios atžvilgiu nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, kaltinamojo parodymai laikytini nepatikimais, o jo teiginiai paneigti aukščiau nurodytų įrodymų visuma.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su savo buvusia sutuoktine M. G. metu tyčia smurtavo jos atžvilgiu, t.y. paėmęs lėkštę metė į M. G. pusę, pataikė jai į galvą ir sudužus lėkštei, galvą praskėlė. Tai, kad A. G. veikė tyčia, matyti iš to, kad būdamas neblaivus, supykęs dėl jam reiškiamų priekaištų, tuo momentu buvo nusistatęs prieš nukentėjusiąją neigiamai bei agresyviai, o veiksmas, jog metė lėkštę į žmogaus pusę, rodo, kad suvokė savo veiksmų pavojingumą bei numatė, kad dėl to gali atsirasti padariniai. Šis kaltinamojo veiksmas, mesta lėkštė buvo būtinoji padarinių (nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga. Veikos kvalifikacijai iš viso reikšmės neturi tai, kokiu būdu kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, svarbu yra tai, kad smurtiniais veiksmais yra nustatytos pasekmės - dėl kaltinamojo veiksmų M. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Savo kaltę A. G. neigė remdamasis ir kitu motyvu – M. G. siekiu apkaltinti jį nebūtais dalykais ir iškraustyti jį iš namų. Viso bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo pozicija dėl kaltinimo buvo nenuosekli, kadangi jis kaltę neigė, vėliau pripažino, kad galėjo taip būti, tačiau dėl girtumo jis visko nepamena bei dėl visko nukentėjusiosios atsiprašo, teigdamas, kad taip daugiau nebus. Toks kaltinamojo pozicijos nenuoseklumas, jo teiginių deklaratyvumas bei nepagrindimas jokiais objektyviais duomenimis tik patvirtina nenorą prisiimti atsakomybės. Tačiau matyti ir tai, jog ginčas kilo tarp buvusių sutuoktinių, kurių santuoka nutraukta 2011-01-17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nors buvę sutuoktiniai gyvena viename name, kuris pagal minėtą sprendimą asmeninės nuosavybės teise priklauso M. G., tačiau bendro ūkio neveda, neturi bendrų lėšų ir interesų. M. G. proceso metu tvirtino, kad buvęs vyras netvarkingas, vartoja alkoholį, o dėl to kyla konfliktai. Šiuo atveju nukentėjusioji papriekaištavo kaltinamajam dėl jo netvarkingumo ir nors kaltinamasis tai neigė arba to neprisimena, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja M. G. patvirtino, jog nukentėjusioji priekaištavo A. G. dėl netvarkos, nes tuo metu jis kambaryje šlapinosi. Todėl teismas sprendžia ir tai, kad nepagrįstas A. G. argumentas, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Teismai paprastai provokuojančiu elgesiu laiko asmens moralės požiūriu nepriimtiną, neteisėtą elgesį, kuris iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-21/2011). Iš jau anksčiau aptartų nukentėjusiosios, liudytojų parodymų aišku, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko tyčia, o ne todėl, kad nukentėjusioji keltų kokį pavojų, dėl kurio jam reikėtų gintis. Akivaizdu, kad buvusių sutuoktinių santykiai jau kurį laiką yra įtemti, todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ne provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, tačiau, tarp buvusių sutuoktinių kylantys konfliktai. Todėl tai, jog nukentėjusioji priekaištavo buvusiam sutuoktiniui dėl netvarkos, neduoda pagrindo manyti, kad būtent ji tokiu savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį smurtauti ir kaltinamojo teiginys dėl nukentėjusiosios provokuojančio elgesio, nepagrįstas.
A. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, pakartotinai įteikus pranešimą apie įtarimą 2016-04-14 (55 b.l.), kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Proceso dalyviai patys iš esmės neginčijo, jog kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji M. G. nėra šeimos nariai taip, kaip juos apibrėžia BK 248 straipsnio 2 dalis, todėl nekėlė abejonių ir dėl A. G. veikos kvalifikacijos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Remdamasis tuo, gynėjas advokatas teisminio nagrinėjimo metu prašė bylą nutraukti, kadangi straipsnis, kuriuo kaltinamas A. G., yra priskiriamas prie privataus kaltinimo, o dėl valstybinio kaltinimo reikalingas prokuroro nutarimas, kurio byloje nėra.
Teismas pažymi, jog ši baudžiamoji byla teisme pateikta Baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriaus bylų supaprastinto (pagreitinto) proceso tvarka. Byloje keliamas klausimas, ar joje tirta BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta privataus kaltinimo nusikalstama veika gali būti nagrinėtina teisme supaprastino, tačiau valstybinio kaltinimo proceso tvarka.
Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji M. G. prieš 5 metus iki įvykio išsiskyrė ir nutraukė bendrą ūkį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais yra laikomi tik kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), taip pat ir sutuoktinio tėvai. Taigi ši samprata apima tik nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena kartu neįregistravęs santuokos, tačiau ji neapima nusikaltimą padariusio asmens buvusio sutuoktinio ar partnerio, kuris po bendro ūkio nutraukimo gyvena atskirai, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta. Nukentėjusioji M. G. yra buvusi A. G. sutuoktinė, kuri nei įvykio metu, nei šiuo metu nėra siejama su juo santuokos ryšiais. Dėl to ikiteisminio tyrimo metu buvo nuspręsta A. G. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį ir prokuroras, A. G. kaltindamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kreipėsi į teismą supaprastinto (pagreitinto) proceso tvarka.
Tačiau Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis nustato platesnę artimosios aplinkos sąvoką, nei baudžiamasis kodeksas, t. y. į artimos aplinkos sferą patenka ir praeityje buvę sutuoktiniai, nesvarbu, ar jie šiuo metu kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį ar ne. Ši Įstatymo samprata leidžia konstatuoti, kad A. G. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas buvo padarytas artimoje aplinkoje, o kaltinamajam inkriminuota 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių. Tai reiškia, kad tokiu atveju, vadovaujantis BPK 409 straipsnio 3 dalimi, numatančia pareigą pradėti procesą dėl 140 straipsnio 1 dalies ar nesant nukentėjusiojo skundo pareiškimo, kai veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir užbaigtas prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka, pagrįstai. BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta norma yra specialioji prieš BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą bendrą normą, imperatyviai numatančią baudžiamojo proceso nepradėti, o jį pradėjus nutraukti, nesant tokio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Įvertinus normų konkurencijos įveikimo taisyklę (specialioji norma nurungia bendrąją), turi būti taikoma specialioji BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta procesinė norma dėl baudžiamojo proceso eigos (Kauno apygardos teismo 2016-05-16 d. nutartis byloje Nr. 1S-657-813/2016). Todėl konstatuotina, jog prokuroras teisėtai ir pagrįstai pradėjo, tęsė ir užbaigė ikiteisminį tyrimą kreipęsis į teismą supaprastino proceso tvarka, o byloje ištirtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. G. veiksmai sukėlus M. G. fizinį skausmą, nežymiai sutrikdžius sveikatą, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir yra teisingai kvalifikuoti.
Kadangi BPK 407 straipsnyje numatyta, jog BK 140 straipsnio 1 dalis priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai, o pagal BPK 416 str. nuostatas, nukentėjusysis turi teisę iki pat baigiamųjų kalbų pabaigos susitaikyti su kaltinamuoju arba atsisakyti kaltinimo. Šiuo atveju nukentėjusioji M. G. teisiamajame posėdyje patvirtino suprantanti savo teisę susitaikyti su kaltinamuoju, tačiau susitaikyti su A. G. nesutiko.
Dėl bausmės.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), šia veika pasikėsinta į kito asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. G. pagal bylos medžiagą nei už analogiškas, nei už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas neteistas, metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (47,48 b. l.); Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (44,46 b. l.), seniūnijoje dėl jo netinkamo elgesio nusiskundimų negauta (42 b.l.), nedirba (39 b. l.), pagal byloje nustatytus duomenis (nukentėjusiosios M. G., liudytojos M. G. parodymus) vartoja alkoholį, A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgtina ir į tai, kad, nors ir atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau A. G. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu neprisipažino, sunkių padarinių dėl kaltinamojo veiksmų nekilo. Todėl yra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių. Tačiau nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra pensinio (69 metų) amžiaus, dėl savo amžiaus, sveikatos nebedirbantis, todėl viešųjų darbų bausmę skirti nėra tikslinga, o bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus antrąją pagal griežtumą sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą, nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis terminą, paskiriant draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu, įgijimu (BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai) ir tai darys teigiamą įtaką A. G. elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos patvirtina, kad kaltinamajam A. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 92,64 eurų ir jį bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas Antanas Cemnolonskas (70,74,100 b.l.). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 9 p.) bei į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra pensinio amžiaus, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas, minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 d. nutartis Nr.2K-28-976/2015).
Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (72-73 b.l.).
A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-04-12 19:45 val. iki 2016-04-14 15:10 val. (dvi paros) (58,71 b.l.). Vadovaujantis BK 66 str., šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant:
lankytis aludėse, baruose, kavinėse, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais;vartoti alkoholinius gėrimus;bendrauti su nukentėjusiąja M. G..
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-12 19:45 val. iki 2016-04-14 15:10 val. (dvi paros), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. G. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.