Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016-04-18 kartu su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas).

Kauno apylinkės teismas 2016-04-20 nutartimi grąžino bylą prokurorui, kadangi sprendė, kad nėra pagrindų priimti vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatytų sprendimų – surašyti baudžiamąjį įsakymą, perduoti bylą nagrinėti teisme ar baudžiamąjį procesą nutraukti. Teismas vertino, kad BK 140 straipsnio 1 dalis patenka į privataus kaltinimo bylų sąrašą. Dėl šios nusikalstamos veikos procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, o ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus, kurių teismas nenustatė.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Andrėjus Klimaševskij prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-04-20 nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui. Skunde nurodoma, kad BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu ar yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šios veikos privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka. Nagrinėjamoje byloje procesas buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau tyrimo metu V. S. veika buvo perkvalifikuota į 140 straipsnio 1 dalį, nes įtariamasis su nukentėjusiąja nutraukė bendrą gyvenimą dar iki įvykio. Toks sprendimas buvo priimtas, nes įtariamasis ir nukentėjusioji nėra šeimos nariai BK 248 straipsnio prasme. Tačiau Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis nustato platesnę artimosios aplinkos sąvoką, nei Baudžiamasis kodeksas. Pagal įstatymą artima aplinka – tai ta, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Nors įtariamasis V. S. prieš 2 mėnesius iki įvykio su nukentėjusiąja L. S. nutraukė bendrą ūkį, tačiau lankosi jos bute, vadinasi, juo sieja artima aplinka.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas, ar joje tirta BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta privataus kaltinimo nusikalstama veika gali būti nagrinėtina teisme supaprastino, tačiau valstybinio kaltinimo proceso tvarka dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.

Proceso dalyviai neginčijo, jog įtariamasis V. S. ir nukentėjusi L. S. nėra šeimos nariai taip, kaip juos apibrėžia BK 248 straipsnio 2 dalis, todėl nekėlė abejonių ir dėl V. S. veikos kvalifikacijos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenys rodo, kad įtariamasis V. S. ir nukentėjusi L. S. prieš 2 mėnesius iki įvykio kaip pora išsiskyrė ir nutraukė bendrą ūkį. Kaip minėta, pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais yra laikomi tik kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), taip pat ir sutuoktinio tėvai. Taigi ši samprata apima tik nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena kartu neįregistravęs santuokos, tačiau ji neapima nusikaltimą padariusio asmens buvusio sutuoktinio ar partnerio, kuris po bendro ūkio nutraukimo gyvena atskirai, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta. Nukentėjusioji L. S. yra buvusi V. S. partnerė, kuri nei įvykio metu, nei šiuo metu nėra siejama su juo partnerystės ryšiais. Dėl to ikiteisminio tyrimo metu buvo nuspręsta V. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį ir prokuroras, V. S. kaltindamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka.

Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis nustato platesnę artimosios aplinkos sąvoką, nei baudžiamasis kodeksas, nes artimą aplinką sudaro asmenys, partnerystės ryšiais siejami ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir iki jos padarymo, t. y. į artimos aplinkos sferą patenka ir praeityje buvę partneriai, nesvarbu, ar jie šiuo metu kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį ar ne. Ši Įstatymo samprata leidžia konstatuoti, kad V. S. nukentėjusiajai galimai sukeltas fizinis skausmas buvo padarytas artimoje aplinkoje, o įtariamajam inkriminuota 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių. Tai reiškia, kad tokiu atveju, vadovaujantis BPK 409 straipsnio 3 dalimi, numatančia pareigą pradėti procesą dėl 140 straipsnio 1 dalies nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, kai veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir užbaigtas prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagrįstai. Vertintina, kad ši BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta norma yra specialioji prieš BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą bendrą normą, imperatyviai numatančią baudžiamojo proceso nepradėti, o jį pradėjus nutraukti, nesant tokio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Įvertinus normų konkurencijos įveikimo taisyklę lex specialis derogat generalis (specialioji norma nurungia bendrąją), turi būti taikoma specialioji BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta procesinė norma dėl baudžiamojo proceso eigos.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, konstatuoja, kad pareiškimas atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus. Prokuroras teisėtai ir pagrįstai pradėjo, tęsė ir užbaigė ikiteisminį tyrimą kreipęsis į teismą supaprastino proceso tvarka. Tuo tarpu teismas, nutaręs bylą grąžinti prokurorui, neteisingai priėjo išvados, jog negali priimti nei vieno iš BPK 420 straipsnyje numatytų sprendimų, neįvertino minėtų BPK XXX skyriaus dėl privataus kaltinimo bylų proceso ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo sąlyčio taškų ir priėmė skubotą sprendimą, kad nagrinėjamu atveju dėl V. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos negalimas valstybinis kaltinimas. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, grąžinta prokurorui, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.