Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

2. Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Inga Šimaitienė pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovės atstovė nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. priimto teismo sprendimo situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, atsakovė nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, pas psichiatrus nesilanko ir pan. Išklausė ir vaiko nuomonę, kuri argumentuotai išsakė savo nuomonę, jog grįžti į šeimą nenori. Mergaitė nurodė, jog saugesnė jaučiasi globos namuose, bet su mama bendrauti ir svečiuoti pas ją norėtų, tačiau atsakovė ir su svečiavimusi nesusitvarko. Vaikas išsakė priekaištus dėl to, tačiau mama sugalvoja pasiteisinimus dėl nesusitikimo su dukra. Mergaitė taip pat bijo kartu su mama gyvenančių brolių, kurie taip pat yra girtaujantys. Mama tų problemų nesprendžia. Nuo 2015 m., kuomet mergaitė buvo paimta iš šeimos, ir nuo teismo sprendimo, kuomet atsakovei buvo apribota motinos valdžia mergaitės atžvilgiu, atsakovė jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, todėl yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią neterminuotai.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė A. K. nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio lanko dukrą ir bendravo su socialiniais darbuotojais. Ir iki šiol su dukra bendrauja ir dukra labai nori grįžti namo. Dukra nenori, kad ji pas ją važiuotų į vaikų namus ar mokyklą, o nori susitikti kitoje aplinkoje, kad niekas niekur nežinotų ir negirdėtų. Ji dukrai priteistą 40 Eur išlaikymo sumą teikia. Socialiniame centre pas psichologą nenori eiti, o nori eiti pas savo psichologą ir jau pradėjo pas jį eiti. Pas psichologus pradėjo eiti tik tuomet, kuomet gavo iš teismo ieškinį. Šiuo metu problemų su alkoholiu neturi, o 2015 m. buvo šiek tiek „paslydusi“. Gaunamos pajamos yra 360 Eur mokamas invalidumas. Turi nuosavą 2-iejų kambarių butą, kuriame šiuo metu gyvena ji ir jos du pilnamečiai sūnūs. Buvo nuėjusi į vaikų teises ir į vaikų namus, ir niekas nenurodė, kad yra galimybė vaikui nors savaitgaliais pasisvečiuoti pas ją. Buvo paaiškinta, kad esant apribotoms teisėms negalima nors trumpam pasiimti dukrą pas save. Jei dukra būtų grąžinta į šeimą, viename kambaryje gyventų ji su dukra, o kitame kambaryje gyventų broliai. Broliai globos įstaigoje G. nelanko. 2018 m. rugpjūčio 9 d. mirė vyras, ir vyro mirties faktas ją labai paveikė. Dukrai nepriekaištauja, kad dukra per atvirai kalba su socialiniais darbuotojais, vaikų teisių specialistais. Dukra mokosi 5 klasėje, mokslai sekasi vidutiniškai. Dukra yra linkusi meluoti ir jai anksčiau meluodavo, kaip pvz., kai pabėgdavo iš pamokų. Dukrai prasidėjo paauglystė ir jos jau klausinėja apie moteriškas bėdas ir pan., o specialistai jai tokių dalykų nepaaiškina. Jeigu dukra grįžtų į šeimą, tada jai padėtų gyventi. Jai dukra labai reikalinga ne kaip pagalbininkė, o tiesiog - širdyje trūksta vaiko. Abu sūnūs planuoja rudenį išvažiuoti į Ispaniją, tuomet ji liktų viena.

6. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė V. S. papildomai pažymėjo, kad mergaitė visada svajojo apie šeimą, norėjo, kad ji būtų įvaikinta. Mergaitė buvo išreiškusi norą gyventi su mama, bet žino, kad ten kartu gyvena broliai, kurie girtauja, būna muštynės. Kad kažkas šeimoje pasikeis, nėra tokių duomenų. Mergaitė bendrauja su A. Š. (atsakovės vyro dukra). Mamos lankymąsi fiksuoja ir 2018 m. sausio, vasario, balandžio mėnesiais atsakovė mergaitę buvo aplankius po du kartus, gegužės mėnesį - vieną kartą, paskui lankė 2018 m. rugsėjo 23 d., o kai ieškinys pateko į teismą, tuomet prasidėjo atsakovės psichologinė ataka prieš vaiką, ji nuolat mergaitei priekaištavo, kam ji atvirauja socialiniams darbuotojams. Mergaitė yra pasimetusi, raštu mergaitė atvirai buvo išdėsčiusi savo nuomonę. 2019 m. kovo 1 d. mergaitė iš mokyklos buvo išvežta į ligoninę, nes jai prasidėjo traukuliai, ir mano, kad tam įtakos turėjo visa ši susidariusi situacija, nes anksčiau jai nieko panašaus nėra buvę. Atsakovė su vaikų globos namų sutikimu turėjo galimybę vaiką pasiimti savaitgaliais ar švenčių metu, tačiau šeima socialinių darbuotojų neįsileidžia, o jei įsileidžia, tai ten sąlygos nėra labai geros. G. aiškiai buvo įvardijusi tai, jog jei ji būtų grąžinta pas mamą, ji mamai padėtų, bet ten dar gyvena jos broliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad atsakovei A. K. ir V. Š., mirusiam (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d. gimė duktė G. Š. (b. l. 6). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko G. Š. atžvilgiu ir V. Š. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko G. Š. atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose (b. l. 7-13). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2018 m. lapkričio 28 d. rašte dėl A. K. šeimos nurodyta, jog A. K. nesuvokia motinystės pareigų, neturi atsakomybės jausmo, supratimo, stokoja socialinių įgūdžių, piktnaudžiauja alkoholiu, todėl negebės tinkamai rūpintis dukra, tenkinti jos fiziologinius ir psichologinius poreikius (b. l. 20-21). Nuo 2019 m. kovo 14 d. atsakovė A. K. dalyvauja Socialinių inovacijų centro vykdomame projekte „Bendruomeniniai šeimos namai“ (b. l. 60).

Dėl bylos esmės

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. 2017 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. XIII-241 (TAR, 2017, Nr. 2017-05912) dėl atitinkamų CK straipsnių pakeitimų ir papildymų, yra nustatyta, kad CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtiems sprendimams dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

9. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl neterminuoto motinos teisių apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei A. K. laikinai apribota motinos valdžia vaiko G. Š. atžvilgiu, kad atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Ji nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą, nepriima valstybės siūlomos pagalbos, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, pastaruoju metu dukters globos įstaigoje nebelanko, nesidomi jos ugdymu, sveikata, nesprendžia priklausomybės alkoholiui problemos, girtauja. Be to, nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

11. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

12. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad byloje vis dėl to nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikui. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

13. Nors vaikas šiuo metu yra globos namuose ir, kaip teigė ieškovo atstovė, atsakovė dukros globos namuose nelanko, nesidomi jos ugdymu, sveikata, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu teigė, priešingai ir nurodė, kad ji atsižvelgdama į dukros norus, kuri nenori, kad mama ją lankytų globos namuose ar mokykloje, su dukra susitinka neutralioje aplinkoje (prekybos centruose ir pan.). Be to, su dukra nuolat susiskambina ir dukra atvažiuoja pas juos į kiemą pas savo senus draugus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos) neatvykimas į pasimatymus su vaiku gali būti vertinamas kaip vienas veiksnių, dėl kurių gali susilpnėti vaiko ir motinos ryšys, tačiau nevertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Taigi nustatytos aplinkybės, vis dėl to, teismui leidžia spręsti, jog nagrinėtinu atveju, vaiko ir motinos ryšiai nėra nutrūkę ar susilpnėję, nes jos tarpusavyje bendrauja, o atsakovė nėra vaikui visiškai abejinga. Kad atsakovei rūpi jos vaikas ir savo pareigas ji stengiasi vykdyti įrodo ir tai, kad atsakovė teismo sprendimu priteistą išlaikymą savo dukrai teikia. Be to, ir trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad motina lanko periodiškai dukrą (šio teismo sprendimo 6 punktas).

14. Ieškovas vieną iš ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nesprendžia priklausomybės alkoholiui problemos, girtauja. Iš pokalbio akto su G. Š. turinio matyti, jog mergaitė nurodė, kad jos motina (atsakovė) geria (b. l. 23). 2018 m. lapkričio 30 d. pokalbio akte su A. Z. (atsakovės vyresnioji dukra) užfiksuota, kad ji pažymėjo, kad motina yra girtaujanti, tačiau šiuo metu mama alkoholį vartoja šiek tiek rečiau (b. l. 24). Pažymėtina, kad byloje pateikti faktai apie atsakovės girtavimą yra gauti ir nustatyti, tik iš artimųjų asmenų pokalbių, tačiau neginčijamų įrodymų (kaip pvz. alkotesterio pagalba nustatytas girtumas, atsakovės baustumas už alkoholio vartojimą ar pan.), kurie pagrįstų atsakovės girtavimo faktą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu problemų su alkoholiu neturi ir pripažino, kad 2015 m. buvo šiek tiek „paslydusi“. Remiantis šioms nustatytoms aplinkybės, negalima daryti kategoriškos išvados, jog atsakovė nuolat girtauja ir tokiu būdu ji daro žalingą įtaką savo dukrai.

15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors tik teisme priėmus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, atsakovė pradėjo naudotis psichologo paslaugomis, tačiau atsakovė A. K. vis dėl to pradėjo lankytis pas psichologus, o tai patvirtina VšĮ Socialinių inovacijų centro pažyma, kurioje nurodyta, jog A. K. nuo 2019 m. kovo 14 d. dalyvauja Socialinių inovacijų centro vykdomame projekte „(duomenys neskelbtini)“, kuriame lanko individualias psichologo konsultacijas (b. l. 60). Tai, kad atsakovės gyvenimas gali keistis gerąja puse įrodo ir tai, jog atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jos sūnūs, kurių mergaitė bijo ir kurie girtaudami rodo netinkamą pavyzdį tiek savo motinai, tiek seseriai, planuoja rudenį vykti į Ispaniją, todėl atsakovė A. K. liktų savo būste viena ir susigrąžinusi dukrą, mergaitė turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas.

16. Teismas pastebi, jog iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo atsakovei A. K. buvo terminuotai apribota motinos valdžia, matyti, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nei pati atsakovė teismo posėdžio metu nedalyvavo, nei jos interesų neatstovavo advokatas, todėl mano, jog priėmus minėtą sprendimą, atsakovė pilnai nesuprato jos atžvilgiu priimto sprendimo esmės ir galinčių kilti pasekmių. Tai, kad atsakovė ne visiškai suvokia savo kaip motinos teisių ir pareigų turinio, bei dabar esamos situacijos įrodo ir aplinkybės, jog atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ji buvo nuėjusi į vaikų teises ir į vaikų namus ir niekas jai nenurodė, kad yra galimybė vaiką pasiimti ir vaikui nors savaitgaliais pasisvečiuoti pas ją; ji suprato, kad esant apribotoms teisėms, negalima nors trumpam pasiimti dukrą pas save.

17. Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovės pozicija vaiko atžvilgiu negali keistis ir nepasikeis, todėl nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nebuvo nurodytas laikino motinos valdžios apribojimo terminas, o šis terminas pradėtas skaičiuoti tik įsigaliojus naujai CK 3.183 straipsnio 5 dalies redakcijai (nuo 2018 m. sausio 1 d.), bei atsižvelgiant į tai, jog CK numatyta galimybė taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą pratęsti (CK 3.183 straipsnio 5 dalis), todėl nagrinėtinu atveju, teismas dar kartą išreikšdamas pasitikėjimą atsakovės atžvilgiu, bei vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, taip pat įvertinęs tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, ieškinį tenkina iš dalies ir pratęsia 6 mėnesių laikotarpiui laikino motinos valdžios apribojimo terminą, skaičiuojamą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

18. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovei A. K. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 48-49). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidos už atsakovei A. K. suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 124,80 Eur (b. l. 57-58). CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės A. K. nepriteistinos bei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 6,90 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. K. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės A. K. 6,90 Eur valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pratęsti atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą 6 (šešių) mėnesių terminui, skaičiuojamą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.